Gastronomijos kelionė po Lietuvą: Ką skanaus rasti kiekviename mieste?
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su šalies turizmo informacijos centrais sudarė unikalų žemėlapį, kuriame atskleidžiami patiekalai, tapę savotiškais miestų simboliais. Šis skonių žemėlapis kviečia turistus pažinti Lietuvą per jos kulinarinį paveldą - nuo istorinių patiekalų iki modernių interpretacijų, kurias galima atrasti kavinėse, restoranuose, sodybose ar dalyvaujant gastronominėse edukacijose. Leiskitės į kelionę po Lietuvą ir atraskite kiekvieno miesto skonį!
Akmenė: Karštas bučinys
Jeigu iki šiol Akmenės kraštą žinojote tik dėl Marso kanjonų, dabar turėsite dar vieną priežastį jį aplankyti - desertą „Karštas bučinys“. Šio deserto galite paragauti sodyboje „Viliošiai“. Kavinės pastatas buvo statomas ilgai, o ypatingai šaltuoju metų laiku norėjosi saldžios pagundos, kuri sušildytų ir atgaivintų darbų įkarštyje. Taip pat galite įsigyti vietos apylinkėse surinktų lietuviškų arbatžolių: raktažolių lapų, obelų žiedų, bitkrėslių, dilgėlių, tuopų pumpurų ir kt. Parduotuvė „Arbatos šypsena“ įsikūrusi S. Daukanto g.
Alytus: Dzūkiškos bulvinės bandos ir šimtalapis
Alytus, etnografinio Dzūkijos regiono sostinė, kviečia pasinerti į dzūkų kulinarinį paveldą. Ryškiausias jo atstovas - bulvinės bandos. Keptų bulvinių bandų, patiekiamų su spirgučiais ir dzūkiška smetona arba spirgučių ir grietinėlės mirkalu, galima užsisakyti restorane „Dzūkijos dvaras“ (Alytaus r.). Tiesa, tik penktadieniais-sekmadieniais. Alytaus mieste bulvinėmis bandomis gardžiausiai kvepia „Dzūkų alaus restorane“. Alytaus turizmo informacijos centras rekomenduoja aplankyti šalia restorano esantį Audiovizualiųjų menų centrą - buvusią sinagogą.
Taip pat Alytus didžiuojasi šimtalapiu - desertu, primenančiu totorių, atsikėlusių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę dar XIV a., istoriją. Šio pyrago, kurį totoriai kepdavo daugiausia šventėms, galima įsigyti beveik visose Alytaus bei Alytaus rajono kepyklėlėse. Ieškokite kepyklėlėje „Šimtalapė“, Tvirtovės g.
Anykščiai: Lietuviškos arbatos ir obuolių sūris
Anykščiai gali pasigirti lietuviškomis arbatomis bei kavomis. Čia galite atrasti vietos žolelių magiją. Apie vaistažolių rūšis, jų paruošimą, panaudojimą sveikatai ir degustaciją galite sužinoti edukacijoje „Arbatos kelias Anykščiuose“. Išgirsite ir apie baltiškos arbatos gėrimo meną. Paragaukite raktažolių bei grikio žiedų arbatų ir gudobelės sėklų kavos! Visa tai - „Arbatos magijos krautuvėlėje“, Tilto g.
Taip pat skaitykite: Tobulas jubiliejinis tortas: receptai
Lauktuvių iš Anykščių krepšį Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras rekomenduoja pripildyti „Marijos trobelės“ obuolių sūriais, tikru Lietuvos kulinarijos paveldo produktu. Anykščiai žinomi kaip obuolių kraštas! O obuolių sūris, pasakojama, puikavosi dar ant Radvilų stalo XVII a., jo receptą galima rasti ir V. Zavatskio knygoje „Lietuvos virėja“.
Birštonas: Mineralinis vanduo ir "Kvepiantis Birštono banginiukas"
Birštonas ir mineralinis vanduo - neatsiejami dalykai. Būtinai paragaukite mineralinio vandens iš Geltonosios biuvetės skonį. Vanduo čia trykšta iš giliausių vandens gręžinių.
Vietoj vandens buteliuko, užsirašykite į edukacinį užsiėmimą „Kvepiantis Birštono banginiukas“ Birštono sakraliniame muziejuje. Čia galėsite išsikepti banginuko - formos sausainių iš tešlos pagal XII a. šv. Hildegardos, viduramžių vienuolės ir žolininkės, receptą.
