3D spausdinimas ant mėsos: ateities vizija ar realybė jau šiandien?
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie alternatyvius mėsos gamybos būdus, o vienas iš jų - 3D spausdinimas. Ši technologija žada revoliuciją maisto pramonėje, tačiau ar ji iš tiesų tokia perspektyvi, kaip atrodo?
Augalinės mėsos degustacija: žvilgsnis į ateitį
Neseniai Lietuvoje įvyko degustacinė vakarienė, kurioje buvo pristatyti 3D spausdintuvu pagaminti mėsos patiekalai. Renginyje dalyvavo įvairūs svečiai - nuo politikų ir veganiškos mitybos propaguotojų iki virtuvės šefų ir maisto tinklaraštininkų. Vakarienės meniu buvo įspūdingas: augalinės lašišos sašimis, augalinio tuno tartaras, burgeriai su augalinės mėsos pastrami ir burgundiška augalinė jautiena. Nors svečiai galėjo ragauti įvairių patiekalų, pats mėsos spausdinimo procesas jiems nebuvo parodytas, paliekant šiokią tokią intrigą.
Augančios augalinių baltymų rinkos perspektyvos
Degustaciją pristačiusios organizacijos „Gyvi gali“ bendraįkūrėjas Tomas Byčkovas pabrėžė, kad pasaulinė augalinių baltymų rinka sparčiai auga. Vartotojams siūloma vis daugiau naujų augalinių gaminių, kurie primena tikrus mėsos produktus. Jis atkreipė dėmesį į statistiką, rodančią, kad gyvulininkystės sektorius yra atsakingas už 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymą, o gyvulių pašarams auginti sunaudojama net 77 proc. žemės ūkio paskirties žemės. T. Byčkovo teigimu, įtraukiant į savo mitybą augalinius baltymus ir valgant mažiau mėsos, galima prisidėti prie pokyčių, mažinant neigiamą gyvulininkystės poveikį aplinkai. Lietuvoje vienas žmogus vidutiniškai per metus suvalgo 101 kg mėsos, o tai yra net 3 kartus daugiau, nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija.
Žinomas virtuvės šefas Liutauras Čeprackas pasiūlė svečiams jo paruoštą vakarienę priimti kaip naujovę, kuri ateina į mūsų gyvenimą. Jis pareiškė, kad ateityje daugelis valgys tokius patiekalus, o tikrą mėsą valgys tik turtingieji.
Išvaizda apgaulinga, o kaip skonis?
L. Čepracko sukurti patiekalai svečių laukė patiekti Petri lėkštelėse - skaidriuose padėkliukuose, kurie plačiai naudojami įvairiausiems biologiniams tyrimams. Tai buvo simboliška ir itin tinkama „ateities maistui“. Išvaizda visi patiekalai priminė jau ragautus, pažįstamus ir tradicinius patiekalus - sašimį, mėsainį, Velingtono kepsnį. Tačiau atsikandus vieno, paragavus kito, buvo galima justi kitokią tekstūrą, visiškai kitokį, nei tikėtasi, skonį, o gal net jo nebuvimą, sėkmingai paslėptą įvairiausių papildomų priedų.
Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai
Svečių įspūdžiai išsiskyrė - nuo susižavėjimo ir į viršų keliamų nykščių iki lengvo skepsio ar atsikandus į šalį padėtos lėkštelės. Kai kurie juokavo, jog gerai pažįstami priedai, patiekti prie augalinės mėsos, ir buvo skaniausia patiekalo dalis. Kita vertus, susirinkusieji iš anksto žinojo, jog valgys kai ką, kas tik „apsimeta“ mėsa ar žuvimi.
„Produktai-apsimetėliai“ - kam jų reikia?
Kyla klausimas, kodėl išvis reikia augalinių patiekalų, kurie imituotų mėsą, kam reikia bandyti atkurti maltinuko spalvą, tekstūrą ir išvaizdą, jei galima tiesiog mėgautis veganiškais patiekalais be jokių apsimetinėjimų ir imitacijų. Viena iš versijų, kam tokie ateities produktai reikalingi, - jų geidžia vis dar valgantys mėsą, tačiau norintys jos valgyti mažiau, ar fleksitarai (gyvūninius produktus vis dar valgantys, bet sąmoningai jų vartojantys vis mažiau). Tad tokie produktai tarsi gali tapti „tarpine stotele“ prieš visai pereinant prie augalinės mitybos. Kitaip tariant - prieš akis lyg ir mėsa, bet iš tiesų - nieko mėsiško, tik augaliniai baltymai ir įvairūs priedai.
Lietuva - augalinių baltymų gamintoja?
Augalinės kilmės mėsos pakaitalai iki šiol į Lietuvą buvo importuojami, tačiau ilgainiui Lietuva gali tapti viena iš svarbiausių augalinių baltymų gamintojų regione. Atsinaujinančios energetikos ekspertas Martynas Nagevičius renginio svečius supažindino su vienos Airijos bendrovės planais Akmenės rajone pastatyti augalinių baltymų fabriką. Planuojama investicijų suma siektų 250 mln. eurų ir tai būtų didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje. Gamykla perdirbtų miežius į koncentruotą baltymą, kuris naudojamas mėsos pakaitalų gamybai.
Ar mėsos alternatyvos yra naujiena?
Galbūt mes jų visuomet ieškodavome, tik taip nevadinome? Juk mėsa įvairiais istoriniais laikotarpiais ne visiems buvo lengvai gaunamas produktas. Kinai nuo seno naudoja soją ir ją pasitelkia kaip baltymų šaltinį. Lietuva nė kiek neatsilieka - mes visada turėjome grikių, avižinių kruopų kotletus. Netgi žirnių kotletai aprašyti jau istorinės Lietuvos receptų knygose.
Mėsos pakaitalų formos kaita
Zero waste judėjimas paskatino mėsos pakaitalų formos pasikeitimą. Turime daug gaminių, atrodančių kaip mėsa - dešrelės, mėsainių maltinukai. Jie turi panašų skonį, yra naudojami panašiai (reikia pašildyti, apkepti). Panašus ir kramtymas, maistingumas, kvapas, skonis, gaminimo būdas - tai mums suteikia jausmą, kad atsirado kažkas naujo, bet iš tiesų gamintojai tiesiog suvienodino formas ir jos tapo panašios į tą, kurią mes mėgstame, gaminame. Tai lengvai ateina į mūsų virtuvę ir nereikia keisti įpročių.
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
Norėtųsi, kad mėsos analogas būtų kuo palankesnis sveikatai, porcijoje turėtų ne mažiau nei 20 gramų baltymų (kaip, pavyzdžiui, vištiena) ir kaip įmanoma mažiau riebalų. Visgi rinkoje dar labai sudėtinga rasti panašių gaminių.
Laboratorijoje sukurta mėsa: ar tai ateitis?
Vis daugiau dėmesio sulaukia laboratorijoje sukurta, vadinamoji dirbtinė mėsa, paruošta iš gyvūnų kamieninių ląstelių. Tokios galima paragauti keliuose pasaulio restoranuose. Visgi kai kur, pavyzdžiui, Italijoje ir Prancūzijoje, ji draudžiama.
Laboratorijoje užauginta mėsa skamba kaip labai gera idėja: mums tereikia vieną kartą paimti kamieninę ląstelę iš gyvūno, ją įdėti į auginimo terpę, palaukti ir išsiimti steiką. Bet taip iš tikrųjų nėra. Auginimui reikia ir mitybinės terpės, nemažai energijos, sterilios aplinkos, nes mes patys esame padengti įvairiomis bakterijomis, reikia ypatingų sąlygų. Pirmoji porcija kainavo 100 ar 300 tūkst. JAV dolerių, per dešimt metų mes pasiekėme 9 dolerius už mėsainį. Visgi tolesnis kelias - nuo 9 dolerių iki vieno - kiek kainuoja įprastas mėsainis greito maisto užkandinėje, bus sunkesnis ir ilgesnis.
Vabzdžiai - dar viena mėsos alternatyva
Dar viena mėsos alternatyva - vabzdžiai. Vabzdžių auginimo gairėse numatytos šešios rūšys - keturias galima naudoti žmonėms, visas šešias - pašarams. Vabzdžiai yra brangus produktas, užkandžiai kainuoja beprotiškus pinigus, todėl jų ant sausainių ir batonų tikrai niekas nebarstys, nes nėra prasmės. Antra, jie turi labai išraiškingą skonį.
Rekomenduojama atsiverti naujovėms tiek, kiek pavyksta. Jeigu mums maistas atrodo šlykštus, geriau jo nevalgyti. Tam, kam įdomu, - vabzdžiai yra puikus užkandis, puiki alternatyva, padedanti praplėsti skonių paletę. Tai puikus baltymų šaltinis, vabzdžiuose yra ir skaidulų, ir reikiamų mikroelementų bei aminorūgščių.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti kalakuto kaklus
Augalinis pienas: pasirinkimo gausa
Parduotuvių lentynose taip pat vis daugiau ir augalinio pieno pasirinkimo. Sojų, kokosų, avižų, makadamijų, žirnių… Latvijos mokslininkai bando sukurti pieną iš bulvių. Iš tų ieškojimų bus naujų inovatyvių produktų. Augalinio pieno analogų kiekis ir pasiūla dar tikrai plėsis. Pasirinkimas priklauso nuo žmogaus - tas pats produktas gali būti ir naudingas, ir nuodingas, tai galioja visiems maisto produktams. Įvedant naujus produktus, kviečiama stebėti organizmą - ar nepučia pilvo, neberia, nekyla rūgštys, nes tai yra unikali organizmo reakcija.
Maisto spausdinimas: ar tai artima ateitis?
Maisto spausdinimas yra artimiausia mūsų ateitis. Maisto spausdintuvai jau nėra brangūs, jie kainuoja 3-5 tūkst. eurų, jeigu atpigtų iki 500 ar 700 eurų, būtų kaip ir bet koks kitas virtuvės prietaisas. Maisto spausdinimas leidžia užtikrinti visas maistines medžiagas, vitaminus, mineralus vienoje porcijoje. Pavyzdžiui, galima atsispausdinti gimtadienio tortą, bet jis bus „normalus“ maistas.
Ateities žmogaus lėkštė: daugiau meilės ir savų rankų darbo
Ateityje daugiau gaminsime, stiprės susidomėjimas maistu, noras pažinti, suprasti, nes tai skatina žmones gaminti daugiau ir tai jau matoma gaminimo laidose. Žmonės namie džiovinasi vaisius, daržoves, vakuumuoja, liofilizavimas irgi tampa kasdienybe - daug inovacijų ateina į namus ir visi nori išbandyti, išsivirti savo uogienę ar sultinį. Žmonės vėl pereina prie naminių sultinių. Tada tu gali suvaldyti druskos, cukraus kiekį, sudėtį, tokiuose gaminiuose bus nulis konservantų. Ateities prognozė - lėkštėje bus daugiau meilės, elementų, sukurtų savo rankomis, o maisto gamyba bus normali gyvenimo dalis.
MULTIVAC spausdinimo technologijos: efektyvumas ir ekonomiškumas
MULTIVAC siūlo įvairias spausdinimo technologijas, užtikrinančias tikslų, greitą ir ekonomišką spausdinimą. Visiška integracija į esamas MULTIVAC ženklinimo sistemas ir tiesioginius interneto spausdintuvus, taip pat centralizuotai valdoma iš vieno HMI. Automatinis spausdinimo maketų įkėlimas pagal receptą užtikrina, kad naudojami teisingi spausdinimo duomenys.
Termotransferinis spausdinimas - tai skaitmeninio spausdinimo procesas, kurio metu įkaista atskiri šiluminės spausdinimo galvutės elementai. MULTIVAC terminio čiurkšlinio spausdintuvo galima tiesiogiai spausdinti ant tempiamojo formavimo pakavimo ir atvirdėžių sandarinimo mašinų plėvelę bei spausdinti etiketes ant etikečių klijavimo sistemų. Jas galima lanksčiai ir paprastai valdyti MULTIVAC pakavimo mašinos arba MULTIVAC ženklinimo sistemos valdymo terminalu.
MULTIVAC štampo spausdintuvai naudojami tiesioginiuose plėvelės spausdintuvuose ir yra ypač ekonomiškas sprendimas, norint atspausdinti paprastus spausdinimo maketus, pvz., galiojimo datą, partijos numerį arba logotipą. Dėl visiškai integruotų, centralizuotai valdotų tiesioginių plėvelės spausdintuvų užtikrinamas maksimalus spausdinimo ant plėvelės patikimumas.
MULTIVAC dirba su įvairiomis spausdinimo technologijomis, tiksliai atitinkančiomis Jūsų reikalavimus. Taip pasieksite optimalių spausdinimo rezultatų su maksimaliu efektyvumu ant etikečių, plėvelių ir pakuočių.
3D maisto spausdinimo istorija ir dabartis
Pirmieji 3D maisto spausdinimo bandymai prasidėjo dar 2006 m., kai Kornelio universitete (Jungtinėse Amerikos Valstijose) buvo sukurtas šokolado spausdintuvas. Tiesa, pirmasis juo išspausdintas šokoladas buvo panaudotas tik po 6 metų Amerikos astronautų. Jau ir Lietuvoje galima paragauti spausdinto maisto, pirkto prekybos centre, ir jo skonis yra visai geras. Šiuo metu dažniausiai 3D spausdintuvai naudojami tortų, konditerijos gaminių puošybai.
Maisto spausdintuvas išsiskiria savo našumu ir tikslumu. Spausdinant galima kontroliuoti riebumo lygį, dozuoti angliavandenių ar aminorūgščių kiekį, o tai itin aktualu žmonėms su specialiais mitybos poreikiais. Galima eliminuoti nepageidaujamas medžiagas ar net pritaikyti maistą atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę, ligas. Be to, ši technologija yra tvaresnė. Spausdinimui naudojamos tiksliai dozuotos žaliavos, mažinamos atliekos, o gamyba tampa efektyvesnė.
Nepaisant šių privalumų, 3D spausdinto maisto technologija dar turi kur tobulėti. Didžiausi jos iššūkiai yra ribotas žaliavų pasirinkimas ir aukšta įrangos kaina. Mokslininkai abejoja, ar toks spausdintuvas kada nors galės spausdinti daržoves - bulves, morkas, burokus, nebent tik bulvių košę ar morkų tyrę.
Šiuo metu tokius spausdintuvus gali sau leisti naudoti tik didelės gamybos įmonės ar restoranai, nes jų kainos yra didelės, o ir maisto ruošinių, kuriais jie yra pripildomi, pasirinkimas yra labai ribotas.
Spausdintas maistas yra saugus vartoti, jei jis spausdinamas švarioje aplinkoje, paruoštas iš šviežių ingredientų, švariose talpose.
Skaitmeninis spausdinimas: etiketės tiesiai iš kompiuterio
Skaitmeninio spausdinimo privalumai:
- ekonomiška gaminti mažus ir vidutinius kiekius
- kiekviena etiketė gali būti skirtinga be papildomų kaštų
- etikečių užsakymai gali būti įvykdomi per 2 darbo dienas
- aukšta spaudos kokybė, spalvų atkartojimo tikslumas - 97%
Vienas iš svarbiausių ypatumų, kuo skaitmeninis spausdinimas skiriasi nuo tradicinio, yra gebėjimas spausdinti unikalų tekstą ir vaizdą ant kiekvienos pakuotės be papildomų sąnaudų. Tai suteikia galimybę vykdyti rinkodaros kampanijas, susietas su prekės ženklo socialiniais tinklais, interneto svetaine. Be to, inovatyvi „HP SmartStream Mosaic“ technologija leidžia kurti neribotą kiekį skirtingo dizaino etikečių! Kiekviena etiketė gali būti unikali ir tam nereikia pasitelkti kuriančių dizainerių komandos.
Skaitmeniniu būdiu galime spausdinti ant bet kokios lanksčios 12-450 μm storio medžiagos. Naudojantis šiuolaikiniais įrengimais spalvų atkartojimas siekia 97%.
Kadangi nėra minimalių kiekių, skaitmeninis spausdinimo būdas leidžia gaminti unikalias, personalizuotas, skirtingoms vartotojų grupėms pritaikytas etiketes su skirtinga informacija, greitai atnaujinti informaciją, kurti sezoninius produktus, testuoti rinką, gaminti bandymines produktų partijas sutaupant lėšų ir mažinant atliekų kiekį.
Skaitmeninio ir tradicinio spausdinimo būdo skirtumai
| Kriterijai | Skaitmeninis spausdinimas | Tradicinis spausdinimo būdas |
|---|---|---|
| Užsakymo vykdymo laikas | Suformuotos pakuotės - nuo 1 savaitės. Pakuotės rulonuose - nuo 1 savaitės. Etiketės - nuo 2 d.d. Greitesnis reagavimas į rinkos pokyčius. | 6 -12 savaičių |
| Užsakymo apimtis | Nuo 1 vnt. iki … | Pritaikytas spausdinti didelius kiekius. Nuo 10000 ir daugiau. |
| Atsargos | Mažesni kiekiai, mažiau įšaldomų lėšų, mažiau vietos sandėliavimui. | Reikia investuoti į didelius pakuočių, etikečių kiekius, juos sandėliuoti. |
| Spaudos formų (klišių) ir įrangos paruošimo spaudai kaina | Nėra spaudos formų. | Papildomi spaudos formų ir įrangos paruošimo kaštai kiekvienam maketui. |
| Pritaikymas skirtingoms pirkėjų grupėms | Kiekviena pakuotė ir etiketė gali būti unikali be papildomų kaštų. Vienu metu galima spausdinti personalizuotas pakuotes/etiketes, pritaikytas skirtingoms vartotojų grupėms, renginiams, sezonams. |
3D spausdinimas ant mėsos: mitas ar realybė?
Lietuvoje dar tik plinta žinia apie galimybę 3D spausdintuvu spausdinti mėsą, o kai kuriose šalyse tokia mėsa jau spausdinama. Ji, girdėti, net tiekiama į rinką ir yra valgoma.
Nyderlandų įmonė 3D spausdintuvu per mėnesį išspausdina 500 t mėsos filė. Ją kepsniams, esą, perka apie 110 Vokietijos restoranų.
KTU Maisto instituto nuomonė apie 3D spausdinamą mėsą
Kauno technologijos universiteto Maisto instituto (KTU MI) direktorė dr. Aušra Šalaševičienė teigia, kad augalinės kilmės mėsos analogai yra gyvūninės kilmės mėsai alternatyvūs produktai. Jie pastaraisiais metais pasiūlyti rinkai, kaip atsakas į tvaraus vystymosi strategijų kvietimą racionaliai naudoti biologinius gamtos resursus ir taip tausoti aplinką.
A. Šalaševičienė aiškina, kad mėsos analogų sudėties pagrindas yra augaliniai baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Jis jau kelis dešimtmečius modifikuojamas (dažniausiai taikoma šiluminė sausoji ar drėgnoji ekstruzija) taip, kad būtų galima rinkai pasiūlyti produktus, atkartojančius mėsos tekstūrą, skonį ir aromatą, pavyzdžiui, augalinės kilmės mėsainių paplotėlius, mėsos žlėgtainius (iš sojų). Tokios gamybos privalumu laikoma tai, kad ji sietina su „švaria etikete“, juk nenaudojami pridėtiniai konservantai.
Mėsos analogų apyvarta 2025 m. turėtų pasiekti 7,5 mlrd. JAV dolerių. Esą, mėsos analogų pramonė dabar vystoma, siekiant idealiai atkartoti gyvūninės mėsos struktūrą. Mat analogų, kurių skonis, aromatas ir spalva yra panašūs į natūralios mėsos, jau sukurta ir pagaminta nemažai.
A. Šalaševičienės teigimu, atkartoti mėsos struktūrą yra sudėtinga dėl nevienodos baltymų, esančių augalų ir gyvūnų ląstelėse, formos. Dauguma augalinių baltymų yra globulės (apvalios), o gyvūninės mėsos (raumens) ląstelėje esantys baltymai - skaidulų (pailgos) formos. Raumenų skaidulinė struktūra yra viena svarbiausių gyvūninės mėsos savybių.
Pirmąjį 3D spausdintuvą 1984 m. sukūrė JAV technologijų kūrėjas Chuckas Hullas (Chuck Hull). 3D spausdinimas yra erdvinio objekto kūrimo procesas, pasitelkiant skaitmenines priemones (kompiuterines programas). 3D spausdintuvas jame esančias organines medžiagas sudėlioja sluoksniais pagal skaitmenos formate užduotas sąlygas. Organinės medžiagos gali būti įvairios: nuo miltelių iki skystų ar klampių, lakių medžiagų, atsižvelgiant, kokio produkto reikia.
Pasitelkus 3D spausdinimo technologiją, produktas pagaminamas greičiau, pigiau nei įprastu būdu. Spausdintuvo užpildams naudojant baltymingą augalinės kilmės žaliavą (žirnių, pupų, mielių miltus ir pan.), iš jos dalelių įrenginyje formuojami pailgi skaidulų pluošteliai.
Sudėtingiausia sukurti naujos kartos produktus - ištisinius, sveikus mėsos gabalus. Didžiausia problema - kaip tokios, tekstūruotos mėsos, pagaminti daug, šimtus, tūkstančius ar net milijonus kilogramų.
Ispaniška vištiena, pagaminta iš pupelių baltymų, burokų ir saulėgrąžų aliejaus, jau naudojama Barselonos restoranuose. Taip pat kepama dirbtinė jautiena, kuri naudojama korėjietiškiems taco.
Ar tikras maistas išliks populiaresnis?
Mokslininkai mano, kad tikras maistas, pavyzdžiui, daržovės, kokios jos yra, paruoštos taip, kokios yra, su savo skoniu, bus populiaresnės. Pastaraisiais metais, kompanijos, kurios kuria ir gamina netikrą mėsą, sulaukė labai didelio dėmesio ir investicijų. Reikia nepamiršti, kad tokios mėsos gamyba iš augalinių žaliavų ne tik džiugina vegetarus, bet ir pasauline prasme galėtų labai rimtai padėti kovojant su klimato kaita.
3D spausdinimas keičia mėsos pramonę
Kadangi 3D spausdinimas ir toliau keičia pasaulį, įmonės tvirtai nusprendė pakeisti mėsos pramonę. Nesvarbu, ar tai leistų apsaugoti daugiau gyvūnų ir nebebūti tiek priklausomais nuo gyvulininkystės pramonės, ar tiesiog būti pirmaisiais greitai besiplečiančioje rinkoje, mokslininkai skuba laboratorijose užaugintą, 3D spausdintuvu atspausdintą mėsą išleisti plačiu mastu.
Kai kuriose vietovėse ji jau parduodama. Singapūro gyventojai gali užsisakyti laboratorijoje užaugintos vištienos tiesiai į savo namus dėl Kalifornijos startuolio „Eat Just“ ir pristatymo platformos „Foodpanda“. Restoranas Tel Avive klasikinius patiekalus ruošia su laboratorijoje užauginta vištiena. Šios iš gyvūnų ląstelių sukuriamos mėsos alternatyvos tinka tiek mėsos mėgėjams, tiek veganams. Maistas, kurio skonis ir išvaizda yra kaip mėsos, neteršia aplinkos ir nežaloja gyvūnų.
Šiai mėsai sukurti jie naudoja karvių kamienines ląsteles (paimtas užmigdžius gyvūną) arba vištienos kiaušinius, kuriuos galima užauginti iki norimo produkto. Kai jie išaugs į valgomąjį audinį, jie bus naudojami kuriant rašalo formą, kurią 3D spausdintuvas panaudos, kad susluoksniuotų ją į normaliai atrodantį maistą. Tokiu būdu mokslininkai sukūrė viską - nuo vištienos mėsainių iki pilnų kepsnių, ir jie tvirtina, kad mėsos skonis bus toks pat geras kaip ir tradicinės.
Vartotojų nuomonės apie laboratorijoje užaugintą mėsą
2018 m., kai technologija buvo kur kas mažiau išvystyta, 29 proc. JK ir JAV vartotojų „Surveygoo“ atliktoje apklausoje teigė, kad jie valgytų laboratorijoje užaugintą mėsą, o 60 proc. veganų norėtų ją išbandyti. Daugeliu atvejų atrodo, kad mėsa, sukurta neskerdžiant gyvūnų, gali įtikinti etiškai atsakingus vartotojus, tačiau kai kurie vis dar yra abejojantys. 2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad 72 proc. Australijos Z kartos (18-25 m. amžiaus žmonių), nors ir išreiškė susirūpinimą aplinka, nėra pasirengę priimti laboratorijoje užaugintą mėsą.
Dr. Diana Bogueva, Sidnėjaus universiteto tyrėja ir vadovaujanti mokslininkė, teigia, kad laboratorijoje užauginta mėsa ir kitos alternatyvos yra svarbios, nes jos gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir sudaryti geresnes sąlygas gyvūnams. Tačiau jei laboratorijoje užauginta mėsa pakeis gyvulinius baltymus, ji turės emociškai ir intelektualiai patikti Z kartos vartotojams.
Neseniai prognozuota, kad iki 2040 m. laboratorijoje užauginta mėsa sudarys 35 proc. mėsos produktų ir artimiausiu metu paklausa sparčiai augs. Daugeliu atvejų procesas vis dar kenčia nuo matavimo problemų, ir dar reikia išsiaiškinti, ar įmonės gali sukurti autentiškas mėsos savybes, kurios įtikins vartotojus atsisakyti mėgstamo maisto. Tačiau labai gali būti, kad Z karta bus laboratorijoje užaugintų produktų karta, o daugelis mėsos mylėtojų ir veganų šią technologiją pasitiks išskėstomis rankomis.
3D spausdinimas: ateities galimybės
Pagrindinė priežastis - 3D spausdinimą galima pritaikyti beveik visose pasaulio pramonės šakose, nuo mašinų dalių kūrimo bei namų statymo iki įvairiapusio panaudojimo medicinoje.
3D spausdinimas yra trimačio objekto kūrimo procesas, naudojant kompiuteriu sukurtą dizainą. Sumodeliuotas norimas objektas yra apdirbamas specialiose programose ir failo pavidalu įkeliamas į 3D spausdintuvą.
Patogu tai, kad naudojantis šia technologija galima sukurti bet kokios formos ar dydžio objektą - tai itin pravartu taupant laiką namuose ar laboratorijose.
tags: #spausdinimas #ant #mėsos #technologija