Vaikas nenori sriubos? Efektyvūs patarimai, kaip pakeisti situaciją ir pamaitinti mažylį

Mityba yra gyvybiškai svarbi sveikam vaiko augimui, tačiau daugelis šeimų susiduria su vaiko apetito problemomis. Šiame straipsnyje aptarsime galimas priežastis, kodėl vaikas nenori valgyti sriubos ar kitų patiekalų, ir pateiksime praktinių patarimų, kaip spręsti šią problemą.

Apetito stokos priežastys

Sutrikusio apetito priežastys gali būti įvairios:

Medicininės priežastys: Skrandžio, inkstų ar kepenų ligos.
Fizinis aktyvumas ir dienotvarkė: Nepakankamas fizinis aktyvumas ir netinkama dienotvarkė. Vaikams itin svarbu išnaudoti energiją fizinėje veikloje, kad išalktų. Maistas turėtų būti patiekiamas kasdien tuo pačiu metu, kad mažylis priprastų prie ritmo ir atitinkamomis valandomis praalktų.
Užkandžiavimas: Nekontroliuojamas užkandžiavimas prieš pietus ar vakarienę. Saldumynai sukuria dirbtinį sotumo jausmą, tačiau nesuteikia būtinos energetinės vertės. Prieš maistą negalima duoti duonos, riebių ar rūkytų produktų.
Maisto subalansavimas ir porcijos: Mažyliams patiekiamas maistas turi būti subalansuotas, turtingas vitaminais ir vertingomis maisto medžiagomis. Porcijos negali būti per didelės. Tiršto maisto užsigėrimas skysčiu taip pat gali pabloginti vaiko apetitą.
Sensorinis jautrumas: Kai kurie vaikai nuo pat kūdikystės nemėgsta prisilietimų, bijo šiurkščių paviršių, nemėgsta naujų skonių. Tokiems vaikams gali būti sunku pratintis prie naujų produktų.

Mamos ir kūdikio santykiai

Mamos ir kūdikio santykiai formuojasi labai anksti, jeigu mama supranta, kada jos mažylis nori valgyti, gerti, kada jam nemalonu ar šlapia. Jei kūdikis ir mama nuo pirmų dienų susikalba, atsiranda saugumas, kuris turi įtaką tolesnei vaiko raidai. Geri mamos ir kūdikio santykiai nesusiformuoja, jeigu mama dėl kokių nors priežasčių negalėjo suprasti ir patenkinti jo poreikių. Vaikas, demonstratyviai atstumdamas mamą, gali taip siekti gauti tai, ko nori. Dar viena tokio elgesio priežastis gali būti susijusi su pojūčiais. Yra vaikų, kurių šiek tiek kitoks lytėjimo pojūtis. Jie nemėgsta, kai prie jų švelniai prisiliečiama. Vos ištveria, kai jiems kerpami plaukai ar nagai. Toks elgesys būdingiausias vaikams, turintiems autizmo požymių (nebūtinai autistams), nes jie turi jutiminių bėdų. Tačiau ir visiškai sveiki vaikai gali neigiamai reaguoti lytėjami. Jeigu tėvai išsiaiškins, kad kūdikis nemėgsta būti ant rankų, nes jam nepatinka būti liečiamam, nekaltins savęs, kad jie blogi tėvai, ir dėl to mažylis juos atstumia. Galima pasitarti su ergoterapeutu arba patiems bandyti pamažu pratinti prie lytėjimo. Tokį kūdikį geriausiai stipriau prispausti prie savęs, nes jam nepatinka švelnus prisilietimas, prilaikyti ranka galvytę. Anksčiau buvo manoma, kad žmogus apsipranta su nemaloniais pojūčiais. Šiandien jau ne taip kategoriškai tai teigiama, o manoma, kad tiesiog susigyvenama su nemaloniais dirgikliais. Malonumo nejaučiama, bet susigyvenama.

Ką daryti, jei vaikas nevalgo?

Konsultuokitės su specialistais: Norint išvengti galimų ligų dėl dingusio apetito, kreipkitės į gydytoją.
Subalansuota mityba: Maistas turi būti ne tik skanus, bet ir turtingas vitaminais bei vertingomis maisto medžiagomis.
Maisto papildai: Pasaulyje populiarėja apetito skatinimo metodas - maisto papildai. Tarp šių produktų galima išskirti „Oiledixin Niam - Niam”. Apetitą skatinančio sirupo pagrindą sudaro selenas, aronijos sultys, tikrojo alavijo ekstraktas, cinkas ir A, C ir E vitaminai.
Skonio pojūtis: Skonio pojūtis yra labai individualus. Jeigu nepasitenkinimas kokiu nors maisto produktu nėra labai didelis, prie jo galima įprasti. Jautresni skoniui vaikai sunkiau pratinasi prie naujų produktų, tačiau ilgai jo gaudami prisitaiko ir pradeda valgyti. Kūdikiams, mažiems vaikams būdinga mokytis pažinti skonį, todėl valgo kiekvieną produktą atskirai. Taip jie gauna informacijos, koks yra mėsos skonis, koks - bulvės ar kitos daržovės.

Kaip suformuojami vaiko valgymo įgūdžiai?

Mes patys suformuojame vaiko valgymo įgūdžius. Dažniausiai šiuolaikiniai sveiki vaikai nežino, kas yra alkis, nes mama jiems neleido būti alkaniems. Vaikas, kuris nežino, kas yra alkis, ko gero, turėtų būti pavalgęs. Mamai taip atrodo, nors dažniausiai vaikas yra pavalgęs, gero svorio ir ūgio. Kiekviena mama stengiasi pamaitinti savo vaiką ir daro tai bet kokia kaina. Jeigu mažylis nevalgo pusryčių, po kurio laiko mama jau ruošia kokį nors patiekalą, atlaužia gabalėlį banano, duoda sausainį, atsigerti sulčių ar pieno. Ir vis tiek ko nors vaikui sumaitina. O netrukus, žiūrėk, ateina pietų metas ir mažylis nebenori valgyti „normalaus” maisto, nes nejaučia alkio. Taip galima vaiką įpratinti nuolat užkandžiauti ir niekada nevalgyti tikro maisto, naudingo augančiam organizmui. Taip ir yra. Valgydamas tada, kai žaidžia, mažylis nejaučia skonio, nežino, kiek suvalgė. Beje, susiformuoja dar vienas ydingas reiškinys: vaikas išmoksta manipuliuoti. Jeigu gauna kokią nors dovanėlę už tai, kad valgė su visais prie stalo, įpras nevalgyti to, kol tėvai pažadės „prizą” už suvalgytą lėkštę sriubos.

Kaip atgaivinti natūralų alkio jausmą?

Norint, kad vaikas pradėtų gerai valgyti, būtina atgaivinti natūralų alkio jausmą ir nieko neduoti tarp maitinimų: nei obuolio, nei jogurto, nei sulčių, nei pieno, tik vandens. Tai nėra lengva, nes mama jausis bloga mama, jeigu nepamaitins savo vaiko. Mokslininkai nustatė, kad vaikas gali apskritai nieko nevalgyti tiek dienų, kiek jam metų. Tiek dienų pabadavusiam sveikam vaikui nieko bloga nenutiks, bet jis iš tikrųjų užsimanys valgyti. Leiskite vaikui pasirinkti, ką norėtų valgyti. Pavyzdžiui, košės, kotleto ar blynų.

Taip pat skaitykite: Vaikas nevalgo mėsos: ką reikėtų žinoti?

Jeigu esate įsitikinusi, kad jūsų vaikas nieko arba beveik nieko nevalgo, o pediatras sako, kad jo svoris auga gerai, jis gerai vystosi, pirmiausia susirašykite ant lapelio, ką suvalgo ir išgeria per dieną. Į sąrašą įtraukite kiekvieną kąsnelį.
Suskaičiuokite, kiek kalorijų gavo taip užkandžiaudamas mažylis.
Nemaitinkite mažylio pasitelkusi žaidimą: nejučiom, palaukusi, kol išsižioja.
Leiskite vaikui išalkti. Tai natūralus, gamtos duotas jausmas, padedantis susivokti, kada organizmui reikia maisto ir kiek jo reikia.
Vaikas turi turėti galimybę pasirinkti vieną iš kelių patiekalų. Taip pat turi turėti galimybę rinktis: valgyti su visais prie stalo ar ne. Jeigu nevalgo, pakentėkite ir neduokite absoliučiai nieko tarp maitinimų - tik vandens.

Papildomi patarimai, kaip paskatinti vaiko apetitą

Psichologinė būsena: Svarbu, kad vaikas jaustųsi gerai. Valgymo negalima paversti kančia. Būtina su vaiku kalbėtis ramiai, nepykti ir nerėkti.
Vaizdingumas: Svarbu vizualinė patiekalo išvaizda. Vaikai, matydami lėkštėje kokį nors smagų piešinį, iš karto norės jo paragauti.
Porcijos ir temperatūra: Sumažinkite patiekalo porcijas, dalinkite jas pusiau. Maistas negali būti nei per šaltas, nei per karštas.

