„Sveikatiada“ pietų lėkštėje: receptai ir sveikos mitybos principai

Lapkričio 8-oji minima kaip Europos sveikos mitybos diena. Šią dieną Europos šalyse gyventojai raginami atkreipti dėmesį į ypatingą tinkamo maitinimosi svarbą sveikatai. Tinkama mityba turi didžiulę įtaką žmogaus sveikatai. Skaičiuojama, kad dėl netinkamos mitybos sukeltų padarinių pasaulyje kasmet miršta 11 mln. žmonių, dar 255 mln. pasaulio gyventojų patiria rimtų, gyvenimo būdą verčiančių keisti sveikatos problemų. Šiame straipsnyje aptarsime sveikos mitybos svarbą, pateiksime „Sveikatiada“ programos pavyzdžius ir receptus, skatinančius sveiką gyvenimo būdą.

„Sveikatiada“ - sveikos gyvensenos ugdymo programa

„Sveikatiada“ - tai sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo ugdymo programa, jau dešimtą kartą vykdoma Lietuvoje. Ši programa siekia formuoti moksleivių sveikos gyvensenos įgūdžius, plėtoti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo kultūrą. Programos metu vyksta įvairūs konkursai, iššūkiai ir renginiai, skatinantys vaikus rinktis sveiką maistą ir aktyviai judėti.

Vilkaviškio r. Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos moksleiviai drauge su mokyklos soc. pedagoge Aušra Valančiene aktyviai dalyvauja tęstiniame projekte ,,Sveikatiada“. Vilkaviškio r. Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinė mokykla dalyvaudama įvairiuose ,,Sveikatiados“ konkursuose dalyvavo ir ,,Sveikatinimo idėjų konkurse“. Mokyklos soc. pedagogės Aušros Valančienės parengtas projektas - ,,Sveikos mitybos pagrindas - šviežių vaisių ir daržovių kokteiliai“ jau antrą kartą pateko tarp dešimties geriausių Lietuvos mokyklų projektų. Nacionalinis projektas „SVEIKATIADA" kartu su konkurso rėmėjais ugdymo įstaigą apdovanojo 120 eur. prizu projektui įgyvendinti. Projekto įgyvendinimo metu Vilkaviškio r.

„Sveikatiada“ organizuoja įvairius konkursus: „Pietų kovų ringas“, „Mano mėgstamiausias užkandis“, „Užkandžių fiesta“, „Šokio virusas“. Taip pat vykdomi projektai, tokie kaip „Sveikatiados maisto detektyvai“, kurių metu vaikai kasdien ugdo įprotį maitintis sveikiau.

Receptas: Garuose gaminta lašišos filė su brokoliais, obuoliais ir citrina

Šis patiekalas - puikus pasirinkimas pietums, nes jame gausu baltymų, vitaminų ir mineralų.

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Produktai 1 porcijai:

  • 150 g lašišos filė
  • Citrina
  • 150 g brokolių
  • Agurkas
  • Pomidoras
  • 125 g ryžių
  • Druska, pipirai

Gaminimo eiga:

  1. Visus produktus nuplauname.
  2. Brokoliai susmulkinami šakelėmis, obuolį padaliname skiltelėmis ir išimame sėklas.
  3. Brokolius ir obuolius sudedame į garų puodo indą.
  4. Lašišą pabarstome druska, pipirais ir ant viršaus uždedame citrinos griežinėliais.
  5. Lašišą dedame į kitą garų puodo indą.
  6. Garų puodo laikmetį nustatome 20 min.
  7. Išverdame ryžius ir patiekiame su šviežiomis daržovėmis t.y. pomidoru ir agurku.

Gamybos eigoje tarp vaikų buvo daug kalbų, tokių kaip: ” aš lašišos nemėgstu.. ” arba ” aš brokolių nemėgstu…”. Tačiau kai patiekalai buvo pagaminti, valgė beveik visi, nes kai maistą gamini pats, jis būna daug skanesnis.

Skaidulinės medžiagos - svarbi sveikos mitybos dalis

Skaidulinės medžiagos (maistinės skaidulos) - tai angliavandeniai (polisacharidai), kurių yra augaliniuose produktuose ir kurių neskaldo žmogaus virškinimo fermentai. Pagrindiniai maisto produktai, su kuriais gaunamos skaidulinės medžiagos - daržovės, vaisiai, rupi duona, visų grūdo dalių turintys duonos gaminiai, makaronai (dar vadinami „viso grūdo“ arba „pilno grūdo“), pupelės, avižos.

Respublikinio mitybos centro atliktų Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenimis Lietuvos gyventojai su maistu gauna per mažai skaidulinių medžiagų (2007 m. - 17,9 g), valgo nepakankamai tiek šviežių daržovių ir vaisių, tiek grūdinių produktų. Žmogaus organizmui per parą reikia suvartoti 20-30 g, t.y. ne mažiau kaip 12 g ir ne daugiau 32 g skaidulinių medžiagų per parą.

Skaidulinių medžiagų nauda:

  • Mažina koronarinės širdies ligos išsivystymo riziką.
  • Mažina antro tipo cukrinio diabeto riziką.
  • Padeda sulieknėti.
  • Pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu.
  • Mažina kolorektalinio vėžio išsivystymo tikimybę.

Svarbu nepamiršti, kad per didelis skaidulinių medžiagų vartojimas (75-80 g per dieną) gali sukelti pilvo pūtimą ir pilnumo jausmą.

Augalinės kilmės produktai - populiarėjanti tendencija

Vartotojai vis dažniau ieško augalinės kilmės alternatyvų mėsos ir pieno produktams. Atsisakantys ar kasdienėje mityboje ribojantys augalinės kilmės produktus tai daro ne tik siekdami sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bet ir ieškodami tvaresnės, sveikatai palankesnės mitybos sprendimų. Skaičiuojama, kad 2,6 mln. žmonių visoje Europoje maitinasi tik veganiškai, net 22,9 proc. europiečių savo mitybą įvardija kaip fleksitarinę, t. y. riboja mėsos vartojimą.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

Į šias tendencijas reaguoja verslas ir rinkai siūlo vis daugiau augalinės kilmės produktų. Mitybos specialistų nuomone, lengviausias būdas sveikiau maitintis yra visą ar bent dalį kasdieniame valgiaraštyje esančios mėsos pakeisti mažiau riebia mėsa, pavyzdžiui, paukštiena ar augaliniais maisto produktais, į racioną įtraukti daugiau daržovių, riešutų, sėklų, vaisių, viso grūdo produktų.

Sveikos mitybos įpročių formavimas

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtuose tyrimuose teigiama, kad šalies gyventojai vis dažniau maisto produktus renkasi atsižvelgdami į jų naudą sveikatai, tačiau kai kurie suaugusiųjų mitybos įpročiai vis dar yra nepalankūs sveikatai. Pavyzdžiui, tik kiek daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų (57,1 proc.) daržovių ir vaisių vartoja kasdien, o ketvirtadalis juos renkasi 3-5 kartus per savaitę.

Mitybos įpročiai pradeda formuotis dar vaikystėje, todėl svarbu nuo mažens ugdyti vaikų supratimą apie sveiką mitybą. „Sveikatiada“ ir kitos panašios programos padeda vaikams suprasti, kad sveikas maistas gali būti skanus ir įdomus.

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

tags: #sveikatiada #pietų #lėkštėje #receptai

Populiarūs įrašai: