Taigos zonos plotis nuo šiaurės iki pietų
Taiga, didžiausias pasaulio sausumos biotopas, plyti Šiaurės pusrutulyje ir pasižymi dideliu plotu nuo šiaurės iki pietų. Šiame straipsnyje nagrinėsime taigos zonos ypatumus, jos geografinę padėtį ir kitus svarbius aspektus.
Bendroji informacija apie Rusiją, kurioje didžioji dalis taigos yra
Rusija, didžiausia pasaulio valstybė, užima 17 075 400 kv. km plotą. Ši šalis apima didžiulę teritoriją, kuri driekiasi per Europą ir Aziją. Rusijos teritorijoje miškai užima apie 42 proc., dirbamoji žemė - 8 proc., ganyklos - 5 proc., o statiniai ir keliai - 2 proc. Rusijos pakrantės ilgis siekia 370 km Gydano pusiasalyje ir 150 km kitose teritorijose. Šalies teritorijoje yra daug salų, kurios dažnai skiria jūras. Didžiausios salos yra Novorosijsko bora ir Naujosios Žemės bora. Vidutinė temperatūra Narjan Mare siekia -51 °C, o vidurinė zona užima 10,5 mln. kv. km plotą.
Rusijos vidaus vandens telkiniai apima apie 120 tūkst. upių, kurių bendras ilgis yra 2,3 mln. km. Upėse susidaro ledų sangrūdos. Didžiausios deltos yra Lenos (30 tūkst. kv. km) ir Volgos (19 tūkst. kv. km). Pelkės užima apie 10 proc. Rusijos teritorijos, o ledynai - 60 tūkst. kv. km plotą.
Rusijos geografiniai ekstremumai apima tundrą, kuri užima 12 proc. šalies teritorijos.
Demografinė informacija apie Rusiją
Rusijos vidutinis gyventojų tankumas yra 9 žm./1 kv.km.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie taigą
Gamtinės zonos
Tundra (suomiškai tunturi - bemiškė aukštuma) užima 12 proc. Rusijos teritorijos.
Azijos geografinė padėtis
Azija yra didžiausia pasaulio dalis, užimanti 43,9 mln. km2 plotą. Iš įvairių pusių Azijos krantus skalauja keturių vandenynų vandenys. Vakaruose ir pietvakariuose Azija susisiekia su Europa ir Afrika. Šiaurinę Azijos pakrantę skalauja šalti Arkties vandenyno vandenys. Palei Azijos krantus tęsiasi plati seklių jūrų juosta. Prie Azijos krantų, į rytus nuo Naujosios Žemės salų, yra Karos jūra. Į ją šiaurės linkui įsiterpęs Jamalo pusiasalis. Į rytus nuo Karos jūros išsikišęs didelis Taimyro pusiasalis. Taimyro pusiasalyje yra labiausiai į šiaurę nutolusi Eurazijos žemyno dalis - Čeliuskino ragas. Grupė Naujojo Sibiro salų nuo Laptevų jūros skiria Rytų Sibiro jūrą. Azijos šiaurės rytuose, tarp Arkties vandenyno ir Didžiojo vandenyno jūrų, įsiterpęs Čiukčių pusiasalis. Į pietus nuo jo yra Beringo jūra. Kamčiatkos pusiasalis ir Kurilų salų virtinė skiria nuo Didžiojo vandenyno Ochotsko jūrą. Sachalino sala yra tarp Ochotsko ir Japonų jūrų. Nuo vandenyno Japonų jūrą skiria Japonų salos. Korėjos pusiasalis yra tarp Japonų ir seklios Geltonosios jūros. Pietuose Geltonoji jūra jungiasi su Rytų Kinijos jūra, kurią nuo vandenyno skiria mažų salelių grandinė. Labiau į pietus nutįsusi didelė grupė Filipinų salų, kurios iš rytų riboja Pietų Kinijos jūrą. Į pietus nuo šios jūros, tarp Didžiojo ir Indijos vandenynų, yra daugybė salų.
