Respublikos pietų tradicijos: nematerialaus kultūros paveldo apžvalga
Nematerialus kultūros paveldas yra esminė žmonijos kultūros dalis, apimanti tradicijas, papročius, žinias ir įgūdžius, kurie perduodami iš kartos į kartą. UNESCO apibrėžia jį kaip praktiką, vaizdus, raiškos formas, žinias, įgūdžius, taip pat su jais susijusias priemones, objektus, žmogaus veiklos produktus ir su jais susijusias kultūros erdves, kuriuos bendruomenės, grupės ir kai kuriais atvejais pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. Šis paveldas nuolat atkuriamas bendruomenių ir grupių, reaguojant į savo aplinką, sąveiką su gamta ir savo istorija, suteikiant jiems tapatybės ir tęstinumo pojūtį.
Nematerialaus kultūros paveldo bruožai ir reikšmė
Visas paveldo praktikas sieja keletas svarbiausių bruožų:
- Tęstinumas ir ilgaamžiškumas: Žinios ir praktika perduodama iš kartos į kartą.
- Rankų darbas ir kūrybiška veikla: Apima muziką, šokius, amatus ir maisto gamybą.
- Vertybės: Konkrečią praktiką žmonės laiko svarbia savo tapatybės dalimi.
Valstybės, teikdamos siūlymus UNESCO įtraukti tam tikras praktikas į Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, įsipareigoja imtis konkrečių veiksmų toms praktikoms puoselėti ir išsaugoti ateities kartoms.
Lietuvos indėlis į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą
Iš Lietuvos paveldo į UNESCO sąrašą įrašyta Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika (2008 m.), Dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse (2008 m.) bei lietuviškos daugiabalsės dainos - sutartinės (2010 m.).
Žmogaus balsas, žodis ir judesys: muzika, šokis, poezija ir pasakojimo menas
Šiandieniniame pasaulyje, kurį vis labiau veikia globalizacija, svarbu išsaugoti ir puoselėti vietines kultūros tradicijas. Muzika, šokis, poezija ir pasakojimo menas yra neatsiejama daugelio kultūrų dalis, atspindinti jų istoriją, vertybes ir socialinę struktūrą.
Taip pat skaitykite: Kur pavalgyti Kaune naktį?
- Alepo kudud (Al-Qudoud al-Halabiya), Sirija: Tradicinė Alepo regiono muzika su fiksuota melodija, atliekama tiek religiniais, tiek linksminimosi tikslais. Dainomis pasakojamos gyvenimo, meilės, garbės istorijos, jų žodžiais tampa ir poezijos eilės. Gerai įgudę atlikėjai dainos žodžius gali improvizuoti pagal tai, kas vyksta aplinkui. Alepo gyventojams kudud muzika yra vienas iš vidinės stiprybės šaltinių, ypač gyvenant karo sąlygomis.
- Tajų Xoe šokis, Vietnamas: Xoe šokio judesiai simbolizuoja žmogaus veiklas ritualuose, kultūroje, darbe ir gyvenime. Šokama vestuvėse, kaimelių šventėse, bendruomenės renginiuose ir specialių ritualų metu. Šie ir kiti šokio judesiai simbolizuoja sveikatos ir harmonijos linkėjimus visai bendruomenei. Perduodamas iš kartos į kartą, xoe šokis tapo svetingumo simboliu ir šiaurės vakarų Vietname gyvenančių tajų tapatybės dalimi.
- Kongo rumba, Kongo Respublika ir Kongo Demokratinė Respublika: Miesto vietovėse populiarus šokis ir muzikos žanras, kilęs iš senovinio šokuoto šokio nkumba. Kongo rumba šokama tiek švenčiant, tiek gedint; ir privačiose, ir viešose, ir religinėse erdvėse. Rumba laikoma svarbiu Kongo žmonių tapatybės elementu, ja skleidžiamas supratimas ir solidarumas tarp kartų bei skirtingų socialinių visuomenės grupių.
- Gamelan muzika, Indonezija: Gamelan vadinamas tradicinis perkusijos orkestras ir jo naudojami muzikos instrumentai. Šio žanro muzikoje galioja labai tikslios ir konkrečios ritmo, metro, suderinimo taisyklės. Gamelan muzika skamba religinėse ceremonijose ir ritualuose, tradicinio teatro pasirodymuose, festivaliuose ir koncertuose.
- Nora šokio teatras, Pietų Tailandas: Gaivalinga, akrobatinė šokio teatro ir improvizuoto dainavimo forma. Nora šokio teatras yra bendruomenės praktika: pasirodymai vyksta vietiniais dialektais, o muzika ir žodžiai sustiprina socialinius ir kultūrinius žmonių ryšius.
- Pasillo dainos ir poezija, Ekvadoras: Poromis mažais žingsneliais šokamas pasillo yra vietinės muzikos ir atvežtinių muzikos stilių mišinys. Tai dinamiška ir nuolat besikeičianti praktika, kuriai akomponuoja gitaros; vokalai iš esmės deklamuoja muzikinį eilėraštį apie meilę, išsiskyrimą, šeimą, tėvynę, gyvenimą ir mirtį.
- Bakhshi pasakojimo menas, Uzbekija: Uzbekijos gyventojų uzbekų ir karakalpakų muzikinio pasaulio centre yra epinė poezija. Žodžiu bakhshi vadinamas šių epinių pasakojimų pasakojimas-atlikimas, akomponuojant vietiniams instrumentams dombrai ir kobuzai. Bakšiai turi prikaustyti klausytojų dėmesį savo melodijomis ir įdomiu bei originaliu pasakojimo būdu, kūrybiškai panaudojant kalbą, žodžių žaismą, patarles ir posakius.
- Falak muzika, Tadžikija: Falak yra išraiškinga ir filosofinė Tadžikijos kalnų gyventojų folklorinė muzika. Ją atlieka solistė arba solistas - a cappella, pritariant vienam instrumentui arba pritariant visam ansambliui ir šokėjams. Dažniausiai falak dainose kalbama apie meilę, skausmą, kančią, tėvynę, išsiskyrimą ir viltį susitikti vėl.
- Dutar instrumento gamyba, muzika ir dainos, Turkmėnija: Dutar reiškia ir tradicinį instrumentą, ir muzikos žanrą. Instrumentas dutar - tai kriaušės formos ilgakaklė, dviejų stygų liutnia. Dutar muzika gali būti grojama viena, be žodžių arba su vokalu.
- M’bolon instrumentas, Malis: Malio kultūrinės tradicinio perkusinio instrumento m’bolon praktikos ir raiškos. M’bolon yra tuščiavidurio moliūgo muzikos dėžė su neapdirbta karvės oda ir lanko formos mediniu kaklu su stygomis.
Žmogaus siela, dvasinis lygmuo ir kūno judesys: šventės
Šventės yra svarbi kultūros dalis, atspindinti bendruomenės vertybes, istoriją ir tradicijas. Jos suteikia žmonėms galimybę susiburti, švęsti ir prisiminti svarbius įvykius.
- Šv. Jono Krikštytojo šventė ir apeigos, Venesuela: Šios šventės ir jos apeigų praktikos prasidėjo XVIII a. afro-venesueliečių bendruomenėse ir nuo pat pradžių jose yra ir stiprios katalikybės elementų įtakos, ir į pietus nuo Sacharos esančiuose Afrikos kraštuose pasireiškiančių muzikinių, žodinių bei fizinių išraiškų. Ši šventė joje dalyvaujantiems simbolizuoja kultūrinį pasipriešinimą ir laisvę, taip pat padeda prisiminti vergauti priverstus savo protėvius.
- Didysis Tarichos festivalis, Bolivija: Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais Bolivijos mieste Tarichoje vyksta tikinčiųjų procesijos, muzikiniai festivaliai, įvairios varžybos ir fejerverkai, skirti šv. Rokui.
Lietuvos žydų (litvakų) kultūros paveldas
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė turi turtingą ir įvairų kultūros paveldą, kuris apima kalbą, religiją, virtuvę, muziką ir šokius. Šis paveldas yra svarbi Lietuvos istorijos dalis ir prisideda prie šalies kultūrinės įvairovės.
Žydų šventės: Lietuvos žydų bendruomenė mini įvairias žydų šventes, tokias kaip Pesachas, Šavuot ir Chanuka. Šios šventės yra svarbios žydų religinio ir kultūrinio gyvenimo dalis.
- Pesachas: Viso pasaulio žydai tūkstantmečius menančią savo istorijos ir religijos šventę - Pesachą švenčia pradedant nisano mėnesio (kovo arba balandžio) 15 diena. Pesacho šventės istorijos pagrindinė mintis - pavergtos sąmonės išlaisvinimas, jos transformavimas.
- Šavuot: Toros dovanojimo šventė. Tą dieną žydų tauta gavo dorovinio gyvenimo įstatymą. Tradicinės Šavuot vaišės ruošiamos iš pieno produktų ir medaus.
- Chanuka: Šventė mini šviesos pergalę prieš tamsą ir judaizmo pergalę prieš pagonybę. Chanuka tęsiasi aštuonias dienas. Per Chanuką pasaulio žydai prisimena stebuklą, kuris įvyko II amžiuje prieš m.e. senovės Izraelyje, kai prasidėjo sukilimas, kuris truko trejus metus.
Litvakų virtuvė: Litvakų virtuvė yra unikali ir skani. Tradiciniai litvakų patiekalai yra beigeliai, cepelinai ir kugelis. "Lietuvos žydų (litvakų) gastronominis pasaulis lietuviams visada buvo savas, nes esantis gretimame name, kitoje gatvelėje, karčemoje ar krautuvėlėje. Tačiau kartu svetimas - nes kitoks, pažymėtas krikščioniui sunkiai suprantamų košerinio maisto reikalavimų". Košerinė mityba skirstoma į tris produktų grupes: pieno, neutralūs parve ir mėsos produktai. Joks mėsos patiekalas nebus ruošiamas su pieno produktais. Parve - tai viskas kas auga, t.y. augalinės kilmės produktai: daržovės, vaisiai, sėklos, grūdai ir žuvys.
Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“: Ansamblis puoselėja ir populiarina žydų dainas ir šokius.
Taip pat skaitykite: Dienos pietų apžvalga „Republic“
Armėnija: kultūros ir istorijos lobynas
Armėnija yra Užkaukazės regiono valstybė, turinti senovės istoriją ir turtingą kultūrą. Šalis garsėja savo vienuolynais, bažnyčiomis, kalnų peizažais ir svetingais žmonėmis.
- Religija: Dominuojanti religija Armėnijoje yra krikščionybė. Armėnija tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija (301 m.).
- Virtuvė: Armėnų virtuvė yra viena iš seniausių Azijoje ir Užkaukazėje. Jos tradicijoms - tūkstančiai metų. Armėnų virtuvės pagrindas - žalumynai, daug žalumynų, sūriai, daržovės, mėsa ir lavašas. Nacionalinis Armėnijos gėrimas yra konjakas.
- Lankytinos vietos: Šventasis Ararato kalnas, Tatevo vienuolynas, Gehardo kompleksas, Sevano ežeras, Cachkadzoras, Diližanas.
Taip pat skaitykite: Įvairių šalių gimtadienio papročiai
tags: #republic #dienos #pietus #tradicijos