„Mėsos guru“: apžvalga, veikla, atsiliepimai ir perspektyvos
Šiame straipsnyje apžvelgiama „Mėsos guru“, UAB veikla, remiantis turimais duomenimis apie įmonės istoriją, finansinę būklę, veiklos sritis, taip pat pateikiama informacijos apie įmonės savininkus ir jų požiūrį į verslą. Taip pat aptariami įmonės iššūkiai ir ateities planai.
Įmonės įkūrimas ir veiklos pradžia
„Mėsos guru“, UAB buvo įkurta 2015 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybėje. Pagrindinė įmonės veikla pagal EVRK klasifikaciją - mėsos perdirbimas ir konservavimas. Įmonės įkūrėjai Žydrūnas Naujokaitis ir Martinas Eimutis, prieš įkurti įmonę, neturėjo patirties versle, ypač tokioje specifinėje srityje. Pasak jų, idėją apie tokio verslo kūrimą jiems pakišo UAB „Agrolina“ vadovė Raminta Bastytė.
M. Eimutis teigė: „Verslo sritis, kuria mes užsiimame, yra itin specifinė. Reikėjo nemažai laiko, kol apšilome ir pradėjome gaudytis. Iš tikrųjų dar ir dabar toli gražu ne viską žinome, konsultuojamės su kitais verslininkais bei šios srities žinovais, o pradėjome nuo apskrito nulio“.
Finansinė būklė ir veiklos rezultatai
Naujausi įmonės duomenys rodo, kad 2024 metais „Mėsos guru“, UAB pajamos sudarė 28 360 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 12 871 Eur. Palyginus su 2023 metais, įmonės pajamos sumažėjo 7,4%. Vidutinis darbuotojų skaičius 2024 metais buvo 1. Įmonė valdo vieną transporto priemonę.
Pagal „Scoris“ reitingą, įmonės patikimumas įvertintas 2 balais, o tvarumo aplinkai indeksas - C. Šie verslo faktai rodo, kad „Mėsos guru“, UAB išlaiko stabilią veiklą, tačiau susiduria su nežymiu pajamų mažėjimu. Įmonė išlieka nedidelio dydžio, orientuota į nišinę rinką, o pagrindiniai įmonės duomenys atspindi mikro verslo specifiką Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Gurmaniški mėsos atradimai
Veiklos sritys ir produkcija
Iki šiol „Mėsos guru“ prekiavo žalia jautiena. Ateityje planuojama pirkėjams pasiūlyti įsigyti vytintos bei brandintos jautienos. Mažesnėje patalpų dalyje bus atliekamas mėsos išpjaustymas ir brandinimas.
M. Eimutis pasidžiaugė, kad „Mėsos guru“ jautiena prekiaujama ne tik Kaune, Vilniuje ir Šakiuose, tačiau užmegzti ryšiai su Vokietijoje įsikūrusiu cechu, į kurį neseniai išvežta žaliavos. Per mėnesį laiko „Mėsos guru“ parduoda apie 1 t šviežios jautienos. Pastebėta, kad žmonės dažniausiai renkasi didkepsnio gaminimui skirtą mėsą, kuri yra pati brangiausia. Daugiausiai žaliavos įmonė perka iš „Agrolinos“ ir dar kelių vietinių veislinių galvijų augintojų.
Investicijos į gamybos bazę
Siekiant pasiūlyti konkurencingą kainą, nuspręsta įsigyti patalpas Šakiuose ir įrengti mėsos apdorojimo cechą. 260 kv. m. dydžio pastatą verslininkai įsigijo iš UAB „Rokiškio sūris“. Šiuo metu laukiama patvirtinimo dėl paskolos iš banko. Tik gavus investicijas, bus pradėti „Mėsos guru“ būsimojo cecho remonto darbai.
Ž. Naujokaičio bei M. Eimučio teigimu, nuo pat įmonės įsikūrimo pradžios mėsos iškaulinimo, perdirbimo paslaugos perkamos iš kitų skerdyklų bei įmonių. Anot kraštiečių, norint pasiūlyti konkurencingą kainą, reikia turėti savo gamybą, o pirkdamas paslaugą esi priklausomas nuo kitų žmonių. Norėdami išvengti tokių niuansų, nusprendė patalpas įsigyti patys.
Verslininkų patirtis ir patarimai
Tiek M. Eimutis, tiek Ž. Naujokaitis vienareikšmiškai teigia, kad verslas - tai juodas, itin daug fizinių, psichologinių jėgų reikalaujantis darbas. „Bet juk dirbi ne kažkam kitam, o sau. Tai ir yra didžiausias pliusas. Tačiau, pavyzdžiui, neuždarysi penktadienį 16 val. durų ir neatidėsi visų darbų iki pirmadienio ryto“, - kalbėjo M. Eimutis.
Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai
M. Eimutis atvirai sakė, kad vienareikšmiškai opiausia problema tampa piniginių srautų suvaldymas, mokesčiai bei konkurencija, nes atrasti vietas, kuriose būtų didelė paklausa, - nėra lengva.
Verslą nuo nulio pradėję Ž. Naujokaitis ir M. Eimutis ragina Šakių krašte gyvenantį jaunimą nebijoti rizikuoti, ieškoti nišų verslo kūrimui, nebijoti pasitarti, ieškoti informacijos ir įgyvendinti savo idėjas.
Teisėsaugos tyrimas dėl galimo sukčiavimo
Informacija apie „Mėsos guru“ kontekste vykusį ikiteisminį tyrimą yra susijusi su kita įmone, kurios direktorius įtariamas sukūręs fiktyvių sandorių grandinę su įmonėmis iš Slovakijos, Lenkijos, Ispanijos bei Portugalijos. Šiame tyrime „Mėsos guru“ tiesiogiai neminima, tačiau svarbu paminėti, kad tokie tyrimai gali daryti įtaką verslo reputacijai.
Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įmonės direktorius, galimai siekęs išvengti pelno mokesčio sumokėjimo, dirbtinai kėlė įmonės sąnaudas. Skaičiuojama, kad tokiu būdu valstybei galėjo būti nesumokėta per 3,4 mln. eurų pelno mokesčio.
Knygos „Ant ugnies“ autorius Vylius Blauzdavičius
Nuo šiol Vylius Blauzdavičius - ir knygos „Ant ugnies“ autorius (išleido BALTO leidybos namai). Vylius Blauzdavičius knygoje dalijasi savo patirtimi, gardžiausių kepsnių receptais ir kviečia susidraugauti su ugnimi: „Daug kas mano, kad prilygti virtuvės šefui neįmanoma - jo ir orkaitė kitokia, ir puodai, prieskoniai ypatingi. Ne, nereikia jokių profesionalams skirtų prietaisų. Aš gaminu pačiose įvairiausiose vietose: virtuvėje, lauke, turguje ar šventiniame renginyje. Tikroji kūryba prasideda gamtoje prie kepsninės. Kai viską lemia ne prietaisas, o ugnis. Ji geba sukurti visiškai skirtingus skonius. Jei mėsą ar duoną dėsite ant anglių, išgausite vieną skonį, jei virš ugnies - kitą, šalia ugnies - trečią. O jei mėsą kepsite nuo ugnies toliau ir tik dūmuose, skonis bus dar kitoks. Man patinka dalintis. Patinka, kai atėję į parduotuvę man ką nors naujo papasakojate. Mums tikrai ne visada pavyks pagaminti vienodai. Bet dalinimasis skatins tobulėti. Ir ši knyga gimė iš noro dalintis. Mėsos kepimo technika, mano atradimai virtuvėje, maisto kelias iki mūsų skrandžių - visa tai noriu papasakoti. Nebūtina tiksliai atkartoti mano receptų, tik noriu, kad, rinkdamiesi mėsą ar pradėję ją gaminti, žinotumėte, kaip tai daryti skaniausiai.“
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
Šią savaitę Vylius pakvietė draugus į knygos pristatymo vakarėlį neseniai duris atvėrusiame restorane „Smoke“ Vilniuje. Interviu su mėsos guru - apie neįprastą vaikystės svajonę, ilgą kelią iki jos išsipildymo ir kasdienes pamokas.
Vyliaus Blauzdavičiaus patirtis ir įžvalgos
Vylius Blauzdavičius pasakoja apie savo kelią į mėsos pasaulį:
- Vaikystės svajonė: „Esate užsiminęs, kad mėsos parduotuvė - dar vaikystės svajonė. Atrodytų, jog berniukai svajoja apie visiškai kitokias profesijas…“
- Įtaka: „Bandau atgaminti ir suprasti, kas padarė įtaką ir pažadino tokį norą. Mano senelis dirbo kiaulių kombinate. Anuomet jo darbas visiškai nekėlė susižavėjimo, bet ir nebuvo atgrasus, kaip vaikams galėtų pasirodyti. Daug laiko leidau kaime, vaikystėje ne kartą mačiau, kaip kemšamos dešros, tvarkoma skerdiena. Suaugusieji vaikų nekviesdavo padėti, bet man tokie darbai atrodė labai natūralūs - neapeidavau ratu.“
- Gaminimas nuo mažens: „Mama architektė daug dirbo, mes su penkeriais metais vyresniu broliu turėjome maistu pasirūpinti patys. Jau dešimties pagamindavau sau ir broliui nesudėtingus valgius. Tai buvo išgyvenimo klausimas: nepasiruoši - ir neturėsi ką valgyti. Greitai supratau, kad sukiojimasis virtuvėje man ne tik būtinybė, bet ir labai malonus laisvalaikio praleidimo būdas. Ėmiau mėgautis, kad gaminu ir pavyksta. Firminis paauglystės patiekalas - vištiena su „Uncle Ben’s“ padažu ir ryžiais.“
- Mokykliniai iššūkiai: „Mokykloje nebuvau geras mokinys, mokytojai negailėjo man karčių žodžių, tikrai ne kartą girdėjau, kad nežinia, kas iš manęs išeis, kokią profesiją galėsiu rinktis. Jie buvo baisiausi demotyvatoriai, nupiešdavo tamsią ateitį. Ruošdamas maistą pasijusdavau stiprus, tai buvo terpė, kur man sekėsi. Labai ryškiai pamenu, kai būdami kokie ketvirtokai su klase stovyklavome gamtoje, išviriau makaronų, šiek tiek sultinio ir įdėjau troškintos mėsos konservų. Visiems labai patiko. Aš jaučiausi savo stichijoje.“
- Kelias į kulinariją: „Tačiau baigęs mokyklą ne iškart pasukote kulinarijos link. Dešimtmetį buvote žinomas ekstremaliojo sporto pasaulyje, filmavote varžybas, tapote „Sony“ prekės ženklo vaizdo ambasadoriumi Europoje. Nors maistas visuomet buvo šalia, „žaidžiau“ dėl savo malonumo. Prieš devynerius metus visiškai atsitiktinai atsidūriau televizijos kulinariniame projekte „Susitikime virtuvėje“. Kai per atranką staiga apsigalvojau ir jau sukau išėjimo link, mane sustabdė projekto režisierius Andrius Lygnugaris. Jei ne jis, būčiau vėl nutolęs nuo savo svajonės. Projektą laimėjau, bet ir toliau filmavau sporto renginius. Vis dėlto virtuvės menas viliojo labiau ir labiau, dar po kelerių metų sukūriau trumpametražį filmą apie virtuvės šefą Andrių Kubilių. Tada ir atsirado mano veiklą lydintis ženklas „Viking the Chef“. Ilgainiui žodžiai susikeitė vietomis, nes „šefas“ pasidarė svarbesnis.“
- Mėsininko kelionė: „Manyčiau, kad ilga mano kelionė į mėsininkus prasidėjo prieš gerą dešimtmetį, kai mamos sodyboje pirmą kartą pats paskerdžiau ėriuką ir visą savaitgalį iš jo gaminau įvairiausius valgius: ne tik kepiau kumpius, troškinau kitas dalis, bet ir viriau iš kaulų sriubas. Man buvo be galo įdomu. Į gyvulius, jų skerdieną visuomet žiūrėjau su pagarba. Kaip į maistą, skirtą žmogui išgyventi. Tačiau dabar padarėme iš maisto kultą ir dažnas ima tik tai, kas jam skaniausia. Mano principas kitoks: jei paskerdei gyvulį - turi suvalgyti viską.“
- Atsipalaidavimas gaminant: „Kiekvienas turi savo atsipalaidavimo ritualų, aš atgaudavau jėgas parą ar dvi gamindamas - su draugų kompanija išvažiuodavome į sodybą, kai šeštadienio rytą stodavau prie viryklės, tai atsitraukdavau tik sekmadienio vakarą. Taip išsivalydavau, išsivaduodavau nuo kasdienybės. Draugai aplink šurmuliuoja, veikia, ką sumanę, o man jokios pagalbos ir nereikia.“
- Įkvėpimas sūnui: „Dar vienas stiprus postūmis susidomėti mėsa buvo sūnus: jam kraujyje trūko svarbių medžiagų, pradėjau domėtis, ką valgydamas galėtų jų gauti. Radau, kad žvėrieną. Draugas medžiotojas parūpindavo elnienos, o aš ėmiau eksperimentuoti, ruošti įvairiais būdais, kad sūnui būtų skanu ir nepabostų. Paskui tą patį pradėjau daryti su jautiena. Taip pamažu ir išsirutuliojo, kad sukaupiau tikrai nemažą žinių apie mėsą bagažą.“
- Mokymasis iš klaidų: „Yra žmonių, kurie gali mokytis, yra ir tokių, kurie negali. Aš tas antrasis. Negaliu susikaupti ir išklausyti, man viską reikia suprasti pačiam. Visko, ką žinau, išmokau pats, nusideginau ne kartą, ir tą pačią vietą. Viskas bandymo metodu. Be abejo, turiu draugų šefų ir galiu paklausti patarimo, bet dažniau ieškau atsakymo pats. Žinau tą posakį, kad protingi mokosi iš svetimų klaidų. Aš viską išmokau iš savųjų. Neskaičiuoju nesėkmingų bandymų. Geriau bandyti ir klysti, ir vėl bandyti, nei gailėtis, kad ko nepadarei. Tačiau reikėtų klaidų nepamiršti ir iš jų mokytis. Pavyzdžiui, svarbu, kad brandinama jautiena nebūtų per drėgna, kad temperatūra nešokinėtų, tik bandydamas ir gilindamasis išmoksti atskirti pelėsius, nes jų kitoks atspalvis, kvapas. Na, porą tonų mėsos per tuos bandymus tenka išmesti… Bet jei skaičiuosi nuostolius, geriau nė nepradėk. Tik rizikuojant, vaikštant briauna įvyksta įdomiausių dalykų.“
- Valgiaraštis: „Nebūtinai tik mėsos. Labai mėgstu ir žuvį. Esu nuotaikos žmogus. Pyragai? Tik duok jų ar kokią bandelę, žinau, kad balti miltai sveikatai nėra gerai, bet man labai patinka. Kepu ir pats sviestines bandeles, bet šiaip desertų negaminu - nemėgstu tikslių receptų… Mano vaikams labai patinka mėsa, kartais įkeliu vaizdo įrašą, kaip godžiai valgo ją pusžalę. Steikas jiems visuomet turi būti su krauju, sultingas. Vaikai labai gerai jaučia, ar mėsa tikrai kokybiška. Be abejo, mokykloje kyla problemų - jie atsisako valgyti nekokybišką maistą. Patys kepasi blynus, pyragus, keksus.“
- Mėgstamiausias patiekalas: „Jautienos tartaras. Visada man jis skanu. Kaip ir mano dukrai - jei ant stalo bus tartaro, jai tiks.“
- Grilis žiemą: „Daugelis grilį ir lauko kepsnines prisimena tik pavasarį, kai pradeda džiuginti saulė. Jūs siūlote nepamiršti grilio ir žiemą? O kodėl ne? Pabandykite ir pamatysite, kaip smagu su draugais ir žiemą sustoti prie laužo: nuimi kepsnį nuo ugnies ir greitai valgai, kad tik nespėtų pravėsti.“
- Dažniausia klaida kepant mėsą: „Nori mėsą iškepti kuo greičiau. Sumeta malkas į šašlykinę, jos dar nevirto anglimis, o jau deda iešmus. Mėsa dega, varva. Jei kepėjas dar anglis pastumdo, sukyla debesis pelenų ir nusėda ant kepsnio. Mėsa tik apdega iš viršaus, o vidus taip ir lieka žalias.“
Slapukų naudojimas
Bendrovė naudoja slapukus, kad užtikrintų svetainės funkcionalumą ir pritaikytų ją prie vartotojų poreikių bei norų. Slapukai prisimena vartotojo pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. Taip pat slapukai naudojami siekiant įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, įskaitant informaciją apie tai, iš kur atėjo, datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt. Bendrovė taip pat naudoja slapukus, kad sužinotų, kaip vartotojai naršo svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
Slapukas - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Bendrovė taip pat naudoja „Pixel“ žymas, kurios yra vadinami (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. „Pixel“ žyma - tai dažniausiai nedidelis, dažnai permatomas vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. Ši informacija persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapukų galiojimo trukmė priklauso nuo slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
tags: #uab #mesos #guru #atsiliepimai