10 būdų, kaip sužadinti vaiko apetitą

Gražiai patiektas maistas: Patiekite dešreles marškinėliuose, dešrelių suktinukus, mažytes bandeles su dešrelėmis.
Augaliniai prieskoniai: Naudokite bazilikus, rozmarinus.
Fantazija: Iš patiekalų pagaminkite kirmėlaites, šuniukus, driežiukus, mašinas ar mažas lėlės.
Aplinka: Svarbu, kokioje aplinkoje mažylis valgo - ar ten jam malonu, patogu, ar jūsų santykis su vaiku artimas, ar jūs nesate susipykę.
Prievarta: Neverskite vaiko valgyti per prievartą.
Užkandžiai: Prieš pagrindinius valgius neleiskite vaikams kramsnoti saldžių užkandžių, nes jie slopina apetitą.
Aptarimas: Vaikui girdint neaptarkite jo valgymo problemų.
Skysčiai: Valgio metu vaikui reikėtų duoti atsigerti kuo daugiau vandens.
Žaidimai: Žaidimu paverskite tik patį patiekalą, tačiau venkite žaidimų prie stalo.
Skonis: Verta nepersūdyti ir nepersaldinti gaminamo maisto, antraip vaikas pripras prie tokių skonių.

Tėvų klaidos

Maitinimas žiūrint filmukus: Vaikas „nevalgo“, o mama ar kitas jį prižiūrintis asmuo rodo filmukus, knygutes ar kitais jį dominančiais dirgikliais visaip stengiasi atitraukti vaiko dėmesį nuo valgymo tam, kad galėtų jam sumaitinti, jų manymu, reikiamą maisto „normą“.
Bėgiojimas iš paskos su šaukštu: Tėvai bėgioja, vaikšto po kambarius vaikui iš paskos su šaukštu ir siūlo po kąsnį, kalbina, aktyviai maitina, „kol vaikas pagaliau pavalgo“.
Valgymo pavertimas kova: Vaikai kovoja atsisakydami valgyti ir taip baudžia tėvus, tėvai - vaikus - ima suktis ydingas ratas.

Kaip leisti vaikui valgyti pačiam?

Kai vaikas pats ima ir deda maistą į burną taip, kaip jam išeina, tuomet jis domisi maistu, būna susitelkęs į valgymą ir daro tai savo tempu. Jis tyrinėja maisto skonį, kvapą, konsistenciją. Vaikas integruoja įvairius pojūčius ir kartu mokosi, kaip valgyti, kiek kramtyti, jaučia, kada jau norisi ryti, kada imti kitą kąsnį - šitaip formuojasi su maistu ir maitinimusi susiję savireguliacijos įgūdžiai.

Padidinto sensorinio jautrumo vaikai

Padidinto sensorinio jautrumo vaikai labai išrankūs maistui, jo kvapui, spalvai, konsistencijai, skoniui ir kt. Jie nenoriai ragauja naujus patiekalus, valgo tik tam tikrus įprastus produktus. Dažnai tokie vaikai turi autizmo spektro bruožų ir juos maitinant būtina į tai atsižvelgti ir juos suprasti. Tokiems vaikams siūloma duoti jiems įprastus ir mėgstamus valgius, nors asortimentas ir itin ribotas, nekankinti vaiko nuolatiniais įkalbinėjimais ir labai nevargti gaminant vis naujus patiekalus, kurių vaikas neragauja ir nevalgo. Reikia kaskart vis pasiūlyti ir išradingai ieškoti būdų, kaip įpratinti vaiką valgyti naują patiekalą, t. y. plėsti vaiko „valgomų“ patiekalų sąrašą, tačiau nepersistengti ir prireikus papildyti organizmo gaunamas medžiagas subalansuotais reikiamais papildais.

Valgymas kartu su šeima

Jeigu visi šeimos nariai susėdę valgytų ir džiaugtųsi kartu, vaikas nustotų jausti, kad jo valgymas ar nevalgymas yra toks labai svarbus tėvams; patirtų, kad kartu visi valgydami gali patirti bendrystės, buvimo kartu džiaugsmą, kad valgyti gali būti gera ir malonu. Manau, kad turėtų, bent jau periodiškai, retkarčiais, nors kartą per dieną ar nors savaitgaliais. Valgydami kartu tiek vaikai, tiek ir suaugusieji turėtų visais savo pojūčių kanalais mėgautis maistu ir, pageidautina, ramioje aplinkoje, neaptarinėdami svarbių dalykų, o susitelkdami į buvimą kartu, maistą, valgymo procesą.

Vaikas virtuvėje

Iš tikrųjų kartais vaikui maistas jau būna paruoštas, ir smagu, kai tėvai pakviečia valgyti, kai patiekalas jau būna patiektas, tačiau ir pats vaikas turėtų būti „įleidžiamas“ šeimininkauti virtuvėje. Vaikui reikia matyti priežastis ir pasekmes, mokytis planuoti, dalyvauti namų ūkyje, būti aktyviai veikiančiu šeimos nariu. Jutiminiais receptoriais liesdamas indus, vandenį, maisto produktus, vaikas mokosi organizuoti savo veiksmus, planuoti ir koordinuoti judesius, pradėti ir pabaigti darbą, matyti rezultatus, prisidėti prie tvarkos kūrimo savo aplinkoje.

Kaip elgtis tėvams?

Patarimas paprastas: pradėkite patys valgyti kartu su vaiku. Patiekalus ar maisto produktus sudėkite ant stalo, leiskite vaikui pasirinkti, įsidėti pačiam, skirkite daugiau dėmesio savo, o ne vaiko valgymui. Galite vaikui pasiūlyti valgyti, įdėti, paraginti, paklausti ar pasitikslinti, ar jau tikrai sotus, tačiau darykite tai saikingai. Jei vaikas rodo ir pripažįsta, kad jau yra sotus, pavalgęs, leiskite jam pakilti nuo stalo. Tarp maitinimų jokiu būdu negalima duoti vaikui užkandžiauti (sausainių, riešutų, vaisių ir kt.). Reikėtų vaikui suprantamai pasakyti ir parodyti, kad vėl valgysite, kai bus kito valgymo laikas ir vėl susėsite prie stalo. Gerti, jei norėtų ir prašytų, vaikas turėtų gauti visuomet, bet tik vandens (ne sulčių). Vanduo jam turėtų būti lengvai pasiekiamas atsigerti.

Taip pat skaitykite: Pietų miego atsisakymas: ką daryti?

Išrankumas maistui

Išrankumo maistui priežastys būna įvairios: vaikas gali tiesiog norėti valgyti vien tik tai, kas yra jam pažįstama ir skanu. Arba jis iš prigimties nėra linkęs į naujoves ir riziką, todėl mieliau renkasi išbandytus dalykus.

Valgykite kartu: Maži vaikai yra mėgdžiotojai, tad matydamas jus ir kitus namiškius valgant „naujieną“, greičiausiai ir pats susigundys jos paragauti.
Leiskite rinktis: Paimkite užkandžiams skirtą indą su keliais skyriais, ir į kiekvieną jų įdėkite skirtingo maisto gabalėlių.
Pralaužkite ledus: Paskatinkite vaiką paliesti, pauostyti, palaižyti produktą.
Pasitelkite kūrybiškumą: Sūrio ratukai ar obuoliniai mėnuliukai gali sugundyti labiau, nei tiesiog sūris ir obuolys.
Papildykite padažu ar mirkalu: Agurkas su natūralaus jogurto mirkalu ar sūris su šviežių vaisių padažu gali būti gardesni.
Leiskite vaikui prisidėti prie maisto ruošimo: Galite kartu serviruoti stalą, nuplauti daržoves.
Padėkite maistą pasiekiamoje vietoje: Maži vaikai valgo dažnai ir po nedaug, tad užkandžiai po ranka rabai pravers.
Pakeiskite aplinką: Pamėginkite valgyti neįprastoje vietoje arba pasikvieskite į svečius kitų vaikų.
Gudraukite: Vaikas nevalgo sriubos, jei joje yra svogūnų? Trintose sriubose svogūnų nebūna.

Patarimai tėvams, auginantiems nevalgius vaikus

Atsipalaiduokite: Neimkite vaiko maisto užgaidų į galvą.
Pradėkite nuo ragavimo: Norint, kad vaikas pradėtų valgyti vieną ar kitą maistą, pirmiausia jis turi jo paragauti. Svarbu laikytis „vieno kąsnio taisyklės“ - paprašyti bent paragauti ir nedaryti spaudimo suvalgyti daug.
Laikykitės dienotvarkės: Vaikas turi žinoti, kas, kada, po ko įvyks. Tai suteikia saugumo jausmą.
Susitarkite dėl taisyklių: Norėdami įtvirtinti pozityvius įpročius, užtikrinkite, kad šeimoje būtų valgymui skirta vieta.
Elkitės įprastai patiekdami naujo maisto: Būkite atsipalaidavę ir naujus patiekalus pateikite kaip visada be didelių ceremonijų.
Suteikite laisvės vaikams: Nustokite kontroliuoti, kaip ir kiek suvalgoma. Leiskite savo mažyliams valgyti patiems savo rankutėmis ar šaukštu.
Pagirkite vaiką: Pagirkite vaiką kiekvieną kartą, kai pastebėsite tinkamą elgesį valgant, net jei tai būtų tik mažas žingsnelis į priekį.
Leiskite vaikams rinktis: Pasiūlykite vaikui išsirinkti, ką valgyti arba ką gaminti pietums.

Mėgaukitės valgymu

Jei valgymas teikia malonumą, gyvenimas prie pietų stalo paprastesnis. Pavyzdys yra užkrečiamas, todėl gali užtekti vien jūsų pozityvaus požiūrio į maistą ir valgymą, norint skatinti vaikus sveikai maitintis. Formuokite vaikams pozityvias nuostatas, susijusias su maistu ir mityba, su šypsena ir malonumu valgydami, gamindami ir kalbėdami apie maistą.

Kalbėkite pozityviai ir patraukliai

Venkite atkartoti tokius vaiko žodžius kaip „nemėgsti“, „neskanu“ ir panašių, kuriuos girdime atsisakant valgyti. Geriau padrąsinkite ragauti „Tu dar pamėgsi tai. Tiesiog dar neparagavai pakankamai kartų“. Tai faktas, pagrįstas moksliniais tyrimais. Negąsdinkite vaiko „susirgsi, jei nevalgysi daržovių“. Motyvuokite vaikus paragauti daržovių, papasakodami apie gerą jų skonį.

Būkite kūrybiški

Mokslininkai nustatė, kad vaikai suvalgė dvigubai daugiau daržovių, kai jos buvo linksmai pavadintos: „Švytinčios morkos“, „Galingieji brokoliai “. Pabandykite ir jūs! Įtraukite į kūrybinį procesą ir vaikus, surenkite konkursą, rinkdami geriausią dienos patiekalo pavadinimą.

Įtraukite vaiką į pokalbius apie maistą

Klauskite vaiko atsiliepimų, ką jis mano apie ragaujamą valgį. Kokias emocijas pajuto paragavus maisto? Aptarkite, kokio maisto kvapas, skonis jūsų vaikams yra malonus ir nemalonus. Papasakokite vaikams apie maisto įvairovę, rūšis, kilmę, kultūrinį paveldą.

Taip pat skaitykite: Tobulas varškės pyragas

Įtraukite vaiką į veiklą, susijusią su maistu

Mokslininkai įrodė, kad aktyvus vaiko įsitraukimas į su maistu susijusią veiklą turi teigiamos įtakos jų mitybos įpročiams. Tad imkitės tyrinėjimo kartu su vaiku! Eikite kartu apsipirkti, gaminkite patiekalus, užsiimkite sodininkyste, žaiskite, eksperimentuokite, naudokite maistą įvairiems kūrybiniams darbeliams. Tai pasaulio pažinimo būdas, teikiantis daug džiaugsmo ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Eksperimentuokite patiekdami maistą

Vaiko pasirinkimui didelės įtakos turi, kaip ir kada patiekiamas maistas. Vaikai suvalgo daugiau patraukliai ir įdomiai atrodančio maisto. Todėl linksmi piešinukai iš maisto lėkštėje sudomina juos ir didina motyvaciją ragauti.

Ištyrinėkite maistą pasitelkdami visus pojūčius

Apžiūrėkite maistą iš visų pusių. Palieskite, pakilnokite, pajuskite jo temperatūrą, paviršiaus gruoblėtumą. Pauostykite, pagalvokite ką primena kvapas. Paragaukite lyžtelėdami, po to atsikąsdami. Skanaukite užspaudus nosį, kad vaikai suprastų, kaip kiekvienas pojūtis prisideda prie skonio pajautimo. Stebėkite veido išraišką ragaujant. Pasiklausykite pabarbenę kaip skamba (pvz. arbūzas). Padrąsinkite vaikus kalbėti, ką jie jaučia uostydami, liesdami, ragaudami ar klausydami. Visa tai galima atlikti užmerktomis, o po to atmerktomis akimis.

tags: #vaikas #nenori #sriubos #ką #daryti

Ką daryti, kai vaikas nenori sriubos: išsami apžvalga