Neįtikėtinas Tradicinis Seklyčios Pyragas: Atraskite Autentiškus Receptus ir Regioninius Skonius!

Šiame straipsnyje pasinersime į tradicinio seklyčios pyrago gamybos subtilybes, atrasdami ne tik receptą, bet ir šio kepinio kultūrinę reikšmę Lietuvoje. Be to, keliausime po Lietuvą, tyrinėdami unikalius regioninius skonius, atspindinčius šalies kulinarinį paveldą.

Tradicinis Seklyčios Pyragas: Paprastumas ir Puikus Skonis

Seklyčios pyragas - tai puikus pasirinkimas tiek kasdienai, tiek ypatingoms progoms. Jis džiugina savo paprastumu ir puikiu skoniu. Šiame straipsnyje pasidalinsime ne tik pagrindiniu receptu, bet ir patarimais, kaip jį pritaikyti pagal savo skonį.

Ingredientai

Norint iškepti tradicinį seklyčios pyragą, jums reikės šių ingredientų:

1 pakelis margarino
3 stiklinės kvietinių miltų
1 arbatinis šaukštelis sodos (nubrauktas)
1 indelis grietinės

Pertepimui:

1 indelis kondensuoto pieno
200 g sviesto
1 g druskos

Šokoladiniam kremui:

100 g sviesto
1,5 stiklinės cukraus
1 plytelė šokolado (be priedų)
10 šaukštų pieno

Paruošimo Būdas

Štai kaip paruošti tradicinį seklyčios pyragą:

Margarinas sutarkuojamas su miltais burokine tarka.
Sudėti grietinę, sodą ir tešlą išminkyti.
Tešlą palikti 2 valandom šaltai.
Po to padalyti tešlą į 4-5 dalis ir iškočioti apvalius lakštus.
Iškepus juos sutepti kremu, skirtu pertepimui.
Suteptą tortą apipilti šokoladiniu kremu.

Kriaučiūnų Duonos Kepimo Tradicijos: Tautinio Paveldo Puoselėjimas

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šalies ūkininkus, ypač turinčius nedidelius šeimos ūkius, skatina imtis ir papildomų veiklų: su ES parama kurti naujus kaimo verslus ar atgaivinti senuosius amatus. Iškepti duonos M. ir N. Kriaučiūnai sumanė norėdami jaunajai kartai parodyti seniausią ir garbingiausią kaimo tradiciją. Tradicinio amato puoselėjimas dabar tapo jų papildomu verslu, iš kurio išgyvena dvi šeimos.

Taip pat skaitykite: Konditerijos pramonė Lietuvoje

Kepa pagal seną receptą

„Mūsų duonos receptas - tėvo motinos, Marijonos Kriaučiūnienės. Į tešlą nededame jokių priedų. Duoną kepame tik iš miltų, druskos, vandens ir raugo“,- sako Nerijus. Visos tešlos jis nesunaudoja. Raugo pasilieka kitam kartui, kitam duonos kepimui. Paklaustas, ar duoną kepa taip, kaip senovėje, Nerijus patikina, kad lygiai taip pat - ir duonkepę kūrena tik beržinėm malkom, ir pelenus iš jos šluoja tik pušine, ir kryžių ant kepalo spaudžia taip pat. Net ir duonkubilis toks pat - sutvertas iš šulelių, suveržtų lanku. Jo dugnas- ąžuolo, kad tešla geriau rūgtų. „Tik tėvas štai prieš du metus pakliuvo į avariją, blogai jam sudėjo ranką, tad nebegali jis duonos minkyti“,- apgailestauja sūnus. Duoną minkyti - darbas nelengvas, tam reikia stiprių rankų. Dabar duoną minko 30 metų Nerijus, 55-erių jo tėvas Mindaugas ją kepa.

Ekologiškas ūkis ir tautinio paveldo sertifikatas

Kriaučiūnai duoną kepa iš savo ekologiškai išaugintų rugių ir kviečių miltų. Ūkininkai dirba apie 70 ha žemės - aplink jų vienkiemį siūruoja rugiai, kviečiai, žiugžda avižos. Kriaučiūnų ūkis - ekologinis: javų jie netręšia mineralinėmis trąšomis, nepurškia chemikalais. Ateityje ūkininkai daugiau grūdų žada pirkti ir iš kitų ekologinių ūkių. Kriaučiūnų naminei duonai yra suteiktas tautinio paveldo sertifikatas.

