Tesla Priedai ir Pagardai: Konditerijos pasaulis ir jo subtilybės

Šis straipsnis skirtas apžvelgti Tesla priedus ir pagardus, naudojamus konditerijoje. Aptarsime miltinių patiekalų gamybos ypatumus, įvairių tešlų ruošimo niuansus, reikalingus įrankius ir įrenginius, bei kepimo subtilybes. Taip pat panagrinėsime picos gamybos paslaptis ir kitus įdomius aspektus, susijusius su konditerijos pasauliu.

Miltiniai patiekalai: nuo tradicijų iki šiuolaikinių interpretacijų

Valgymas yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų, o kiekvienas žmogus turi individualų skonį. Vieni renkasi mėsos patiekalus, kiti - žuvies ar daržovių, tačiau miltiniai patiekalai visada ras savo gerbėjus. Miltiniai patiekalai, ypač konditerijos gaminiai, yra neatsiejama daugelio kultūrų dalis. Jie gaminami iš įvairių tešlų, o jų įvairovė leidžia patenkinti net išrankiausių gurmanų poreikius.

Tešlos klasifikacija ir jos savybės

Pagal išpurenimo būdą, miltinių konditerijos gaminių tešlas galima suskirstyti į dvi pagrindines rūšis: mielines ir bemieles. Mielinė tešla, savo ruožtu, gali būti gaminama su įmaišalu arba be jo. Iškilusią mielinę tešlą galima sluoksniuoti sviestu ar margarinu, taip gaunant sluoksniuotą mielinę tešlą. Bemielės tešlos pavyzdžiai: plikyta tešla, trapi tešla.

Pagrindiniai tešlos ingredientai ir jų įtaka

  • Miltai: Pagrindinė tešlos žaliava. Kuo aukštesnės rūšies miltai, tuo šviesesni gaminiai. Gaminių kokybė ir tešlos savybės priklauso nuo miltų glitimo kokybės ir jo kiekio miltuose. Tešla, pagaminta iš miltų, kurių glitimas geras, būna stangri ir elastinga. Tešla iš rupių miltų turi būti drėgnesnė, jai užmaišyti reikia daugiau laiko. Į kai kuriuos gaminius vietoj miltų galima dėti krakmolo (iki 10 % receptūroje nurodytos miltų masės). Krakmolas suteikia gaminiams trapumo. Kepamų gaminių paviršiuje krakmolas virsta dekstrinais ir sudaro blizgančią plutelę.
  • Cukrus: Suteikia tešlai minkštumo ir plastiškumo. Jei cukraus per daug, tešla greit išsklinda, būna lipni, nes nuo cukraus miltų baltymai blogiau išbrinksta. Rūgstant mielinei tešlai, iš joje esančių angliavandenių susidaro alkoholis, pieno rūgštis ir anglies dioksidas. Cukrus gali sudaryti nuo 3 iki 35 % miltų masės. Tešla su nedideliu kiekiu riebalų ir daug cukraus būna kieta, stikliška.
  • Riebalai: Pagerina gaminių skonį, suteikia trapumo ir sluoksniuotumo. Suminkštinti riebalai tolygiai pasiskirsto glitimo paviršiuje ir tešloje sudaro plėveles. Baltymai mažiau išbrinksta, glitimas pasidaro ne toks stangrus ir greitai trūkinėja. Kepamoje tešloje riebalai sulaiko daugiau oro, ir gaminiai geriau iškyla. Ištirpinti riebalai tešloje pasiskirsto lašeliais ir blogai gaminiuose išsilaiko - iškyla į paviršių. Juo daugiau įmaišoma į tešlą riebalų, tuo gaminiai būna puresni ir trapesni. Jei riebalų per mažai, tešla būna neplastiška, gaminiai ne tokie trapūs.
  • Pieno produktai: Tešla su pieno produktais būna plastiškesnė, gaminiai skanesni.
  • Kiaušiniai: Gaminiai su kiaušiniais būna malonaus skonio, gražios spalvos, puresni. Kiaušinių baltymai gali sudaryti putas, todėl vartojami tešlai išpurenti. Kepant baltymai sukrenta, todėl nuo jų priklauso gaminių stangrumas ir struktūros patvarumas.

Konditerijos įrankiai ir įranga: nuo paprastumo iki profesionalumo

Virtuvėje maistui pagaminti naudojami įvairūs indai ir įrankiai. Konditeriniams gaminiams gaminti jie truputį skiriasi nuo kasdienių.

  • Tefloninės kepimo formos: Skirtos mieliniams arba trapios tešlos pyragams kepti. Tokių formų nebūtina tepti riebalais ar barstyti džiūvėsėliais. Tai būtina, jei į formą pilama skysta tešla. Šiose formose galima kepti biskvitinius papločius.
  • Pailgos formelės: Skirtos keksams ar mėsai, paštetams kepti.
  • Sietelis su smulkiomis skylutėmis: Naudojamas sausainiams apibarstyti. Juo puikiai galima persijoti miltinį cukrų ar kakavą.
  • Plastikinis kočėlas: Galima iškočioti pageidaujamo storio tešlą. Tešlos storis nustatomas žiedais, esančiais kočėlo galuose. Tai nepakeičiamas įrankis pradedantiems kulinarams.
  • Plakikliai: Nesunku išplakti kremą ir padažą.
  • Guminės mentelės: Lengva išvalyti puodus ar dubenėlius, kuriuose buvo tešla, kremas, padažas. Gumine mentele su mediniu kotu išlyginamas tešlos paviršius.
  • Įvairios formelės: Galima išpjauti pageidaujamos formos sausainius. Kad tešla neliptų prie formelių, jas reikia apibarstyti miltais.
  • Tešlos pjaustyklė: Galima gražiai supjaustyti tešlą. Yra pjaustyklių su keičiamais įvairių formų ratukais.
  • Konditeriniai maišeliai su metaliniais antgaliais: Skirti tortams ir kitiems kepiniams puošti. Į juos galima prikrėsti plaktos grietinėlės, tešlos arba kitos tirštos masės. Patariama nepirkti mažų impregnuoto audinio konditerinių maišelių, nes juos sunku išplauti.
  • Plastikinis dubenėlis su rankena ir suapvalintu dugnu: Rankiniu plaktuvu maišoma tešla, kremai. Patariama po juo padėti guminį paklotą, kad dubenėlis neslystų.
  • Aliumininė ližė: Pagalba lengvai atkelsite picą nuo darbastalio, taip pat ji pravers sukant picą kepimo metu.
  • Picos tešlos peilis: Leis lengvai ir profesionaliai suporcijuoti tešlą norimo dydžio gabalėliais, taip pat jo pagalba lengvai nugremšite ir darbastalio paviršių.
  • Silikoninis kilimėlis: Turi ne tik praktiškas centimetrų bei colių atžymas, bet ir patogų piešinį picos pado formavimui.
  • Klasikinis apvalus picos akmuo: Natūralus keramikinis picos pagrindas puikiai papildys tiek 22" (56cm) ir 24" (60 cm.

Taip pat yra ir kitų indų ir įrankių, kurie naudojami konditerijos gaminiams gaminti. Tešlos savybės priklauso nuo jos paruošimo technologijos, žaliavų bei jų santykio. Nedaug tešlos galima užmaišyti maišytuvu. Maišyklės gali būti vielinės, plokščio tinklelio pavidalo, užlenktais galais ir ovalios. Kurią iš jų pasirinkti, priklauso nuo to, kokio tirštumo tešla. Maišant tešloje vyksta sudėtingi procesai, todėl kinta ir jos savybės. Glitimas ir krakmolas išbrinksta per valandą. Tik užmaišyta tešla būna lipni ir šlapia. Ilgiau maišyta tešla pasidaro nelipni ir nelimpa prie rankų. Tešlą iš miltų su silpnu glitimu reikia maišyti trumpiau negu iš miltų su stipriu glitimu. Maišoma tešla įgyja naujų fizinių savybių - pasidaro stangri, tampri ir elastinga.

Taip pat skaitykite: Gardus trapios tešlos pyragas

Kepimo temperatūros ir orkaitės ypatumai

Kiekviena rūšis kepinių kepama kitokiame karštyje.

  1. Nekaršta krosnis - 120-175°C. Tinka biskvitinėms tešloms ir kitiems neriebiems kepiniams, kuriuos iškelia kiaušiniai.
  2. Vidurinio karštumo krosnis - 175-230°C. Tinka įvairiems pyragėliams, sviestiniams keksams, meduoliams.
  3. Karšta krosnis - 230-250°C. Tinka mieliniams pyragams ir riebiems kepiniams.
  4. Labai karšta krosnis - 300°C. Tinka įvairioms duonoms.

Virtuvėje kiekviena šeimininkė turi orkaitę. Tačiau kepinius, kuriuos reikia ilgai ir pastoviame karštyje kepti, ypač tuos, kurie bijo sukrėtimo, netinka kepti orkaitėje. Pastaroji greit įšyla ir greit atšąla, todėl paviršius dažnai apdega, o vidus neiškepa. Dėl to kepant orkaitėje, kepinį reikia rūpestingai prižiūrėti. Kiekviena krosnis turi savo ypatumų, todėl, gerai nepažįstant jos, kepiniai gali nenusisekti. Jei krosnies viršus labiau įkaista, negu padas, apkepusį kepinį reikia pridengti sudrėkintu popieriumi, o jei padas labiau kepa, - statant į krosnį, kepinį reikia pakelti ant kitos kepamosios skardos. Kepiniai laikomi iškepusiais, kai jie išbūna reikiamo karštumo krosnyje nustatytą laiką ir jų plutelė pasidaro šviesiai rusva. Jei į kepinį įsmeigta ir tuoj ištraukta balanėlė sausa - kepinys iškepęs, jei drėgna - reikia dar pakepti.

Plikyta tešla: gamybos ypatumai ir receptai

Tai kiek neįprasta tešla, nes kai kurios jos sudedamosios dalys prieš kepant išverdamos. Ji vadinama plikyta, nors iš tiesų ši iš skysčio, riebalų ir miltų paruošta tešla verdama. Plikytos tešlos kepiniai yra tuščiaviduriai. Į plikytos tešlos sudėtį įeina miltai, skystis, kiaušiniai ir sviestas.

Ingredientai ir jų proporcijos

Tešla gaminama iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų. Prastesnių miltų tešla blogai kyla ir nesusidaro viduryje ertmė, todėl į prastesnių miltų tešlą dedama kėlimo miltelių. Ruošiant tešlą, miltai dažniausiai plikomi vandeniu, kurio imama apie 60 % miltų svorio. Vandenį galima pakeisti pienu arba imti perpus pieno ir vandens. Kiaušinių dedama daug: 100-150 % miltų svorio. Jie turi būti labai švieži. Nuo kiaušinio dydžio labai priklauso, kokia bus tešla. Mat, jeigu kiaušinių pridėsime per daug, tešla pasidarys per skysta ir jos nebus galima formuoti. O jeigu jų įdėsime per mažai, tešla bus kieta ir blogai kils. Kai atrodo, kad viso kiaušinio jau gali būti per daug, galima išplakti jį ir šaukštu pilti į tešlą tiek, kiek reikia, kad ji būtų tokia, kokios pageidaujama. Kiaušiniais neįprasta tešla yra išpurinama. Tada ją galima pasaldinti, pasūdyti, kepti ar virti riebaluose. Sviesto imama 25-27 % miltų svorio. Sviestą galima pakeisti geros kokybės margarinu. Į plikytą tešlą su margarinu druskos nededama.

