Ukmergės duonos istorija: tradicijos ir iššūkiai
Duona lietuvių gyvenime visuomet užėmė ypatingą vietą, būdama ne tik maistas, bet ir gimtąsias tradicijas primenantis simbolis. Nors metams bėgant žmonių papročiai ir tikėjimai keitėsi, duonos kepimo būdai ir receptūra per šimtmečius mažai pakito. Iki šių dienų tautiečių labiausiai vertinama juoda ruginė duona be priemaišų ar cukraus. Būtent tokiais kepiniais, papildytais rankų ir širdies šiluma, gali pasigirti UAB „Ukmergės duona“, mininti savo veiklos 60-metį.
Ukmergės duonos ištakos ir tradicijos
UAB „Ukmergės duona“ - Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos įmonė, kurios savininkas - Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvas. Savo veiklą duonos kepykla Ukmergėje pradėjo 1962 metų vasarą. Sukaupta patirtis, iš kartos į kartą perduodamos kepimo tradicijos bei subtilybės, gamyboje naudojamos lietuviškos kokybiškos, natūralios žaliavos, rankų darbas ir širdies šiluma sutelkta į aukščiausios kokybės ir išskirtinio skonio gaminius. Kepykla kepa apie 90 pavadinimų gaminių, tarp kurių yra gaminių, kepamų pagal aukštaitiškus autentiškus receptus, nenaudojant cukraus bei mielių, o tešla ruošiama naudojant natūralius raugus. Keletui gaminių yra suteikti tautinio paveldo sertifikatai, o net 10 gaminių yra pelnę „Metų gaminio“ aukso medalius.
Pasak Ukmergės kepyklos direktorės E. Maselskienės, duona - vienas seniausių ir vertingiausių žmonių maisto produktų. „Nepaisant per šiuos dešimtmečius vykusių permainų, mūsų kepykla liko vienintelė Lietuvos kooperatyvų sąjungos „Lietkoopsąjunga“ sistemoje, - kalbėjo direktorė. - Dėl to labiausiai turime dėkoti Ukmergės vartotojų kooperatyvo valdybos pirmininkei Angelei Andrikonienei, kurios pastangų dėka Ukmergės kepykla dirba iki šiol."
Gamybos ypatumai ir rankų darbo svarba
Duonos gamyba - sudėtingas, nuolat kintantis procesas, priklausantis nuo daugelio veiksnių ir aplinkybių, susiduriantis su didžiule konkurencine aplinka ir gana aukštomis gamybos sąnaudomis, ypač jei procese yra daug neautomatizuoto rankų darbo. Būtent dėl to visos duonos kepyklos, priklausiusios „Lietkoopsąjungai“, ir buvo uždarytos. Ne kartą per tuos metus sulaukta siūlymų stabdyti ir Ukmergės kepyklos veiklą, tačiau pirmininkės A. Rajono Vartotojų kooperatyvo pastangos išties pasiteisino, o Ukmergės kepyklos gaminiai, ypač nuo 1999 metų kepama juoda „Ukmergės duona“, tapo ne tik įmonės, bet ir viso rajono savotiška vizitine kortele.
E. Maselskienės teigimu, šiuo metu šalyje jau praktiškai nebėra kepyklų, kepančių duoną su ilgu, daugiau nei 24 valandas brandinamu natūraliu raugu. Anot technologės V. Pavilavičienės, natūraliam brandinimo, rauginimo procesui galima pritaikyti formulę 7/24, nes jis trunka 7 dienas po 24 valandų. „Mūsų duona - absoliučiai gyvas organizmas ir su ja reikia atitinkamai elgtis, - kepimo ypatumais dalijosi pašnekovė. - Nuo pat pradžios, kai į katilą supilami miltai, kiti produktai, kol rūgsta raugas, kyla tešla, su ja draugaujama, kalbamasi." Kadangi duona gaminama nenaudojant jokių pelijimą stabdančių cheminių priedų, ją reikėtų laikyti sausoje, vėsioje, vėdinamoje vietoje.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Dar vienas svarbus dalykas - gamyboje vyrauja rankų darbas. Rankomis formuojamas kiekvienas kepaliukas, jis dedamas į skardeles. Kolegėms antrinusi gamybos vadovė L. Miltienienė sakė, jog daugelis įmonių sprendžia, kaip sumažinti sąnaudas, kaip atsisakyti rankų darbo, jį automatizuoti: „Nors pagal mūsų technologiją to padaryti beveik neįmanoma, ir mes bandėme kai kuriuos etapus automatizuoti. Pavyzdžiui, tešlą dalinome ne rankomis, o naudodami specialų dalytuvą. Bet supratome, kad duonos skonis tapo šiek tiek kitoks. Įsitikinome, jog norint užtikrinti gerą kokybę, reikalingos rankos." L. Miltienienės teigimu, kepant duoną, jos, kaip kūdikio, negalima palikti be priežiūros. Minkytoja budi ištisą parą ir pamaišyti tešlos eina net naktį. Anot gamybos vadovės, šiuo metu mažai kas taip dirba, nebent nedidelės naminę duoną kepančios kepyklėlės.
Asortimento įvairovė ir naujovės
Kepyklos asortimente yra ir apie 50-40 įvairių konditerijos gaminių. Pastaraisiais metais ypač populiarūs ir vartotojų paklausą turi plikyti pyragaičiai su kremais, rageliai su varške, įvairių rūšių keksiukai su šokolado gabaliukais, džiovintais vaisiais, razinomis. Kadangi vartotojų skoniai, poreikiai keičiasi, UAB „Ukmergės duona“ kasmet pasiūlo 5-6 naujus produktus. Vienas jų, pasak direktorės E. Maselskienės, - džiovinta duonelė, kuri pagardinama spanguolėmis, razinomis, saulėgrąžomis.
„Ukmergės duonos“ gaminiai plačiai žinomi ne tik Lietuvoje, tradicinė juoda duona, džiovinta duonelė su spanguolėmis ar unikalieji meduoliniai baravykai, kaip lietuviškumo simbolis, dažnai teikiami miesto svečiams, vežami artimiesiems ar darbo partneriams į užsienį. Tai - puikus įmonės darbo įvertinimas.
Ukmergė - įkvėpimo šaltinis
UAB „Ukmergės duona“ didžiuojasi ir visuomet pabrėžia, jog yra įsikūrusi viename seniausių, gražiausių Lietuvos miestų, su unikalia istorija. Tai atsispindi gaminių pavadinimuose, atributikoje. Visoje šalyje yra žinoma ne tik „Ukmergės duona“, bet ir kiti pavadinimai - „Ukmergės grūdėtoji duona“, „Vilkmergės duona“. „Iki Pirmojo pasaulinio karo miestas oficialiai vadinosi Vilkmerge. Todėl naujos pakuotės dizaino stilistikoje atsispindi Ukmergės atsiradimo legenda. Medžio raižinio piešinys sukurtas, siekiant pabrėžti miesto bei 60 metų gyvuojančios kepyklos tradicijas, derančias su šiuolaikiškumu." Taip pat ji prisiminė apie praėjusiais metais iš rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus sulauktą užklausą, ar galėtų „Ukmergės duona“ iškepti vaikams ką nors skanaus ir susijusio su mūsų miestu, jo simbolika: „Taip kilo mintis pagaminti meduolinius balandžius. Juk balandis - Ukmergės miesto, laisvės, taikos simbolis."
Sveikos mitybos skatinimas
„Dar vienas UAB „Ukmergės duona“ išskirtinumas - mes nešame ir sveikos mitybos žinią, - pokalbį tęsė technologė V. Pavilavičienė. - Turime vaikų maitinimui skirtą asortimentą. Jame mažiau cukraus, daug skaidulinių medžiagų, visos duonos su grūdais, daugiagrūdėje yra nemažai saulėgrąžų. Taip pat kepame pilno grūdo bandeles, batonus, duoną. Šia produkcija aprūpiname miesto lopšelius-darželius, tiekimo sutartis esame sudarę ir su kitų rajonų ikimokyklinėmis įstaigomis." Technologė atviravo, kad kepykloms gaminti tokį asortimentą, kurio kiekiai nėra dideli, neapsimoka.
Taip pat skaitykite: Slapukų naudojimas ir privatumas
Įmonės technologė Vilma Pavilavičienė sako, kad maždaug 25 proc. jų duonos ir batono asortimento priskiriama sveikesnės mitybos grupei. Lietuvoje įsitvirtina vakarietiškas įprotis užkandžius ruošti su skrudinta duona. Tai paskatino sukurti baltą ir purią, skrudinimui tinkamą duoną „Skribė“. Daug metų batonas buvo vienas populiariausių duonos gaminių, tačiau per pastaruosius metus kepėjai pastebi jo pardavimų mažėjimą. Todėl vienam iš populiariausių, „Pjautiniam batonui“, nuspręsta suteikti naujų skonio atspalvių. Sakoma, kad nauja - seniai užmiršta sena. Įvertinus tai, iš užmaršties išsitrauktas „grietiniečių“ receptas. Vienas šiuolaikiškiausių „Ukmergės duonos“ gaminių - džiovinta duonelė su spanguolėmis. Ji yra dažna mūsų miesto „ambasadorė“ svečiose šalyse. Šiai duonelei neseniai sukurta nauja pakuotės dėžutė. Kadaise mūsų miestas vadinosi Vilkmerge, pakuotės dizaine pasirinktas miesto atsiradimo legendos simbolis - žynė Vilkmergė.
Iššūkiai ir sunkumai
Kepyklos direktorė E. Maselskienė užsiminė ir apie įmonės patiriamus sunkumus. Nuslūgus epidemijai, įmonė susidūrė su kitais išbandymais. „Pandeminis laikotarpis pakoregavo ir žaliavų kainas, ir energetinius resursus, logistikos grandines. O dabar susiduriame su naujais iššūkiais. Jos teigimu, Ukraina laikoma Europos aruodu, nes šioje šalyje auginama labai daug grūdų, kuriuos perka gausybė valstybių. Šiuo metu, kaip pasakojo E. „Tiekėjai su mumis net nepasirašo sutarčių, nes kaina biržoje gali pasikeisti du kartus per dieną, - situaciją komentavo pašnekovė. - Dabar niekas nedrįsta prognozuoti, kiek užsitęs karas, neaišku, ar pasaulis nesusidurs su badu. Miltai duonos gamyboje - pagrindinė žaliava, bet neaišku, ar jų užteks, todėl apie kainą jau net nekalbama. Duonos gamyboje, be kita ko, naudojamas aliejus, kurio kainos taip pat išaugo dvigubai. „Tiekėjai sako, jog taip bus ir toliau. Bet kaip mums į tai reaguoti? - apie susidariusią padėtį su nerimu kalbėjo E. Maselskienė. - Su prekybos tinklais esame pasirašę sutartis ir neturime galimybės taip greitai kelti kainų. Be to, mažėja apyvarta, žmonės stengiasi taupyti, mažiau pirkti. Tos pasaulinės krizės „iškastos duobės“, kurias tenka amortizuoti mums, gamybininkams, - labai sudėtingos. Negalime, o ir nenorime atleidinėti darbuotojų, nes kepant duoną reikalingos žmonių rankos."
„Būna, per dieną žaliavų tiekėjas atsiunčia dvi kainas - iš ryto ir į vakarą. Su grūdų tiekėjais mes turime ilgalaikes sutartis, kas labai svarbu tokiais laikotarpiais, tai mes pusmečiui turime stabilias kainas, galime per pusę metų laisviau judėti. Aliejus brango 25 proc., salyklas - 15 proc., cukrus 8 proc., saulėgrąžos net 68 proc. Brangimas buvo susijęs su pandeminiu laikotarpiu, kai pradėjo trūkinėti tiekimo grandinės, o dabar, žinoma, su Ukraina. O kur dar energetiniai ištekliai: elektra, dujos, nes kepyklos be to negali apsieiti. Štai sąskaitos už elektrą padidėjo tris kartus, dujos brango dvigubai, tad per mėnesį tenka sumokėti maždaug 6 tūkst. eurų. „Mūsų įmonei tai didžiulė suma ir energetiniai ištekliai mūsų bendrose išlaidose sudaro apie 15 proc. Jeigu panagrinėtume duonos kepaliuką, tai miltai duonoje sudaro 60 proc., jie mums šiais metais brango 70 proc. „Šiuo metu duonos gamyba, miltai jau yra pasaulinė problema, nebe Lietuvos. Mes kol kas turime sutartį, niekas nesustojo“, - tikino ji.
Darbuotojų svarba ir ateities vizija
Pasak gamybos vadovės L. Miltienienės, tarp kepyklos darbuotojų yra po 15-20 metų čia triūsiančių žmonių: „Tai mūsų branduolys, pasididžiavimas." Nepaisant laikmečio diktuojamų sunkumų, UAB „Ukmergės duona“ nenuleidžia rankų, nuolat atnaujina asortimentą, ieško naujų rinkų. „Tikimės, kad mūsų kepyklos gaminius pamėgę vartotojai liks ištikimi, neiškeis į pigesnius, prastesnės kokybės produktus“, - baigdamos pokalbį vylėsi pašnekovės.
Pokyčiai vadovybėje ir investicijų paieška
Rajono Vartotojų kooperatyvui priklausanti uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės duona“ liepos 31-ąją atsisveikino su 10 metų bendrovei vadovavusia Eurika Maselskiene. Ukmergės kepykla jau turi naują direktorių - į šias pareigas paskirtas 51-erių Juozas Žilvys. Kaip „Gimtajai zemei“ pasakojo rajono Vartotojų kooperatyvo valdybos pirmininkė Angelė Andrikonienė, buvusi direktorė jau anksčiau pareiškė norą atsisakyti užimamų pareigų.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir edukacija
A. Andrikonienė patvirtino, jog valdyba kreipėsi į tarptautinę įmonių grupę „Newsec“, kuri teikia turto valdymo paslaugas ir atstovauja klientų interesams plėtojant naujus ar esamus nekilnojamojo turto objektus, rengia aukcionus. Ši bendrovė portale Aruodas.lt yra paskelbusi apie parduodamą 3,1 tūkst. kv. m bendro ploto „Ukmergės duonos“ statinių kompleksą, esantį dviejuose, 1,17 ha bendro ploto iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose. Pradinė kaina - 700 000 Eur + PVM. Skelbime nurodoma, kad gali būti parduodamas nekilnojamas turtas arba įmonės, valdančios turtą, akcijų paketas. Vartotojų kooperatyvo direktorė tikisi, jog naujas įmonės vadovas bei atsiradę investuotojai neleis UAB „Ukmergės duona“ nunykti, bet atgaivins, t. y. tęs jos veiklą.
Sociologinis tyrimas ir pirkėjų nuomonė (trumpai)
Atliktas sociologinis tyrimas atskleidė, kad esminiai UAB „Ukmergės duona“ duonos produkcijos rodikliai: skonis, kokybės ir kainos santykis, šviežumas pirkėjus tenkina, tačiau būtina tobulinti šios produkcijos reklamos rodiklius, kas, ir pirkėjų nuomone, paskatintų pirkti ir informuotų apie „Ukmergės duona“ duonos produkciją.
Parduotuvė „Šviežia duona“
Parduotuvėje „Šviežia duona“ nuo 8 val. iki 10 val. atvežamos ką tik iškeptos, dar šiltos bandelės, o nuo 12 val. iki 15 val. - šviežia duona.
tags: #ukmerges #duona #istorija