Žadžiūnų bendruomenės jubiliejus ir fejerverkų istorijos atspindžiai
Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro (ŠRSKC) Kairių filialas kartu su Žadžiūnų bendruomene rugpjūčio 14 dieną sukvietė gyventojus ir svečius į tradicinę šventę, skirtą bendruomenės 20-mečiui. Šventė „Kaimas, kuriame noriu gyventi“ tapo puikia proga prisiminti nuveiktus darbus ir pasidžiaugti bendryste. Šventės metu pasirodė gausus būrys talentingų atlikėjų, o renginį vainikavo įspūdingi fejerverkai.
Muzikiniai ir meniniai pasirodymai
Šventės metu nuoširdžias liaudiškas melodijas dovanojo ŠRSKC Ginkūnų filialo liaudiškos muzikos kapela „Švedė“ (vad. Zita Bružienė), o pramoginės muzikos atlikėjų duetas Elvyra ir Vida sukūrė puikią nuotaiką. Humoro dozę įnešė ŠRSKC Micaičių filialo humoro grupė „Kaimynės“ (vad. Irena Kaselienė), o spalvingus šokius dovanojo ŠRSKC Gilaičių filialo Kužių salės moterų šokių grupė „DAISY“. Grupės „Beso“ ir „Bernužėliai“ pasirodymai nudžiugino daugelį lietuviškų melodijų gerbėjų. Mušamųjų instrumentų grupė „RITMAS KITAIP“ sukūrė dinamišką ir energiją keliančią atmosferą.
Sveikinimai ir padėkos
Šventėje aidėjo ne tik muzika, bet ir sveikinimų žodžiai. Kairių seniūnijos seniūnas Artūras Šulčius nuoširdžiai pasveikino bendruomenę. Seimo narė Rima Baškienė bei patarėja Ada Grakauskienė savo kalba įkvėpė visus dar didesniems darbams. Tarybos narys Algis Mačiulis taip pat prisidėjo prie šventinės nuotaikos ir padėkojo už bendruomenės aktyvumą. Seimo nario Liudo Jonaičio padėjėja Vida Freimonienė pasveikino Žadžiūnų bendruomenę su gražiu jubiliejumi. Sveikinimo žodį tarė ir atminimo dovaną įteikė Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Tomas Vaitkus.
Fejerverkų istorijos atspindžiai Lietuvoje ir pasaulyje
Šventės kulminacija - fejerverkai - neatsiejama šventės dalis, turinti gilias tradicijas visame pasaulyje. Fejerverkai, kaip šviesos ir garso šou, visada žavi žmones ir suteikia ypatingą atmosferą bet kokiam renginiui.
Fejerverkų istorija siekia senovės Kiniją, kur jie buvo išrasti daugiau nei prieš 2000 metų. Iš pradžių fejerverkai buvo naudojami religinėms apeigoms ir šventėms, o vėliau paplito visame pasaulyje. Europoje fejerverkai atsirado XIV amžiuje ir greitai tapo populiarūs tarp aristokratų ir valdovų.
Taip pat skaitykite: Gardus baltymų ir grietinėlės tortas
Šiandien fejerverkai yra naudojami įvairiose šventėse, festivaliuose, koncertuose ir kituose renginiuose. Fejerverkų technologijos nuolat tobulėja, todėl galime mėgautis vis įspūdingesniais ir įvairesniais šou.
Tarptautinis fejerverkų festivalis Vilniuje
Vienas iš svarbiausių fejerverkų renginių Lietuvoje yra tarptautinis fejerverkų festivalis „Vilniaus fejerija“. 2020 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus Vingio parke jau XII kartą vyko šis festivalis, pritraukęs daugybę žiūrovų iš Lietuvos ir užsienio.
Pagal festivalio taisykles, kiekvienos komandos konkursinį muzikinį fejerverką sudaro trys dalys: šalies savitumą atspindinti, laisva ir privalomoji programos. Privalomoji fejerverkų programa buvo atliekama skambant Liudviko van Bethoveno populiariausių kūrinių ištraukoms. Festivalio kulminacija - fejerverkų profesionalų „BLIKAS“ įspūdingas ir jaudinantis muzikos, šviesų, lazerių, projekcijų ir fejerverkų šou.
Kiti kultūriniai renginiai Lietuvoje
Be fejerverkų festivalių, Lietuvoje vyksta ir daugybė kitų kultūrinių renginių, skirtų įvairioms amžiaus grupėms ir interesams.
Renginiai vaikams
2020 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje Gydytojų klounų „Raudonos nosys“ šventė 10-ąjį gimtadienį. Šventės metu vyko spektakliai, klounados pasirodymai ir kitos pramogos vaikams.
Taip pat skaitykite: Varškės tortas be kepimo
Kauno tautinės kultūros centras rugsėjo 18-19 dienomis dvyliktąjį kartą kvietė į tarptautinį vaikų ir jaunimo folkloro festivalį „Baltų raštai-2020“, kuris šiemet buvo skirtas Tautodailės metams pažymėti.
Rugsėjo 13 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniuje) vyko teatralizuotas koncertas vaikams „Pasakiška muzika“.
Renginiai visai šeimai
Rugsėjo 19 d. Anykščiai kvietė visus į didžiausią derliaus šventę Obuolines! Nuo ryto Valančiaus ir Parko gatvėse šurmuliuos spalvinga mugė, kuri miestelėnus ir miesto svečius kvietė ragauti rudens gėrybių bei įsigyti anykštėnų produkcijos. A. Baranausko aikštėje vyko žemės ūkio technikos bei gyvulių ir paukščių paroda.
Kauno valstybinis lėlių teatras šeštadienį kvietė į nuotaikingą, interaktyvų, muzikinį spektaklį pagal A.Vivaldžio muziką.
Kiti renginiai
Šiauliuose rugsėjo 12 d. vyko įvairūs kultūriniai renginiai, įskaitant lazerių ir šviesų instaliacijas, muzikos pasirodymus ir parodas.
Taip pat skaitykite: Tradicinis medaus tortas
Kaune vyko būrelių ir užimtumo mugė „Z vaikai“.
Žygeivių judėjimo istorija Lietuvoje
Lietuvos žygeivių judėjimas, gimęs Vilniaus Universiteto turistų klube septintajame dešimtmetyje, legaliai gyvavo vos keletą metų, o po to, po žiaurių KGB ir kompartijos represijų prieš judėjimo dalyvius, buvo priverstas tęsti savo veiklą pogrindžio sąlygomis - iki pat Atgimimo. Viešai uždrausta ir persekiojama, tačiau vis tiek tebegyvuojanti Žygeivystė Lietuvoje plito per aukštųjų mokyklų turistų klubus, suburdama į savo gretas vis daugiau jaunimo, besidominčio savo krašto istorija ir tautinių tradicijų puoselėjimu.
Žygeivių veikla ir tikslai
Žygeiviai keliavo po Lietuvą, domėjosi jos istorija ir kultūra, saugojo gamtą, tyrinėjo tautos papročius ir tradicijas, prižiūrėjo ir saugojo Tautos laisvės paminklus, gerbė ir prižiūrėjo protėvių kapus ir kitas šventas lietuviams vietas. Jie taip pat stengėsi padėti išsaugoti Lietuvybę atimtose iš Lietuvos etnografinėse lietuvių žemėse ir ruošėsi fiziškai ir dvasiškai kovoti už Tėvynės Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Žygeiviai pirmieji Lietuvoje atgaivino senovinę Rasos šventę, priminė jos dainas, papročius, gražias ritualines apeigas. Atgaivindami etnografijos tradicijas, žygeiviai Universitete įkūrė "Ramuvą" - dabartinį VU kraštotyros klubą.
Žygeivių judėjimo likimas sovietmečiu
Už Vydūno 100-ųjų gimimo metinių paminėjimą ant Rambyno kalno, už Lietuvos savanorių karių kapų pagerbimą Červonkoje (Latvijoje), už lietuviškų salų lankymą ir kitą "nesuderinamą su tarybinio studento vardu" veiklą žygeivių judėjimas 1971 m. buvo uždraustas. Tačiau žygeiviai būrėsi Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir tęsė savo veiklą pusiau slapta.
Žygeivių judėjimo atgimimas
1990 m. vasario 1 d. buvo įkurta Lietuvos Žygeivių Sąjunga.
tags: #tortas #tilze #ir #fejerverkai #istorija