Biržai: Alaus sriuba ir "Senolių" duona
Biržai - alaus kraštas. Alus čia ne tik gėrimas, bet ir daugelio patiekalų sudedamoji dalis. Todėl Biržų turizmo ir verslo informacijos centras būtinai siūlo paragauti alaus sriubos. Kadaise ji buvo patiekalas ant Biržų kunigaikštystės bajorų stalo. Šiandien jo variacijos - aštrios alaus sriubos su raudonosiomis pupelėmis ir jautiena - galima paragauti Rinkuškių alaus daryklos restorane „Alaus kelias“. Desertui nepamirškite užsisakyti alaus ledų arba šokoladinio alaus pyrago.
Taip pat verta aplankyti kepyklą „Biržų duona“. Joje būtinai įsigykite „Senolių“ duonos, kuri yra kepama nuo Biržų duoninės įkūrimo laikų, arba legendinių „Skarelių“. O lauktuvėms iš Biržų puikiai tiks alaus skonio gardėsiai. Rinkuškių parduotuvės asortimente galite rasti ir salyklo miltų sausainių arba alaus karamelės. Tačiau mažiau kas žino „Biržų šokoladą“, kuris gaminamas ne su kakavos pupelėmis, o su ąžuolo gilėmis!
Taip pat skaitykite: Kaip iškepti tortą vaikui
Druskininkai: "Šiuškės" ir "Romnesos" šakotis
Druskininkai garsėja ne tik sveikatinimo procedūromis, bet ir unikaliu patiekalu - "šiuškėmis". Tai bulvių bandelės su padažu ir dzūkiškais baravykais.
Na, o lauktuvės Nr. 1 iš Druskininkų - „Romnesos“ šakotis. Čia galite pamatyti ir Gineso rekordininką - 3 m 72 cm aukščio šakotį.
Ignalina: Aukštaitiška žuvienė ir bitininkystės lobiai
Ignalina, daugiau nei 200 ežerų kraštas, neįsivaizduojama be žuvies. Ignalinos rajono turizmo informacijos centras primena, kad Ginučiuose verdama tradicinė aukštaitiška žuvienė. Ją galite užsisakyti parodomojo virimo edukaciją kaimo turizmo sodyboje „Gaidelių sodyba“. Čia šeimininkai papasakoja apie žvejų tradicijas, senovės rytų aukštaičių mitybos įpročius ir gyvenimo būdą. Taip pat jie paruošia ir rūko žuvį senovės laikais menančiomis tradicijomis ir būdais.
Jeigu Ignalinoje lankysitės gegužės-spalio mėnesiais, nepravažiuokite Bitininkystės muziejuje Stripeikiuose, lankomiausio Aukštaitijos nacionalinio parko objekto!
Jonava: Monardų arbata ir gardūs kepiniai
Jonava kviečia paragauti monardų arbatos. Monardos - ryškiais žiedais žydinčios gėlės, kildinamos iš Šiaurės Amerikos. Indėnai monardų arbata gydydavosi virškinimo negalavimus, mažindavo karščiavimą. Jonvoje monardos auginamos Barborlaukio dvare. Tad būtinai užsukite paragauti!
Taip pat skaitykite: Amerikos vestuvinių tortų tendencijos
Seniausioje Jonavos gatvėje pasklis gardus kepinių aromatas. Abejingus saldėsiams Jonavos turizmo informacijos centras nukreipia pas vietos ūkininką Petrą Bieliauską.
Joniškis: Virtinių kraštas ir Žagarės zaptė
Joniškis - virtinių kraštas arba, kitaip, virtienių sostinė. Žiemgalos krašto tradicinis patiekalas virtieniai garuodavo tiek ant bajorų, tiek ant valstiečių stalo. Kuo virtiniai skiriasi nuo kleckų? Ogi kleckai, paaiškina Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras, irgi yra virtieniai, tik labai dideli. Ragaukite virtinių su mėsa, bulvėmis, varške, raugintais kopūstais. Daugiau virtienių rūšių - žymiajame „Virtienių restoranėlyje“. Čia galite paragauti žemaitiškų virtinių (su bulvėmis ir spirgučiais), aukštaitiškų virtinių (su lašinukų ir varškės įdaru), cementinių virtienių (su žalios bulvės tarkiais su lašinukais, svogūnais, pipirais, druska).
Jeigu Joniškyje lankysitės vasarą, iš Žagarės vyšnių festivalio būtinai parsivežkite zaptės. Ją gamina tik Žagarėje! Kitu metų laiku paragauti zaptės galima edukacijų metu pas tautodailininkę, Lėlių namų įkūrėją, Kaliausių fabrikėlio savininkę Aušrą Petrauskienę.
Jurbarkas: Kepti žiobriai ir "Sūrio džiazo" sūriai
Retas patiekalas turi jam dedikuotą skulptūrą. O štai kepti žiobriai - turi! Žiobrio kepimas ant žarijų, užmovus žuvį ant karklo vytelės, yra Jurbarko krašto vizitinė kortelė. Čia buvo organizuojamos Žiobrinės - kelis šimtmečius skaičiuojanti Nemuno žvejų tradicija, šventė, kurios metu ant laužo buvo kepami žiobriai. Pagal Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro informaciją, kartą Žiobrinėse lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Jam taip patiko kepti žiobriai, kad jų kepėją net ėmė kviesti į prezidentūrą paruošti žiobrių Prezidento svečiams.
Taip pat Jurbarkas garsėja šeimos sūrinės „Sūrio džiazas“ sūrių asortimentu: „Polonezas“, „Pipirinis tango“, „Salsa“, „Siuita“, „Klumpakojis“, „Etiudas“, „Serenada“, „Bolero“, „Rapsodija“, „Nakties simfonija“. Jų visų galima išragauti iš anksto užsisakius sūrių degustaciją arba užsukus į sūrinės parduotuvę-kavinę.
Kaišiadorys: Kakorai ir sūris "Mėtinis kmynas"
Jei nesate ragavę kakorų, būtinai užsukite į Kaišiadoris susipažinti su šiuo bulviniu patiekalu, galbūt nepelnytai esančiu cepelinų ar žemaičių blynų šešėlyje. Tai Kaišiadorių regiono virtuvės bruožas. Kitas įdomus Kaišiadorių krašto patiekalas - skaruliniai (nuo žodžio „skarelė“) blynai su spirgučiais ir kiaušiniais. Juos galite paragauti Žaslių tradicinių amatų centre.
Pagal Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro rekomendaciją, neprašausite įsigiję sūrio „Mėtinis kmynas“. Šie du ingredientai buvo pasirinkti skaninti sūrį neatsitiktinai - vidurio Lietuvoje tai buvo du pagrindiniai pagardai, naudoti gaminant sūrį senovėje. Pajusite įspūdį, lyg mėta vėsintų, o kmynas šildytų gomurį.
Kalvarija: Kugelis kaip pas močiutę
Kalvarijos krašto muzieus atstovai tikina, kad nepasigailėsite Kalvarijoje paragavę kugelio. Sakoma, kad skonis daugeliui primena naminį, močiutės keptą plokštainį. Aistiškių kaimo bendruomenė taip pat pasiūlys paskanauti ir kitokių patiekalų: naminių mėsos suktinukų, meduolinių grybukų ir kitų, tačiau jos virtuvėje karaliauja būtent kugelis.
Kaunas: Spurgos iš "Spurginės"
Laisvės alėja Kaune be iš legendinės „Spurginės“ sklindančio spurgų aromato - ne Laisvės alėja. VšĮ „Kaunas IN“ neabejoja: šios spurgos yra vizitinė miesto kortelė. Tiek miestiečių, tiek miesto svečių jau tapo tradicija užsukti į „Spurginę“ pasmaguriauti spurga su džemu, mėsa ar varške. Daugelis iš čia išeina nešini ir gardžiomis lauktuvėmis namiškiams.
Kazlų Rūda: Kropeliai ir šakočiai
Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centras primena, kad kropeliai - tradicinis Kazlų Rūdos krašto desertas, kulinarinis paveldas. Pasakojama, kad kepdami kropeliai įgauna labai įdomių formų, tad vaikai ieškodavo panašių į žuvytę, paršiuką ar kitokių.
Taip pat Kazlų Rūda garsėja šakočiais. Minkštų gardžių šakočių žmonės atvyksta iš visos Lietuvos. Čia rasite „Dalytės kepyklėlė“, kuri veikia nuo 1996 m., išsaugant senąsias tradicijas, receptūrą bei unikalumą, ir „Senamiesčio šakotynas“, kurioje pagal ilgametį receptą kepami sviestiniai, burnoje tirpstantys šakočiai.
Kelmė: Kelmės pyragas
Ir sau paskanauti, ir lauktuvių iš Kelmės - Kelmės pyragas. Pristatydamas šį kepinį Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras primena žydų istoriją. XX a. gyventojų buvo žydai, ir mieste veikė nemažai kepyklų, kuriose kepė pyragus, bandeles, duoną ir ypač visų mėgstamus beigelius. Kelmės konditeris Vladas Gailius 1948 m. sukūrė ir pradėjo kepti Kelmės pyragą, kuris tiek savo receptūra, tiek forma priminė žydų šabo kepinį chalą.
Kėdainiai: Kėdainių blynai ir agurkų džemas
Kėdainių blynus tikrai yra girdėjęs ne vienas. Tačiau kodėl Kėdainių blynai? Pasakojama, kad moteris sugalvojo bulvinius blynus įdaryti mėsos faršu, kad būtų sočiau.
Be klausimų iš agurkų sostinės Kėdainių reikia parvežti kažko agurkinio. Pavyzdžiui, agurkų džemo. Jis čia gaminamas iki šiol.
Klaipėda ir Klaipėdos rajonas: Sūrio piršteliai ir cepelinai
Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro, Klaipėdos senamiesčio sūrio piršteliai tapo miesto kulinariniu simboliu daugiausia dėl baro „Klaipėdos senamiestis“. Unikalus skonis ir traškumas pelnė daugelio lankytojų simpatijas.
O štai į Klaipėdos rajone esančius Gargždus tegu jus nuveda garuojančių cepelinų kvapas! Juk Gargždai laikomi cepelinų miestu. Lietuva turi ir dainą „Gargždų cepelinai“. Be to, jau tradicija tapo Gargžduose organizuojami Cepelinų virimo Lietuvos čempionatai.
Kretinga: "Grafo" šokoladas su spirgais ir Salantų pyragas
Šį originalų skonį, kaip identifikuojantį Kretingą ir nerandamą niekur kitur Lietuvoje, išskiria Kretingos rajono turizmo informacijos centras. Jo reikia ieškoti Kretingos žiemos sodo Vandens malūne, kur įsikūrusi „Dvaro saldaininė“. Taip pat galite rasti šokolado su džiovintais obuoliais. O štai grafienės šokoladas atkurtas pagal XVIII a. receptą.
Juokaujama, kad Salantai garsūs ne tik visoje Lietuvoje žinoma kavine „Pakalnutė”, bet ir Salantų pyragu. Būtinai paragauti keliaujant po Kretingą.
Kupiškis: Senasis pakišuolis ir "Pagrabinės" bandelės
„Labai ilgai mąstėme ir ginčijomės, kas gi tas Kupiškį identifikuojantis patiekalas šiai dienai būtų? Tai kas gi toks Kupiškio krašte? Senasis pakišuolis? verslo informacijos centras. Adomynės krašte nuo seno kepamos ir jau plačiai Kupiškį garsina Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo sertifikatą turinčios „Pagrabinės“ bandelės. Ši tradicija turi net 200 metų istoriją!
Lazdijai: Dzūkiškos bulvinės bandos ir rūkytos seliavos
Dzūkiškos bulvinės bandos - viso Dzūkijos regiono gastronominė pažiba, tad suprantama, jog jomis didžiuojasi ne vienas dzūkų miestas. Juk bandos - senovės dzūkų kulinarinis paveldas. Lazdijų turizmo informacijos centras nustebina iš Lazdijų siūlydamas parsivežti žvynuotų ir uodeguotų lauktuvių. Dabar senąsias receptūras atgaivino „Metelių Žuvų“ įkūrėja Neringa Radžiukynienė su vyru Ramūnu. Jie atgaivino šviežių žuvų - karšių, karpių, šamų, seliavų, upėtakių ir kitų - rūkymo tradiciją.
Tortas "Rasa"
Rasa Milkintienė siūlo išbandyti Napoleono tortą stiklinėse. „Tokią idėją pamačiau Instagrame - patiko, pabandžiau ir aš. Šis variantas yra daug lengvesnis ir greitesnis, o kiek porcijų gausis, priklauso nuo stiklinės dydžio. Man gavosi 4 vienetai“, - teigia maisto gaminimo entuziastė.
Reikės:
- Bemielės sluoksniuotos tešlos - 250 g
- Pieno - 500 ml
- Kiaušinių - 2 vnt.
- Kukurūzų krakmolo - 25 g
- Ksilitolio arba kito saldiklio - 80-100g (pagal skonį)
- Vanilinio cukraus - 2 arb. šaukšteliai
- Mėgstamų uogų: braškių, aviečių (pagal skonį)
Gaminimo eiga:
- Sluoksniuotos bemielės tešlos lakštus supjaustykite juostelėmis. Perkelkite juosteles ant kepimo skardos ir kepkite 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 10 min., kol gražiai apskrus. Atvėsinkite.
- Paruoškite kremą. Pieną supilkite į puodą, suberkite ksilitolį ir vanilinį cukrų. Užvirinkite ir nukelkite nuo ugnies. Atskirame dubenėlyje išplakite kiaušinius, sudėkite kukurūzų krakmolą ir išmaišykite. Karštą pieną dalimis supilkite į kiaušinių mišinį, nuolatos maišydami, geriausia šluotele. Po to sumaišytą masę perpilkite atgal į puodą, pastatykite ant vidutinės kaitros ir kaitinkite nuolatos maišydami, kol kremas pradės tirštėti. Kremo užvirti nereikia. Kremą atvėsinkite iki kambario temperatūros.
- Atvėsusias juosteles sutrupinkite į mažus gabalėlius. Į stiklines dėliokite sluoksniais: sluoksniuotos tešlos trupiniai, kitas sluoksnis - kremo, berkite avietes ir pjaustytas smulkiai braškes. Po to vėl - trupiniai, kremas, uogos ir ant viršaus užberkite tešlos trupinius. Papuoškite uogomis.
- Prieš patiekiant, bent 2 valandas palaikykite šaldytuve, kad sluoksniai labiau susigulėtų.
Tortas „Paukščių pienas“
Rasa siūlo išmėginti burnoje tirpstantį tortą „Paukščių pienas“.
Biskvitui reikės:
- Miltų - 50 g
- Cukraus - 50 g
- Kiaušinio - 1 vnt
- Kiaušinio trynių - 2 vnt
- Kepimo miltelių - ½ šaukštelio
Suflė reikės:
- Kiaušinio baltymų - 2 vnt
- Cukraus - 250 g
- Sviesto - 150 g
- Kondensuoto pieno - 100 g
- Citrinos sulčių - 1 valg. šaukštas
- Želatinos - 10 g
- Vanilinio cukraus - 10 g
Glajui reikės:
- Šokolado (naudojau 72 proc.) - 100 g
- Sviesto - 50 g
Biskvito gamyba:Kiaušinį ir du trynius gerai išplakite plaktuvu iki purumo, palaipsniui pildami cukrų (plakite ne mažiau kaip 5 minutes). Miltus persijokite kartu su kepimo milteliais ir suberkite į išplaktą kiaušinių masę ir gerai išmaišykite. Biskvito tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą torto formą nuimamais kraštais (mano forma 23 cm skersmens) ir dėkite į įkaitintą 200 laipsnių orkaitę, kepkite apie 10-15 minučių. Iškepusį biskvitą atvėsinkite, tada atsekite torto formą ir nuimkite nuo biskvito popierių. Biskvitą dėkite ant grotelių ir palikite kol pilnai atvės. Torto formą išplaukite, nusausinkite ir įdėkite apverstą biskvitą, viršus turi būti porėtas.
Suflė gamyba:Kondensuotą pieną išplakite su kambario temperatūros sviestu iki purumo. Želatiną užpilkite 80 ml vandens ir palikite 10 min, kad išbrinktų. Išbrinkusią želatiną pakaitinkite karšto vandens vonelėje, kad ištirptų ir truputį atvėsinkite. Į puodą įdėkite cukrų ir įpilkite 80 ml vandens. Virkite sirupą, visą laiką maišydami apie 10-15 minučių ant vidutinės ugnies. Jei turite termometrą, tai puiku, jūs turite virti iki 110 laipsnių, ne daugiau. Paruostą sirupą palikite pravėsti apie 10 min. Kiaušinių baltymus išplakite iki standžių putų, pamažu įpilkite citrinų sultis ir vanilinį cukrų (plakite 5-7 min). Po to supilkite karstą sirupą ir dar plakite 4-5 min. Dalimis sudėkite sviesto-kondensuoto pieno masę ir viska išmaišykite. Pamažu supilkite ištirpintą želatiną, truputį paplakite. Ant biskvito lakšto supilkite pagamintą suflė, įdėkite į šaldytuvą 3-4 valandoms iki sustingimo.
Šokoladinio glajaus gamyba:Šokoladą sulaužykite gabaliukais, sudėkite sviestą ir ant silpnos ugnies pakaitinkite, kol šokoladas ištirps. Šokoladinį glajų atvėsinkite ir tolygiai paskleiskite jau ant sustingusio torto viršaus. Dėkite į šaldytuvą, kad glajus sustingtų. Glajui sustingus, tortą papuoškite.
tags: #tortas #rasos #gamyba #marijampolė