Saldūs prisiminimai: konditerijos istorija Lietuvoje
Konditerijos pramonė visame pasaulyje yra milžiniška, o 2022 m. pasaulinės konditerijos pramonės įmonės pagamino produkcijos už 245,8 mlrd. JAV dolerių, įskaitant sausainius, kurių vertė - 27,56 mlrd. JAV dolerių. Jungtinių Tautų duomenimis, XXI amžiaus pradžioje daugiausiai cukrinės konditerijos gaminių gamino JAV, Rusija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė, o Vokietija pirmavo džemų, marmeladų ir vaisių bei uogų želė gamyboje. Šokolado ir šokoladinių gaminių gaminama šiek tiek daugiau nei cukrinių, beveik pusę jų pagamina JAV, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Iš miltinės konditerijos gaminių daugiausia iškepama biskvitų, o ilgai pirmavusi Jungtinė Karalystė 1990 m. užleido pozicijas Indijai. Tradiciškai daug biskvito produkcijos gamina Prancūzija, Vokietija ir Rusija, o nuo XX a. pabaigos - Meksika ir Turkija. Miltinių gaminių grupei priklausančių pyragų, tešlainių, tortų ir panašios produkcijos daugiausia gamina Rusija, Ispanija ir Vokietija. Šiame kontekste svarbu panagrinėti konditerijos pramonės raidą Lietuvoje, jos istoriją ir dabartinę situaciją.
Konditerijos pramonės ištakos Lietuvoje
Saldumynų pramoninė gamyba pasaulyje prasidėjo dar XVIII a. pabaigoje. Lietuvoje didesnės konditerijos įmonės pradėjo kurtis XIX amžiuje. Didžiausios XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje buvo Peterburgo akcinės bendrovės šokolado ir saldainių fabrikas „Viktorija“ Vilniuje (įkurtas 1893 m., 1912 m. jame dirbo apie 500 darbuotojų) ir brolių Kaganų konditerijos fabrikas Šiauliuose (įkurtas 1885 m., 1912 m. dirbo apie 250 darbuotojų). Šios įmonės buvo vienos pirmųjų, kurios pradėjo pramoniniu būdu gaminti saldumynus Lietuvoje.
1940 m. pradžioje Lietuvoje veikė 84 konditerijos įmonės, kuriose dirbo apie 1000 darbuotojų. Daugiausia jų buvo Kaune (7 įmonės, 370 darbuotojų), Šiauliuose (5 įmonės, 287 darbuotojai) ir Vilniuje (18 įmonių, 261 darbuotojas). Šis laikotarpis žymi konditerijos pramonės augimą ir įsitvirtinimą Lietuvos ekonomikoje.
Pokario laikotarpis ir konditerijos fabrikų atkūrimas
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo atkurti 5 konditerijos fabrikai: „Fortūna“ (vėliau pavadintas Marytės Melnikaitės biskvitų fabriku ir 1972 m. prijungtas prie „Pergalės“ konditerijos fabriko) ir „Žibutė“ (likviduotas 1956 m.) Vilniuje, „Ramunė“ (vėliau Kauno konditerijos fabrikas) ir „Viktorija“ (vėliau pavadintas „Saliutu“ ir 1958 m. sujungtas su Kauno konditerijos fabriku) Kaune, bei „Rūta“ Šiauliuose. 1946 m. įkurtas fabrikas „Gegužės pirmoji“ Klaipėdoje, o 1952 m. - „Pergalė“ Vilniuje.
1966 m. Lietuvoje pagaminta 612 tonų šokolado gaminių, 23 259 tonos cukrinės konditerijos gaminių ir 10 268 tonos miltinių gaminių. Šie skaičiai rodo, kad konditerijos pramonė po karo palaipsniui atsigauna ir didina gamybos apimtis.
Taip pat skaitykite: Karjeros ir kulinarijos sintezė
Nepriklausomybės atkūrimas ir pokyčiai konditerijos pramonėje
Atkūrus nepriklausomybę, šalies konditerijos pramonėje įvyko nuosavybės ir struktūros pokyčių. Vilniaus „Pergalė“ pertvarkyta į akcinę bendrovę „Vilniaus pergalė“ (2005 m. pagamino 11 000 tonų gaminių). Šiauliuose A. Gricevičiaus įkurtas fabrikas „Rūta“ 1993 m. pabaigoje buvo grąžintas įkūrėjo palikuonims ir 2002 m. reorganizuotas į bendrovę „Rūta“ (2005 m. gamino daugiau kaip 300 pavadinimų saldainių, 2006 m. dirbo apie 250 darbuotojų). Iš valstybinės įmonės „Rūta“ turto dalies 1993 m. susikūrė nauja įmonė „Naujoji Rūta“ (2005 m. pagamino 2600 tonų produkcijos, 2006 m. dirbo apie 250 darbuotojų). Iš Kauno konditerijos fabriko sausainių cechą susigrąžino buvęs savininkas ir pertvarkė į bendrovę „Viktorija ir partneriai“, iš kitos fabriko dalies įsikūrė bendrovė „Kraft Foods Lietuva“ (2006 m. - apie 500 darbuotojų). Klaipėdos konditerijos fabrikas persitvarkė į bendrovę „Klaipėdos konditerija“ (apie 100 darbuotojų), šokoladinius konditerijos gaminius gamina bendrovė „Lisenas“ Vilniuje, o miltinius kepa „Javinė“ (buvusi Klaipėdos duonos gamykla nr. 1). Taip pat veikė daug nedidelių privačių bendrovių.
Šie pokyčiai rodo, kad atkūrus nepriklausomybę konditerijos pramonė tapo įvairesnė, atsirado daugiau privačių įmonių, kurios sėkmingai konkuravo rinkoje.
Saldainių fabrikas „Rūta“: istorija ir tradicijos
Saldainių fabrikas „Rūta“, įkurtas Šiauliuose, yra viena seniausių ir žinomiausių konditerijos įmonių Lietuvoje. Jo istorija prasidėjo 1913 m., kai Antanas Gricevičius Šiaulių centre įkūrė saldainių dirbtuvę.
Įkūrimas ir Pirmasis pasaulinis karas
1913 m. lapkričio 2 d. Antanas Gricevičius nusipirko didelį sklypą su sodu ir mediniu namu Šiaulių centre, kur įsirengė saldainių dirbtuvę. Iš pradžių kartu su žmona Juzefa jam teko patiems gaminti saldainius. Norėdamas pabrėžti saldainių dirbtuvėlės lietuviškumą, A. Gricevičius ją pavadino „Rūta“.
1915 m., išaugus gamybai, „Rūtoje“ dirbo 60 darbininkų. Tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, gamybą teko stabdyti, o 1915 m. liepos mėnesį, artėjant mūšiams prie Šiaulių, fabriką visai uždaryti. Karo metais „Rūta“ buvo nuniokota ir apiplėšta vokiečių okupantų. A. Gricevičius su šeima pasitraukė į Rusiją, kur sugebėjo įkurti nedidelį saldainių fabriką ir baigė konditerių kursus Sankt Peterburge.
Taip pat skaitykite: "Rūta" šokoladinės picos idėjos
Tarpukario klestėjimas
Po Pirmojo pasaulinio karo A. Gricevičius su šeima grįžo į Šiaulius ir ėmėsi atkurti fabriką. Iki 1922 m. „Rūtos“ gamybinės patalpos buvo nedidelės, tačiau fabrikas greitai atsikūrė, išplėtė gamybą ir dalyvavo parodose.
1922 m. Kaune, Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodoje, „Rūta“ pelnė pirmąjį aukso medalį. 1924 m. Finansų, prekybos ir pramonės ministerija patvirtino išplėstos „Rūtos“ saldainių dirbtuvės planą. Fabrike veikė karamelės, pieninių saldainių rūšių ir šokolado gamybos skyriai. Metinė konditerijos gaminių gamyba siekė 50-60 tonų, jų vertė 150-200 tūkst. litų.
1928 m. pagrindinis „Rūtos“ fabriko pastatas buvo pastatytas pagal architekto Karolio Reisono projektą. 1929 m. fabriko plėtros darbai buvo baigti - pastatyti du didesni mūriniai gamybiniai pastatai ir sandėliai. „Rūtos“ gaminiai daugelyje parodų buvo apdovanoti aukso ir sidabro medaliais. Už aukštą gaminių kokybę 1929 m. tarptautinėje parodoje Florencijoje, Italijoje, „Rūtos“ fabriko gaminiai apdovanoti „Grand Prix“ aukso medaliu, o 1931 m. pelnė aukso medalį tarptautinėje parodoje Didžiojoje Britanijoje.
Sovietinė okupacija ir nacionalizacija
1940 m. liepos 28-31 d. „Rūtos“ fabrikas buvo nacionalizuotas. Lietuvos TSR Pramonės liaudies komisariatas 1940 m. rugsėjo 4 d. išdavė mandatą naujai paskirtai fabriko „Rūta“ direktorei O. Genaitytei.
Vokiečių okupacijos metais gamyba „Rūtos“ fabrike buvo tęsiama. 1944 m. liepos mėnesį, traukiantis vokiečių kariuomenei iš Šiaulių, „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikas buvo smarkiai sugriautas, nukentėjo nuo gaisrų. Fabriko kolektyvo pastangomis 1945 m. liepos mėnesį buvo atstatyti mažiau karo metu nukentėję karamelės ir monpasjė cechai. 1945 m. liepos 3 d. „Rūtos“ fabrikas pradėjo gamybą.
Taip pat skaitykite: Aromatingas obuolių pyragas
Nepriklausomybės atkūrimas ir šokolado muziejus
1993 m. „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikas buvo grąžintas jo teisėtiems savininkams - A. ir J. Gricevičių įpėdiniams. 2008 m. birželio mėnesį „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriko pastate buvo įkurtas muziejus ir kavinė.
2012 m. duris atvėrė Rūtos šokolado muziejus, kuris tapo tikra šokolado mėgėjų šventove. Muziejuje galima susipažinti su šokolado istorija, dalyvauti degustacijose ir edukacinėse programose.
„Rūta“ šiandien
Šiandien „Rūta“ gamina daugiau kaip 300 skirtingų rūšių gaminių, įskaitant ir specialių produktų grupes (ekologiška, becukrė konditerija, liofilizuota dražė, vaisių ir riešutų, baltyminiai užkandžiai). 2023 m. fabrikas šventė 110 metų jubiliejų, kuriam paminėti sukurta išskirtinė gaminių kolekcija. „Rūta“ turi 24 firmines parduotuves, kavinę ir vienintelį Lietuvoje Šokolado muziejų.
Kiti konditerijos fabrikai Lietuvoje
Be „Rūtos“, Lietuvoje veikė ir kitos svarbios konditerijos įmonės, kurios prisidėjo prie šalies konditerijos pramonės plėtros.
„Klaipėdos konditerija“: istorija ir dabartis
Klaipėdos konditerijos fabriko istorija siekia 1876 m., kai Klaipėdoje buvo įkurtas saldainių ir šokolado fabrikas „Lascha“. 1945 m. gegužės 22 dieną Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas patvirtino, kad „Lascha“ priklauso Valstybiniam konditerijos ir vaisių bei daržovių perdirbimo tresto Klaipėdos krašto kombinatui.
1946 m. birželį fabrike jau veikė minkštos karamelės cechas, atstatytas šokolado ir šokoladinių saldainių gamybos cechas, sumontuotas sirupo virimo įrenginys. 1960 m. pradėjo dirbti 8 t talpos karamelės virimo vakuumas. Didelė dalis fabriko produkcijos buvo skirta realizuoti ne tik įvairiuose TSRS regionuose, bet ir eksportuojama į Afriką, Maltą ir netgi Kanadą.
1976 m. gamykla tapo Klaipėdos konditerijos fabriku ir buvo prijungta prie Šiaulių konditerijos pramonės gamybinio susivienijimo „Rūta“.
1992 m. buvo įregistruota AB „Klaipėdos konditerija“. 2001 m. bendrovė „Invalda“ įsigijo kontrolinį akcijų paketą, o 2006 m. visas turėtas akcijas pardavė stambiausiai Ukrainos konditerinių produktų gamintojai - korporacijai „Roshen“.
2005 m. gamyba iš Dangės pakrantės buvo iškelta į Svajonės gatvę. Buvusio fabriko teritorijoje buvo pastatytas apartamentų ir komercinių patalpų kompleksas „Danės užutėkis“.
tags: #rutos #konditerija #istorija