Skausmo priežastys virš duobutės: išsami apžvalga

Skausmas virš duobutės, kitaip dar vadinamas epigastriumo srities skausmu, yra dažnas simptomas, galintis signalizuoti apie įvairias sveikatos problemas - nuo laikino diskomforto iki rimtų ligų. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti galimas skausmo priežastis, simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes.

Įvadas

Skausmas virš duobutės - tai skausmas, jaučiamas viršutinėje-vidurinėje pilvo dalyje, po krūtinkauliu. Kažin ar rastume žmogų, kuriam niekada nėra suskaudę po krūtine, vadinamoje duobutėje. Trumpalaikis nestiprus skausmas, praėjęs savaime, dažniausiai reiškia paprasčiausią skrandžio disfunkciją. Šis simptomas gali būti ūmus, staiga prasidėjęs, arba lėtinis, trunkantis ilgą laiką. Svarbu atkreipti dėmesį į skausmo pobūdį, trukmę, intensyvumą ir kitus lydinčius simptomus, kad būtų galima nustatyti tikslią priežastį ir pasirinkti tinkamą gydymą.

Dažniausios skausmo virš duobutės priežastys

Pasak Raseinių „InMedica“ klinikos šeimos gydytojo Vido Košio, viena dažniausių priežasčių, dėl kurios pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją - skrandžio skausmas. Krūtinės duobutės skausmas - simptomas, kurį bent kartą gyvenime patiria daugelis žmonių. Vieniems jis pasireiškia po gausaus valgio ar streso, kitiems - fizinio krūvio metu ar net ramybės būsenoje. Nors dažnai tai būna virškinimo sistemos problemos, kartais skausmas šioje srityje gali būti ir širdies, plaučių ar net stuburo ligų ženklas. Todėl svarbu žinoti, kada tai yra nepavojinga, o kada reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Skausmas krūtinės duobutėje gali būti labai įvairios kilmės - nuo paprasto rėmens iki gyvybei pavojingų širdies ligų. Štai dažniausiai gydytojų minima priežasčių grupės:

Virškinimo sistemos ligos

Viena dažniausių skrandžio skausmo priežasčių - gastroezofaginio refliukso liga, kurios metu skrandžio ar dvylikapirštės žarnos turinys nekontroliuojamai grįžtą į stemplę, ji yra nuolat dirginama ir pažeidžiama. Dažniausia priežastis - rėmuo (gastroezofaginio refliukso liga), kai rūgštus skrandžio turinys kyla į stemplę ir dirgina gleivinę. Taip pat skausmą gali sukelti gastritas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa. Paprastai tokį skausmą lydi deginimo pojūtis, jis sustiprėja pavalgius ar atsigulus.

Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į gydytoją dėl krūtinės skausmo virš duobutės?

„Beveik kasdien kreipiasi bent vienas pacientas, kuris skundžiasi nuolatiniu arba epizodiniu diskomfortu epigastriumo, vadinamosios „duobutės“, srityje. Tokia būklė gali varginti įvairaus amžiaus žmones, tačiau dažniau su ja susiduria jautrūs, nuo streso kenčiantys žmonės, taip pat tie, kurie nereguliariai maitinasi, rūko, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dažnai arba dideliais kiekiais vartoja aspiriną ir nesteroidinius vaistus nuo skausmo ir uždegimo“, - pasakoja I.

Skrandžio jautrumas gali varginti įvairaus amžiaus žmones, ypač tuos, kurie patiria daug streso, nereguliariai ir nesveikai maitinasi, turi antsvorio, rūko, vartoja alkoholį, gazuotus gėrimus ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Taip pat dažnai nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje gali atsirasti dėl H. Šios problemos pasireiškia nuolatiniu arba epizodiniu viršutinės pilvo dalies, vadinamosios „duobutės“, skausmu, pacientams kyla rūgštys, atsiranda pykinimas, kartais ir vėmimas, bendras silpnumas, todėl sumažėja darbingumas.

Opaligė

„Pirmieji simptomai yra skausmas viršutinėje pilvo dalyje, liaudiškai vadinamoje „duobutėje“. Žmogus taip pat gali jausti pilnumo jausmą, ankstyvą sotumą. Kartais netoleruoja tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, riebaus maisto - pavalgius apsunksta skrandis. Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog kai kurie pacientai, kuriems diagnozuota opaligė, nejautė skausmo. „Tai yra vyresni pacientai, kurie vartoja aspiriną ir įvairius skausmą mažinančius vaistus. Jie tiesiog to skausmo nejaučia. Tada opaligė gali pasireikšti tik atsiradus komplikacijoms. Pavyzdžiui, gali prasidėti kraujavimas arba opa pratrūksta į skrandį. Taigi, kartais būna ir taip, kad pirmas opos simptomas yra jos komplikacija“, - pasakojo doc. dr. I.

Širdies ligos

Krūtinės angina ar miokardo infarktas gali pasireikšti skausmu būtent krūtinės duobutės srityje. Jis dažniausiai yra spaudžiantis, plinta į kairę ranką, kaklą ar nugarą, lydi dusulys, prakaitavimas, pykinimas. Tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba.

Kvėpavimo sistemos sutrikimai

Plaučių uždegimas, pleuritas ar net plaučių embolija taip pat gali sukelti krūtinės duobutės skausmą. Paprastai šiuo atveju simptomą sustiprina kvėpavimas, kosulys, dažnai pasireiškia karščiavimas.

Taip pat skaitykite: Skausmas virš akies: ką reikia žinoti

Stuburo ir raumenų problemos

Kartais skausmą sukelia tarpslankstelinių diskų išvaržos ar įsitempę krūtinės raumenys. Tokiu atveju jis dažniau susijęs su judesiais, kūno padėtimi, o ne su virškinimu ar širdies veikla.

Stresas ir nerimo sutrikimai

Psichogeninės priežastys dažnai pasireiškia spaudimo ar diskomforto jausmu krūtinėje. Toks skausmas dažniausiai nėra pavojingas, bet labai trikdo kasdienybę.

Kada nerimauti ir skubiai kreiptis į gydytoją?

Nors dažnai krūtinės duobutės skausmas susijęs su virškinimo problemomis, kai kuriais atvejais jis gali rodyti pavojingas, gyvybei grėsmę keliančias ligas.

Į gydytoją nedelsiant kreipkitės, jeigu:

  • skausmas yra stiprus, spaudžiantis, plinta į kairę ranką, kaklą ar nugarą;
  • simptomą lydi dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas ar alpimas;
  • skausmas atsiranda fizinio krūvio metu ir palengvėja ramybės būsenoje;
  • jaučiamas kartu su kosuliu, karščiavimu, krauju skrepliuose;
  • skausmas nepraeina ilgiau nei 15-20 minučių, net ir ramybėje;
  • skausmas atsirado staiga ir stipriai, be aiškios priežasties.

Atsiradus su skrandžiu susijusiems simptomams, ypač jei jie nepraeina per kelias dienas, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Taip pat skaitykite: Sužinokite apie skausmą virš gaktos

Kaip gydytojai nustato priežastį?

Kadangi krūtinės duobutės skausmas gali būti kilęs tiek iš virškinimo sistemos, tiek iš širdies ar plaučių, gydytojai atlieka išsamią diagnostiką.

  1. Išsami apklausa ir apžiūra. Gydytojas klausia, kada atsiranda skausmas, kiek jis trunka, su kokiais veiksniais susijęs (valgymu, fiziniu krūviu, stresu), ar plinta į kitas kūno vietas.
  2. Elektrokardiograma (EKG). Leidžia greitai įvertinti širdies veiklą ir atmesti ar patvirtinti infarkto riziką.
  3. Kraujo tyrimai. Atliekami uždegimo žymenys, širdies fermentai (troponinai), rodantys, ar nėra širdies pažeidimo. Taip pat naudinga atlikti bendrą kraujo tyrimą, dėl galimos mažakraujystės, bei ištirti uždegiminius kraujo rodiklius (CRB ir ENG), nes jie gali padėti atpažinti onkologines bei uždegimines virškinamojo trakto ligas.
  4. Endoskopija. Jei įtariama virškinamojo trakto patologija (opos, gastritas, refliuksas), gali būti atliekamas skrandžio ir stemplės endoskopinis tyrimas. „Žinoma, auksinis standartas diagnozuojant viršutinio virškinamojo trakto ligas ir diferencijuojant skrandžio skausmų priežastis yra gastroskopija. Minkštame lanksčiame apvalkale įmontuotas šviesos laidininkas, jo gale - optinė sistema, perteikianti tikslų ir padidintą tiriamojo organo vaizdą, atsargiai įvedama į stemplę (prieš tai ryklę padarius nejautrią), paskui - į skrandį ir pagaliau - į dvylikapirštę žarną. Šios procedūros metu galima ne tik gerai apžiūrėti minėtus organus bei įvertinti pakitimus juose, bet ir paimti histologiniam tyrimui audinio gabalėlį iš įtartinų vietų ar net atlikti kai kuriuos gydomuosius veiksmus”.
  5. Echoskopija ar rentgenas. Padeda įvertinti vidaus organų, plaučių būklę, nustatyti pleurito ar kitų ligų požymius.
  6. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT). Naudojami sudėtingesniais atvejais, kai reikia labai detalaus vidaus organų įvertinimo.

Gydymas

Prasidėjus skausmams padėti gali skrandžio rūgštingumą mažinantys, antispazminiai ar skrandžio gleivinę apsaugantys vaistai. Tolimesnis gydymas turėtų būti pritaikytas pagal individualius skundus, pavyzdžiui, virškinimo fermentai padeda, kai skausmą lydi dispepsija. Be to, siekiant išsiaiškinti konkrečią pilvo skausmų priežastį, pravartu pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris apžiūrės ir objektyviai įvertins būklę.

Gyvenimo būdo korekcija

Verta nepamiršti, kad skrandžio skausmų riziką padeda sumažinti sveikas ir subalansuotas gyvenimo būdas. Svarbu rinktis lengvai virškinamus produktus, vengti skrandžio gleivinę dirginančio: aštraus, kepto ar rūkyto maisto, o dienos racioną papildyti didesniu vaisių ir šviežių daržovių kiekiu. Taip pat reikėtų riboti išgeriamo kofeino ir alkoholinių gėrimų kiekį bei nerūkyti. Derėtų nepamiršti daugiau judėti, vengti stresinių situacijų ir palaikyti darbo-poilsio režimą.

Pavojai, jei skausmo nepaisysite

Krūtinės duobutės skausmas gali būti laikinas ir nepavojingas, tačiau kai kuriais atvejais tai pirmas rimtos ligos signalas. Laiku kreipiantis į gydytoją galima išvengti pavojingų komplikacijų, o ignoruojant simptomus - rizikuojama sveikata ir net gyvybe.

  • Širdies ligos gali progresuoti iki infarkto ar staigios mirties.
  • Negydomos opos gali plyšti ir sukelti vidinį kraujavimą.
  • Plaučių embolija ar kitos kvėpavimo ligos gali tapti gyvybei pavojingos.
  • Lėtiniai virškinimo sutrikimai gali peraugti į rimtesnes komplikacijas.
  • Vėluojant diagnozei, gydymas tampa sudėtingesnis ir ilgesnis.

Dažniausiai užduodami klausimai apie krūtinės duobutės skausmą

  • Ar krūtinės duobutės skausmas visada susijęs su skrandžiu? Ne. Nors dažniausia priežastis - rėmuo ar gastritas, skausmas gali būti susijęs ir su širdies ligomis, plaučių problemomis ar net stuburo pažeidimais.
  • Kada reikėtų skubiai kviesti greitąją pagalbą? Jei skausmas stiprus, spaudžiantis, plinta į ranką, kaklą ar nugarą, lydi dusulys, pykinimas ar šaltas prakaitas - tai gali būti infarktas, todėl reikia skambinti 112.
  • Ar rėmuo gali sukelti labai stiprų skausmą? Taip, rūgšties refliuksas gali sukelti deginantį skausmą už krūtinkaulio, kuris kartais būna labai intensyvus. Tačiau jis dažniausiai susijęs su valgymu, o ne su fiziniu krūviu.
  • Kokie tyrimai dažniausiai skiriami? Širdies veiklai įvertinti atliekama EKG, širdies fermentų tyrimai. Virškinimo sistemai - endoskopija, ultragarsas. Kartais prireikia krūtinės ląstos rentgeno ar KT.
  • Ar stresas gali sukelti krūtinės duobutės skausmą? Taip. Nerimo sutrikimai ar panikos atakos dažnai pasireiškia spaudimo jausmu krūtinėje, kuris gali būti klaidingai palaikytas širdies liga.
  • Ar skausmas krūtinės duobutėje pavojingas vaikams? Vaikams jis dažniausiai susijęs su virškinimo ar raumenų problemomis, bet jei skausmas stiprus ar lydi dusulys, būtina pasitarti su gydytoju.

tags: #skausmo #priežastys #virš #duobutės

Populiarūs įrašai: