Ukmergės krašto istorijos atspindžiai: nuo vagysčių iki gaisrų ir kultūrinio atgimimo
Šis straipsnis skirtas apžvelgti įvairius Ukmergės krašto istorijos aspektus, remiantis istoriniais dokumentais ir spauda. Nagrinėsime laikotarpį nuo XIX a. pabaigos iki XXI a. pradžios, atskleidžiantį to meto socialinę, ekonominę ir kultūrinę situaciją. Straipsnyje aptariami nusikaltimai, eismo įvykiai, gaisrai, kultūrinis gyvenimas ir kiti svarbūs įvykiai, kurie formavo Ukmergės krašto istoriją.
Nusikaltimai ir teisėsauga XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Ukmergėje, kaip ir kituose miestuose, pasitaikė įvairių nusikaltimų. 1901 m. sausio 22 d. pranešta apie vagystę iš Antano Navicko buto, kai buvo pavogtas paltas ir skarelė. Tų pačių metų vasario mėnesį buvo pavogti bajoro Grigorijaus Ivanovskio ir miestiečio Motiejaus Mažeikos arkliai. Vagystės buvo tiriamos, o kaltininkai perduoti teismo tardytojui.
1901 m. kovą pas Ukmergės stačiatikių kapinių sargą Andriejų Minčenką rasti įvairūs vogti daiktai ir maisto produktai. Taip pat tų pačių metų kovo 21 d. pranešta, kad Ukmergėje iš Kazimiero Koryznos buto, išlaužus langą, pavogti 30 rub. vertės maisto produktai.
Šie įvykiai rodo, kad vagystės buvo gana dažnas reiškinys to meto Ukmergėje. Teisėsauga stengėsi tirti nusikaltimus ir patraukti kaltininkus atsakomybėn.
Dviratininkų eismo taisyklės 1901 m.
1901 m. Ukmergės miesto valdyba svarstė Ukmergės miesto dūmos nario Kleopo Celestinovičiaus Prokopovičiaus pasiūlymą dėl dviračių eismo Dvinsko [dab. Vytauto] gatvėje. Miesto Dūma nusprendė patvirtinti važiavimo dviračiais Ukmergės mieste tvarkos taisykles.
Taip pat skaitykite: Ukmergės duona: istorinis kontekstas
Taisyklės numatė, jog dviračiais važinėtis bus galima tik sulaukus 15 metų ir išlaikius „sugebėjimo gerai važiuoti dviračiu išbandymą“. Asmuo išlaikęs išbandymą gautų knygelės pavidalo vardinį leidimą už kurį reiktų sumokėti 1,50 rub., o kasmet mokėti dar po 1 rub. Važinėjant miesto gatvėmis kiekvienas dviratininkas privalėtų turėti leidimą, numerį, skambutį ar signalinį ragelį, o sutemus uždegtą žibintą su dviračio numeriu ant stiklo.
Taisyklėmis uždraudžiama dviratininkams važinėti šaligatviais, pėsčiųjų takeliais, miesto skvere ir gaisrinės sode, o taip pat turgaus aikštėje prekiavimo dienomis. Uždraudžiama važiuoti greitai ir lenktyniauti, „piktnaudžiauti skambučiu ar signaliniu rageliu“.
Kauno gubernijos miestų reikalų įstaiga, apsvarstė Ukmergės miesto dūmos kovo 19 d. posėdyje patvirtintas važinėjimo dviračiais taisykles ir nustatė, kad „Ukmergės Miesto Dūmos sudarytas privalomo nutarimo dėl važinėjimo dviračiais projektas pažeidžia galiojančius įstatymus bei privalomų nutarimų priėmimo taisykles, [todėl Kauno] Gubernijos [Miestų Reikalų] Įstaiga mano, kad šio nutarimo nereikėtų patvirtinti.“
Šios taisyklės atspindi to meto valdžios pastangas reguliuoti eismą mieste ir užtikrinti gyventojų saugumą.
Poltinė situacija ir represijos 1901 m.
1901 m. „Ūkininkas“ rašė apie Lionginą Stanionį, kuris buvo paleistas iš Ukmergės kalėjimo. Vaikinas ištupėjo 17 mėn. už tai, kad „buntavojęs“ Aukmergės mokintinius, įkalbinėjęs jiems neiti ant gudų [čia - rusų, stačiatikių] maldų, nebučiuoti popo kryžiaus; kaltino, kad išlipinęs Aukmergėj 29 lapkritį [kitoje korespondencijoje - spalio 29 d.] 1899 m. lietuviškus atsišaukimus.
Taip pat skaitykite: Gidas po „Čili Pica“ Ukmergės g.
Šis įvykis rodo, kad to meto valdžia persekiojo asmenis, kurie pasisakė prieš rusifikaciją ir gynė lietuvių kalbą bei kultūrą.
Ekonominė padėtis ir verslai 1861 m.
1861 m. Ukmergėje veikė kelios odų raugyklos ir plytinės, priklausiusios žydų tautybės verslininkams. Odų raugyklų savininkai buvo Mauša Dovydovičius Garbas, Kušelis Mendeliovičius Hefenas, Hiršas Markelevičius Tovtas, Joselis Hilelevičius Leibovičius, Kušelis Šmuilovičius Mendelevičius Hefenas, Mendelis Kušelevičius Hefenas, Elijašas Leibovičius Vijesas ir Hirša Dovydovičius Garbas. Plytines valdė Šebšelis Nachemovičius Viljanas ir Pinchus Šimelevičius Vapnikas.
Šie verslai gamino apdirbtas jaučių odas, minkštas išviršines odas ir plytas. Gaminiai buvo realizuojami vietoje Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse.
Šie duomenys rodo, kad žydų tautybės verslininkai aktyviai dalyvavo Ukmergės ekonominiame gyvenime ir plėtojo verslus.
Miesto valdymas ir gaisrų prevencija XIX a.
1861 m. Kauno gubernatorius, informuodamas apie Rusijos vidaus reikalų ministro nurodymo dėl miestų gyventojų pasirengimo gaisrų gesinimui stiprinimą, pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „[…] Ukmergės miesto bendruomenės deputatai, pagal savo nutarimą, sudarė paskirstymą, kurie miesto gyventojai turi būti pasiruošę gaisro atvejui statines, kibirus, kopėčias, kobinius ir kitus smulkius įrankius, arklius su vežėčiomis arba rogėmis bei kas turi atvykti į gaisro vietą dirbti su instrumentais ir vežioti vandenį, tačiau nesiima jokių priemonių stebėjimui, kad gyventojai vykdytų jiems paskirtas prievoles. […]“.
Taip pat skaitykite: Tradicinė Ukmergės duona
Šis pranešimas rodo, kad to meto valdžia rūpinosi gaisrų prevencija ir stengėsi įtraukti gyventojus į gaisrų gesinimo procesą.
Gaisrai XXI a. pradžioje
XXI a. pradžioje Ukmergėje ir visoje Lietuvoje kilo įvairių gaisrų. Šių metų balandžio pabaigoje ugnis Kuršių nerijoje įsiplieskė ties Juodkrante. Gaisras nusiaubė maždaug 130 hektarų kalnapušynų.
Šiauliuose, Lyros g. 13 esančiame prekybos centre „Kubas“ iš ryto užsidegus elektros laidams, nukentėjo darbuotojai. Gaisras kilo maisto prekių parduotuvės duonos skyriuje.
Šie gaisrai rodo, kad gaisrai išlieka aktualia problema ir XXI a.
Kultūrinis gyvenimas ir muziejus
Ukmergės kraštotyros muziejus buvo atidarytas 1944 m. gegužės 6 dieną. Muziejus turėjo praeiti ilgą ir sudėtingą kūrimosi ir veiklos istoriją, kad iki šių dienų išlikusios vertybės būtų surinktos ir išsaugotos ateities kartoms.
1933 m. Ukmergės skautų būstinėje buvo įkurtas pirmasis nedidelis muziejus mieste. Netrukus prie skautų muziejaus prisijungė ir apskrities mokytojų pedagoginis muziejus.
1940 m. vasario 17 d. buvo įkurta „Rytų Lietuvos Kraštotyros draugija“, kurios tikslas buvo pažinti gimtojo krašto praeitį ir dabartį, jo gamtą ir kultūrą, taip pat apsaugoti jo senovės liekanas ir istorinę medžiagą. Svarbiausia priemone tam tikslui pasiekti buvo vietos muziejaus įsteigimas.
Antrojo pasaulinio karo metais į Ukmergę atvyko ir žinomi menininkai iš Kauno - Domicelė ir Petras Tarabildos. 1942 m. Ukmergėje įvyko visuomenės atstovų pasitarimas kultūros paminklų klausimais, kuriame buvo priimtas sprendimas įsteigti kraštotyros muziejų mieste.
1944 m. gegužės 6 d. buvo iškilmingai pašventintas ir atidarytas Ukmergės kraštotyros muziejus. Ši data ir laikoma muziejaus įkūrimo diena.
Šiuo metu muziejaus rinkiniuose yra 48774 vertybės, kuriuose atsispindi Ukmergės krašto istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų.
Velykų tradicijos Ukmergės krašte
Nuo seno lietuviai Velykas minėjo kaip atgimstančio pavasario šventę, o krikščionybėje - tai Jėzaus Kristaus prisikėlimo diena. Savaitė prieš Velykas vadinama Didžiąja savaite, kuri prasideda Verbų sekmadieniu.
Ukmergiškių šeimose kiaušiniai dažomi dažniausiai su svogūnų lukštais ir įvairių augalų lapeliais. Kai kuriose šeimose ant kiaušinio skutinėjami įvairūs raštai peiliuku, rečiau - marginami vašku.
Per Velykas kai kuriose šeimose vaikus aplankydavo Velykų bobutė.
Šv. Velykų rytą einama į bažnyčią, o grįžus - ruošiamas Velykų vaišių stalas. Velykų stalas puošiamas išsprogdintomis gluosnio, karklo, beržų šakelėmis, pirmomis pavasario gėlėmis.
Naujienos ir įvykiai XXI a. pradžioje
XXI a. pradžioje Ukmergėje ir visoje Lietuvoje įvyko įvairių nusikaltimų, eismo įvykių ir kitų nelaimingų nutikimų.
Panevėžio apygardos teisme pirmadienio popietę išnagrinėta kraupios žmogžudystės byla. Vilniuje pirmadienį susidūrė du automobiliai, keleivė išvežta į ligoninę.
Šie įvykiai rodo, kad nusikaltimai ir nelaimingi atsitikimai išlieka aktuali problema ir XXI a.
tags: #ukmergės #duonos #gaisras #priežastys