Azijos paviršiaus ypatybės
Azija yra aukščiausia pasaulio dalis. Tris ketvirtadalius jos teritorijos užima dideli plokščiakalniai, kalnynai ir aukščiausi kalnagūbriai. Ypač aukšta vidurinė Azijos dalis. Žemos lygumos užima mažesnį plotą ir išsidėstę žemyno pakraščiuose. Per visą Aziją iš vakarų į rytus eina jaunųjų kalnų gūbriai; jie yra Europos jaunųjų kalnų tęsinys. Labiau į šiaurę, už šios jaunųjų kalnų juostos, tęsiasi senieji Azijos kalnai. Šiaurės Azijos (Sibiro) paviršius. Iš rytų prie Uralo kalnų prieina didelė Vakarų Sibiro žemuma - plokščia, labai pelkėta lyguma. Į rytus nuo Vakarų Sibiro žemumos, tarp Jenisiejaus ir Lenos upių, yra Vidurinio Sibiro plokščiakalnis. Į rytus nuo Lenos upės vyrauja kalnuotas paviršius. Pietvakarių Azijos paviršius. Į pietus nuo Vakarų Sibiro žemumos plyti Turano žemuma. Toliau į pietus yra didelis Irano kalnynas. Plotas tarp Kaspijos jūros vakarinio kranto ir Juodosios bei Azovo jūrų rytinių krantų vadinamas Kaukazu. Čia iš šiaurės vakarų į pietryčius eina aukšti Kaukazo kalnai. Centrinės Azijos vakaruose yra Pamiras. Nuo Pamiro, kaip nuo didžiulio kalnų mazgo, įvairiomis kryptimis driekiasi kalnagūbriai. Į šiaurę nuo Pamiro iš vakarų į rytus tęsiasi Tian Šanio kalnagūbriai. Į rytus nuo Pamiro kaip didžiulė siena stūkso Kunlunio kalnagūbriai. Tibetas - didžiausias pagal plotą ir aukščiausias pasaulyje kalnynas. Pietiniame Tibeto pakraštyje tartum aukšta siena iškilę Himalajų kalnai. Rytų Azijos paviršius. Prie Geltonosios ir Rytų Kinijos jūrų krantų yra Didžioji Kinijos lyguma. Pietų Azijos paviršius. Didžiąją Indokinijos ir Indostano pusiasalių dalį sudaro plokščiakalniai ir kalnai. Didelis Dekano plokščiakalnis tęsiasi per visą Indostano pusiasalį. Tarp Dekano plokščiakalnio ir Himalajų kalnų plyti Indo-Gango žemuma.
Taigos zonos plotis
Taigos zonos plotis nuo šiaurės iki pietų varijuoja priklausomai nuo regiono. Plačiausioje vietoje, Sibire, taiga driekiasi daugiau kaip 2000 km nuo šiaurės į pietus. Europinėje Rusijos dalyje taigos plotis yra mažesnis, tačiau vis tiek sudaro didelę teritoriją. Taigos zonos pietinė riba dažnai siekia mišrių miškų zoną, o šiaurinė riba - tundrą.
Azijos klimatas
Azija labai toli nusitęsia iš pietų į šiaurę, nuo pusiaujinių sričių iki aukštųjų Arkties platumų. Dėl to ji įeina į visas šiaurės pusrutulio šilumines juostas. Kadangi žemynas yra labai didelis, tai klimatas skiriasi ir kiekvienos juostos ribose. Vandenynai ir jūros Azijos klimatą veikia nevienodai. Iš ledinuoto Arkties vandenyno giliai į žemyną prasiskverbia šaltas oras. Per Didįjį vandenyną teka šiltoji srovė, kuri šildo Azijos krantus. Kalnagūbriai, ar jie tęsiasi lygiagrečių, ar dienovidinių kryptimi, yra tarsi klimatinės ribos. Šiaurės Azijos klimatas. Šiaurės Azijos, arba Sibiro, klimatas yra atšiaurus. Platus šiaurinės pakrantės ruožas ir Arkties vandenyno salos yra už poliarinio rato šaltojoje juostoje. Ilgos poliarinės nakties metu saulė čia visiškai nepasirodo virš horizonto, o vasarą įstriži nenusileidžiančios saulės spinduliai menkai teįšildo žemę. Šaltas oras nuo Arkties vandenyno lengvai sklinda į pietus po visą Sibirą. Nuo kitų vandenynų Sibirą skiria arba labai didelis atstumas, sakysime, nuo Atlanto vandenyno, arba užstoja kalnai, pavyzdžiui, nuo Didžiojo ir Indijos vandenynų. Esant giedram, be debesų dangui, žemės paviršius žiemą čia labai atšąla. Europoje tik šalčiausioje, šiaurės rytų dalyje, pro Šiaurinį Uralą, praeina sausio -20° izoterma. Tuo tarpu Azijoje ši izoterma kerta Vakarų Sibiro žemumą, o paskui nueina į pietus, į Centrinę Aziją. Sibiro šiaurės rytuose, daubose tarp kalnų, ilgai laikosi labai šaltas oras ir vidutinė sausio mėn. temperatūra nukrinta iki -50°.
Taip pat skaitykite: Sibiro taigos mastai
Taip pat skaitykite: Pietų Amerika ir Antarktida
tags: #taigos #zonos #plotis #nuo #šiaurės #iki