Užgavėnės Žemaitijoje: tradicijos, kaukės ir blynų įvairovė

Užgavėnės - viena iš archajiškiausių ir spalvingiausių lietuvių kalendorinių švenčių, žyminti žiemos pabaigą ir pavasario pradžią. Nors šiemet išvyti žiemą iš kiemo, atrodo, bus lengviau nei bet kada, vasario 25 dieną minimos Užgavėnės išlieka svarbios ir spalvingos. Ši šventė, turinti gilias tradicijas, apipinta įvairiais papročiais, apeigomis ir simboliais, kurie skirtinguose Lietuvos regionuose šiek tiek skiriasi. Žemaitijoje Užgavėnės pasižymi savitu teatrališkumu, persirengėlių eisenomis ir, žinoma, gausybe gardžių patiekalų, tarp kurių svarbią vietą užima blynai.

Užgavėnių kaukės: nuo senovės iki šių dienų

Persirengimas spalvingomis kaukėmis - neatsiejamas Užgavėnių atributas, populiarus ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose pasaulio kultūrose. Anot etnologės Rūtos Stankuvienės, kaukės buvo naudojamos medžioklės ritualuose, vestuvėse ir laidotuvėse, laiko pasikeitimo šventėse. Jas dėvėdavo kariai ir taikūs žemdirbiai, Sibiro šamanai ir Amerikos čiabuvių burtininkai, Afrikos ar Okeanijos ritualinių asociacijų nariai ir viduramžių Europos miestelėnai bei universitetų studentai.

Lietuvoje Užgavėnių persirengėliai, jų vaikščiojimas - tarsi liaudiškojo teatro išraiška, kurioje pašiepiamos to meto negerovės ar problemos. Šią dieną gausu įvairių būrimų, spėjimų, tikėjimų, kurių didžioji dalis - vedybiniai. Taip pat galima nuspėti būsimų metų derlingumą, artimą ateitį.

Žemaitijoje svarbiausia Užgavėnių karnavale - pamėklė Morė (dar vadinama Kotre). Morei aprengti ypatingų rūbų ar kitų dalykų nereikia. Paimama kokia palinkusio medžio pašliūža ar senų rogių pavaža, į tą pavažą įkalamas paprastas mietas, o ant mieto užmaunamas senas medinis ratas. Prie rato prikalami kokie trys pagaliai, kurie laiko Morę ir atstoja jai kojas. Taip ant to rato sukryžiuotų pagalių užvelkamas koks nors senoviškas marginis sijonas ir kiti moteriški rūbai. Galva aptaisoma lininiais plaukais. Ant galvos uždedamas eglišakių vainikas. Galva ir pati Morė apkaišoma įvairiais margais popierėliais. Į rankas įkišamas spragilas, kuriuo ji vežama švaistosi kaip gyva. Todėl, kas norėtų ją pripuolęs nupešioti, negalėtų, nes gautų spragilu per galvą. Be to, Morės palydovai, apsirengę įvairiomis baidyklėmis, šakėmis, virpčiais, pušinėmis šluotomis ir šiaip pagaliais apsiginklavę, saugo, kad, susidūrę su priešingos pusės Užgavėnių vėzdininkais, neprarastų savo mylimos Morės. Dveji vėzdininkai susidūrę susipeša. Nugalėtojai atimtą Morė užvelka ant aukšto kalno ir sudegina. Seni žmonės mena, kad prieš 40-50 metų Morę rengdavo ir po kaimus vežiodavo ypač Šiaulių ir Raseinių apskrityse. Dabar bene svarbiausias, Balio Buračo knygoje nepaminėtas Morės akcentas - išryškintos jos moteriškos kūno formos, ypač krūtys, ryškiai išdažytas veidas. Dažniausiai nuo pietų vežiojama Morė ant rato sukasi, aplinkui didžiausias triukšmas - paleidžiami į darbą barškalai. Jos rankose kartais dar būna ir šluota.

Sotumas visus metus: Užgavėnių stalo gausa

Nuo Užgavėnių neatsiejamas ir gausus maisto gaminimas. Svarbiausiai buvo - prisivalgyti iki soties. Anot R. Stankuvienės, per Užgavėnes reikėjo pavalgyti daug ir riebiai, nes kita diena - jau Gavėnia. Dažniausiai žmonės valgydavo 7, 9 ar net 12 kartų, nes manydavo: jei per Užgavėnes būsi sotus, toks liksi ir visus metus. Be to, paruošto valgio turi užtekti ir šeimynai, ir ateinantiems pavasario kviesti. Ruošiant Užgavėnių vaišes daug lemia ne tik sukaupti ištekliai, bet ir šeimininkės įgūdžiai, tad dažnai buvo varžomasi, kuri šeimininkė skaniau pagamins, išradingiau patieks maistą.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai Užgavėnių blynai

Dažniausiai buvo ruošiama riebi kiauliena, troškinti kopūstai, šiupinys (kruopų košė su lašinukais, o Žemaitijoje - žirnių košė su įkišta kiaulės uodega), įvairių rūšių blynai, troškinti kopūstai ir spurgos. Taip pat tarp šios šventės populiariųjų patiekalų ir kugelis, kastinys, cepelinai.

Gastronominio paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas pastebi, kad senosios Užgavėnės buvo visuotinė šventė, minėta tiek valstiečio pirkioje, tiek valdovo rūmuose. Tai, kokia mėsa bus ant šeimos stalo, priklausė nuo šeimininkų turtinės padėties: valstietiškuose namuose tai buvo kumpiai, dešros, riebiai troškinti kopūstai, vėdarai, riebi putra, šaltiena. Turtingesniuose namuose mėsos buvo galima rasti ne ką mažiau, bet ji kitokia, prabangesnė. Vienas iš seniausių Užgavėnių valgių - šiupinys, kuris iki šiol dar verdamas kai kur Žemaitijoje. Jis gamintas iš kruopų (dažniausiai, miežinių), žirnių arba pupų, miltų, lašinių, įvairių prieskonių. Mažojoje Lietuvoje į šiupinį jau dėta ir bulvių. Svarbus Užgavėnių šiupinio „priedas“ - kiaulės (kai kur - gaidžio) uodega, o Mažojoje Lietuvoje - rūkyta kiaulės galva.

Blynai - saulės simbolis ir moderniosios kultūros dalis

Tradicinis šių dienų Užgavėnių valgis - blynai - kilo iš slaviškosios tradicijos ir dabar yra moderniosios kultūros dalis, išpopuliarėjusi Vakarų Lietuvoje, ypač Žemaitijoje tarpukariu. Aukštaitijoje sakydavo: „Kas blynų bus neragavęs, tas pats kaip dūšią velniui atidavęs“. Blynai turėjo ir simbolinę prasmę - apvalus auksinis blynas, tai sugrįžtančios saulės ženklas.

Ankstesniais laikais blynus valgydavo su sočiais padažais, pavyzdžiui, spirgučiais ar riebia grietine. Dabar minint Užgavėnes paplitę šie iš miltų pagaminti gardėsiai: sklindžiai su obuoliais, lietiniai, saldūs vafliai ar spurgos. Juos lengva pasigaminti ir užsitikrinti visus sočius metus.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo docento Arūno Vaicekausko, būtent iš tarpukario tradicijų ir žinome apie Užgavėnes - ankstesnės informacijos nėra daug išlikę. Anot jo, tarpukario metais per Užgavėnes buvo populiaru valgyti paprastus miltinius blynus: blynus su obuoliais, kokius mėgstama kepti dabar, ar bulvinius blynus nebuvo populiaru gaminti. Tačiau mėgstami per visą keptuvę iškepti lietiniai ir paprasčiausi miltiniai blynai, kai kur - čirviniai. Taip pat atsiranda miltinių kepinių variantai: spurgos, žagarėliai ir t.t.

Taip pat skaitykite: Kaip pasirinkti kepimo formą?

Kaip iškepti purius Užgavėnių blynus?

Prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Aistė Rasmussen teigia, kad svarbiausia, kad blynai būtų purūs. O tam visada gelbėja viena gudrybė: atskirai suplakti kiaušinių tryniai ir baltymai. Tokiu būdu baltymai susiplaka iki standžių putų, o tai suteikia blynams purumo. Gaminant čirvinius blynus maisto ekspertė pataria pirmiausia sumaišyti šlapias ir sausas sudedamąsias dalis ir tik tuomet jas maišyti tarpusavyje. Geriausia, kad ingredientai būtų kambario temperatūros. Antra gudrybė, siekiant, kad blynai būtų purūs - dalį pieno atskiesti gazuotu vandeniu. Tiek gazuotas gėrimas, tiek iki standžių putų išplakti kiaušinių baltymai turi atsidurti tešloje prieš pat kepimą.

Čirviniai blynai (receptas):

  • 300 g miltų
  • 3 kiaušiniai
  • 2 valg. š. grietinės
  • 100 g sviesto
  • 2 arbat. š. kepimo miltelių
  • 1,5 arbat. š. vanilinio cukraus
  • žiupsnelis druskos
  • 2 valg. š. cukraus
  • 1 stiklinė pieno

Gaminimas:

  1. Miltus ir kepimo miltelius persijokite per sietelį. Sumaišykite su vaniliniu cukrumi ir žiupsneliu druskos.
  2. Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų. Trynius išsukite su cukrumi, kol masė pasidarys vientisa ir puri. Palengva įmaišykite grietinę, supilkite pieną, lydytą sviestą ir dar kartą gerai išmaišykite. Gautą mišinį supilkite į miltus ir užmaišykite skystą tešlą.
  3. Kiaušinių baltymus išplakite iki standžių putų ir šaukštu kabindami iš apačios į viršų įmaišykite į tešlą.
  4. Gerai įkaitintoje čirvinių blynų keptuvėje iškepkite blynus.
  5. Patiekite su uogiene, grietine, sviestu ar klevų sirupu. Galite pabarstyti cukraus pudra.

Mieliniai blynai:

Mieliniai blynai ypatingi tuo, kad visuomet yra purūs ir minkšti. Sumaišę mielinių blynų ingredientus, tešlą palikite šiltoje tamsioje vietoje kelioms valandoms, kad pakiltų. „Tešlos kildinimas - svarbus momentas, nes jei tešla nebus pakankamai iškilusi, blynai nebus tokie minkšti ir purūs. Tačiau jei perkildinsite tešlą, blynuose jausite mielių kartumą, o kartu jie neteks ir dalies saldumo, nes mielės „suvalgys“ visą cukrų. Todėl geriausia blynus kepti tada, kai tešla padvigubės. Jei planuojate blynus kepti, pavyzdžiui, pusryčiams, paruoštą tešlą pernakt laikykite šaldytuve“, - pataria A. Rasmusen ir dalijasi sočių mielinių blynų receptu.

Ingredientai:

  • 25 g šviežių mielių arba 8-9 g sausų;
  • 3 valg. šaukšt. cukraus;
  • 0,5 l pieno;
  • 2 kiaušiniai;
  • didelė sauja razinų;
  • žiupsnelis druskos;
  • miltų.

Gaminimas:

  1. Mieles sumaišykite su 1 šaukštu cukraus ir užpilkite šiltu pienu. Į tešlą supilkite išplaktus kiaušinius, likusį cukrų ir viską išmaišykite. Maišydami įberkite vandenyje išbrinkytas razinas.
  2. Galiausiai įberkite tiek miltų, kad tešla taptų grietinės tirštumo.
  3. Indą su tešla uždenkite maistine plėvele ar rankšluostėliu ir palikite šiltoje vietoje, kol tešla padvigubės.
  4. Kepkite blynus gerai įkaitintoje keptuvėje.
  5. Tiekite su uogiene, grietine, sviestu ar klevų sirupu. Galite pabarstyti cukraus pudra.

Tradiciniai bulviniai blynai:

Bulviniams blynams gaminti, pasak A.Rasmussen, reikėtų rinktis krakmolingas bulves, kurios išskirtų kuo mažiau skysčio. Jei tokių bulvių neturite, bulvių masę galima nusunkti ir taip išvengti per didelio drėgmės kiekio. Taip pat į tešlą galima įdėti miltų, tačiau kuo jų daugiau, tuo blynai būna kietesni. „Jei bulvės šviežios ar mažiau krakmolingos, jas geriau tarkuoti burokine tarka - išsiskirs mažiau skysčio. Be abejo, galima bulves sutrinti bulvine tarka, tačiau skysčio bus daugiau ir greičiausiai bulvių masę reikės šiek tiek nusunkti“, - pastebi A. Rasmussen ir kviečia išbandyti bulvinių blynų receptą.

Ingredientai:

  • 4-5 didelės bulvės;
  • 1 svogūnas;
  • 1 skiltelė česnako;
  • 1 kiaušinis;
  • 3 valg. šaukšt. miltų;
  • žiupsnelis druskos;
  • žiupsnelis pipirų;
  • 100 ml aliejaus kepimui.

Gaminimas:

  1. Bulves nuskuskite. Nuskustas bulves, svogūną ir česnako skiltelę sutarkuokite tarka iki vientisos masės. Įmuškite kiaušinį. Į masę įberkite miltų, druskos ir juodųjų pipirų.
  2. Keptuvėje įkaitinkite kelis šaukštus aliejaus. Šaukštu kabinkite paruoštą bulvių tešlą ir keptuvėje formuokite blynus.
  3. Kepkite porą minučių, kol gražiai apskrus. Atsargiai apverskite ir kepkite dar porą minučių. Iškepusius blynus išimkite iš keptuvės ir perkelkite ant popieriniu rankšluosčiu ištiestos lėkštės, kad sugertumėte riebalus.
  4. Patiekite su grietine ar grybų padažu.

Regioniniai skirtumai ir tradicijų kaita

Užgavėnės nuo seno buvo švenčiamos visoje Lietuvoje, šiek tiek skyrėsi tik šventės tradicijos ir ant stalo garuojantys valgiai. Anot A. Vaicekausko, Vakarų Lietuvoje buvo populiarūs persirengėliai, kurių vaikštynės dabar paplitusios visoje šalyje. Kitur Lietuvoje Užgavėnių metu persirengėlių nebuvo, o didžiausia šventės pramoga būdavo važinėjimas arklių traukiamomis rogėmis.

R. Laužikas teigia, kad pietų Lietuvoje keptos babkos, rytų Lietuvoje Užgavėnėms valgyti virtiniai bei virti, pienu užbalinti lokšiniai. Jie buvo valgomi vakare, kaip paskutinis Užgavėnių patiekalas. Mažojoje Lietuvoje kai kur per Užgavėnes rasime patiekalų, būdingų Kūčių vakarui: kisielių, pailgus aguoninius bei miltinius kleckus. Klaipėdos regione Užgavėnėms kepti rageliai, mielinės kvietinių miltų tešlos pampuškos. Jos buvo fomuojamos rankomis, pilnavidurės ar žiedo formos, dažniausiai be jokio įdaro, kai kada - įdarytos uogiene ar marmaladu. Rytiniame Prūsijos pakraštyje ties Suvalkija taip pat keptos pampuškos, rečiau - spurgos. Visoje Prūsijoje per šventes, taip pat ir Užgavėnes, buvo populiarūs žagarėliai.

Taip pat skaitykite: Šeimos Užgavėnių skanėstai

R. Laužikas pastebi, kad per praėjusius 100 metų daugelis papročių pasikeitė. Tam didelės įtakos turėjo sovietinė okupacija ir pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas. Šiais laikais vis tik dominuoja žemaitiškos Užgavėnės, ko gero, tam daugiausia įtakos turėjo jų teatrališkumas, karnavalinis pobūdis, kurį pakankamai lengva perimti, perkelti į šiuolaikinę miesto kultūrą.

tags: #Uzgavenes #Žemaitijoje #tradicijos #blynai

Populiarūs įrašai: