Krūtinės skausmas virš duobutės: priežastys, simptomai ir kada kreiptis į gydytoją

Krūtinės skausmas virš duobutės, kitaip dar vadinamas epigastriniu skausmu, yra dažnas simptomas, kurį bent kartą gyvenime patiria daugelis žmonių. Šis skausmas gali būti įvairaus pobūdžio - nuo lengvo diskomforto iki stipraus, varginančio pojūčio. Nors dažnai tokį skausmą sukelia virškinimo sistemos problemos, jis gali būti ir rimtesnių ligų, tokių kaip širdies, plaučių ar stuburo patologijos, simptomas. Todėl svarbu atpažinti galimas priežastis, žinoti, kada skausmas yra nepavojingas, o kada reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Galimos krūtinės skausmo virš duobutės priežastys

Skausmas krūtinės duobutėje gali būti įvairios kilmės, nuo paprasto rėmens iki gyvybei pavojingų širdies ligų. Štai dažniausiai gydytojų minimos priežasčių grupės:

Virškinimo sistemos ligos

Dažniausia priežastis - rėmuo (gastroezofaginio refliukso liga), kai rūgštus skrandžio turinys kyla į stemplę ir dirgina gleivinę. Taip pat skausmą gali sukelti gastritas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa. Pasak Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojos gastroenterologės doc. dr. Irmos Kuliavienės, pirmieji opaligės simptomai yra skausmas viršutinėje pilvo dalyje, liaudiškai vadinamoje „duobutėje“. Žmogus taip pat gali jausti pilnumo jausmą, ankstyvą sotumą. Kartais netoleruoja tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, riebaus maisto - pavalgius apsunksta skrandis. Paprastai tokį skausmą lydi deginimo pojūtis, jis sustiprėja pavalgius ar atsigulus.

Doc. dr. I. Kuliavienė atkreipė dėmesį, jog kai kurie pacientai, kuriems diagnozuota opaligė, nejautė skausmo. Tai yra vyresni pacientai, kurie vartoja aspiriną ir įvairius skausmą mažinančius vaistus. Jie tiesiog to skausmo nejaučia. Tada opaligė gali pasireikšti tik atsiradus komplikacijoms. Pavyzdžiui, gali prasidėti kraujavimas arba opa pratrūksta į skrandį. Taigi, kartais būna ir taip, kad pirmas opos simptomas yra jos komplikacija.

Opaligės simptomai gali priminti kai kurių kitų virškinamojo trakto ligų požymius. Skausmas yra truputį kitoks, priepuolinis, labai stiprus, bet trunka neilgą laiką. Gali pasireikšti su odos gelsvumu, išmatų pašviesėjimu ir šlapimo patamsėjimu. Dažniausiai šios ligos simptomai praeina nuo spazmus mažinančių vaistų. Kartu su akmenlige gali išsivystyti ir kasos uždegimas. Pagrindinis kasos uždegimo simptomas taip pat yra skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Šiuo atveju skiriamasis bruožas yra tai, kad jis jaučiamas labiau kairėje pilvo pusėje ir yra linkęs plisti į nugarą.

Taip pat skaitykite: Skausmas virš akies: ką reikia žinoti

Funkcinė dipepsija, tai dar viena liga, kuri gali pasireikšti viršutinės pilvo dalies skausmais. Tai tokia būklė, kuomet skausmas panašus į opaligės sukeltą, tačiau žaizdos skrandyje nėra.

Širdies ligos

Krūtinės angina ar miokardo infarktas gali pasireikšti skausmu būtent krūtinės duobutės srityje. Jis dažniausiai yra spaudžiantis, plinta į kairę ranką, kaklą ar nugarą, lydi dusulys, prakaitavimas, pykinimas. Tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba.

Pasak kardiologų, krūtinės ploto skausmai gali liudyti ir apie širdies bei kraujagyslių ligas. Pirmiausia apie išeminę širdies ligą. Pakanka mažiausio širdies raumens kraujotakos sutrikimo ir „alkana“ širdis ima šaukti apie deguonies trūkumą stenokardijos arba aritmijos priepuoliais. Dažniausiai po fizinio ar emocinio krūvio jis atsiranda kairėje krūtinės ląstos pusėje. Tiesa, stenokardijos atveju skausmas dažniau apibūdinamas kaip deginantis, dažniausiai jis plinta į rankas (ypač kairiąją), taip pat į apatinį žandikaulį, kaklą, mentę, duobutę po krūtinkauliu (skrandžio link).

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Širdies ir kraujagyslių ligų centro gydytoja kardiologė Ž.Žymantienė teigia, kad širdies ligų sukeltas skausmas turi atsirasti krūvio metu. Jei skausmas atsiranda ramybėje arba krūvio metu, bet nėra stiprėjantis, neverčia sustoti, tai jis susijęs su kitomis sveikatos problemomis. Be to, širdies skausmui nebūdinga padėtis - jei skausmą jaučiate būdami vienoje padėtyje, o ją pakeitus skausmas sumažėja, reikėtų problemos ieškoti kitur.

Atsiradus krūtinės anginos sukeltam skausmui, efektyviai jį numalšinti gali nitroglicerinas - pacientas netrukus pradeda jausti palengvėjimą, o po 5-10 min. skausmas visai išnyksta. Jei nitroglicerinas nepadeda, juo gydytis toliau nereikėtų, nes greičiausiai skausmas nebuvo susijęs su širdies liga.

Taip pat skaitykite: Sužinokite apie skausmą virš gaktos

Pasak Ž. Žymantienės, pagrindinis išskirtinumas, būdingas širdies kraujagyslių susiaurėjimui - krūtinės anginai - fizinio krūvio metu atsiradęs skausmas. Jis būna spaudžiančio, gniaužiančio, smaugiančio pobūdžio, gana intensyvus, verčiantis sulėtinti tempą ar sustoti. Krūtinės anginos skausmas visada praeina tiesiog pastovėjus, pagulėjus. Jis užtrunka 5-10 min., daugiausia gali tęstis iki 30 min. Pacientai pastebi, kad lipant laiptais, einant keliu ar įkalne, labiau paskubėjus atsiranda spaudimo jausmas už krūtinkaulio. Šis skausmas dažnai lydimas oro trūkumo, todėl pacientams sunku paaiškinti, ar tai dusulys, ar skausmas. Skausmas krūtinėje gali niekur neplisti, bet dažnai išplinta į kairį petį ar kairę ranką, rečiau - į dešinę, taip pat į apatinį žandikaulį, liežuvį.

Retesnės krūtinės anginos skausmo formos, kai skausmas vargina epigastriumo srityje, vadinamojoje „duobutėje“. Toks skausmas gali būti lydimas pykinimo.

Kvėpavimo sistemos sutrikimai

Plaučių uždegimas, pleuritas ar net plaučių embolija taip pat gali sukelti krūtinės duobutės skausmą. Pasak pulmonologų, neretai ligoniai, sergantys plaučių ligomis, skundžiasi skausmai krūtinės plote. Dažniausiai tokiems pacientams diagnozuojamas pleuritas (krūtinplėvės (pleuros) uždegimas). Stiprūs skausmai kamuoja ir esant pneumotoraksui - oro susikaupimui pleuros ertmėje. Taip pat jie gali būti ir infekcinės plaučių ligos (tuberkuliozės) požymis. O štai sergant pneumonija (plaučių uždegimu) paprastai neskauda, nes plaučiai neturi skausmo receptorių.

Paprastai šiuo atveju simptomą sustiprina kvėpavimas, kosulys, dažnai pasireiškia karščiavimas.

Stuburo ir raumenų problemos

Kartais skausmą sukelia tarpslankstelinių diskų išvaržos ar įsitempę krūtinės raumenys. Tokiu atveju jis dažniau susijęs su judesiais, kūno padėtimi, o ne su virškinimu ar širdies veikla.

Taip pat skaitykite: Priežastys ir gydymas: pilvo skausmas

McConaghy J.R. apibrėžia torokalgiją, kaip klinikinę diagnozę, kuri įvardija, kad pacientas jaučia skausmą krūtininėje stuburo dalyje. Torokalgijai priskiriami šie simptomai: maudimas širdies plote, tai dažnai maišomas su širdies skausmu, skausmas krūtinės priekinėje dalyje, skausmas jaučiamas ties krūtinkauliu. Kartais skausmas jaučiamas per šonkaulių lanką. Dažnais atvejais torokalgija sukelia nuolatinį maudimą ar skausmą tarp menčių.

Neretai testavimo metu randami šonkaulio lankų pasislinkimai skausmo zonoje, kurie sukelia tarpšonkaulinių raumenų sutrupėjimus bei įtampas. Todėl gali būti tarpšonkaulinio nervo dirginimas ir sukelti skausmą plintanti šonkaulių lanku.

Stuburo slankstelių hipomobilumas (sumažėjęs mobilumas) ir hipermobilumas (padidėjęs mobilumas) yra kompensaciniai mechanizmai. Esant slankstelių hipomobilumui greta šių slankstelių esantys slanksteliai prisitaiko ir tampa hipermobilūs, kad žmogus neprarastų gebėjimo judėti. Aplink hipermobilius slankstelius esančiose raumenyse vyksta hipotoniniai procesai (raumuo silpsta), segmentuose vyksta uždegiminiai procesai žalojantys raumenis, raiščius, slankstelių sąnarines kapsules, nervų šakneles ir tarpslankstelinius diskus.

Nukritimai, sumušimai, sutrenkimai ar patempimai krūtininėje dalyje gali išprovokuoti slankstelių hipomobilumą (sumažėjęs mobilumas) ir hipermobilumą (padidėjęs mobilumas). Gijimo metu organizmas stengiasi kiek įmanoma sumažinti judesį traumuotoje vietoje, deja, būtent dėl to sumažėja ir judesys slanksteliuose bei šonkauliuose. Jei periodas ilgesnis dažniausiai susiformuoja hipomobilumas, o aplink hipermobilumas.

Taip pat, raumens skaidulų lokalus spazmas, kuris trikdo raumens veiklą, kraujotaką ir funkciją. Dėl ko, raumuo gali kelti skausmą, maudimą, nuolatinės įtampos pojūtį.

Ilgalaikių statinių padėčių (stovėjimo, sėdėjimo) išprovokuotas raumeninis disbalansas. Sutrumpėja krūtinės, mentės keliantysis ir viršutinis trapecinis raumuo, išilgėja ir nusilpsta tarpmentiniai, dantytasis ir kaklo lenkiamieji raumenys. Tai stebint iš šono susirado X forma, todėl tai pavadinta viršutinių kryžminiu sindromu (ang. Upper cross syndrom).

Stresas ir nerimo sutrikimai

Psichogeninės priežastys dažnai pasireiškia spaudimo ar diskomforto jausmu krūtinėje. Toks skausmas dažniausiai nėra pavojingas, bet labai trikdo kasdienybę.

Kada nerimauti ir skubiai kreiptis į gydytoją?

Nors dažnai krūtinės duobutės skausmas susijęs su virškinimo problemomis, kai kuriais atvejais jis gali rodyti pavojingas, gyvybei grėsmę keliančias ligas.

Į gydytoją nedelsiant kreipkitės, jeigu:

  • skausmas yra stiprus, spaudžiantis, plinta į kairę ranką, kaklą ar nugarą;
  • simptomą lydi dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas ar alpimas;
  • skausmas atsiranda fizinio krūvio metu ir palengvėja ramybės būsenoje;
  • jaučiamas kartu su kosuliu, karščiavimu, krauju skrepliuose;
  • skausmas nepraeina ilgiau nei 15-20 minučių, net ir ramybėje;
  • skausmas atsirado staiga ir stipriai, be aiškios priežasties.

Kaip gydytojai nustato priežastį?

Kadangi krūtinės duobutės skausmas gali būti kilęs tiek iš virškinimo sistemos, tiek iš širdies ar plaučių, gydytojai atlieka išsamią diagnostiką.

  1. Išsami apklausa ir apžiūra. Gydytojas klausia, kada atsiranda skausmas, kiek jis trunka, su kokiais veiksniais susijęs (valgymu, fiziniu krūviu, stresu), ar plinta į kitas kūno vietas.
  2. Elektrokardiograma (EKG). Leidžia greitai įvertinti širdies veiklą ir atmesti ar patvirtinti infarkto riziką.
  3. Kraujo tyrimai. Atliekami uždegimo žymenys, širdies fermentai (troponinai), rodantys, ar nėra širdies pažeidimo. Taip pat vertėtų ištirti kepenų fermentus, kasos funkciją, nustatyti, ar nesergama B ir C hepatitais, kurie net 20-30 metų gali tūnoti organizme visiškai nebylūs. Be to, būtina išsitirti dėl H. Pylori bakterijų, kurios dirgina skrandį ir žaloja organizmą.
  4. Endoskopija. Jei įtariama virškinamojo trakto patologija (opos, gastritas, refliuksas), gali būti atliekamas skrandžio ir stemplės endoskopinis tyrimas.
  5. Echoskopija ar rentgenas. Padeda įvertinti vidaus organų, plaučių būklę, nustatyti pleurito ar kitų ligų požymius.
  6. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT). Naudojami sudėtingesniais atvejais, kai reikia labai detalaus vidaus organų įvertinimo.

Kokie pavojai, jei skausmo nepaisysite?

Krūtinės duobutės skausmas gali būti laikinas ir nepavojingas, tačiau kai kuriais atvejais tai pirmas rimtos ligos signalas. Laiku kreipiantis į gydytoją galima išvengti pavojingų komplikacijų, o ignoruojant simptomus - rizikuojama sveikata ir net gyvybe.

Nauda, jei laiku nustatoma priežastis:

  • Galima išvengti infarkto ar kitų sunkių širdies komplikacijų.
  • Pradedamas tinkamas gydymas, kuris greitai sumažina skausmą ir diskomfortą.
  • Atrastos virškinimo ligos (pvz., opos) gydomos paprasčiau, kol jos dar neprogresavo.
  • Pagerėja gyvenimo kokybė, sumažėja baimė ir nerimas dėl sveikatos.

Pavojai, jei skausmą ignoruosite:

  • Širdies ligos gali progresuoti iki infarkto ar staigios mirties.
  • Negydomos opos gali plyšti ir sukelti vidinį kraujavimą.
  • Plaučių embolija ar kitos kvėpavimo ligos gali tapti gyvybei pavojingos.
  • Lėtiniai virškinimo sutrikimai gali peraugti į rimtesnes komplikacijas.
  • Vėluojant diagnozei, gydymas tampa sudėtingesnis ir ilgesnis.

Kada skausmas širdies plote nesusijęs su širdimi?

Gydytoja Ž.Žymantienė sako, kad dauguma pacientų kardiologų kabinetuose apsilanko būtent su nusiskundimais dėl skausmų širdies srityje. Vis dėlto, vos penktadalio pacientų skausmą lemia širdies patologija, o didžiajai daliai žmonių būdingi skausmai, neturintys nieko bendro su kardiologinėmis problemomis. Kardiologė sako, kad pacientai dažniausiai skundžiasi diegiančio, maudžiančio pobūdžio skausmu kairėje pusėje, kurį iš karto ima sieti su sutrikusia širdies veikla.

Kita specialistės įvardijama priežastis, sukelianti skausmą krūtinėje - stemplės ir skrandžio ligos: stemplės skausmas lokalizuojasi už krūtinkaulio, jis yra deginančio pobūdžio, dažniau atsiranda atsigulus, gali varginti rėmuo, skausmas niekur neplinta. Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos ligos kaip uždegimas, opaligė, susijusios su mityba, atsiranda pavalgius arba atvirkščiai - pavalgius palengvėja. Taip pat būdingas aštraus, spazmuojančio pobūdžio skausmas.

Pagrindiniai 7 klausimai sau, pajutus skausmą krūtinės srityje

„Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė pažymi, kad sergančiųjų širdies ligomis amžius vis jaunėja, o darbingo amžiaus žmonėms pastaruoju metu dažniau nustatomos rimtos komplikacijos. Medikė įvardija, kad skausmas širdies plote yra kelių tipų: išeminis širdies ploto skausmas, perdikardialgija, stambiųjų kraujagyslių (plaučių arterijos, aortos) patologijos sąlygotas skausmas.

Anot jos, pajutus bet kokį skausmą krūtinės srityje, būtina sau užduoti septynis pagrindinius klausimus:

  1. Kur skauda?
  2. Koks skausmo pobūdis (duriantis, spaudžiantis, maudžiantis, bukas, aštrus) bei intensyvumas skalėje nuo 0 iki 10?
  3. Kur skausmas plinta?
  4. Nuo ko ir kaip dažnai atsiranda skausmas?
  5. Kiek laiko jis trunka?
  6. Nuo ko skausmas praeina (kūno padėtis, vaistai ir kt.)?
  7. Ar kartu su skausmu jaučiami ir kiti simptomai, tokie, kaip pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas?

Širdiniai skausmai dažniausiai yra spaudžiančio pobūdžio, plinta į kairę ranką, petį ar žandikaulį, juntami po intensyvesnio fizinio krūvio, emocinės įtampos ir pasireiškia kartu su kitais širdies veiklos sutrikimo požymiais. Nemalonūs pojūčiai dažnai praeina nutraukus fizinį krūvį, pailsėjus ar pavartojus kraujagysles plečiančių vaistų, tokių kaip greito veikimo nitroglicerinas.

Gydytoja pasakoja, kad jei pacientas pastebi ne tik skausmą krūtinėje, bet ir aukštą kraujospūdį, nereguliarią širdies veiklą - visuomet atliekami baziniai tyrimai: kalio, magnio, skydliaukės hormonų, gliukozės, cholesterolių, inkstų funkcijos rodiklių kiekio kraujyje nustatymas, elektrokardiograma.

Jei minėtuose tyrimuose aptinkama pakitimų, jie atitinkamai koreguojami - pacientas nukreipiamas atlikti širdies ultragarsinį tyrimą, kurio metu vertinama širdies struktūra bei funkcija, o dėl ritmo sutrikimų atliekamas Holterio monitoravimas - visą parą stebima elektrokardiograma. Taip pat atliekamas veloergometrinis tyrimas, kurio metu registruojama elektrokardiograma, arterinis kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis. Radus pakitimų gali būti planuojama koronarografija - širdies vainikinių kraujagyslių praeinamumo tyrimas.

Skausmas krūtinės plote gali reikšti ir kitas rimtas ligas. Šeimos gydytoja K. Lebedevaitė patikina, kad skausmas krūtinėje gali būti iššauktas ir kitų rimtų organizmo sutrikimų ar ligų, mat krūtinės ląstoje yra ir daugiau organų bei struktūrų, kurių patologija gali sukelti nemalonius pojūčius.

Ji paaiškina, kad įvairaus intensyvumo skausmą gali sukelti plaučių ligos, tokios kaip plaučių uždegimas, bronchitas, pleuritas, plaučių embolija. Plintančiam skausmui į krūtinę įtakos gali turėti ir stemplės erozijos, gastroezofaginis refliuksas, skrandžio opaligė, tulžies pūslės akmenligė ar tulžies pūslės uždegimas.

Skausmą gali sukelti ir stuburo krūtininės dalies patologija, tokia, kaip išvaržos, slankstelių lūžiai, tarpšonkaulinių nervų uždegimas. Taip pat - trauma, šonkaulių ar krūtinkaulio lūžiai. Vyresniame amžiuje dažnesnis susirgimas - juostinė pūslelinė, pirmiausia pasireiškianti skausmu palei tarpšonkaulinio nervo eigą ir tik po kurio laiko - pūsleliniu bėrimu odoje. Skausmus krūtinėje taip pat gali sukelti krūtų patologija.

Ji paaiškina, kad kai pacientas skundžiasi skausmu krūtinėje, medikai pirmiausia tiria dėl galimo širdies pažeidimo ir tik atmetus šią patologiją tiriama dėl kitų ligų. K. Lebedevaitė įvardija, kad visų pirma pacientui atliekamas fizinis ištyrimas, vėliau - pamatuojamas arterinis kraujo spaudimas, širdies susitraukimų dažnis, kraujo įsotinimas deguonimi, pamatuojama temperatūra, užrašoma elektrokardiograma.

Įtariant nekardiogeninės kilmės krūtinės skausmą gali būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, spirometrija dėl plaučių patologijos, krūtininės stuburo dalies kompiuterinė tomografija dėl stuburo pažaidos. Virškinamojo trakto pažeidimams įvertinti gali būti atliekama fibroezofagogastroduodenoskopija, viršutinio pilvo aukšto ultragarsinis tyrimas.

Ji taip pat sako, jog diagnozės patikslinimui atliekami ir kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, kepenų fermentai, širdies raumens pažeidimo rodikliai. Anot K. Lebedevaitės, įvertinus visus tyrimus, pagrindžiama ligos diagnozė arba atliekamas nuodugnesnis ištyrimas papildomais tyrimais, pagal atitinkamus radinius pirminiuose tyrimuose.

Sveikos širdies taisyklės

K. Lebedevaitė sako, kad už įvairių širdies ir kraujagyslių ligų slepiasi modifikuojami ir nemodifikuojami rizikos veiksniai - vieni paveldimi, kiti tie, kuriuos galima pakoreguoti keičiant savo gyvenimo būdą. Nemodifikuojami rizikos veiksniai yra lytis, amžius, paveldimumas, o modifikuojami - nutukimas, rūkymas, gretutinės ligos (arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, dislipidemija), fizinio aktyvumo stoka, gausus alkoholio vartojimas.

Siekiant išlaikyti minimalią riziką širdies ligoms, reikėtų vadovautis subalansuotos mitybos principais, valgyti daugiau augalinės kilmės, o ne gyvulinės kilmės riebalų. Taip pat, kasdien reikėtų suvartoti bent 400 gramų šviežių daržovių, išgerti bent 2 litrus vandens, vengti greitųjų angliavandenių.

tags: #skausmo #krūtinėje #virš #duobutės #priežastys

Populiarūs įrašai: