Rietavo gedulingi pietūs: tradicijos ir dabartis
Mirtis ir gedulas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Tradicijos, susijusios su laidotuvėmis ir atminimo pagerbimu, skirtingose kultūrose skiriasi, tačiau visur siekiama suteikti pagarbą mirusiajam ir paguodą artimiesiems. Šiame straipsnyje aptarsime gedulingų pietų tradicijas, ypač Rietavo kontekste, bei kaip laidojimo paslaugų įmonės prisitaiko prie besikeičiančių visuomenės poreikių.
Laidojimo paslaugų evoliucija Lietuvoje
Šis pavasaris Plungėje veikiantiems gedulo namams yra išskirtinis - minima 30 metų darbo sukaktis. Šiuo metu uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos gralis“ teikia visas reikalingas ritualines paslaugas Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių žmonėms. Bendrovės darbo pradžia siekia dar 1991-uosius metus. Per daugelį veiklos metų bendrovė keitėsi, tobulėjo, ir dabar tai yra modernūs laidojimo namai (su filialu Rietave, įkurtu 2013 metais), padedantys įgyvendinti visus klientų pageidavimus netekties valandą, mirus jų artimajam.
Bendrovė per 30 metų patyrė ne tik pavadinimo pokyčių. Būta ir darbo vietos pasikeitimų. Plungėje pirmiausia ritualinės paslaugos buvo teikiamos patalpose Minijos gatvėje. Po keliolikos metų atsirado proga išsikelti kitur: 2014 metų kovą UAB Beinoro gedulo namai įsigijo pastatą A. Jucio g. 3, kuriame iki tol taip pat buvo teikiamos tokios paslaugos. Lemtingi bendrovei buvo ir 2018-2019 metai. Po ilgo laiko pasikeitė savininkas, prie įmonės vairo stojo naujas direktorius V. Valauskas. Pokyčiai visada reiškia kažką naujo.
Taip ir šioje bendrovėje buvo atverstas baltas lapas: svarbu tapo kurti sąžiningą savo darbuotojams, klientams verslą. Pelnyti žmonių pasitikėjimą ir pagarbą - esminis dalykas. Prisimindamas nuėjusius metus, šiandien vertindamas „Žemaitijos gralio“ paslaugas, V. Valauskas neabejoja, kad jų įmonė tikrai verta vadintis vienais moderniausių gedulo namų visoje Vakarų Lietuvoje. Bendrovės pastatas labai erdvus, čia įrengtos keturios šarvojimo salės, viena itin moderni ir didelė, vadinama „VIP“ patalpa. Artimiausiu metu bus įrengta dar viena salė. Laukia ir bendrų patalpų remontas.
Kaip minėjo V. Valauskas, išsinuomojusieji sales pas juos gauna šimtaprocentinį komfortą ir aptarnavimą: greta kiekvienos šarvojimo salės veikia virtuvėlė su visa reikalinga įranga, garso aparatūra, į patalpas galima patekti tik su magnetiniu raktu. Įmonė, turėdama ilgametę patirtį, teikia visas ritualines paslaugas. Jas galima pavadinti nuo… iki, t. y. nuo mirusiojo kūno paėmimo iš mirties vietos iki jo palaidojimo. Laidojimo namuose esančioje parduotuvėje artimieji gali išsirinkti viską, kas reikalinga velioniui šarvoti: įkapes, laidojimo reikmenis, karstą ar urną, žvakes (jos, jei pageidaujama, bus pašventintos).
Taip pat skaitykite: Tobulas jubiliejinis tortas: receptai
Gedulingi pietūs: tradicija ir reikšmė
Gedulingi pietūs, dar vadinami „pomirtinėmis vaišėmis“, yra senas paprotys, turintis gilias šaknis įvairiose kultūrose. Tai yra susibūrimas po laidotuvių, skirtas pagerbti mirusiojo atminimą, pasidalinti prisiminimais ir suteikti paguodą gedintiems artimiesiems. Lietuvoje gedulingi pietūs tradiciškai rengiami namuose arba kavinėse, restoranuose.
Rietavo regiono ypatumai
Rietavas, būdamas Žemaitijos regiono dalimi, turi savitų laidotuvių ir gedulingų pietų tradicijų. Šiame krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, svarbu laikytis tam tikrų papročių, rodant pagarbą mirusiajam ir jo šeimai. Gedulingi pietūs Rietave dažnai būna kuklūs, tačiau nuoširdūs, juose dalyvauja artimiausi giminės, draugai ir kaimynai.
Gedulingų pietų organizavimas: praktiniai aspektai
Organizuojant gedulingus pietus, svarbu atsižvelgti į keletą praktinių aspektų:
- Vieta: Gedulingi pietūs gali būti rengiami namuose, kavinėje, restorane arba specialiai tam skirtose patalpose, pavyzdžiui, gedulo namuose.
- Meniu: Tradicinis gedulingų pietų meniu Lietuvoje paprastai susideda iš kelių patiekalų: sriubos (dažniausiai barščiai arba kopūstų sriuba), mėsos patiekalo (pvz., kepta kiauliena arba vištiena), bulvių, mišrainės ir deserto (pvz., pyrago arba kisieliaus).
- Aptarnavimas: Jei gedulingi pietūs rengiami ne namuose, svarbu pasirūpinti tinkamu aptarnavimu. Gedulo namai, tokie kaip „Žemaitijos gralis“, dažnai siūlo pilną gedulingų pietų organizavimo paslaugų paketą.
- Atminties pagerbimas: Gedulingų pietų metu galima pasidalinti prisiminimais apie mirusįjį, uždegti žvakę, padėti gėlių.
Pandemijos įtaka laidojimo tradicijoms
Pastaraisiais metais, dėl COVID-19 pandemijos, laidojimo tradicijos visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, patyrė didelių pokyčių. „Žemaitijos gralio“ direktorius V. Valauskas pastebi, jog šiandieną žmonės stengiasi laikytis visų rekomendacijų: atsisveikinti ateina patys artimiausi. „Šarvojimo salėse kėdes esame sustatę taip, kad tarp lankytojų būtų reikiamas atstumas. Sutrumpėjo ir atsisveikinimo laikas. Neveikia viešojo maitinimo įstaigos, todėl gedulingi pietūs neberengiami, keičiasi ir floristikos tradicijos“, - pasakoja V.
Kremavimo populiarumas
Tarp kitko, mirusiojo kūno kremavimas vis labiau populiarėja ir ypač šiuo metu, kai siaučia koronavirusas. „Anksčiau per mėnesį turėdavome 4-5 kremavimus, dabar būna vidutiniškai 14, o kai buvo infekcijos pikas - dar daugiau“, - sako V. Beje, kalbant apie pandeminę situaciją, „Žemaitijos gralis“ ėmėsi visų reikalavimų ir rekomendacijų dėl saugumo užtikrinimo įgyvendinimo. Ypatingas dėmesys skiriamas patalpų dezinfekcijai, įsigytas specialus dezinfekcinis ozonatorius, kuriuo saugiai ir ekologiškai yra dezinfekuojamos salės po laidotuvių ir prieš jas.
Taip pat skaitykite: Pasirinkimo galimybės gedulingiems pietums
„Esame vienintelė įmonė Plungės ir Rietavo savivaldybėse, kuri turi visus reikiamus higienos pasus ir tinkamą transportą, kas pandemijos metu yra ypač aktualu. Esame pasiruošę teikti visas ritualines paslaugas mirties nuo COVID-19 atvejais. Koronaviruso aukų kūnų laikymo, transportavimo klausimais visuomeniniais pagrindais konsultuojame Plungės rajono savivaldybę“, - pažymi V. Valauskas ir priduria, jog būtent dėl pandemijos sukeltos situacijos jų bendrovė atėjo į pagalbą ir Plungės ligoninei.
Užjauta ir pagalba netekties valandą
Kur gyvenimas, ten mirtis ir liūdesys. Tiek medikai, tiek laidojimo paslaugų specialistai kaskart susiduria su žmonėmis, išgyvenančiais netekties skausmą. Jie žino ir supranta, kaip reikalinga rami ir pagarbi aplinka. Linkime įmonei šio gražaus jubiliejaus proga rimties, susikaupimo, įsiklausymo į žmonių pageidavimus, poreikius. Bendrovės teikiamos paslaugos rietaviškiams labai reikalingos, viliuosi, kad įmonei visus planus, kuriuos ji turi Rietavo atžvilgiu, pavyks įgyvendinti.
Slapukų naudojimas internetinėse svetainėse
Bendrovės naudoja slapukus, kad galėtų prisitaikyti prie jų poreikių ir norų funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, todėl nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt., kad sužinotumėme, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. Reklamą.
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas - vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje, kuris persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę, atliekate mūsų svetainėje. Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Taip pat skaitykite: Lietuviškos laidotuvių tradicijos
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu, įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę, teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai, susisiekę su mumis el.
Ispanijos patirtis: lietuvės darbas laidojimo namuose
Ispanija pirmiausia asocijuojasi su atostogomis, žydra Viduržemio jūra, poilsiautojų pilnais paplūdimiais ir jūrų gėrybėmis nukrautais stalais, tačiau ir čia ne visos dienos linksmos. Agnė Neimantienė gyvena mažame Ispanijos miestelyje, dirba vietiniuose laidojimo namuose. Būtent Agnės telefono numerio ieško lietuviai, kai Ispanijoje numiršta artimas žmogus ir kūną reikia pargabenti į tėvynę. Ji prisimena pirmuosius kartus, kai pamatė negyvą žmogų - iš pradžių tai jai varydavo siaubą. „Dabar jau pripratau“, - atvirai sako moteris.
„Niekada nemaniau, kad mano gyvenimas taip pasisuks. Prieš važiuodama į Ispaniją baigiau mokslus Lietuvoje. Išvažiavau su verslo vadybos diplomu ir jau turėjau sūnų, kuris gimė Lietuvoje. Pagimdžiau labai jauna ir išvažiavau ieškoti galimybių užsidirbti. Kai nusprendė išvykti į Ispaniją, Agnei buvo vos 20 metų. Toks amžius, kai viskas buvo įdomu. Jaunimas išsivažinėjo po visas pasaulio šalis. Iš pradžių mąsčiau važiuoti į Angliją, bet čia atrodė egzotika: kalnai, palmės. Pinigų Lietuvoje neturėjome daug, tuo metu nebuvo, iš kur jų turėti. Kažkiek pasiėmiau, bet nedaug. Atvažiavę taupėme, greitai pradėjau dirbti. Nemokėjau nė vieno žodžio ispaniškai. Dabar tikrai taip nepadaryčiau. Į Ispaniją tada drauge atvyko ir Agnės vyras, tačiau jų santykiai neįveikė emigracijos. Po skyrybų ar didelių išbandymų žmonės dažnai nusprendžia grįžti į Lietuvą, kur šeima ir artimieji, bet Agnė buvo tikra - ji pakankamai stiprus žmogus, kad čia įsitvirtintų viena. „Pradėjau dirbti bare, po 4 mėnesių bandžiau atidaryti savo. Įsivaizdavau, kad viską mokėjau, bet baras gyvavo metus, nes iš tikrųjų nieko nemokėjau. Dirbti reikėjo labai daug. Nedirbau naktiniuose baruose, dirbau baruose-restoranuose. Ispanijoje barai užsidaro 2-5 valandą. Buvo atvažiavusi mano močiutė, saugodavo vaikus. Po to gyvenau su savo buvusiu vyru, vėliau išsiskyrėme, likau viena.
Dirbdama viename angliškame bare Agnė susipažino su dabartiniu vyru Chavjeru. „Jis neseniai buvo atidaręs parduotuvę, prieš ją buvo baras, todėl ateidavo kavos. Žiūriu, vis dažniau ateina tos kavos. Nepatiko man jis visai, erzindavo, kad taip dažnai ateina. Mūsų meilės istorija prasidėjo nuo susipažinimo ir pagarbos. Pradėjome kalbėtis, kai nebūdavo žmonių. Skamba keistai, bet iš barų verslo, kur muzika, gėrimai ir šypsenos, lietuvė pasuko tiesiai į laidojimo namus. „Gavau pasiūlymą dirbti laidojimo biure, pardavinėti draudimus. Vieni Ispanijoje atostogauja, o Agnė kasdien susiduria su mirtimi. „Iš įpročio su telefonu į tualetą ar dušą einu, nes galiu bet kada sulaukti skambučio. Jei nėra laidotuvių, tvarkau dokumentus, dirbu su draudimo kompanijomis, žmonėmis. Nelaimės atveju pirmiausia derini su šeima. Būna atvejų, kai reikia ieškoti giminaičių. Tai darome mes, tada deriname paslaugas.
Agnė vis dar prisimena pirmuosius kartus, kai pamatė mirusį žmogų. Iš pradžių tai jai varydavo siaubą. „Kai pradėjau dirbti laidojimo biure, bendradarbiai juokaudami pakvietė: „Ateik, parodysime, kaip dažome.“ Matė, kad bijojau bet kokio krebždesio. Pirmą kartą vaizdas atmintyje liko porai savaičių. Dabar jau nieko, pripratau. Avarijos, vaikai, tragiški įvykiai… Mirtis - nenuspėjama. Būna, kad per dieną nenumiršta nė vienas žmogus. Agnė ateina į darbą, laukia skambučio, bet niekas taip ir nepaskambina. Tokios dienos visada būna linksmos, bet Agnė žino: po ramybės atslenka audra. Pasitaiko dienų, kai sulaukia ne vieno, o, pavyzdžiui, trijų skambučių. „Prieš metus buvo daug mirusiųjų. Ne dešimtis, bet šimtus mačiau. Ispanijoje COVID-19 išplito žaibiškai, žmonės ėmė mirti vienas po kito. Situacija buvo baugi, nežinojome, kaip elgtis. Vilktis tuos kostiumus, nesivilkti. Chaosas. Telefonas netyla, važiuoji susirinkti, deginti, nes neleido šarvoti. Iš pradžių buvo baisu, nusirengdavau prie durų ir ėjau tiesiai į dušą. Po to jau ramiau žiūrėjau, tai pasidarė normali rutina, kasdienis darbas.
„Priklauso nuo situacijos, bet kai yra tautietis, jautiesi kitaip. Paskambina, kad mirė lietuvis. Tada ieškau per aplinkinius, socialinius tinklus, kol prieinu prie šeimos. Būna, kad nerandu. Tada kūnas lieka morge, pradeda ieškoti policija. Buvo atvejis, kad kūnas buvo laikomas daugiau kaip 6 mėnesius. Moteris, gyvenanti Ispanijoje, neturėjo jokios šeimos. „Pavyzdžiui, pradedama byla ir negali pasiimti kūno. Tai trunka ilgai, šeima nerimauja, ne visi supranta, kad negalima pasiimti kūno. Tai viena iš kebliausių situacijų. Stengiuosi gauti kuo daugiau informacijos, kaip viskas vyksta, ir perduoti jiems. Mirus artimam žmogui, skausmas - beribis.
„Jei šeima nusprendžia kūną gabenti į Lietuvą, jis balzamuojamas, yra užsakomas specialus karstas, reikia daug dokumentų: sanitariniai, medicininiai leidimai, mirties išrašai. Tuo užsiima skrydžių departamentas. Turi susisiekti su tuo departamentu, kuris užsiima repatriacija. Kaina ne visada vienoda. Cinkuotas karstas dedamas į specialias vietas. Velionio artimieji, supratę, kad laidotuvėmis rūpinsis lietuvė, maloniai nustemba. „Kai kas vertina, kai kas nustemba. Tokiose situacijose žmonės pasimetę. Jiems svarbiausia su kuo nors susisiekti, kad tuo užsiimtų. Jie nemąsto, lietuvis ar kas kitas, tik nori, kad viskas būtų sutvarkyta. Kai atsigauna, reikia sutvarkyti pašalpos, pensijos dokumentus, tada kreipiasi ir klausia, kaip tai daryti. Kūno pargabenimo į Lietuvą kaina priklauso nuo daugybės niuansų.
„Karstas, gėlės, kremavimas, repatriacija. Kaina priklauso nuo šeimos pageidavimų. Priklauso nuo to, kaip mirė, iš kur turime pasiimti. Vidutinė kaina - 4 tūkstančiai, jei nešarvojame. Būna, kad čia yra draugų, giminių, kurie nori atsisveikinti, todėl pašarvojame Ispanijoje. Atliekamos visos apeigos, balzamuojama, siunčiama į Lietuvą, tada vėl yra kita kaina. Laidotuvių tradicijos Lietuvoje ir Ispanijoje skiriasi. Ispanai gedi kitaip nei mūsų tautiečiai. „Ispanai nekreipia tiek dėmesio į detales. Lietuvoje visi žiūri į rūbus, žvakes, muziką, ateina koks nors smuikininkas. Ispanijoje - ne. Žmogus miršta, jis pašarvojamas, čia nedegamos žvakės. Nors lietuviams bandau taikyti lietuviškas tradicijas, Ispanijoje taip nedaroma. Šarvojama įprastai 24 valandas. Ispanai su velioniu atsisveikina be giedotojų, be sumuštinių ir juo labiau be alkoholinių gėrimų. Gedulingi pietūs po laidotuvių irgi nevyksta.
Nors Agnės kasdienybė - mirtis ir neaprėpiamas artimųjų skausmas, į pasaulį ji žiūri pozityviai. „Niekada neverkiau, nors būna situacijų, kad labai gaila, bet nešiesi tai namo. Neverkiu, nes tai neprofesionalu. Kalbiesi su šeima, aplink visi verkia, o aš juk negaliu pradėti verkti. Galiu paguosti, apkabinti. Visą laiką turiu būti pasiruošusi, nes būna tiek daug situacijų, tiek niuansų, kad tiesiog privalau. Aš nežinau reakcijos, kiekvienas reaguoja kitaip. Būna, pradeda rėkti“, - sako A.
tags: #rietavas #gedulingi #pietus #tradicijos