Stebuklingas Velykų kiaušinis: tradicijos ir palinkėjimai
Artėjant Velykoms, prisimename ne tik gamtos atgimimą simbolizuojančią seną šventę, bet ir margučių marginimo bei namų puošimo tradicijas. Margutis - neatsiejamas Velykų simbolis. Velykinis stalas, tradiciškai, turėdavo atspindėti pavasario nuotaiką: želmenys ar samanos, papuoštos gėlytėmis, ir margučiai, sudėti į spalvingą krepšį, puošdavo stalo vidurį.
Margučio galia: nuo senovės iki šių dienų
Senovėje margučiams buvo priskiriamos ypatingos galios. Tikėta, kad jie gali gydyti, apsaugoti nuo blogio, sugerti žmonių ir gyvulių ligas, išsklaidyti pavydą, neapykantą, kerštą, apsaugoti nuo blogų akių ir piktų dvasių. Netgi dovanotas velykinis margutis, kaip tikėta, galėdavo padėti užgesinti gaisrą. Jis buvo laikomas tarsi stebuklingu įrankiu, galinčiu išsklaidyti negandas. Margučių dažymas - tai tradicija, turinti gilias šaknis.
Sveikinimai: nuo judesių iki rašto
Kada ir kaip atsirado sveikinimai - judesiais, šūksniais, žodžiais? Greičiausiai, nuo seniausių laikų, susitikdami žmonės jautė vieni kitiems įvairius jausmus, kuriuos iš pradžių išreiškė mimika ir garsais, vėliau - sutartiniais judesiais ir šūksniais, kol visa tai virto etiketo formomis: linktelėjimas galva, nusilenkimas, kepurės nukėlimas, rankos paspaudimas, glėbesčiavimasis, bučiniai, nosių trynimas ir sveikinimosi posakiai ("Ei!", "Hei!", "Hello!", "Hola!", "Sveiki!", "Labas!" ir kt.).
Vėliau, atsiradus raštui, tam tikromis progomis (švenčių, vardadienių, gimtadienių, jubiliejų ir pan.) atsirado tradicija rašyti pasveikinimus. "Brangus vaikeli, Miela Mamyte, Mano Bičiuli…. Sveikinu Tave sulaukus… šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, šv. Velykų, Tavo vardadienio, gimtadienio, pirmosios mokslo metų dienos proga….. ir linkiu….laimės, sėkmės, draugystės, sveikatos, daugybės nuotykių, atradimų, išradimų…. Nuoširdžiai Jūsų vaikaitis, Tavo draugas…"
Tačiau kartais norisi artimus ir tolimus žmones pasveikinti originaliau - vienus poetiškai, kitus humoristiškai, trečius - su liūdesiu ar paslaptimi. Iš tiesų, yra daugybė būdų, kaip išsakyti savo palinkėjimus.
Taip pat skaitykite: Sveiki pietūs vaikams
Pavyzdžiai iš literatūros
Literatūroje galime rasti įvairių sveikinimų pavyzdžių. Štai keletas ištraukų, iliustruojančių skirtingus sveikinimo stilius:
- Priešininkų žodinis pasisveikinimas: "A. Sikstenas nenorom surašė taikos sutartį su be galo sunkiomis sąlygomis Baltosioms Rožėms, pavyzdžiui, už pusę savo savaitinių pajamų jos turės pirkti įvairių karamelių Raudonosioms Rožėms."
- Direktoriaus žodinis sveikinimas mokslo metų pradžioje (iš J. K. Rowling knygos): "Atsistojo Albas Dumbldoras. - Sveiki! - prabilo. - Sveikinu sulaukus naujų mokslo metų Hogvartse! Prieš prasidedant vaišėms, norėčiau tarti keletą žodžių. Štai jie: mulkiai, verksniai, padugnės, seiliai."
- Direktoriaus žodinis sveikinimas mokslo metų pabaigoje (iš J. K. Rowling knygos): "Praėjo dar vieneri metai! - smagiai prabilo jis. - Truputį jus pagaišinsiu dusulingo senio postringavimais, o tada jau galėsite suleisti dantis į visus tuos gardėsius. Na, ir meteliai pasitaikė! Turiu vilties, jog jūsų galvos šiek tiek pilnesnės, nei buvo…"
- Sveikinimai pagrindinei veikėjai Gemai gimtadienio proga (iš J. knygos): "Už durų pasigirdo šnopavimas. Vidun įslinko smalsaujantis Pašėlęs Lojikas, norėdamas palaižyti mane ir pasveikinti su gimtadieniu. Paglosčiau jį ir užčiuopiau ant antkaklio pakabintą ryšulėlį. Jis man padovanojo puikų gimtadienio atviruką, ant kurio nupieštas stambus berniukas sėdėjo prie didžiulio stalo, nukrauto šimtais pyragaičių: glaistytų, kreminių, varškės pyragaičių ir visokių kitokių, kuriuos tik galima įsivaizduoti. Abiejose rankose jis laikė po plikytą pyragaitį ir, palaimingai šypsodamasis, valgė iš abiejų paeiliui. Ponia Vatson man paruošė ypatingą atviruką! Ant jo buvo žiaurios senamadiškos mokytojos paveikslas: ji dėvėjo profesorišką kepurę, o rankose laikė lazdelę. Viršuje buvo užrašas: „Gražiai elkis!“ Atviruko vidinėje pusėje ponia Vatson užrašė: „Būk laiminga! Atplėšiau voką. Jame buvo mažas paketėlis, suvyniotas į sidabrinį popierių, ir gimimo dienos atvirukas. Ant atviruko buvo nupiešti du apsikabinę meškiukai: vienas geltonos, o kitas - rožinės spalvos. Viršuje geltonomis ir rožinėmis raidėmis buvo užrašyti žodžiai: „Su gimimo diena“, o viduje - „Geriausia drauge, apkabinu tave, kaip meškiukas meškiuką, daug kartų."
- Sveikinimas pagrindiniam veikėjui Bjosiui Velykų proga (iš K. knygos): "Mano kambaryje, ant rašomojo stalo, guli kitas velykinis kiaušinis su sveikinimais hindi kalba. Paimu kiaušinį, bet man taip dreba rankos, kad jis iškrinta ant grindų ir sudūžta. Tačiau viskas tik į gera, nes kitaip aš niekada nebūčiau išdrįsęs jo atidaryti ir nebūčiau perskaitęs patarlės. Ji ant šviesiai žalio popieriaus. Aš taip susijaudinu, kad vos nepraryju lapelio, kad Ulfhilda jo nepamatytų."
Šie pavyzdžiai rodo, kad sveikinimai gali būti labai įvairūs - nuo oficialių ir rimtų iki linksmų ir netikėtų. Svarbiausia, kad jie būtų nuoširdūs ir atspindėtų jūsų jausmus.
Citatos apie džiaugsmą ir laisvę (iš T. knygos)
T. knygoje randame gražių minčių apie džiaugsmą ir laisvę, kurios gali būti puikiu palinkėjimu:
- "Toks vakaras labai tinkamas dainai. Naujai dainai, kurioje būtų viena dalis vilties, dvi dalys pavasariško liūdesio, o visa kita - tiktai nesuvaldomas džiugesys, kad keliauji, esi vienas ir tau gera."
- "Upelis irgi bus mano dainoje. Gal kaip priedainis."
- "Niekuomet nebūsi tikrai laisvas, jeigu kuo nors pernelyg žavėsiesi."
- "Iš tikrųjų puiku, kai nereikia nieko kalbėti ir nieko aiškinti nei sau, nei kitiems."
Šios citatos primena, kad svarbu džiaugtis gyvenimu, vertinti laisvę ir būti savimi.
Netikėti palinkėjimai (iš L. ir A. knygų)
Kartais galime pasitelkti netikėtus palinkėjimus, kurie nustebins ir pralinksmins adresatą:
Taip pat skaitykite: Vaikų gimtadienio šventės receptai
- "Tave pabučiuos užtrauktukas."
- "Tyliai šnabžda: broleli, Kalėdos…"
- "Tik tu sušildyt mus gali…"
- "Jau vakaras. Jau vakaras. Mėnulis baltas kyla."
Šie palinkėjimai, nors ir keisti, gali būti puikus būdas parodyti savo originalumą ir humoro jausmą.
Būrimas obuolio sėklomis (iš K. Saja knygos)
Kazys Saja savo knygoje "Būrimas obuolio sėklom" aprašo įdomų būrimo būdą, kuris gali būti panaudotas kaip netradicinis palinkėjimas:
"Jie paėmė patį gražiausią raudonskruostį obuolį, atsargiai perpjovė į dvi lygias dalis ir iš vidurio iškrapštė šešias kaštonines sėklas. Pasidalijo po tris ir pasitiesė ant stalo Lietuvos žemėlapį. Laikydami ranką maždaug ties Kaunu, jiedu vienas po kito užsimerkė ir pabėrė sėkleles. Paskui įsižiūrėjo, į kokią vietovę atsigręžę sėklų smaigalėliai, užsirašė miestų ar miestelių pavadinimus ir išsiaiškino, koks ten galėtų būti rajonas."
Šis būrimo būdas gali būti smagus ir interaktyvus palinkėjimas, leidžiantis pasinerti į tradicijas ir atrasti naujas vietas Lietuvoje.
Ugnius ir Audrius: dvynių nuotykiai ir pamokos
Knygoje pasakojama apie dvynių Ugniaus ir Audriaus nuotykius, kurie iliustruoja svarbias pamokas apie individualumą ir vienybę. Jie yra neišskiriami, vienodai išdykę ir apsirengę, todėl klasiokai juos pravardžiuoja Ugriais. Mokytojas, norėdamas juos atskirti, vadina vieną Kairiu, o kitą - Dešiniu.
Taip pat skaitykite: Kulinarija ir būreliai vaikams
Dvynių mama yra teatro aktorė, o tėvelis - keramikas. Jie kartu išgyvena įvairius nuotykius, pavyzdžiui, žaidžia žaidimą "su žalia žolele", kuriame reikia rasti žalios žolelės lapelį ir mokėti baudą, jei jo neturi.
Knygoje aprašomas epizodas, kai dvyniai susirgo ir apsimetė ligoniais, norėdami išvengti mokyklos. Jie žaidė "žaliąją žolelę", kol mama repetavo naują vaidmenį. Auklėtoja, apsilankiusi pas juos namuose, pasakojo mamai apie dvynių išdaigas mokykloje, pavyzdžiui, vaikščiojimą kojūkais, žiurkėnų auginimą ir pirštų abėcėlę, naudojamą sufleravimui.
Auklėtoja pabrėžė, kad Ugnius ir Audrius drauge yra didžiausi pramuštgalviai, o atskirai jie praranda gyvumą ir supratingumą. Ji pasiūlė perkelti juos į skirtingas klases, tačiau tėvai nesutiko. Auklėtoja priminė dvyniams, kad vienodumas nėra tas pats kaip vienybė, ir paragino juos surasti skirtumą.
Knygos fragmentuose atskleidžiamos dvynių Ugniaus ir Audriaus patirtys, kurios pabrėžia individualumo svarbą net ir esant labai artimam ryšiui.
Dovilės ir Dovo istorija: pavydas ir individualumo paieškos
Knygoje randame istoriją apie dvynius Dovilę ir Dovą, kurie, nors ir buvo labai panašūs vaikystėje, vėliau tapo labai skirtingi. Dovilė ėmė geriau piešti ir dainuoti, o Dovas liko šešėlyje. Jis pavydėjo sesei sėkmės ir ėmė nykti, kol galiausiai dingo.
Dovilė ir Dovo tėvai ieškojo sūnaus, bet nerado. Vieną rytą rado raštelį, kuriame Dovas rašė, kad yra gyvas ir sveikas, bet jo neieškotų. Paaiškėjo, kad Dovas, pavydėdamas seseriai, ėmė mažėti ir slėptis namo aukštinyje.
Ši istorija iliustruoja, kaip svarbu priimti ir vertinti kiekvieno žmogaus individualumą, net jei jis yra labai artimas.
tags: #vaiku #rasiniai #stebuklingas #kiausinis