Gamybos procesas

Puode užvirinamas vanduo, į jį sudedamas gabalais supjaustytas sviestas, įberiama druskos. Kai skystis užverda, puodas nukeliamas nuo ugnies ir, smarkiai plakant mediniu šaukštu, kad nesusidarytų gumulėlių, beriami miltai. Masė turi būti vienalytė, be gumuliukų. Puodas vėl užkaičiamas ir maišoma, kol tešla atšoka nuo puodo dugno 10-15 min. (per ilgai kaitinant išsiskiria sviestas ir tešla sugenda). Plikyta tešla sudedama į molinį indą, atšaldoma iki 70° C ir maišant po vieną įmušami kiaušiniai; jais reguliuojamas tešlos tirštumas. Tešla turi būti 53 % drėgnumo. Per tirštos tešlos plikytiniai mažai išsipučia, o per skystos - būna supuolę. Normali tešla yra rūgščios grietinės tirštumo. Pagaminta masė dedama į konditerinį maišelį su apvaliu arba dantytu vamzdeliu (vartojant dantytą vamzdelį, gaminių paviršius kepant nesutrūkinės) ar šaukštu išdėliojama ant sviestu pateptos skardos. Jei skardos nė kiek nebus išteptos riebalais, tai gaminiai prilips prie jų, o jeigu bus smarkiai išteptos, tai gaminiai išskys kepant. Taip pat kepti galima ir dideliame riebalų kiekyje, bet skaniausia juos valgyti šviežius. Kepama 18-20 min. karštai (220° C). Kai plikytiniai pagelsta - vėsiau (190° C), kol gerai išdžiūsta. Jeigu pusgaminiai keps aukštesnėje temperatūroje, jų viršus suskilinės, jei žemesnėje - blogai iškils. Kepant gaminių paviršius apsitraukia standžia plutele, pro kurią neprasiskverbia vandens garai, atsiradę gaminio viduje. Tų garų slegiama, tešla spaudžiama prie sienelių, gaminys didėja. Iškepę plikytiniai yra kiauraviduriai, jų vidus švirkštu pripildomas kremo, viršus apibarstomas miltiniu cukrumi. Visų plikytinių tešla gaminama taip pat, tik įdaromu mėsa plikomi pasūdytu vandeniu. Plikytiniai kepa 30-40 min. Po įkepimo praėjus 10 minučių, orkaitė truputį praveriama, kad lauk išeitų susikaupę garai. Tačiau nieku gyvu negalima atverti durelių plačiai, nes kepiniai labai jautrūs oro traukai ir gali supulti.

Taip pat skaitykite: Obuolių pyrago variacijos

Plikytos tešlos receptai

  • Vėjo krepšeliai: Į puodą supilamas pienas, sudedami riebalai, suberiamas vanilės cukrus ir druska, viskas užvirinama. Supilami visi miltai. Be perstojo maišant, ant didelės ugnies kaitinama tol, kol sulimpa didelis tešlos gniutulas, kuris atšoka nuo puodo dugno. Ant jo lieka plona, balzgana plėvelė. Tešla perdedama į dubenį ir šiek tiek atvėsinama. Tada į tešlą mediniu šaukštu vienas po kito įsukami kiaušiniai. Pirmas kiaušinis visiškai ištrinamas tešloje ir tik tada įmušamas kitas. Orkaitė įkaitinama iki 200° . Skarda ištepama riebalais, pabarstoma miltais arba išklojama sviestiniu popieriumi. Plikyta tešla sukrečiama į maišelį su stambiai dantytu antgaliu ir į skardą išspaudžiama 30 mažų, maždaug graikinio riešuto dydžio tešlos gumuliukų. Juos reikia išdėlioti gana atokiai vienas nuo kito - maždaug 2 pirštų pločio tarpais, nes kildama tešla smarkiai išsipučia. Skarda įšaunama į karštą orkaitę ant vidurinio įtvaro; kepama apie 20 minučių, kol vėjo krepšeliai rusvai pagelsta. Iškepę vėjo krepšeliai išimami iš skardos ir iškart perpjaunami pusiau. Abi pusės sudedamos greta viena kitos ir atvėsinamos. Riešutinis glajus ištirpinamas indelyje, įstatytame į karštą vandenį. Juo aptepamos viršutinės vėjo krepšelių pusės. Grietinėlė su cukrumi labai gerai išplakama. Ją galima paskaninti 1 - 2 šaukštais vaisių degtinės. Plakta grietinėle įdaryti krepšeliai kuo greičiau patiekiami į stalą. Išeiga 10 vnt.
  • Žiedai: Paruošta plikyta tešla iš konditerinio maišelio su lygiu vamzdeliu spaudoma ant skardos, pateptos riebalais, apvaliais arba ovaliais žiedais po 78-92 g. Iškepę gaminiai apibarstomi miltiniu cukrumi. Kokybės reikalavimai: gaminiai turi būti išsipūtę, porėti, be didelių įskilimų, geltoni. 23 % drėgnumo.
  • Riestainiai: Į verdantį vandenį supilamas sviestas, miltai, cukrus, druska ir gerai išmaišoma. Tešlą ataušinus įmušami kiaušiniai. Iš paruoštos masės švirkštu ant riebalais išteptos skardos išspaudžiami ovalūs riestainiai ir kepami karštoje orkaitėje. Išeiga 100 vnt.
  • Bandelės su grietinėle: Iš konditerinio maišelio su lygiu vamzdeliu (kiaurymės skersmuo 15 cm) plikyta tešla spaudoma ant skardos, truputį pateptos sviestu. Bandelė nedidelės, po 58 g. Kepamos 200-220° C temperatūroje. Iškepusioms atvėsusioms bandelėms nupjaunamas viršus ir vidus iš konditerinio maišelio su dantytu vamzdeliu pripildomas gerai išplaktos grietinėlės; bandelės uždengiamos nupjaustytomis viršūnėlėmis (stogeliais) ir apibarstomos miltiniu cukrumi. Kokybės reikalavimas: bandelės gerai iškepusios, neapdegusios, pabarstytos miltiniu cukrumi, kremas gerai išplaktas.
  • Tortas iš plikytos tešlos: Puode užviriname vandenį su sviestu, greitai supilame visus miltus ir gerai išmaišome, kad miltai neliptų į vieną gumulą. Kai tešla šiek tiek atvėsta, maišydami po vieną įmušame kiaušinius. Iš plikytos tešlos konditeriniu švirkštu ant tortinės formos dugno formuojame torto lakštą: pradėdami nuo vidurio iš tešlos sukame spiralę, palikdami 1 cm tarpus. Kepame 180-200 ° C temperatūros orkaitėje. Taip iškepame 4 lakštus ir papuošimus. Plonu konditeriniu švirkštu iš tešlos suformuojame groteles, kurias irgi iškepame riebalais pateptoje skardoje. Grietinėlę išplakame su cukrumi ir citrinų rūgštimi. Ja pertepame lakštus, įberiame nesmulkintų lazdyno riešutų. Papuošimui iš cukraus ir vandens išverdame tokį sirupą, kad jis srovele bėgtų nuo šakutės ir užpildytų šakutes tarpus. Verdantį sirupą pilame į išplaktus baltymus ir toliau plakame, kol kremas laikys formą. Plakdami įberiame citrinų rūgšties. Tortas puošiamas plikytos tešlos sausainėliais ir riešutais.

Mielinė tešla: tradicijos ir paslaptys

Neįsivaizduojame šv. Velykų stalo be kepinių iš mielinės tešlos: bandelių, bobų, įvairiom pynėm supintų pyragų, spurgų ir t. t. Pirmiausia reikia žinoti, kokios sąlygos yra palankios daugintis mielių grybeliui, išpurenančiam tešlą. Tai maistas (baltymai, angliavandeniai, riebalai, vanduo, mineralinės medžiagos), optimali temperatūra (20-37° C) ir oras (miltai turi būti persijoti). Be papildomo maisto, suvyniotos į popierių ir laikomos +6-8° C temperatūroje mielės gali išbūti apie 3 savaites. Norint išlaikyti ilgiau, jas galima užšaldyti. Tačiau vieną kartą atšildytos ir vėl užšaldytos jos žūva. Be mielių, tešlai paruošti naudojami miltai (aukščiausios arba 1-os rūšies kvietiniai), vanduo arba pienas (apie 50 proc. miltų svorio), kiaušiniai, druska, cukrus, sviestas. Dažniausiai naudojami prieskoniai: vanilė, cinamonas, sutarkuota apelsino arba citrinos žievelė. Mielinė tešla yra kildinama 3 kartus, bet galima kildinti ir vieną kartą, prieš pat kepimą. Mieles ištriname su cukrumi, įpilame pašildyto pieno (arba vandens), suberiame 1/3 visų miltų ir užmaišome rūgščios grietinės tirštumo tešlą. Paviršių pabarstome miltais ir 1-3 valandas laikome šiltai. Per tą laiką daugindamosi mielės išskiria anglies dvideginį, kuris išpurena tešlą. Kai anglies dvideginio išsiskiria daug, rūgimas sulėtėja ir tešla nustoja kilti. Tuomet ją reikia minkyti, kad pašalintume susidariusių dujų perteklių ir į tešlą patektų daugiau deguonies, kuris skatintų mielių dauginimąsi. Pradedame minkyti tešlą ją išplakdami ir gniaužydami tarp pirštų. Suberiame persijotus miltus, druską, išplaktus kiaušinius. Baigdami minkyti įmaišome ištirpintus arba išsuktus riebalus. Gerai išminkyta tešla nelimpa prie rankų ir prie indo šonų. Per 2 valandas tešla pakyla antrą kartą. Toliau formuojame gaminį ir jau skardoje kildiname trečią kartą. Nors mieliniai gaminiai pakyla jau įstatyti į orkaitę. Smulkius gaminius kepame 240-270° C temperatūroje, o didelius - 200- 250° C temperatūroje.

Pica: nuo tešlos iki padažo ir kepimo subtilybių

Pica - vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, turintis daugybę variacijų. Norint iškepti skanią picą namuose, svarbu žinoti keletą pagrindinių taisyklių.

Tešla: pagrindas ir jo paruošimas

Picos tešla labai paprasta: miltai + mielės + vanduo + alyvuogių aliejus. Dar prireiks ir žiupsnio druskos bei šaukštelio cukraus. Miltai - picos pado pagrindų pagrindas, juos rinkitės geros kokybės smulkius kvietinius, kai kuriose parduotuvėse net galit rast specialių, skirtų būtent picai. Mieles galima rinktis šviežias, galima sausas, o vandenį naudokite drungną (kitaip - vasarošiltį). Cukrus reikalingas mielėms „pabudinti“, o aliejų į tešlą įminkykite pačioje pabaigoje. Tešlą kildinkite trumpai šilumoje arba ilgai vėsioje temperatūroje. Šilumoje tešla turėtų pakilti maždaug per valandą (kol tūris padvigubės). Rasite nemažai receptų, kuriuose patariama tešlą kildinti (tiksliau - brandinti) keliolika ar keliasdešimt valandų. Jei turite laiko ir noro eksperimentuoti, palaikykite uždengtą tešlą šaldytuve parą ar net dvi ir įsitikinkite, kaip skiriasi toks išlauktas picos padas.

Padažas: skonio akcentas

Pagal daugelį receptų picos padą pirmiausiai reikia patepti pomidorų padažu. Jo verta pasigaminti iš anksto, o kiek nesunaudojate, galite užšaldyti. Padažo receptas visai paprasta: reikės storadugniame puode alyvuogių aliejuje pakepinti labai smulkiai supjaustytą svogūną, išspausti 2 skilteles česnako, tada supilti kuo geresnės kokybės (idealu - itališkų) luptų smulkintų pomidorų skardinę, įberti arbatinį šaukštelį rudojo cukraus, pagal skonį druskos, pipirų ir džiovintų žolelių - bazilikų ir / ar raudonėlių. Keliolika minučių stebint procesą, retkarčiais pamaišant ir šakute patraiškant stambesnius pomidorų gabalėlius. Padažas paruoštas. Netepkite picos padažo iki pat pado kraštelių - palikite maždaug vieną centimetrą, padažas nenuvarvės per kraštus, taip pat turėsite tą tokį geidžiamą traškų picos kraštelį. Nedidelei, 20-22 cm skersmens, picai užteks poros valgomųjų šaukštų padažo, didelei - 3-4 šaukštų. Svarbu ištepti plonai ir tolygiai.

Sūris: nepakeičiamas ingredientas

Nenaudokit picai labai lieso sūrio ar „sūrio gaminių“, geriausiai tam tinka natūralaus riebumo pieno mocarela. Ją galima stambiai tarkuoti, bet verčiau suplėšyti pirštais ir dėlioti ant picos pagrindą jau dengiančių produktų bei padažo. Kartais picos viršų sudaro tik sūriai, prisiminkite kad ir populiarią keturių sūrių picą. Sūrį rinkitės geros kokybės, kas, kad jis išsilydo. Yra nemažai receptų, kuriems reikia rikotos, pusminkščio ožkų pieno sūrio, nebijokite išbandyti ir jų.

Taip pat skaitykite: Mielinės tešlos variacijos

Viršaus ingredientai: kūrybiškumas ir harmonija

Svarbu, kad visi ingredientai, kurių prikrovėte ant picos viršaus, iškeptų vienu metu. Renkant produktų derinį picos viršui vadovaukitės taisykle „mažiau yra geriau“. Pagrindinių produktų geriau tebūnie 2-3 (žinoma, galima ir daugiau, jei jie dera tarpusavyje), o ne visi likučiai, kurių tik yra šaldytuve. Svarbu, kad visi ingredientai, kurių prikrovėte ant picos viršaus, iškeptų vienu metu. Kas bus, jei picą apkrausit jau iškepta vištiena ar kumpiu ir, tarkime, saldžiosios paprikos juostelėmis ar baklažano gabaliukais? Pagrindas iškeps, mėsa apskrus, o daržovės dar nebus iškepusios. Tad tokias daržoves, kaip paprikos, baklažanai, pomidoriukai, verta iškepti iš anksto, tarkim, kol kyla tešla. Neužtenka sumėtyt visų picos viršaus ingredientų bet kaip: pirmiausia tepamas padažas, tada dėliojamos daržovės, mėsa ar kiti produktai, ant šių dedamas sūris ir galiausiai džiovintos žolelės ar kiti papildomi priedai. Žalėsių, tokių, kaip švieži bazilikai, gražgarstės, neverta kepti. Jais apdėliosite jau iškepusią picą. Išimtis gali būti špinatai (kai siekiama, kad jie sukristų) ar rozmarinai (jie dažnai paskanina picą su bulvėmis ir kepami pakvimpa).

Kepimas: karštis ir priežiūra

Kuo orkaitė karštesnė, tuo trumpiau pica keps, tuo atidžiau ją reikia prižiūrėti. Pica kepama didelėje kaitroje, galite net įkaitinti orkaitę iki didžiausios galimos temperatūros. Bet rasite receptų, kuriuose nurodoma įkaitinti iki 200-220 laipsnių. Kuo orkaitė karštesnė, tuo trumpiau pica keps, tuo atidžiau ją reikia prižiūrėti. Jei picas kepate dažnai, pagalvokite apie galimybę įsigyti picos akmenį, jis padeda karščiui pasiskirstyti tolygiau, jį sudaranti medžiaga gerai sugeria drėgmę, padas išeina skaniai traškus.

Kiti konditerijos gaminiai ir priedai

  • Kadayif: Garsusis kadayif - turkiškas desertas nepaliks abejingų. Kadayıf gaminamas ant besisukančios kaitlentės pilant skystą kvietinę tešlą, po to dedama saldiklių ir ruošinys kepamas. Paskleiskite kadayif plačiame padėkle ar inde. Ištirpinkite 200 g margarino, užpilkite kadayif ir gerai išmaišykite. Tada padalinti į dvi dalis. Pusę paskleiskite ant orkaitės skardos. Ant viršaus pabarstykite 150 g pistacijų arba graikinių riešutų, paskleiskite kitą pusę kadayif ant viršaus, paspauskite jį rankomis ir kepkite 20-25 min. Cukraus sirupo paruošimas: 5 stiklines cukraus, 4 stiklines vandens ir 4 lašus citrinos sulčių suberkite į puodą ir virkite, kol cukrus ištirps. Užpilkite šiltą ant kadayif, uždenkite padėklą dangčiu arba kitu padėklu.

tags: #Tesla #priedai #ir #pagardai

Populiarūs įrašai: