Gimtadienio tradicijos: kelionė aplink pasaulį
Gimtadienis - tai ypatinga diena, kai švenčiame savo gimimą ir dar vienus nugyventus metus. Tai laikas, kai artimieji ir draugai susirenka kartu, kad išreikštų savo meilę, rūpestį ir palankumą. Tačiau gimtadienio šventimo tradicijos skiriasi visame pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime gimtadienio tradicijų istoriją ir įvairovę skirtingose šalyse.
Gimtadienių ištakos
Gimtadienių šventimo tradicijos šaknys siekia senovės laikus. Manoma, kad kalendorių sudarymas sudarė pagrindą atsirasti gimtadieniams. Kai žmonės pradėjo stebėti mėnulio ciklus, pastebėti besikartojančius metų laikus ir sudarinėti kalendorius, jiems pasidarė lengviau paskaičiuoti savo gimimo datą bei kasmet ją paminėti. Pirmieji kalendoriai atsirado VI tūkst. pr. Kr.
Laikais iki krikščionybės, kuomet vyravo tamsus pagoniškas mąstymas, žmonės tikėjo, kad blogio jėgos aplanko žmogų per jo gimtadienį. Norėdami apsisaugoti, žmonės susiburdavo aplink gimtadienio kaltininką ir keldavo triukšmą (plodavo rankomis, garsiai linkėdavo gerų dalykų gimtadienio kaltininkui), kuris turėtų išgąsdinti blogio jėgas ir priversti jas atsitraukti. Tuomet nebuvo tradicijos teikti dovanas gimtadienio proga, tačiau jei svečias atsinešdavo dovaną, tai buvo laikoma pagarbos ženklu.
Pirmieji gimtadienius pradėjo švęsti karaliai ir valdovai, kadangi buvo manoma, jog gimtadienius gali švęsti tik pakankamai svarbūs žmonės, galintys surengti didelę puotą ir sukviesti daug svečių.
Ginčijamasi, iš kur kilusi gimtadienio torto tradicija. Gimtadienio torto žvakučių tradicija manoma, kad susijusi su žmonių tikėjimu, kad Dievas gyvena danguje ir uždegtos žvakutės padeda nusiųsti jam signalą ar maldas. Vokiečiai uždegdavo vieną didelę žvakę pyrago centre, simbolizuojančią gyvenimo šviesą.
Taip pat skaitykite: Komedija, kelionės ir teisė: Vaidoto Grincevičiaus istorija
Žymiausias ir populiariausias gimtadienis visoje istorijoje - Jėzaus Kristaus gimtadienis prieš daugiau nei 2000 metų. Nuo tada, kai Jėzus gimė Betliejuje, viso pasaulio krikščionys kasmet švenčia Jėzaus gimtadienį - Šv. Kalėdas. Istoriniai įrašai rodo, kad Egipto karalius Erodas I a. pr. Kr. šventė savo gimtadienį.
Gimtadienio tradicijos skirtingose šalyse
Skirtingose šalyse gimtadienio šventimo tradicijos skiriasi. Štai keletas pavyzdžių:
- Latvija: Gimtadienio kaltininko kėlimas su kėde tiek kartų, kiek sueina metų.
- Vokietija: Žvakutės uždegamos ant gimtadienio torto iš pat ryto ir paliekamos degti visą dieną. Dedama tiek žvakučių, kiek gimtadienio kaltininkui sueina metų plius viena dėl sėkmės. Vakare po vakarienės visi dainuoja gimtadienio dainą, o gimtadienio kaltininkas užpučia žvakutes, prieš tai sugalvojęs norą. Tuomet išvyniojamos dovanos ir prasideda vakarėlis. Jei vyrui sueina 30 metų, o jis vis dar neturi merginos, jis turi šluoti rotušės laiptus. Jo draugai meta šiukšles ant laiptų, o gimtadienio kaltininkas šluoja.
- Danija: Pro langą išskleidžiama vėliava, žyminti, kad šiame name gyvena žmogus, kuris švenčia gimtadienį.
- Vietnamas: Visų gimtadieniai švenčiami naujųjų metų dieną, kadangi vietnamiečiai nežino tikslios savo gimimo datos.
- Filipinai: Kepami įvairių dydžių ir formų gimtadienio tortai, valgomi makaronai, simbolizuojantys ilgą gyvenimą, puošiama balionais ir pinatomis (ryškiaspalviai, tuščiaviduriai, iš popieriaus ir klijų pagaminti daiktai, kurių vidus pripildomas saldainių, konfeti ir smulkių dovanėlių).
- Korėja: Per pirmąjį gimtadienį kūdikiui ant stalo padedami 4 daiktai: pieštukas, liniuotė, siūlas ir pinigai, iš kurių vaikas turi pasirinkti vieną.
- Jungtinės Amerikos Valstijos: Ant gimtadienio torto dedama tiek žvakučių, kiek gimtadienio kaltininkui sueina metų. Pastarasis turi sugalvoti norą ir vienu įkvėpimu užpūsti visas žvakutes.
- Meksika: Vyrauja gyvūnų formos pinatos. Kai merginai sukanka 15 metų, surengiamas didelis vakarėlis ir pakviečiama daug žmonių, siekiant ją pristatyti kaip jauną moterį.
- Kuba: Daug maisto, muzikos, pinatų ir daug žmonių, dainuojančių gimtadienio dainas ir žaidžiančių žaidimus.
- Gajana: Gaminami ypatingi patiekalai (vištienos, antienos arba ėrienos troškinys su ryžiais, kepamas vaisių biskvitas).
- Ekvadoras: Kai merginai sueina 15 metų, surengiama didelė puota ir mergina pasipuošia rožine suknele ir aukštakulniais.
- Brazilija: Gimtadienio kaltininkui tempiamas ausies spenelis tiek kartų, kiek jam suėjo metų. Gimtadienio kaltininkas pirmą gimtadienio torto gabaliuką duoda savo pačiam ypatingiausiam artimam žmogui ar draugui.
- Airija: Sukaktuvininkas laikomas už kojų ir kratomas taip, kad galva nestipriai stuktelėtų į grindis - po vieną kartą už kiekvienus metus, ir dar kartelį - laimei.
- Japonija: Gimtadienio šventimo tradicijos kitokios, nei pas mus. Šventė rengiama tik 3, 5 ir 7 metų sulaukusiems vaikams ir ji tik mažumai iš jų sutampa su tikrąja gimimo data. Tada vaikai aprengiami naujais drabužiais ir vedami į šventyklą. Vaikų gimtadienis Japonijoje laikomas labiau tėvų nuopelnu, o ne švente vaikams.
- Jamaika: Parodydami, kad žmogus tapo vyresnis, jo draugai turi apibarstyti jį „dulkėmis“ (paprastai jas atstoja miltai).
- Olandija: Sukaktuvininkas sodinamas prie pietų stalo į specialiai išpuoštą kėdę.
- Kinija: Gimimo dieną valgomi ilgi makaronai, kurie simbolizuoja ilgaamžiškumą. Suvalgyti juos reikia sveikus, t.y. neatkandant ir nenugnybiant.
Gimtadienio reikšmė
Gimtadienis - tai daugiau nei tiesiog šventė ar paprastas būdas pažymėti dar vienerius praėjusius metus. Jis yra simbolis, kuris neša savyje gilesnes prasmes ir atspindi skirtingų tautų, kultūrų bei tradicijų ypatybes. Į šią dieną žiūrima kaip į galimybę atsigręžti į asmeninio gyvenimo kelionę, įvertinti jos svarbiausius momentus ir švęsti ateities galimybes.
Antropologai pastebi, kad gimtadienio šventimas ir su juo susijusios ceremonijos turi gilias šaknis įvairiose kultūrose. Daugelyje kultūrų egzistuoja įvairūs prietarai, susiję su ankstyvu sveikinimu gimtadienio proga. Plačiai paplitęs tikėjimas, kad pasveikinus žmogų anksčiau nei jo gimtadienio dieną, galima "užtraukti" jam nelaimę ar net sutrumpinti gyvenimą. Folkloro tyrinėtojai šį reiškinį sieja su plačiai paplitusu tikėjimu, kad per anksti minint svarbią datą, galima "pagundyti likimą". "Šie prietarai atspindi giluminį žmonių poreikį kontroliuoti nežinomybę ir chaosą, kuris mus supa," - teigia socialinės psichologijos ekspertai. Įdomu tai, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kur racionalumas ir mokslas užima vis didesnę vietą, šie prietarai nemažėja, o kartais net stiprėja.
Gimtadienio šventimas - tai ne tik asmeninio gyvenimo įvykis, bet ir svarbus socialinis ritualas. Socialinių santykių tyrinėtojai pastebi, kad gimtadienio sveikinimai atlieka keletą svarbių funkcijų. Pirmiausia, jie patvirtina žmogaus svarbą socialiniame tinkle - kai mus sveikina su gimtadieniu, jaučiamės matomi ir vertinami. Antra, sveikinimai suteikia progą išreikšti jausmus, kuriuos kasdienybėje dažnai slepiame ar nerandame tinkamo momento pasakyti. "Gimtadienio sveikinimai - tai savotiška socialinė valiuta, kuria mes mainomės," - teigia komunikacijos specialistai. "Tai padeda išlaikyti ryšį tarp žmonių, net jei jie retai bendrauja kitomis progomis. Būtent dėl šios priežasties daugelis žmonių jaučia įtampą, jei pamiršta pasveikinti artimą žmogų su gimtadieniu.
Taip pat skaitykite: Kaip iškepti gimtadienio tortą?
Ar galima sveikinti su gimtadieniu anksčiau?
Požiūris į ankstyvus gimtadienio sveikinimus skiriasi priklausomai nuo kultūros. Vakarų pasaulyje dažnai laikomasi nuomonės, kad idealu sveikinti būtent gimtadienio dieną, tačiau nėra griežtų tabu dėl ankstesnių sveikinimų. Įdomu tai, kad kultūrose, kur tradiciškai svarbesnės ne individualios, o kolektyvinės šventės, gimtadieniai dažnai švenčiami kukliau, o sveikinimai nėra tokie formalizuoti. Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje vis daugiau kultūrų perima vakarietiškas gimtadienių šventimo tradicijas - su tortais, žvakutėmis, gimtadienio dovanomis ir sveikinimais.
Grįžtant prie pradinio klausimo - ar galima sveikinti su gimtadieniu anksčiau - atsakymas nėra vienareikšmis. Iš vienos pusės, griežtai laikantis tradicijų, idealu sveikinti būtent gimtadienio dieną. Jei žinote, kad gimtadienio dieną negalėsite pasveikinti asmeniškai ar telefonu, geriau pasveikinti anksčiau nei vėluoti.
Socialinių tinklų ir skaitmeninių komunikacijos priemonių era įnešė naujų aspektų į gimtadienio sveikinimų tradiciją. Komunikacijos technologijų specialistai pastebi, kad skaitmeninėje erdvėje sveikinimų laikas tampa vis lankstesnis. Įdomu tai, kad tyrimai rodo, jog žmonės skirtingai vertina skirtingais būdais gautus sveikinimus.
Galbūt svarbiausia ne tai, kada tiksliai pasveikiname žmogų, o tai, kad skiriame laiko ir pastangų parodyti, jog jis mums rūpi. Taigi, ar galima sveikinti su gimtadieniu anksčiau? Šiuolaikiniame kontekste - taip, jei tai darome apgalvotai ir su pagarba žmogaus įsitikinimams.
Šeimos tradicijų svarba
Prisiminkite savo vaikystę. Kas ryškiausiai išlikę prisiminimuose? Šventės. Tradicijos. Unikalūs jūsų šeimos ritualai. Tai yra tie dalykai, kurie sukelia ryškias, malonias emocijas. Tradicijos gali būti ir nuostabūs maži dalykėliai, kurie dažniausiai nereikalauja specialaus elgesio, ypatingų įvykių, tačiau sukelia jausmus, nusėda atmintyje, kuri leidžia vėl ir vėl juos patirti.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio desertai
Vargu ar rastume dar vieną reiškinį šeimos gyvenime, kuris būtų toks visapusiškas, atspindintis šeimos gyvenimo kontekstą ir tarpusavio ryšius. Tradicijos visapusiškumas pasireiškia tuo, kad įtraukia visus šeimos narius ir visiems ji yra reikšminga. Jei taip nėra, tradicija ima byrėti. Kultūrinis kontekstas taip pat formuoja tradicijas.
Šventinės tradicijos - tai tie dalykai, kuriuos mes darome specialiomis, ypatingomis progomis ir vadiname šventėmis. Šeimos tradicijos - tai veikla, kuriai įtakos turi visi šeimos nariai, jos atspindi jų gyvenimo stilių. Kasdienė šeimos veikla, įpročiai. Tam, kad mūsų veiksmus, įpročius galėtume vadinti tradicijomis, jos turi įtraukti tokius komponentus: bendravimo, įsipareigojimo, tęstinumo.
Bendravimas, atrodytų, yra elementarus ir paprastas kiekvienos šeimos gyvenimo elementas. Tačiau švenčių, tradicijų ar šeimos ritualų metų jis būna šiek tiek kitoks. Gilesnis, galbūt prasmingesnis, jautresnis. Toks bendravimas stiprina šeimos artumo jausmą, supratimą, meilę. Bendraudami mokomės padėti vieni kitiems įveikti sunkumus, išgyventi netektis, atleisti. Tai bendradarbiavimo ir susitaikymo metas. Kalbame apie įvykius dabartiniame mūsų gyvenime, su jais susijusius jausmus, aptariame idėjas. Gimsta tokie pokalbiai, kuriems įprastą dieną dažniausiai neturime laiko ar tiesiog nesame linkę atvirauti.
Tyrėjai Nick Stinnett ir John DeFrain teigia, kad tradicijos yra tai, ką vadiname „Mes visada…“. Tradicijų kuriamas įsipareigojimo šeimai jausmas suteikia priklausymo grupei ir atsakomybės pojūtį. Jausmas, kad priklausai šeimai (socialinei grupei), padeda jaustis saugiu ir apsaugotu, leidžia pajusti savo identitetą. Tai ypač svarbu asmens laimės ir gerovės suvokimui.
W. Doherty teigia, kad šeimos tradicijų palaikymas padeda šeimai išvengti išsibarstymo, kuris tyrėjų dar vadinamas entropija. Fizikos moksluose šiuo žodžiu apibūdinama fizinės sistemos tendencija prarasti energiją ir sąsajas laikui bėgant, tarsi dujos, kurios pasklinda ore. Tradicijomis šeima siekia pastovumo, užtikrintumo, tikrumo jausmo šiame nuolat besikeičiančiame, skubančiame pasaulyje. Tradicijų laikymasis - tai šeimos indėlis į tai, ką jai perdavė ankstesnės kartos ir „kokie mes turime išlikti“, nes tai yra „mūsų šeima“.
Dažniausiai tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Kai kurios grindžiamos religiniais įsitikinimais (pvz. malda prieš valgį), kitos kyla iš kultūrinio ar etninio paveldo (Užgavėnės). Tai ir puiki vaikų auklėjimo priemonė. Mokant juos apie praeitį, ugdomas jų kultūrinis identitetas, mokoma pajusti ryšį su praeities kartomis. Mums bręstant, vėliau senstant, poreikis išlikti tokiu pačiu ir pasidalinti savo patirtimi su jaunesniais tik stiprėja. Kelios kartos, dalyvaudamos tradicijose patenkina savo poreikius.
Žinoma, šiek tiek užtrunka, kol suvokiame tikrąją tradicijų ir šeimos ritualų prasmę, stiprybę, kurią gauname iš jų. Dažniausiai tik sukūrę savo šeimas ir susilaukę vaikų imame galvoti, ką vertingo mes jiems galime perduoti. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių šeimos nariai nutolsta vieni nuo kitų. Skyrybos, persikraustymas, studijos kitame mieste ar valstybėje. Tai atitolina net ir artimiausius šeimos narius. Tradicijų paskirtis ir yra išlaikyti tuos ryšius, kad ir kas benutiktų.
Dažnos šeimos tradicijos susijusios su maistu. Ir tai puiku. Apskritai, maistas, jo patiekimas turi ypatingą reikšmę bendravimui. Bendri pietūs ar vakarienės metas susideda iš daugybės mažyčių smulkmenų - pokalbių valgant, daiktų, veiksmų prie stalo, dalykų kurie sunkiai pastebimi iš šalies, tačiau neabejotinai yra svarbūs. Bendri pietūs turi neįtikėtinai didelę reikšmę vaikams. Tyrimai rodo, kad kuo dažniau šeima pietauja ar vakarieniauja kartu, tuo rečiau vaikams ir paaugliams knieti išbandyti cigaretes, alkoholį, narkotikus, ankstyvus lytinius santykius, rečiau serga depresija, valgymo sutrikimais, rečiau turi minčių apie savižudybę, geriau sekasi mokykloje, jų žodynas platesnis. Jau minėti artumo, priklausymo grupei, pastovumo jausmai, yra lemtingi mūsų psichikos sveikatai. Tai ypač svarbu paauglystėje, kai identiteto poreikis pasidaro labai svarbus ir aktualus. Įrodyta, kad tradicijų laikymasis netgi sušvelnina streso poveikį vaikams, kurių tėvai išsiskyrė, taip pat augantiems su vienu iš tėvų. Tradicijos turi terapinę reikšmę.
Šeimos konsultantai, dirbdami su šeimomis, dažnai savo klientų prašo papasakoti apie šeimoje vyraujančias tradicijas, jų eigą, šeimos narių vaidmenis jose. Apie savo šeimos tradicijas verta susimąstyti, nes labai svarbu suprasti kiekvienos tradicijos prasmę, ką ji mums reiškia. Aklas tradicijų sekiojimas neturi teigiamo poveikio šeimos gyvenimui.
Kaip sukurti naujas tradicijas?
Jei neturime keletą kartų siekiančių tradicijų, nenusiminkime. Pats metas jas susikurti. Žinoma, tam reikės pasiruošimo ir pastangų. Pirmiausia, nuspręskite, kokio tikslo norėtumėte pasiekti nauja tradicija, kokia tai bus veikla ir kuo ji reikšminga jūsų šeimai. Labai svarbu, kad nauja tradicija įtrauktų kiekvieną šeimos narį ir patenkintų kiekvieno poreikius. Pasirinkite tinkamą laiką įgyvendinti naują tradiciją ir pamąstyti, kaip dažnai ji turėtų kartotis. Pradėkite po truputį, įgyvendinkite vieną ar dvi, ir stebėkite, kaip viskas vyksta, prigyja jos ar ne.
Nepamirškite dvasinių ar religinių tradicijų. Karts nuo karto įvertinkite šeimos tradicijas. Įsitikinkite, ar jos vis dar reikšmingos šeimos nariams. Naudinga aptarti esamas ir planuoti naujas. Surašykite visas jūsų šeimos tradicijas ant lapo. Kartais šeimos net neįtaria apie vienos ar kitos tradicijos egzistavimą jų šeimoje, pvz. sekmadienio pusryčiams kepate kiaušinienę. Atidžiai peržiūrėkite sąrašą, visi padiskutuokite, kuo džiugina ir kuo reikšminga kiekviena tradicija. Ar norite ją tęsti? Gal yra tokių, kurios nebedžiugina? Būkite pasiruošę atsisakyti tų, kurios nebėra reikšmingos šeimai ir išbraukite jas iš sąrašo. Paryškinkite tas, kurių norėtumėte dažniau. Papildykite sąrašą naujomis tradicijomis, kurių norėtumėte savo šeimoje. Sugalvoti šventę, kurios niekas daugiau neturi, pvz. Pažadai kitiems metams, užrašyti jį ant lapelių ir padėti kitiems metams. Pasiūlyti vaikams kasdien ant lapelių rašyti, ką gero tą dieną nuveikė, dėti juos į prakartėlės ėdžias.
Prasmingos šeimai tradicijos ir ritualai stiprina šeimos saitus, sukuria jausmą, kad esi istorijos dalis. Tradicijos yra nuorodos mūsų pasąmonėje. Svarbiausios yra tos, apie kurių egsistavimą mes net nenutuokiame.
tags: #su #gimimo #diena #tradicijos