Juoda duona įdomi užsieniečiams

Naminę duoną N.ir M. Kriaučiūnai parduoda turguje. Ją mielai perka sostinės ir Kauno gyventojai ir turistai. „Ypač lietuviškos juodos duonos nori užsieniečiai - jų kraštuose tokios nėra“, - lietuvių tautos išskirtinumu didžiuojasi Nerijus. Į turgų Nerijus važiuoja tris kartus per savaitę: ketvirtadienį - į Vilniaus Užupio Tymo turgelį, penktadienį - į ūkininkų turgelį Vilniuje prie ŽŪM, šeštadienį - į Kauną, Pilies turgų. Duoną pirkėjams Nerijus atveža šviežut šviežutėlę, dar šiltą - šeimos vyrai prikepa jos ankstų tos dienos rytą. „Gerai, kad atsirado ūkininkų turgeliai“,- pasidžiaugia Nerijus. - Apskritai, pastaruoju metu pasikeitė požiūris į šeimos ūkius. Kažin ar anksčiau būtume gavę leidimus duonai kepti ir ja prekiauti“. Mikėnų kaimo vyrai duoną kepa keturis kartus per savaitę. Vienam kartui prireikia 90 kg miltų.

Moko duonos kepimo tradicijų

Nors ūkininkai nenuilsdami rūpinasi naminės duonos verslu, jie nepamiršo ir pirminės idėjos - jaunajai kartai parodyti, kaip kaime seniau buvo kepama duona. Kriaučiūnai rengia parodomuosius duonos kepimus. Vienas jų vyko Petronių kaimo bendruomenės namuose - į aukštaitišką trobą sugužėjo mokinių grupė iš Vidiškių (Ukmergės r.) dešimtmetės mokyklos.

Duonkepė jau buvo įkaitusi iki baltumo, jos viduryje alsavo kaugė žarijų. „Žiugžt, žiugžt“,- pušine pelenus iš duonkepės šlavė Nerijaus pagalbininkas Rimas Kadelskas. Nuo pušinės dvelkė miško gaiva. „Duonkepę valyti reikia būtinai pušine. Eglė tam nelabai tinka. Jos spygliai karštyje išdžiūva ir krenta,“- paaiškino Rimas. Nerijus iš kampo paėmė ližę - jos kaip ir duonkubilio negalima statyti vidury pirkios - prišauksi nelaimę namams. Ant ližės pabėręs porą saujų miltų, kepėjas paguldė tešlą ir molio dubenyje vandeniu suvilgęs rankas glostė kepalą, kol jis tapo lygus. Kepalo šonuose Nerijus įspaudė gilias pailgas duobutes - kad bekepant pluta neatšoktų, duona neskiltų. Paskiausiai ant kepalo įspaudė kryžių - palaiminimą ir padėką už gyvenimą. Duona - tai gyvenimas, kiekvienam savo skonio, nelygiai saldumo ir rūgštumo, savo raugo.

Taip pat skaitykite: Greitas ir paprastas pyragas

Sodyba - ne pobūviams

Lankytojų Kriaučiūnai laukia ir savo neseniai atstatytoje sodyboje Mikėnų kaime. Ją Mindaugas paveldėjo iš krikštamotės. Sodyba jau buvo bebaigianti griūti, tad abiems su sūnumi teko pasiraitoti rankoves - viską restauravo savo jėgomis ir atstatė tokią, kokia buvo beveik prieš 100 metų. Sodyboje įrengtoje duonos kepyklėlėje pūpso senovinė duonkepė. Iš molio ją nudrėbė septyniasdešimtmetis meistras. „Duonkepė greitai įkaista ir karštį laiko dvi paras, - giria ją M.Kriaučiūnas. - Po duonos gali džiovinti obuolius, grybus.“

Staliaus dirbtuvės irgi surado savo vietą. Kriaučiūnai atstatė net ir tuos statinius, kurių buvo likę tik pamatai. Pavyzdžiui, iš Česonių (kaimas netoli Mikėnų) atsivežė 150 metų senumo klėtį. „Siekėme autentikos, tad ir staktas palikome, kokios buvo“,- sakė Nerijus, svečius dažnai įspėjantis šių saugotis, kad nestukteltų kaktomis. Viename klėties gale - kvapnių grūdų aruodai, kitame - lino austiniais išpuošta seklyčia, per vidurį - beržo vantomis apkaišyta pirtis.

Ne pobūviams šeimininkai į savo sodybą kviečia svečius. „Pobūviams sodybų yra pakankamai, o mes supažindiname juos su tautiniu kaimo paveldu“, - sako Nerijus. Lankytojams Kriaučiūnai rodo, kaip kepama duona, sėjami, pjaunami ir kuliami rugiai - ne kombainais, o spragilu. Svečius pasodinę už stalo, sodybos šeimininkai ant jo padeda juodos duonos ir balto pyrago, o jei pageidauja, pavaišina ir tarke su kiaulės koja. Tarkė, paaiškina Nerijus, tai tarkuotų bulvių košė, iškepta duonkepėje. Ir čio patiekalo receptą šeima paveldėjo iš močiutės.

Sodybai - savos ir ES paramos lėšos

Gavęs tiesų klausimą, ar įmanoma iš duonos kepimo ir sodybos lankytojų pragyventi, Nerijus nedvejodamas atsakė: „Laisvai. Jeigu nereikėtų investicijoms, gyventume ir labai gerai.“ Investuoja Kriaučiūnai savo ir ES paramos lėšas. Vien autentiškos kaimo sodybos atkūrimas kainavo beveik 300 tūkst. litų. Dalį lėšų ūkininkai atgavo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Kadangi investicijos susijusios su tautinio pavedo puoselėjimu, buvo kompensuota net 75 proc. išlaidų.

„Gerai, kad pagal šią priemonę nereikalaujama atsisakyti žemės ūkio. Mūsų verslas be jo - neįmanomas“,- sako vyresnysis Kriaučiūnas. Pagal šią priemonę pareiškėjai neprivalo atsisakyti iki tol vykdytos žemės ūkio veiklos, tačiau projektas turi būti susijęs su žemės ūkiui alternatyvaus verslo steigimu ar plėtra.

Taip pat skaitykite: Pyragų receptai: nuo tradicinių iki netikėtų

Brandina naujas idėjas

Kriaučiūnai žada plėsti verslą ir dar kartą kreiptis ES paramos. Sūnus mano, kad jiems reikia dar vienos duonos kepyklos su didesne duonkepe. Tam pritaria ir tėvas - jis yra visų idėjų ir projektų sumanytojas. „Mūsų ir žemė , ir ūkiai atskiri. Tačiau visa kam vadovauja tėvukas - vertinu jo patirtį“,- taip apie tėvą atsiliepia sūnus. Ūkininkų šeima galvoja ir apie nuosavą naminės duonos parduotuvę. Paaugus Nerijaus jaunėliui (jaunesniajai jo atžalai Kasparui rudenį bus jau dveji), žmona Ugnė galėtų darbuotis parduotuvėje. Ir sąlygos steigti parduotuvę palankios, nes nuo šių metų paramos pagal minėtą priemonę galima kreiptis mažmeninei prekybai ne tik specializuotose, bet ir nespecializuotose parduotuvėse. Tai yra, pareiškėjai gali gauti paramą parduotuvių įrengimui, kuriose prekiaus ne tik savo, bet ir kitų ūkininkų ar žemės ūkio veikla užsiimančių įmonių užauginta ar pagaminta produkcija - ne tik duona, pyragais, bet ir vaisiais, uogomis, daržovėmis, mėsa… Kokio konkrečiai projekto imsis, Nerijus dar nenori atskleisti. Sako, dar pagalvosią. „Pastebėjau, jog apskritai pastaruoju metu daug kas keičiasi į gerąją pusę“,- priduria jis.

Remiami net 46 amatai

Kriaučiūnų šeimai ir kitiems tautinį paveldą puoselėjantiems kaimo gyventojams rinktis yra iš ko, nes remtinų veiklų sąrašas pagal KPP priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ tikrai platus. Be duonos ir pyragų kepimo remiami dar 45 tradiciniai amatai: audimas, drožyba, mezgimas, verpimas ir kiti. Į šį sąrašą įeina ir labai reti amatai, pavyzdžiui, krosnininkystė (duonkepių, krosnių, židinių statyba), klumpdirbystė (klumpių, medpadžių gamyba), kubilininkystė (rykų, kubilų, geldų, sviestmušių, duonkubilių skobimas), kepurių vėlimas, muzikos instrumentų gaminimas (ragai, skudučiai, birbynės, dūdmaišiai, kanklės, cimbolai ir kt.), aliejaus spaudimas, midaus darymas, šulniakasyba, stogdengystė, račiaus ir kiti tradiciniai amatai.

Parama skiriama ir įprastiems verslams kaime: remonto, kirpyklų, siuvyklų, kavinių, valgyklų, nakvynės paslaugos, ne žemės ūkio produkcijos gamyba, privačių vaikų dienos priežiūros centrų, vaikų darželių, privačių socialinės priežiūros įmonių (senelių namų ir pan.) steigimas ir (arba) plėtra ir pan.

Į paramą gali pretenduoti ūkininkai, žemės ūkio veikla užsiimančios labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės, kurių žemės ūkio valda yra ne mažesnė nei 1 ekonominio dydžio vienetų (EDV), taip pat tokias valdas turintys ir jas nustatyta tvarka Žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistravę kaimo gyventojai.

Paraiškos - iki metų pabaigos

Kai pareiškėjas yra ūkininkas ar įmonė, didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti - 690 560 Lt, kai kaimo gyventojas - 207 168 Lt. Pagal verslo liudijimą ar individualiosios veiklos vykdymo pažymą dirbantis kaimo gyventojas paramos gali kreiptis tik pagal supaprastintąją paramos teikimo tvarką. Supaprastinta tvarka paramos gali siekti ūkininkai ir įmonės. Šiuo atveju paramos suma vienam projektui negali viršyti 260 000 Lt, bet kreipiantis supaprastinta tvarka nereikia rengti atskiro verslo plano - jis yra sudėtinė paraiškos dalis. „Mes niekada nesamdėme konsultantų - viską paramai rengiame patys. Supaprastinta tvarka mums labai gerai“,- pažymi duonos kepėjas N. Kriaučiūnas.

Vokiškas Obuolių Blynas: Firminis Konditerijos Gaminys

Šiame straipsnyje apžvelgsime firminio vokiško pyrago receptą ir kartu keliausime po Lietuvą, atrasdami unikalius regionų skonius, kurie atspindi šalies kulinarinį paveldą. Vokiškas obuolių blynas yra firminis Vokietijos konditerių gaminys. Blynas gaunasi saldus, aromatingas ir su traškia plutele - idealus desertas prie arbatos ar kavos puodelio. Vokiečių tradicinė virtuvė - tai ne tik dešros, kopūstai ir alus, bet ir labai skanūs desertai bei kepiniai. Vokiškas obuolių blynas yra iš šios serijos. Jei gaminsite teisingai, išorė pasidengs skania traškia plutele, o vidus bus labai minkštas ir saldus.

Ingredientai:

Obuoliai
Miltai
Druska
Cukrus
Pienas
Grietinė
Kiaušiniai
Vanilės esencija
Sviestas
Cinamonas
Cukraus pudra (pabarstymui)

Gaminimo eiga:

Nulupkite obuolius ir pašalinkite šerdį.
Obuolius supjaustykite plonais griežinėliais.
Paimkite dubenį, sumaišykite jame miltus, druską ir cukrų.
Kitame dubenyje sumaišykite pieną, grietinę, kiaušinius ir vanilės esenciją. Kruopščiai išmaišykite iki vientisos masės.
Sumaišykite kiaušinių ir miltų mišinius.
Naujai suformuotą mišinį smaišykite šluotele.
Keptuvėje įkaitinkite sviestą.
Sudėkite obuolius į keptuvę ir pabarstykite cinamonu.
Kepkite obuolius ant vidutinės ugnies, kol suminkštės, apie 10 minučių.
Miltų mišinį užpilkite ant obuolių, nedelsdami nukelkite nuo ugnies ir pašaukite į orkaitę.
220 laipsnių orkaitėje mūsų blynas turėtų kepti dar 15-20 minučių.
Iškepusį blyną supjaustykite trikampiais, pabarstykite cukraus pudra ir patiekite. Gero apetito!

Lietuvos Skonių Žemėlapis: Kulinarinė Kelionė po Regionus

Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su šalies turizmo informacijos centrais sudarė patiekalų, kurie yra tapę savotiškais miestų simboliais, žemėlapį. Nuo šiol vykdami į vieną ar kitą kraštą turistai jau žinos, kaip jo geriau paragauti visomis prasmėmis. Šiame skonių žemėlapyje - ne tik istorinės virtuvės pavyzdžiai, turintys ilgas tradicijas, bet ir kūrybiški bei žaismingi pasiūlymai gurmanams, padedantys identifikuoti vietoves per išskirtinius patiekalus kavinėse, restoranuose, sodybose ar gastronominėse edukacijose.

Akmenė: Karštas Bučinys

Jeigu iki šiol Akmenės krašte žinojote tik Marso kanjonus, nuo šiol prisiminkite ir ten gaminamą ypatingą desertą „Karštas bučinys“. ryškiausių krašto skonių. Paragauti jo galima vienoje ilgiausiai Akmenės rajone dirbančių kavinių sodyboje „Viliošiai“. kavinės pastatą. Statybos truko ne vienerius metus, tad ypatingai šaltuoju metų laiku norėjosi saldžios pagundos kuri sušildytų ir atgaivintų darbų įkarštyje. Daugeliui tai, kas auga lauke ir yra žalia, yra paprasčiausia žolė, tačiau tiems, kurie žolynus pažįsta, žino, kad tai - tikras gamtos lobis. vietos apylinkėse surinktas lietuviškas arbatžoles: raktažolių lapus, obelų žiedus, bitkrėsles, dilgėles, tuopų pumpurus ir kt. Parduotuvė „Arbatos šypsena“, S. Daukanto g.

Alytus: Dzūkiškos Bulvinės Bandos ir Šimtalapis

Vykdami į etnografinio Dzūkijos regiono sostinę Alytų, nuteikite skrandį dzūkų kulinariniam paveldui. Šiame krašte jį ryškiausiai atstovauja bulvinės bandos. keptų bulvinių bandų, patiekiamų su spirgučiais ir dzūkiška smetona arba spirgučių ir grietinėlės mirkalu, galima užsisakyti restorane „Dzūkijos dvaras“ (Alytaus r.). tik penktadieniais-sekmadieniais. Alytaus mieste bulvinėmis bandomis gardžiausiai kvepia „Dzūkų alaus restorane“. turizmo informacijos centras rekomenduoja aplankyti šalia restorano esantį Audiovizualiųjų menų centrą - buvusią sinagogą. Viešbutis - restoranas „Dzūkijos dvaras“, Radžiūnų g. „Dzūkų alaus restoranas“, Vilniaus g. Pasak Alytaus turizmo informacijos centro, tai yra šio krašto desertas iš didžiosios raidės ir primena totorių, atsikėlusių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę dar XIV a., istoriją. pyrago, kurį totoriai kepdavo daugiausia šventėms, galima įsigyti beveik visose Alytaus bei Alytaus rajono kepyklėlėse.

Anykščiai: Lietuviškos Arbatos ir Obuolių Sūris

Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro teigimu, Anykščiai gali pasigirti lietuviškomis arbatomis bei kavomis. vietos žolelių magija. Viską apie vaistažolių rūšis, jų paruošimą, panaudojimą sveikatai ir degustaciją galima sužinoti čia rengiamoje edukacijoje „Arbatos kelias Anykščiuose“. išgirsite ir apie baltiškos arbatos gėrimo meną. raktažolių bei grikio žiedų arbatų? ir gudobelės sėklų kava! Tikra Anykščių krašto istorija žolelėse. „Arbatos magijos krautuvėlė“, Tilto g. Lauktuvių iš Anykščių krepšį Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras rekomenduoja pripildyti „Marijos trobelės“ obuolių sūriais, tikru Lietuvos kulinarijos paveldo produktu. Anykščiai žinomi kaip obuolių kraštas! O obuolių sūris, pasakojama, puikavosi dar ant Radvilų stalo XVII a., jo receptą galima rasti ir V.

Birštonas: Mineralinis Vanduo ir Banginiukai

Birštonas ir mineralinis vanduo žodyne turėtų būti įrašyti greta, tai - neatsiejami dalykai. mineralinio vandens iš Geltonosios biuvetės skonį. vandens gręžinių. Restoranas „Pievos“, J. Basanavičiaus a. valandą nuo įsipylimo. Verčiau užsirašykite į edukacinį užsiėmimą „Kvepiantis Birštono banginiukas“ Birštono sakraliniame muziejuje. banginuko - formos sausainių iš tešlos pagal XII a. šv. Hildegardos, viduramžių vienuolės ir žolininkės, receptą.

Biržai: Alaus Sriuba ir Šokoladas su Gilėmis

Biržai - alaus kraštas. patiekalų sudedamoji dalis. Todėl Biržų turizmo ir verslo informacijos centras būtinai siūlo paragauti alaus sriubos. Kunigaikštystės bajorų. Šiandien jo variacijos - aštrios alaus sriubos su raudonosiomis pupelėmis ir jautiena - galima paragauti Rinkuškių alaus daryklos restorane „Alaus kelias“. desertui nepamirškite užsisakyti alaus ledų arba šokoladinio alaus pyrago. Restoranas „Alaus kelias“, Alyvų g. Kas nežino kepyklos „Biržų duona“? Joje būtinai įsigykite „Senolių“ duonos, kuri yra kepama nuo Biržų duoninės įkūrimo laikų, arba legendinių „Skarelių“. Visgi tie, kurie laukia jūsų grįžtančių iš Biržų, be abejo, tikėsis alaus skonio lauktuvių. Rinkuškių parduotuvės asortimente galite rasti ir salyklo miltų sausainių arba alaus karamelės. Tačiau galbūt mažiau kas žino „Biržų šokoladą“. ne su kakavos pupelėmis, o su ąžuolo gilėmis!

Druskininkai: Šiuškės ir Šakotis

Pavadinimas „šiuškės“ priverčia išriesti antakius? O švilpikai arba bulvinukai geriau žinomi? paieškoti būtent šio regioninio patiekalo. „Šiuškės“ - tai bulvių bandelės su padažu ir dzūkiškais baravykais. „Romnesos“ šakotis - lauktuvė Nr. 1 iš Druskininkų. Tuo neabejoja ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras. su Gineso rekordininku - 3 m 72 cm aukščio šakočiu. „Romnesa“, Vienkiemių g.

Ignalina: Aukštaitiška Žuvienė

Kaip Ignalinoje, daugiau nei 200 ežerų krašte, be žuvies? Ignalinos rajono turizmo informacijos centras primena, kad Ginučiuose verdama tradicinė aukštaitiška žuvienė. užsisakius parodomojo virimo edukaciją kaimo turizmo sodyboje „Gaidelių sodyba“. žvejų tradicijas, papasakoja apie senovės rytų aukštaičių mitybos įpročius, gyvenimo būdą. paruošia ir rūko senovės laikus menančiomis tradicijomis ir būdais. Jeigu Ignalinoje lankysitės gegužės-spalio mėnesiais, nepravažiuokite Bitininkystės muziejuje Stripeikiuose, lankomiausio Aukštaitijos nacionalinio parko objekto!

Jonava: Monardų Arbata

Galbūt ne vienas, pamatęs šį pavadinimą, puls ieškoti internete daugiau informacijos, kas yra monardos. O tai - ryškiais žiedais žydinčios gėlės, kildinamos iš Šiaurės Amerikos. kad indėnai monardų arbata gydydavosi virškinimo negalavimus, mažindavo karščiavimą. dvaro savininkų Nasvyčių šeima. Mėgstamiausia popiečio arbatėlės gėrimo vieta buvo Meilės sala. savininkų. Tad būtinai užsukite paragauti! Barborlaukio dvaras, Pavasario g. Seniausioje Jonavos gatvėje - gardus kepinių aromatas. Abejingus saldėsiams Jonavos turizmo informacijos centras nukreipia pas vietos ūkininką Petrą Bieliauską.

Joniškis: Virtiniai ir Zaptė

Joniškis - virtinių kraštas arba, kitaip, virtienių sostinė. Žiemgalos krašto tradicinis patiekalas virtieniai garuodavo tiek ant bajorų, tiek ant valstiečių stalo. nuo kleckų? Ogi kleckai, paaiškina Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras, irgi yra virtieniai, tik labai dideli. raugintais kopūstais. Daugiau virtienių rūšių - žymiajame „Virtienių restoranėlyje“. lašinukų ir varškės įdaru), cementinių virtienių (su žalios bulvės tarkiais su lašinukais, svogūnais, pipirais, druska). Kaimo turizmo sodyba „Žiurkiemis“, Žagarės g. „Virtienių restoranėlis“, Miesto a. O jeigu Joniškyje lankysitės vasarą, iš Žagarės vyšnių festivalio būtinai parsivežkite zaptės. tik Žagarėje! Kitu metų laiku paragauti zaptės galima edukacijų metu pas tautodailininkę, Lėlių namų įkūrėją, Kaliausių fabrikėlio savininkę Aušrą Petrauskienę. Žagarės kaliausių fabrikėlis, Švėtės g.

Jurbarkas: Kepti Žiobriai ir Sūrio Džiazas

Retas patiekalas turi jam dedikuotą skulptūrą. O štai kepti žiobriai - turi! Žiobrio kepimas ant žarijų, užmovus žuvį ant karklo vytelės, yra Jurbarko krašto vizitinė kortelė. čia buvo organizuojamos Žiobrinės - kelis šimtmečius skaičiuojanti Nemuno žvejų tradicija, šventė, kurios metu ant laužo buvo kepami žiobriai. Žiobrinėms skirta skulptūra. Pagal Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro informaciją, kartą Žiobrinėse lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. kepti žiobriai, kad jų kepėją net ėmė kviesti į prezidentūrą paruošti žiobrių Prezidento svečiams. „Polonezas“, „Pipirinis tango“, „Salsa“, „Siuita“, „Klumpakojis“, „Etiudas“, „Serenada“, „Bolero“, „Rapsodija“, „Nakties simfonija“. įsikūrusios šeimos sūrinės „Sūrio džiazas“ sūrių asortimentas. Jų visų galima išragauti iš anksto užsisakius sūrių degustaciją arba užsukus į sūrinės parduotuvę-kavinę. „Sūrio džiazo“ sūrinė, Mituvos g.

Kaišiadorys: Kakorai ir Sūris "Mėtinis Kmynas"

Jei nesate ragavę kakorų, būtinai užsukite į Kaišiadoris susipažinti su šiuo bulviniu patiekalu, galbūt nepelnytai esančiu cepelinų ar žemaičių blynų šešėlyje. Kaišiadorių regiono virtuvės bruožus. Kitas įdomus Kaišiadorių krašto patiekalas - skaruliniai (nuo žodžio „skarelė“) blynai su spirgučiais ir kiaušiniais. padažą. Žaslių tradicinių amatų centras, Vytauto g. 38, Žaslių mstl., Kaišiadorių r. Pagal Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro rekomendaciją, neprašausite įsigiję sūrio „Mėtinis kmynas“. kmynai. Šie du ingredientai buvo pasirinkti skaninti sūrį neatsitiktinai - vidurio Lietuvoje tai buvo du pagrindiniai pagardai, naudoti gaminant sūrį senovėje. įspūdis, lyg mėta vėsintų, o kmynas šildytų gomurį. Sūrinė „Ostvalds fabrica“, Jovarų g. 44, Liutonių k., Kaišiadorių r.

tags: #seklycios #pyrago #receptas #tradicinis

Tradicinis Seklyčios Pyragas: Receptas, Istorija ir Regioniniai Skoniai