Šakočių kepimo edukacijos: 3 šakų receptas ir tradicijų puoselėjimas Lietuvoje
Šakotis - tai neatsiejama lietuviškų švenčių dalis, o jo kepimas - sena tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Šiame straipsnyje apžvelgsime šakočių kepimo edukacijas, receptus ir tradicijas Lietuvoje, remdamiesi straipsniu apie "Gamtos girnas" bei kitais šaltiniais.
"Gamtos girna": Šakočių kepimo edukacija gamtos prieglobstyje
Šakių rajone, Beduonės kaime, įsikūrusi Renata ir Valensas sodyboje "Gamtos girna" siūlo unikalią patirtį - šakočių kepimo edukaciją. Renata, slaugytoja anesteziologė, ir Valensas, programinės įrangos inžinierius, prieš šešerius metus nusprendė palikti Kauną ir įsikurti kaime, arčiau gamtos. Jų sodyboje galima rasti ne tik vištų, ančių ir žąsų, bet ir jaukią virtuvę, kurioje vyksta šakočių kepimo edukacijos.
Gyvenimo mieste ir kaime skirtumai
Renata pastebi, kad gyvenimas kaime suteikia galimybę džiaugtis mažais dalykais, tokiais kaip pražydusi gėlė ar pirmasis vištos kiaušinis. Tačiau ji pripažįsta, kad mieste gyventi paprasčiau, nes čia lengviau gauti įvairias paslaugas. Nepaisant to, šeima pasirinko kaimą ir dabar valdo apie 2 hektarus žemės, kurioje gyvena nykštukų name su dviem virtuvėmis ir vienu kambariu.
Šakočio kepimo tradicijos
Renata pasakoja, kad šakočių kepti išmoko iš vyro senelio Kazimiero Vaitiekūno ir dėdienės Remigijaus Vaitiekūno. Ji nori dalintis savo žiniomis su kitais ir kviečia visus kepti šakočius kuo dažniau. Renatos edukacijos išsiskiria tuo, kad dalyviai yra įleidžiami į virtuvę, jiems atskleidžiamos visos paslaptys ir technologija.
Receptas be paslapčių
Renata naudoja tik sviestą ir savų vištų kiaušinius. Ji atskleidžia, kad yra bandžiusi įvairių receptų, įskaitant prancūzišką šakotį su anyžiniu likeriu (kurį pakeitė citrinų likeriu ir romu) ir sveikuolišką su moliūgais. Tačiau firminis šakotis yra gaminamas pagal vyro senelio receptą, kuris siekia 100 metų ir pretenduoja į tautinio paveldo sertifikatą.
Taip pat skaitykite: Šakočio edukacinės programos Ignalinos regione: ką verta žinoti?
Šakočio kepimo procesas
Didydis Renatos šakotis sveria apie 4 kg, o mažesni - apie 1 ar 2 kg. Kilogramas kainuoja 15 eurų. Tešla užmaišoma per 2 valandas, o kepama - 2-3 valandas. Didysis šakotis nuo volo nuimamas tik po 12 valandų. Renata pabrėžia, kad šakočio kepimas yra ne konvejeris, todėl kiekvienas šakotis yra skirtingas.
Kodėl kepti šakotį?
Renata teigia, kad jai tiesiog patinka kepti šakočius ir parodyti žmonėms, kaip į tešlą yra dedami tikri kiaušiniai, tikras sviestas ir tikra grietinė, be jokių priedų. Be to, šakotis yra išskirtinio grožio gaminys, kurį ji gali iškepti, o edukacijos dalyvis - ne.
Šakočio receptai perduodami iš lūpų į lūpas
Rašytinių šakočių receptų, anot Renatos, niekur nerasite - jie perduodami iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas. Šakių rajone šakotis vadinamas raguoliu.
Kepa ir vaflius
Renata taip pat kepa vaflius iš šakočio tešlos, kuriais niekur neprekiaujama, nes tai nenašu.
Užsieniečių susidomėjimas šakočiais
Renatos edukacijoje dalyvavo du kanadiečiai ir amerikietis, kurie į kepimo procesą reagavo labai emocionaliai ir ekspresyviai. Amerikietis net paprašė tešlos puodo, kad galėtų išlaižyti, kas liko.
Taip pat skaitykite: BAS 100: profesionalus šakočių kepimas
Šeimos verslas ir pomėgis
Renata dirba Kauno klinikose slaugytoja anesteziste, o vyras - konstruktorius braižytojas. Šakočių kepimas ir edukacijos yra jų pomėgis, o ne pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
Mobilus šakočių kepimas
Jei reikia, Renata ir Valensas pasiruošę į mašiną susikrauti mobilią sulankstomą krosnį ir atvykti kepti šakočių ten, kur tik jūs užsigeisite.
Šakočių kepimas Vievyje: "TaiVeta" kepyklos istorija
Vievio turguje nusipirkusios šakočio senjorės negalėjo patikėti, kad šis prabangus gardumynas tikrai iškeptas Vievyje. Tačiau atvykusios į Lauko gatvėje esančią kepyklą "TaiVeta" įsitikino, kad raguoti kepiniai jų mieste gaminami ir ne kartą grįžo šviežio šakočio nusipirkti.
Idėjos gimimas ir parama iš Kaimo plėtros fondo
Kepyklą "TaiVeta" įkūrė vieviškių Bliujų šeima. Brolis ir sesė - Iveta ir Lukas Bliujai - sužinojo, kad galima gauti paramą iš Kaimo plėtros fondo, ir nusprendė kepti šakočius.
Pirmieji žingsniai ir iššūkiai
Iveta niekada nebuvo kepusi šakočio, net nebuvo mačiusi, kaip tai daroma. Kaimo plėtros fondas suteikė 100 proc. paramą. Vietoj ūkinio pastato, kuriame močiutė kažkada augino paršelius, per vasarą buvo įrengta kepykla. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, projekto įgyvendinimas užtruko ilgiau nei planuota.
Taip pat skaitykite: Tradicinė šakočių kepimo įranga
Meistriškumo pamokos ir nesėkmės
Ivetai teko ieškoti žmonių, kurie kepa šakočius, ir prisikalbinti vieną žmogų, kuris kepa pagal autentišką vienuolių receptą. Visą dieną praleidus pas jį, Iveta pramoko kepti. Tačiau grįžus namo paaiškėjo, kad tokios praktikos nepakaks tobuliems šakočiams iškepti. Pradžioje daug šakočių krito. Po truputį sekėsi vis geriau.
Receptas ir kokybė
Iveta sako, kad jai labai svarbi gaminio kokybė, todėl naudojami aukščiausios klasės, sertifikuoti produktai. Naudojami ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai ir natūralus sviestas. Kepyklos savininkė teigia, kad kiekvienas šakotis kepykloje gaminamas su meile.
Unikalumas ir autentiškumas
"TaiVeta" receptas yra unikalus, nes viskas daroma rankomis. Kiekvieną ragą šakotyje išformuoja rankomis. Kepykla atsisakė pasiūlymo tiekti šakočius prekybos centrams, kad išsaugotų autentiškumą ir kokybę.
Šeimos verslas
Kepyklą "TaiVeta" valdo tik Bliujų šeima. Iveta rašė projektą, tėtis Kęstutis su Luku statė kepyklą, šakočius kepti moka beveik visa šeima.
Ateities planai
Brolis ir sesė planuoja pabaigti sandėlio statybas ir įsigyti dar vieną krosnį, kad galėtų iškepti daugiau raguotų skanėstų.
Šakočio kepimas Telšių rajone: "Kontėna" istorija
Telšių rajone gyvenanti Sandra Riepšienė prieš 15 metų pasuko į verslą, norėdama išsaugoti giminės paveldą ir pasiūlyti tų produktų kitiems.
Nuo giros iki šakočių
Sandra pradėjo nuo giros, kurios receptą perėmė iš močiutės. Vėliau pradėjo gaminti kastinį, kurio receptą taip pat perėmė iš močiutės. Galiausiai atėjo eilė šakočiams - juos kepti buvo sena moters svajonė.
Receptas iš tremtinės
Sandra pasakoja, kad šakočių kepti išmoko iš kaimynės, kuri buvo tremtinė.
Asortimentas ir tautinio paveldo sertifikatai
"Kontėna" asortimente yra gira, kastinys, šakočiai, obuolių sūriai ir morkų cukierkos. Net keturi gaminiai turi tautinio paveldo sertifikatus.
Natūralumas ir kokybė
Sandra stengiasi gaminti kuo natūralesnius produktus, be priedų, kad žmogui būtų ne tik skanu, bet ir sveika.
Pavadinimas ir šūkis
Įmonės pavadinimas "Kontėna" reiškia laiminga, soti, patenkinta. Įmonės šūkis: "Jūs patenkinti, mes laimingi".
Apdovanojimas už tarmiškiausią prekės ženklą
2019 metais "Kontėna" buvo apdovanota kaip tarmiškiausias, originaliausias ir meniškiausias Žemaitijos regiono prekės ženklas.
Konservantų nenaudos
Sandra atsisakė į girą įdėti konservantų, kad ji ilgai negestų, nes nori išsaugoti gaminių unikalumą.
Paveldo sertifikatai ir populiarumas
Paveldo sertifikatą turintys gaminiai yra populiariausi.
Edukacijos
"Kontėna" kviečia į rengiamas edukacijas, kurių metu galima pamatyti, kaip kepamas šakotis ant natūralios ugnies, ir išmokti pasigaminti kastinį.
Šakočių kepimo edukacijos Lietuvoje: kelionė po tradicijas ir skonius
Šakočių kepimo edukacijos siūlo unikalią galimybę susipažinti su lietuvių kulinarinio paveldo dalimi - šakočiu. Tai ne tik galimybė išmokti kepti šį tradicinį kepinį, bet ir sužinoti apie jo istoriją, tradicijas ir regioninius skirtumus.
Šakočio muziejus ir edukacijos Druskininkų apylinkėse
Visai netoli Druskininkų, Jaskonių kaime esančioje sodyboje „Ignė“, lankytojų laukia ne tik vienintelis Lietuvoje šakočio muziejus, bet ir įdomūs edukaciniai užsiėmimai. Šakočių kepyklos „Romnesa“ savininkas Romualdas Spulis lankytojams žada nepamirštamus įspūdžius ir gardžiausius šakočių skonius.
Skirtumai tarp lietuviško šakočio ir vokiško "Baumkucheno"
Lietuviškasis šakotis dažnai klaidingai vadinamas „Baumkuchenu“, siejant jį su vokiškuoju kepiniu. Tačiau, anot R. Spulio, vokiškas „Baumkuchenas“ nuo šakočio skiriasi viskuo. Pirmiausia, jo visai kitokia išvaizda, jis neturi „šakelių“. Taip pat skiriasi ir kepimo procesas. Kepant „Baumkucheną“ velenas merkiamas į tešlą daugybę kartų, o iškepus ir perpjovus jį, matomos rievės, visai kaip medžio kamieno.
Šakočio analogai pasaulyje
Lietuviškasis šakotis turi daug analogų visame pasaulyje. Į šakočius panašius kepinius kepa Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir net Japonijoje.
Gastronominis turizmas Lietuvoje: šakočio kelias
Gastronominio turizmo specialistų teigimu, keliautojai per maistą įgyja tokių pat patirčių kaip ir per dailę ar muziką. Šakočio kepimo edukacijos yra puikus būdas pažinti Lietuvos kultūrą ir tradicijas per skonį.
Regioniniai šakočio variantai
Šakotis turi regioninių variantų, kurie skiriasi receptūra, kepimo būdu ir net pavadinimu. Šakių rajone jis vadinamas raguoliu, o kituose regionuose gali būti naudojami skirtingi ingredientai ir prieskoniai.
Šakočio svarba lietuviškoms šventėms
Šakotis yra neatsiejama lietuviškų švenčių dalis. Jis puošia vestuvių, Kūčių, Velykų ir kitų švenčių stalus. Šakotis simbolizuoja gerovę, vaisingumą ir tęstinumą.
tags: #sakociu #kepimas #edukacinis #3 #sakų #receptas