Salmoneliozė: priežastys, simptomai, diagnostika, gydymas ir prevencija

Salmoneliozė - tai infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella genties bakterijos. Ši liga yra viena dažniausių žarnyno infekcijų visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Nors dažniausiai salmoneliozė pasireiškia lengvais virškinimo sutrikimais, kartais ji gali sukelti sunkias komplikacijas, ypač mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims su susilpnėjusia imunine sistema. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime salmoneliozės priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymą ir, svarbiausia, prevenciją.

Kas yra salmoneliozė?

Terminu salmoneliozė vadinami visi infekciniai gyvūnų, paukščių ir žmonių susirgimai, kurių sukėlėjai yra įvairios bakterijų ir salmonelės giminės rūšys. Liga charakterizuojama septicemijos ir toksemijos požymiais, virškinamojo ir kvėpavimo organų pažeidimais. Salmoneliozė yra pavojingiausia 1-2 mėnesių amžiaus kačiukams.

Kaip užsikrečiama salmonelioze?

Pagrindinis salmoneliozės šaltinis yra užkrėsti gyvūninės kilmės maisto produktai. Dažniausiai tai būna:

  • Nepakankamai termiškai apdorota mėsa: Ypač paukštiena (vištiena, kalakutiena), bet taip pat jautiena, kiauliena.
  • Žali ar nepakankamai virti kiaušiniai: Salmonella bakterijos gali būti tiek kiaušinio viduje, tiek ant lukšto.
  • Nepasterizuotas pienas ir pieno produktai: Sūriai, jogurtai, ledai, pagaminti iš nepasterizuoto pieno.
  • Jūros gėrybės: Ypač žalios austrės, midijos.
  • Užkrėsti vaisiai ir daržovės: Jei jie buvo laistomi užkrėstu vandeniu arba kontaktavo su užkrėsta mėsa ar kiaušiniais.

Tačiau užsikrėsti galima ne tik per maistą. Kiti užsikrėtimo būdai:

  • Tiesioginis kontaktas su užsikrėtusiais gyvūnais: Dažniausiai tai būna naminiai paukščiai, ropliai (vėžliai, driežai, gyvatės), varliagyviai, kartais ir naminiai gyvūnai (šunys, katės).
  • Nuo žmogaus žmogui: Retesniais atvejais, nesilaikant asmeninės higienos, ypač po naudojimosi tualetu.
  • Per užkrėstą vandenį: Tai labiau būdinga besivystančioms šalims, tačiau galimi protrūkiai ir išsivysčiusiose šalyse, jei vandentiekio sistema yra pažeista.
  • Kryžminė tarša: Kai Salmonella bakterijos nuo užkrėsto produkto (pvz., žalios mėsos) patenka ant kito maisto (pvz., salotų) per pjaustymo lenteles, peilius, rankas.

Salmonelės ilgą laiką išgyvena išorinėje aplinkoje: vandenyje iki 120 dienų, mėsoje ir mėsos gaminiuose - nuo 2 iki 4 mėnesių, užšaldytoje mėsoje - iki 1 metų, piene - iki 10 dienų (šaldytuve - iki 20 dienų), svieste - iki 4 mėnesių, sūriuose - iki 1 metų, dirvožemyje - iki 18 mėnesių. Piene ir mėsos produktuose bakterijos sugeba ne tik išlikti, bet ir daugintis, tuo pačiu nekeisdamos produkto išorinio pavidalo ir skonio. Sūdymas ir rūkymas veikia jas tik labai nežymiai.

Taip pat skaitykite: Virtas kiaušinis keptas: ar įmanoma?

Salmonelės patekimas į katės organizmą su maistu mėsėdžiams gyvūnams pirmiausiai sukelia paslėptą (latentinę) infekciją, liga praktiškai nekaip nepasireiškia. Gyvūnai, sergantys latentine infekcija, išskiria sukėlėjus kartu su išmatomis, tačiau tai vyksta nepastoviai ir bakterijų koncentracija būna nedidelė. Latentine infekcija sergančių kačių salmonelės išsiskiria ne tik išmatose ar žarnyno sudėtyje, bet ir limfiniuose mazguose ir kituose vidaus organuose.

Salmoneliozės simptomai

Salmoneliozės simptomai paprastai pasireiškia praėjus 12-72 valandoms po užsikrėtimo, tačiau kartais inkubacinis periodas gali trukti ir iki savaitės. Simptomų sunkumas gali skirtis - nuo lengvo negalavimo iki sunkios ligos eigos. Dažniausi simptomai:

  • Viduriavimas: Dažnai vandeningas, gali būti su kraujo priemaišomis.
  • Pilvo skausmai ir spazmai: Gali būti stiprūs ir priepuolinio pobūdžio.
  • Karščiavimas: Dažnai aukšta temperatūra (38-40 °C).
  • Pykinimas ir vėmimas: Dažniausiai pasireiškia ligos pradžioje.
  • Galvos skausmas: Būdingas bendro intoksikacijos požymis.
  • Raumenų skausmai: Taip pat susiję su bendra intoksikacija.
  • Bendras silpnumas ir nuovargis: Dėl organizmo kovos su infekcija ir skysčių netekimo.

Mažiems vaikams ir kūdikiams salmoneliozė gali pasireikšti ir netipiniais simptomais, tokiais kaip irzlumas, mieguistumas, apetito stoka, bėrimas. Sunkiais atvejais, ypač kūdikiams ir asmenims su susilpnėjusia imunine sistema, gali išsivystyti dehidratacija, bakteriemija (bakterijų patekimas į kraują) ir sepsinis šokas, kuris yra gyvybei pavojinga būklė. Salmonelių sukeltas sepsis yra sunki infekcinė liga, kuri dažniausiai paveikia žmogaus virškinimo sistemą, tačiau gali turėti įtakos ir kitiems organams bei sistemoms. Salmonelės bakterijos, prasiskverbusios į organizmą, dažniausiai sukelia žarnyno uždegimą, kuris gali sukelti bakteremiją - bakterijų patekimą į kraują. Salmonelių sukeltas sepsis yra rimta būklė, kurios metu organizmas reaguoja į infekciją, sukeliančią uždegimą visame kūne. Ši liga gali pasireikšti po salmoneliozės, kuri yra dažniausiai maistu plintanti infekcija. Sepsis vystosi, kai organizmo imuninė sistema reaguoja per stipriai, sukeldama sisteminį uždegiminį atsaką. Pagrindinė salmonelių sukeltos sepsio priežastis yra salmonelės bakterijos, kurios dažniausiai patenka į organizmą per užterštą maistą ar vandenį. Infekcijos šaltiniai gali būti žalia mėsa, kiaušiniai, pieno produktai ir daržovės. Bakterijų pateikimas į kraują gali būti susijęs su žarnyno barjero pažeidimu, kuris gali atsirasti dėl uždegimo ar kitų virškinimo trakto sutrikimų.

Katėms pasireiškantys šios ligos simptomai be galo įvairūs ir dažnai pasunkina galimybę tiksliai nustatyti diagnozę, jei nenaudojami laboratoriniai tyrimai. Inkubacinis periodas svyruoja nuo 12-24 val. Yra skiriama ūminė, prieš ūminė ir chroniška ligos tėkmė. Esant chroniškai ligos tėkmei, gyvūnas atsisako maisto, katė susijaudinusi, bet ši būsena greitai pasikeičia į prislėgtumą. Bendra katės kūno temperatūra pakyla iki 41-42˚C ir, nestipriai svyruodama, laikosi šiame lygyje visos ligos metu. Gyvūnui atsiranda viduriavimas, kartais vėmimas. Kačiukai ilgiau gulinėja, jų akys įdumba, ašaroja. Pasireiškiant prieš ūminei ligos tėkmei, dažniausiai sutinkami ūmiai išreikšti skrandžio ir žarnyno funkcijų sutrikimai, pakyla kūno temperatūra (iki 40-41˚C), katė praranda apetitą, būna prislėgtos būsenos. Gyvūno fekalijos tampa skystomis arba vandeningomis su gleivių, o kartais - net kraujo, priemaišomis. Neretai pastebimi rinito ir bronchopneumonijos požymiai. Gyvūnas žūsta 7-14-tą dieną. Esant chroniškai ligos tėkmei, viduriavimas keičiasi su vidurių užkietėjimu.

Salmoneliozės diagnostika

Diagnozuoti salmoneliozę vien tik pagal simptomus yra sudėtinga, nes panašius simptomus gali sukelti ir kitos žarnyno infekcijos. Todėl, įtarus salmoneliozę, būtina kreiptis į gydytoją. Diagnozė patvirtinama atlikus laboratorinius tyrimus:

Taip pat skaitykite: Receptai: apelsinų pyragas

  • Išmatų pasėlis: Tai pagrindinis tyrimas, leidžiantis nustatyti Salmonella bakterijas išmatose.
  • Kraujo tyrimas: Atliekamas rečiau, dažniausiai esant sunkesnei ligos eigai, siekiant nustatyti bakteriemiją.
  • Kiti tyrimai: Retais atvejais, esant komplikacijoms, gali būti atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, pilvo organų ultragarsinis tyrimas, rentgenologinis tyrimas. Išmatų tyrimas dėl kitų patogenų - esant neaiškiai klinikai, atliekami tyrimai ir dėl kitų žarnyno infekcijų (pvz., E.

Salmoneliozės susirgimai nustatomi laboratorinių tyrimų pagalba ištyrinėjus kliniko-epizootologinius duomenis. Salmonelių sukeltam sepsiui diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimai. Pagrindinis metodas yra kraujo kultūros, kurios padeda nustatyti bakterijas kraujyje. Taip pat gali būti atliekami šlapimo, išmatų ar kitų kūno skysčių tyrimai, siekiant nustatyti infekcijos šaltinį.

Salmoneliozės gydymas

Daugeliu atvejų salmoneliozė praeina savaime per 4-7 dienas ir specifinio gydymo nereikia. Svarbiausia - atstatyti prarastų skysčių ir elektrolitų balansą. Rekomenduojama:

  • Gerti daug skysčių: Geriausia - specialūs rehidrataciniai tirpalai, kurių galima įsigyti vaistinėse. Taip pat tinka negazuotas vanduo, silpna arbata.
  • Laikytis dietos: Vengti riebaus, aštraus, sunkiai virškinamo maisto. Rekomenduojama valgyti lengvai virškinamus produktus, pavyzdžiui, ryžių košę, virtas bulves, bananus, džiūvėsėlius.
  • Vengti pieno produktų: Išskyrus natūralų jogurtą su gerosiomis bakterijomis.

Antibiotikai paprastai neskiriami, nes jie gali prailginti bakterijų nešiojimo laikotarpį ir netgi padidinti atsparumo antibiotikams riziką. Antibiotikai skiriami tik esant sunkioms ligos formoms, bakteriemijai, sepsiui arba asmenims su susilpnėjusia imunine sistema. Skysčių ir elektrolitų atkūrimas - pagrindinis gydymo tikslas yra apsaugoti nuo dehidratacijos, ypač esant viduriavimui ir vėmimui. Antibiotikų terapija - skiriama tik sunkiais ar komplikuotais atvejais, ypač jei infekcija išplinta už žarnyno ribų (pvz., į kraują), taip pat kūdikiams, senyvo amžiaus žmonėms ar imuniteto nusilpnėjusiems pacientams. Salmonelių sukeltam sepsiui gydyti dažniausiai skiriami antibiotikai, kurie padeda kovoti su bakterine infekcija. Gydymas gali būti pritaikomas atsižvelgiant į bakterijų atsparumą antibiotikams. Be to, pacientams gali prireikti palaikomojo gydymo, tokio kaip skysčių infuzijos ir organų funkcijos stebėjimas.

Gydant enteritus, kuriuos sukelia salmoneliozė, pagrindinį dėmesį būtina skirti simptomų terapijai. Imamasi veiksmų, kurie nukreipti į organizmo dehidratacijos sustabdymą. Toksinės infekcijos atveju atliekama organizmo detoksikacija. Atliekant antibakterinę terapiją vartojamas furazolidonas, biseptolas arba kiti sulfanilamidiniai preparatai, taip pat - antibiotikai: levomicetinas, oksitetraciklinas, ampicilinas.

Jei vemiate, viduriuojate gausiai, pasireiškė stiprūs dehidratacijos požymiai (sumažėjęs šlapimo kiekis, sausa burna, stiprus troškulys, galvos svaigimas, silpnumas), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninio skysčių bei elektrolitų atstatymo.

Taip pat skaitykite: Velykiniai kiaušiniai: tradicijos ir marginimo technikos

Salmoneliozės prevencija

Salmoneliozės prevencija yra labai svarbi, nes padeda išvengti užsikrėtimo ir ligos plitimo. Pagrindinės prevencijos priemonės:

  • Tinkamas maisto ruošimas:

    • Mėsą, ypač paukštieną, būtina gerai iškepti ar išvirti. Vidinė mėsos temperatūra turėtų siekti bent 75 °C.
    • Kiaušinius reikia virti arba kepti tol, kol trynys ir baltymas taps kieti.
    • Vengti vartoti žalius ar nepakankamai termiškai apdorotus kiaušinius, ypač naminius.
    • Vartoti tik pasterizuotą pieną ir pieno produktus.

  • Kryžminės taršos prevencija:

    • Žalią mėsą, paukštieną ir kiaušinius laikyti atskirai nuo kitų maisto produktų.
    • Naudoti atskiras pjaustymo lenteles ir peilius žaliai mėsai ir kitiems produktams.
    • Po darbo su žalia mėsa, paukštiena ar kiaušiniais kruopščiai plauti rankas, pjaustymo lenteles, peilius ir kitus įrankius karštu vandeniu ir muilu.

  • Asmeninė higiena:

    • Kruopščiai plauti rankas su muilu ir vandeniu po naudojimosi tualetu, po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant maistą ir prieš valgį.
    • Mokyti vaikus tinkamos rankų higienos.
    • Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai teigia, kad per nešvarias rankas į žmogaus organizmą gali patekti apie 80 įvairių infekcinių ligų sukėlėjų, teigiama pranešime spaudai. Kasmet gegužės 5 d. PSO mini Pasaulinę rankų higienos dieną, kuria norima prisidėti prie hospitalinių infekcijų prevencijos bei pacientų gyvybių išsaugojimo. Vienas iš pagrindinių hospitalinių infekcijų rizikos veiksnių yra neteisingas antibiotikų vartojimas, skatinantis atsparių antibiotikams bakterijų plitimą - ypač per nešvarias rankas. Paprastas rankų plovimas su muilu pašalina net 90 proc. mikroorganizmų bei apie 40 proc. sumažina tikimybę užsikrėsti žarnyno ir 25 proc. kvėpavimo takų infekcijomis. Pagal statistinius duomenis, „nešvarių rankų“ ligos yra pagrindinė vaikų mirties priežastis Azijoje bei Afrikoje. Kasmet nuo hepatito A ir dizenterijos pasaulyje miršta 3,5 milijono vaikų. Pasak ekspertų, „muilo higiena“ gali išgelbėti nuo mirties 50 proc. mirštančiųjų nuo pneumonijos, parazitinių bei žarnyno ligų. PSO įspėja, kad jau grįžtama į tuos laikus, kai dar nebuvo antibiotikų ir net menkos infekcijos ar žaizdos pasibaigdavo mirtimi. Naujausiais PSO duomenimis, atsirado net dvylika bakterijų, kurių neveikia jokie antibiotikai. Antibiotikams atsparias bakterijas ekspertai jau spėjo pavadinti superbakterijomis. Manoma, kad iki 2050 m. dėl superbakterijų sukeltų ligų pasaulyje kasmet mirs mažiausiai po 10 milijonų žmonių. Ir tai tik „ledkalnio viršūnė“ - teigia mokslininkai. Nerimą kelia tai, kad šios bakterijos gali sukelti sunkias ir labai greitai plintančias ligas - ypač tarp vaikų. Tai rodo pastaraisiais metais Jungtinių Valstijų ligoninėse registruojamas antibiotikams atsparių bakterinių infekcijų padidėjimas. Ligas sukeliančios bakterijos, prisitaikydamos prie aplinkos bei formuodamos aplink save biologinę plėvelę, tapo nepažeidžiamos. Taip pat jos įgijo geną, kuris neutralizuodamas antibiotiką padaro jį neveiksmingą. Šią savybę superbakterijos genetiniu lygiu gali perduoti kitoms bakterijoms. PSO ypač akcentuoja didelį susirūpinimą dėl pirmosios pavojingumo grupės superbakterijų, kadangi jos kelia labai rimtą pavojų tiems pacientams, kurie yra gydomi gydymo ar reabilitacijos centruose, naudojant dirbtinę plaučių ventiliaciją arba kraujagyslių kateterius.

  • Saugus vanduo:

    • Gerti tik saugų (virintą, filtruotą ar pirktinį) vandenį.
    • Vengti gerti vandenį iš atvirų vandens telkinių.

  • Atsargumas keliaujant:

    • Keliaujant į šalis, kuriose yra didesnė salmoneliozės rizika, ypač atidžiai rinktis maistą ir gėrimus.
    • Valgyti tik gerai termiškai apdorotą maistą.
    • Vengti gatvės maisto, nebent jis yra ką tik pagamintas ir karštas.

  • Vaisių ir daržovių plovimas: Prieš vartojant, būtina kruopščiai nuplauti vaisius ir daržoves tekančiu vandeniu, net jei jie atrodo švarūs.

  • Atsargumas su gyvūnais:

    • Po kontakto su gyvūnais, ypač ropliais ir paukščiais, būtina kruopščiai plauti rankas.
    • Neleisti mažiems vaikams liesti roplių ir paukščių.

Būtina laikytis besilaukiančių ir maitinančių kačių, taip pat jų kačiukų, ypatingai pirmaisiais 2 maitinimo mėnesiais, laikymo ir maitinimo taisyklių. Šiuo atsakingu periodu kačiukus reikėtų maitinti geros kokybės mėsos ir žuvies ėdalais, būtinai įtraukiant į racioną kiaušinius, pieną, daržoves, žalumynus. Keičiant atskirus ėdalus negalima staigiai pereiti nuo vieno maisto prie kito, ypatingai pirmosiomis maitinimo dienomis.

Salmoneliozė Lietuvoje

Salmoneliozė yra registruojama infekcija Lietuvoje, o sergamumo rodikliai kinta kiekvienais metais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių salmoneliozės atvejų. Dažniausiai sergama vasaros mėnesiais, kai yra palankesnės sąlygos bakterijoms daugintis. Dažniausiai Lietuvoje nustatomi Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium serotipai. Svarbu paminėti, kad realus sergamumas salmonelioze gali būti didesnis, nes ne visi susirgusieji kreipiasi į gydytojus, o lengvi ligos atvejai gali būti nediagnozuojami. Salmoneliozė yra dažniausia per maistą plintanti zoonozė Lietuvoje. Paskutiniais metais sergamumas šia infekcine liga buvo beveik du kartus didesnis nei vidutinis Europos Sąjungoje. Didžiausi sergamumo rodikliai yra vaikų iki 6 metų amžiaus grupėse.

Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis, Lietuvoje kasmet užregistruojama nuo 18 iki 22 tūkst. ūmių žarnyno infekcijų (salmoneliozė, kampilobakteriozė, vidurių šiltinė, paratifai bei kitos bakterinės ir virusinės žarnyno infekcijos). Visuomenės sveikatos specialistai yra susirūpinę dėl Lietuvoje vis dar nepažaboto žarnyno infekcinių ligų protrūkių didėjimo. Nerimą kelia tai, kad 2016 m. Lietuvoje buvo užregistruota 550 žarnyno infekcinių ligų protrūkių (448 atv. daugiau negu 2015 m.), iš kurių net 50 proc. nebuvo išaiškintas ligos sukėlėjas. Nustatyta, kad 88 proc. protrūkių kilo šeimose. Didžiausi sergamumo rodikliai registruojami vaikų iki 6 m. Sergamumas kambilobakterioze 2015 m. buvo 40,8 atv./100 tūkst. gyv., salmonelioze - 37,2 atv./100 tūkst. gyv. Virusinės žarnyno infekcijos 2015 m. sudarė 53 proc. visų žarnyno infekcijų. Dažniausios buvo Rotavirus ir Norovirus sukeltos infekcijos. Vaikų ugdymo įstaigose ir šeimose virusinės infekcijos dažniausiai plito dėl netinkamos rankų higienos. Pagrindiniai salmoneliozės rizikos veiksniai jau daugelį metų yra vištiena ir jos produktai bei kiaušiniai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, rugsėjo 12-17 dienomis Kauno visuomenės sveikatos centre užregistruoti penki ūmia žarnyno infekcine liga susirgę asmenys, vienam iš jų patvirtinta salmoneliozės diagnozė. 2006 metais buvo užregistruoti 3 salmoneliozės protrūkiai, susiję su Šiaulių, Marijampolės, Vilniaus maisto tvarkymo subjektų veikla. Šiuose protrūkiuose salmonelioze susirgo daugiau nei 70 žmonių.

Europos maisto saugos institucijos (angl. EFSA) duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) dažniausi ūmių žarnyno infekcinių ligų sukėlėjai yra Campylobacter rūšies bakterijos. 2014 m. buvo užregistruotas 236 851 Campylobacter infekcijos atvejis (71,0/100 tūkst. gyv.). Antroji pagal dažnumą per maistą plintanti zoonozė ES šalyse yra salmoneliozė. 2014 m. ES buvo užregistruota 88 715 salmoneliozės atvejų (23,4/100 tūkst.

tags: #salmoneliozė #patekimas #į #kiaušinius

Populiarūs įrašai: