Rauginti kopūstai – stebuklinga sveikatos ir lieknėjimo paslaptis!

Svorio metimas neturi būti sudėtingas. Produktas svorio metimui neturi būti nuobodus - rauginti kopūstai tuo puikiai įrodo. Šis produktas ne tik padeda kontroliuoti svorį, bet ir gerina virškinimą, palaiko žarnyno mikroflorą ir turi vos kelias kalorijas.

Rauginti kopūstai - puikus pasirinkimas lieknėjimui

Vienoje stiklinėje raugintų kopūstų - vos apie 19-25 kalorijos, tačiau daug skaidulų, kurios suteikia ilgalaikį sotumo jausmą. Be to, natūrali fermentacija skatina gerųjų žarnyno bakterijų augimą. Rauginti kopūstai padeda lieknėti be dietų. Norint numesti svorio, nereikia brangių papildų ar griežtų dietų. Produktas svorio metimui, kuris palaiko sotumą, gerina virškinimą ir padeda subalansuoti mitybą - tai rauginti kopūstai. Tad kopūstų dieta veiksmingiausia, jei valgote kuo daugiau raugintų kopūstų. Raugintų kopūstų galima (ir netgi reikia) valgyti tris kartus per dieną.

Raugintų kopūstų nauda:

Mažai kalorijų: Raugintų kopūstų energinė vertė yra 19 kcal 100 g produkto.
Sotumo jausmas: Dėl didelio skaidulų kiekio suteikia ilgalaikį sotumo jausmą.
Virškinimo gerinimas: Natūrali fermentacija skatina gerųjų žarnyno bakterijų augimą.
Medžiagų apykaitos suaktyvinimas: Reguliariai vartojant raugintus kopūstus, suaktyvėja medžiagų apykaita.
Žarnyno mikrofloros atkūrimas: Būtent dėl raugintuose kopūstuose esančių probiotikų atkuriama natūrali žarnyno mikroflora. Sumažėja ir slopinama patogeninių bakterijų dauginimasis, žmogus jaučia lengvumą ir aktyvumą.
Imuniteto stiprinimas: Produkte yra bakterijų, kurios naudingos imuninei sistemai, kurios ne tik normalizuoja žarnyno mikroflorą, bet ir padeda sukurti barjerus, kad patogeninės bakterijos negalėtų prasiskverbti į organizmą ir sukelti disbalanso.

Kaip įtraukti raugintus kopūstus į mitybą:

Raugintų kopūstų salotos su obuoliu ir morka: Sumaišykite raugintus kopūstus su tarkuota morka ir griežinėliais pjaustytu obuoliu.
Pilno grūdo sumuštinis su avokadu ir raugintais kopūstais: Ant pilno grūdo duonos tepkite avokadą, dėkite saują raugintų kopūstų ir šviežių špinatų lapų.
Troškinti rauginti kopūstai su pupelėmis: Jei norisi šilto patiekalo, trumpai patroškinkite raugintus kopūstus su virtomis baltosiomis pupelėmis ir lauro lapu.

Kopūstų dieta: ar tai veiksminga?

Laikantis kopūstų dietos galite rinktis kokias norite kopūstų rūšis, bet pirmenybę rekomenduojama teikti šviežiems kopūstas, jie turi mažiausiai kalorijų - 26-ias. Dar mažiau kaloringi rauginti kopūstai - 19 kalorijų. Kopūstų dieta neriboja Kopūstų dieta gana griežta, bet užjus alkio priepuoliui galima neribotais kiekiais valgyti kopūstų lapų. Laikantis kopūstų dietos galima be apribojimų gerti žaliosios arbatos, negazuoto ir nemineralizuoto vandens (šie skysčiai nedidina alkio) - geriausia per dieną išgerti ne mažiau nei 1,2 litro. Daugelyje dietų įtraukiama kava iš ryto, nes kava spartina apykaitos procesus (nuo 1 iki 4 proc.).

Kopūstų dietos apribojimai:

Papildomi apribojimai - visas 10 dienų negalima vartoti druskos ir cukraus. Draudžiamas alkoholis. Jokių miltų gaminių, saldumynų. Laikantis visų rekomendacijų, po 10 dienų kopūstų dietos ištirps nuo 6 iki 10 kilogramų, priklausomai nuo fizinių organizmo ypatybių ir riebalų kiekio. Dietos galima vėl laikytis ne anksčiau nei po dviejų mėnesių.

Kopūstų dietos meniu 10 dienų:

Pusryčiai: žalioji arbata, kava (be cukraus), negazuotas ir nemineralizuotas vanduo.
Pietūs: šviežių kopūstų ir morkų salotos su aliejumi (geriausia alyvuogių aliejumi), virta jautiena, arba vištiena, arba neriebi žuvis (ne daugiau 200 g).
Vakarienė: šviežių kopūstų, vienas putpelės (arba pusė vištos) kiaušinis, vienas obuolys ar koks kitas vaisius (išskyrus bananus). Ne vėliau nei likus dviem valandoms iki miego išgerkite stiklinę lieso jogurto (1 proc.). Kopūstų salotas bet kada galima pakeisti kopūstų sriuba su daržovėmis. Kopūstų sriubos galima valyti, kiek norite.

Kopūstų dietos privalumai:

Kopūstų dieta stimuliuoja žarnyno veiklą. Dar vienas kopūstų dietos privalumas - su antsvoriu iš organizmo pasišalina ir susikaupę šlakai, toksinai (nes mažai vartojama druskos).

Taip pat skaitykite: Raugintos beržų sulos receptai

Kopūstų dietos trūkumai:

Dietos negalima laikytis žmonėms, turintiems skrandžio ar dvylikapirštės opą, chroninį ir ūmų gastritą, enteritą, kolitą, infekcinius susirgimus. Jei nerimaujate, pirmiausia pasitarkite su gydytoju. Dietoje mažai angliavandenių, bet būtinas minimalus kiekis - 20 g yra (todėl organizmas intensyviai naudoja riebalų atsargas). Bet laikantis šios dietos darbingumas sumažės, galima apatija, sulėtėjusi reakcija, galbūt suprastės dėmesingumas, netgi galimi galvos skausmai - todėl šios dietos geriausia laikytis per atostogas. Dar vienas kopūstų dietos minusas - ji nėra idealiai subalansuota, turint omenyje vitaminus ir mineralus. Galbūt vertėtų gerti vitaminų ir mineralų kompleksą. Kopūstų dieta gana griežta, sudėtinga laikytis visų jos rekomendacijų, bet rezultatas džiugins. Ir pagrindinis dietos trūkumas - medžiagų apykaita nesinormalizuoja, tad po dietos organizmas bandys atgauti prarastus kilogramus, tad ateityje reikės sveikiau maitintis.

Rauginti kopūstai ir žarnyno sveikata

Probiotikai labiausiai išstudijuoti perspektyvoje su virškinimo traktu (25). Kuomet asmuo vartoja antibiotikus ypač ilgą laiką, juos ima kankinti ilgalaikis viduriavimas net po infekcijos išnaikinimo. Taip yra todėl, kad antibiotikai užmušą nemažą dalį gerųjų žarnyno bakterijų, o tai išbalansuoja žarnyno florą - “blogosios” bakterijos ima dominuoti. Daug įvairių studijų šį teiginį patvirtina. Probiotikai taip pat padeda esant sudirginto žarnyno sindromui - tai ypač dažnas sutrikimas. Patys įdomiausi tyrimo rezultatai buvo publikuoti 2013 metais.

Kas yra probiotikai?

Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, teikiantys naudą sveikatai (62). Tai dažniausiai yra naudingos bakterijos, kurios atlieka tam tikrą funkciją organizme. Probiotikai turi didelės naudos žmogaus kūnui bei smegenims. Jie gali pagerinti virškinamojo trakto būklę, mažinti depresijos simptomus bei pagerinti širdies sveikatą (63, 64, 65). Yra įrodymų, kad probiotikai net gali padailinti odą (66).

Įprasta probiotikų gauti iš maisto papildų, tačiau taip pat yra keletas maisto produktų, kurie pasižymi dideliu kiekiu šių gerųjų bakterijų ir tuo pačiu yra itin sveiki.

Kiti probiotikų šaltiniai:

Jogurtas: Jogurto vartojimas siejamas su daug įvairių naudų sveikatai, įskaitant geresnę kaulų būklę. Probiotikai vaikams itin svarbūs, ypač kenčiantiems nuo antibiotikų sukelto viduriavimo. Jogurtas šiuo atveju gali padėti. Negana to, jogurtas labiau tinkamas laktozės netoleruojantiems žmonėms nei pienas.
Kefyras: Kefyras yra fermentuotas probiotinis pieno gėrimas. Kefyro granulės nėra įprastos granulės, kaip pavyzdžiui, javų. Kefyras siejamas su įvairiomis naudomis sveikatai. Nors jogurtas, ko gero, yra pats populiariausias probiotinis maistas, kefyras iš tikrųjų yra dar geresnis produktas.
Tempe: Tempe yra fermentuotų sojų pupelių produktas. Iš pupelių suformuojamas stangrus pyragėlis. Tai yra populiarus, daug baltymų turintis mėsos pakaitalas.
Kimči: Iš kopūstų pagamintas kimči yra itin turtintas vitaminais bei mineralais. Kimči yra aštrus, iš Korėjos kilęs garnyras, dažniausiai gaminas iš fermentuotų kopūstų.
Miso: Ši pasta yra dažniausiai naudojama pagardinti miso sriubą - populiarų Japonijoje patiekalą pusryčiams. Miso yra puikus baltymų bei skaidulų šaltinis. Miso yra fermentuota sojų pupelių pasta, Japonijoje plačiai naudojama kaip preskonis. Joje gausu svarbių maistinių medžiagų. Taip pat miso padeda apsisaugoti nuo vėžio bei širdies smūgio.
Kombuča: Ši populiari arbata fermentuojama „draugiškų“ bakterijų ir mielių pagalba. Kombuča vartojama visame pasaulyje, ypač Azijoje.
Rauginti agurkai: Raugintuose agurkuose mažai kalorijų bei daug vitamino K ir probiotikų.
Tradicinės pasukos: Tradicinės pasukos - tai po sviesto gamybos likęs skystis. Būtent tik šios pasukos turi probiotikų. Dirbtinės pasukos - įprastai randamos prekybos centruose.
Nato: Nato - tai sojos pupelių produktas. Nato ypač populiarus Japonijos virtuvėje. Nato yra fermentuotas sojų produktas, ypač populiarus Japonijoje.
Sūris: Tik tam tikros sūrio rūšys - čederio, mocarelos ir gaudos - turi probiotikų. Sūris yra puikus baltymų šaltinis.

Žarnyno flora ir jos svarba

Tavo žarnyne yra išties didelis skaičius skirtingų tipų mikroorganizmų - kartais tų tipų skaičius gali siekti net 1000. Į šį skaičių įeina bakterijos, mielės bei virusai. Taip pat ši flora keičia skaidulas į trumpos grandinės riebalų rūgštis, tokias kaip butiratas, propionatas bei acetatas. Flora taip pat stimuliuoja imuninę sistemą bei reguliuoja žarnyno pralaidumą. Visgi, ne visi žarnyne esantys organizmai yra draugiški. Žarnyno flora yra ypatingai jautri išorės veiksniams.

Taip pat skaitykite: Traškūs rauginti agurkai

Probiotikų nauda sveikatai:

Esti itin daug probiotikų teikiamų naudų sveikatai. Uždegimas. Cholesterolis. Kraujospūdis. Imuninė funkcija. Odos būklė. Visa tai tėra ledkalnio viršūnė.

Atsargumo priemonės:

Probiotikai gali būti kenksmingi bei sukelti ligas, jeigu asmens imuninė sistema yra sutrikusi. Maisto papildai su probiotikais gali sukelti nepatogumą pilve, tačiau tai praeina per porą dienų.

Rauginti kopūstai ir odos sveikata

Grynos formos kopūstų sultys gali būti naudojamos veido odai. Jais sudrėkinkite vatos diskelį ir nuvalykite jį kaip losjoną ar toniką.

Raugintų kopūstų sulčių nauda odai:

Poros susiaurėja, riebalinių liaukų veikla normalizuojasi, T zonoje pašalinamas riebus blizgesys;
Balinamasis efektas pasireiškia po kelių seansų, sumažėja pigmentacija, išnyksta amžiaus dėmės, strazdanos nebėra tokios ryškios;
Raugintų kopūstų kaukės tinka absoliučiai visiems odos tipams, gali skirtis tik receptas.

Raugintų kopūstų kaukės receptai:

Normaliai odai: Pagrindinė kaukė normaliai odai ir susideda iš vieno komponento - pačių raugintų kopūstų. Sultys nupilamos, o minkštimas užtepamas ant veido, paliekant 10-15 minučių.
Riebiai odai: Kaukei paruošti reikės 3 šaukštų raugintų kopūstų, kiaušinio (būtent baltymo) ir 1-3 šaukštų miltų. Ingredientai sumaišomi į vientisą masę, tepami ant veido 15-20 minučių, po to veidas kruopščiai nuplaunamas šiltu vandeniu.

Kopūstų naudingosios savybės

Vėlyvą rudenį bei žiemą mūsų mitybos racione negausu šviežių vaisių ir daržovių, todėl ir natūralių vitaminų gaunama mažiau. Viena pagrindinė iš bene ilgiausiai išsilaikiusių daržovių yra kopūstai. Tai vertinga daržovė, kuriuose gausu vitamino C, taip pat vitaminų A, B1, B2, B6, P, K bei cholino (plačiau apie šiuos vitaminus galite pasiskaityti čia). Taip pat gausu įvairių fermentų, kalio druskos, fosforo, sieros, kalcio mangano, magnio, geležies druskų, vario, organinių rūgščių, fitoncidų, pakankamai jodo.

Kopūstų gydomosios savybės

Liaudies medicinoje kopūstų sultys laikomos puikia priemone, gydant žaizdeles, opeles, pūlinius, taip pat gydomi kepenų, blužnies, ir virškinamo trakto negalavimai. Šviežiai išspaustos sultys su cukrumi ar medumi lengvina kosulį, šalina užkimimą.

Taip pat skaitykite: Traškūs rauginti agurkai

Kopūstų sultys naikina kenksmingus mikrobus ir slopina uždegimą. Jų gydomąsias savybes lemia tokių naudingų mūsų organizmui mineralinių medžiagų kaip kalis, natris, magnis, fosforas, siera, varis, jodas ir kt. gausa. Stiklinėje kopūstų sulčių yra visų šiandien žinomų vitaminų , o vitamino C yra tiek pat kiek apelsine.

Įdomu tai, kad askorbo rūgšties (vitaminas C) kopūstuose ir jų sultyse randama tiek gryno, tiek jo pirmtako - askorbigeno pavidalo. Tai labai patvari askorbo rūgšties forma - ji nesuyra laikant ilgą laiką arba rauginant produktą. Ir tai dar ne viskas. Jeigu kaitinate vaisius ir daržoves juose esantys vitaminai suyra. Tuo tarpu, saikingai termiškai apdorojant kopūstus, juose esančios askorbo rūgšties padaugėja, nes aksorbigenas virsta mums niekuo nepakeičiamu vitaminu C. Todėl kopūstų sultys yra dar ir puiki priemonė nuo avitaminozės, apsaugo nuo peršalimo ir gripo, nuo kurių šaltuoju metų laiku niekas neapdraustas.

Unikalusis vitaminas U

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kopūstų sultys nepakeičiamos gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Kopūstų sultys taip pat naudingos sergant skrandžio uždegimu, spazminiu ir opiniu kolitu, lėtiniu gastritu. Sultyse yra unikalaus vitamino U, kuris, be kita ko, efektyviai gydo opas. Šviežios kopūstų sultys skatina opų surandėjimą ir ligonių būklė gana greitai gerėja. Vitaminas U buvo išgautas gryno pavidalo, vėliau buvo vaistų, opoms gydyti sudėtyje. Daug šio vitamino yra šviežiose kopūstų sultyse, kurios didina skrandžio sulčių išskyrimą ir reguliuoja viso žarnyno veiklą.

Kaip tinkamai gydytis

Jeigu nutarėte gydytis kopūstų sultimis tai būtina atsiminti, kad jas gerti reikia šviežias, ką tik išspaustas arba palaikytas neilgiau kaip 10 minučių. Be abejo, reikėtų pasirinkti be cheminių trąšų ir toliau nuo miesto išaugintas daržoves. Reikėtų prisiminti ir tai, kad nereikėtų pagerinti kopūstų sulčių druska, nes druska mažina sulčių gydomąsias savybes. Išimtis - raugintų kopūstų sultys, kuriose, žinia, druskos neišeina išvengti.

Liaudies medicinos receptai

Nuo aterosklerozės reikia gerti po pusę stilinės kopūstų sulčių tris kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį.
Šviežios sultys vartojamos ir sergant stomatitu. Jas reikia praskiesti virintu vandeniu santykiu 1:3 ir 5-6 kartus per dieną šiuo skiediniu skalauti burną. Vienam skalavimui pakanka pusės stiklinės praskiestų sulčių.
Jeigu peršalote, skaudamą gerklę reikia skalauti šviežiomis kopūstų sultimis, atskiestomis šiltu vandeniu. Nuo kosulio ir užkimimo rekomenduojama gerti raudongūžių kopūstų sulčių po arbatinį šaukštelį kelis kartus per dieną.
Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige kopūstų sultys geriamos mėnesį laiko po 3-4 stiklines tarp valgio, žinoma, pasitarus su gydytoju.

Virškinimo fermentai ir kopūstai

Virškinimo fermentai - tai organizmo gaminamos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios atlieka nepakeičiamą funkciją skaidant mūsų suvartotą maistą į mažesnes, lengviau pasisavinamas dalis. Šie fermentai yra būtini, kad organizmas galėtų išgauti maistines medžiagas iš to, ką valgome. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, kupinas streso, perdirbto maisto ir netaisyklingos mitybos, dažnai sutrikdo natūralią fermentų gamybą ir veiklą. Dėl to vis daugiau žmonių pradeda domėtis fermentų papildais, siekdami pagerinti savo virškinimo sistemos veiklą ir bendrą savijautą.

Virškinimo fermentai yra specializuoti baltymai, atliekantys katalizatorių vaidmenį virškinimo procese. Jie padeda suskaidyti sudėtingas maisto molekules į mažesnes, kurias organizmas gali lengviau pasisavinti ir panaudoti energijai, ląstelių atsinaujinimui ir kitoms gyvybiškai svarbioms funkcijoms.

Pagrindinės virškinimo fermentų rūšys:

Amilazė: Skaido sudėtingus angliavandenius (krakmolą) į paprastus cukrus.
Proteazė: Skaido baltymus į amino rūgštis.
Lipazė: Skaido riebalus į glicerolį ir riebalų rūgštis.
Laktazė: Skaido pieno cukrų (laktozę) į gliukozę ir galaktozę.

Ieškant kokybiško fermentų papildo, svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį ir balansą. Virškinimo fermentai mūsų organizmą pasiekia dviem pagrindiniais būdais: juos gamina pats kūnas arba gauname su maistu bei papildais.

Mūsų organizmas natūraliai gamina įvairius fermentus - nuo seilių amilazės, kuri pradeda skaidyti angliavandenius vos tik pradėjus kramtyti maistą, iki kasos ir žarnyno fermentų, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį virškinimo procese. Tačiau daugeliui žmonių vien mitybos nepakanka, ypač jei jie susiduria su specifinėmis virškinimo problemomis.

Rinkoje prieinami įvairūs maisto papildai virškinimui, kurie gali būti klasifikuojami pagal jų kilmę (augaliniai, gyvūniniai, mikrobiniai) arba pagal jų funkciją (baltymų, riebalų ar angliavandenių skaidymas). Renkantis fermentų papildą, svarbu atkreipti dėmesį į gamintojo reputaciją, ingredientų kokybę ir gamybos standartus. Patikimi gamintojai atvirai dalijasi informacija apie savo produktų sudėtį ir gamybos procesus.

Fermentų nauda virškinimui yra gerai dokumentuota moksliniais tyrimais, tačiau svarbu suprasti, kad jie nėra universali priemonė visoms problemoms spręsti. Nors virškinimo fermentai yra natūraliai gaminami organizme, tam tikrais atvejais jų gali nepakakti optimaliam virškinimui užtikrinti. Fermentų trūkumas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie signalizuoja apie virškinimo sutrikimus.

Kaip vartoti fermentus?

Papildai dažniausiai vartojami prieš valgį, tačiau tikslus laikas ir dozavimas gali skirtis priklausomai nuo produkto ir individualių poreikių. Virškinimo fermentų papildai paprastai laikomi saugiais daugumai žmonių, tačiau, kaip ir bet kuris kitas papildas, jie turėtų būti vartojami atsakingai ir pagal rekomendacijas.

Svarbu atsiminti:

Dozavimas: Skirtingiems produktams gali būti skirtingos dozavimo rekomendacijos. Paprastai fermentų papildai vartojami prieš valgį arba kartu su maistu.
Sąveika su vaistais: Kai kurie fermentų papildai gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, tokiais kaip kraujo krešėjimą mažinantys vaistai ar antibiotikai.

Optimalus virškinimas yra daugiau nei tik tinkamų papildų vartojimas - tai visapusis požiūris į mitybą ir gyvenimo būdą.

Patarimai geram virškinimui:

Įtraukite neapdorotus, šviežius vaisius ir daržoves - jie natūraliai turi fermentų, kurie padeda virškinimui.
Streso valdymas - chroniškas stresas gali neigiamai paveikti virškinimą, mažindamas fermentų gamybą.

Fermentų papildai virškinimui gali būti naudinga pagalba, ypač tiems, kurie patiria virškinimo sunkumų, tačiau jie neturėtų pakeisti sveiko gyvenimo būdo. Įtraukdami šiuos patarimus į savo kasdienį gyvenimą, galite sukurti palankesnes sąlygas savo virškinimo sistemai ir pagerinti bendrą savijautą.

Virškinimo fermentai maisto virškinimui vaidina neįkainojamą vaidmenį mūsų organizme, užtikrindami, kad iš suvalgomo maisto būtų maksimaliai išgaunamos maistinės medžiagos. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, netinkama mityba, stresas ir įvairios sveikatos būklės gali sutrikdyti natūralią fermentų veiklą ir gamybą.

Svarbu paminėti, kad fermentų papildai nėra universalus sprendimas visiems virškinimo negalavimams. Nesvarbu, ar pasirinksite natūralius būdus padidinti fermentų kiekį savo mityboje, ar nuspręsite išbandyti kokybiškus fermentų papildus, svarbiausias žingsnis yra atkreipti dėmesį į savo virškinimo sveikatą ir imtis proaktyvių veiksmų jai pagerinti.

Natūralūs virškinimo fermentų šaltiniai:

Virškinimo fermentų natūraliai galima rasti ananase (bromelainas), papajoje (papainas), kivyje, mango vaisiuose ir fermentuotuose maisto produktuose.

Kopūstų nauda ir mityba

Kopūstai padeda stiprinti imunitetą, pristabdyti senėjimo procesus ir yra ypač naudingi virškinimui - tai tik maža dalis tautiečių mėgiamos ir Lietuvoje auginamos daržovės suteikiamų naudų organizmui, rašoma prekybos tinklo „Maxima“ pranešime žiniasklaidai.

Kopūstų nauda:

Uždegimų mažinimui: Daugybė kopūstuose esančių antioksidantų mažina galimybę susirgti ūmiomis ar lėtinėmis ligomis. Liaudyje dažnai sakoma, kad kopūstai „valo toksinus“, rekomenduojama kopūsto lapus dėti prie sumušimų, daryti kompresus sergant angina ir ar prie sumušimo vietos.
Kraujotakai ir cholesteroliui: Gali pagerinti kraujotaką ir padėti mažinti cholesterolį. Kopūstuose esančios įvairios medžiagos padeda mažinti cholesterolį lygį kraujyje ir stiprina kraujagyslių sieneles. Taigi valgydami kopūstus vykdote prevenciją širdies ir kraujagyslių ligoms, išimtis jei šiuo metu turite sutirštėjusį kraują.
Svorio metimui: Kopūstai turi labai mažai kalorijų, tačiau daug skaidulų, kurios suteikia sotumo jausmą. Be to turi cholino, kuris perdirbtas į acetilcholiną reguliuoja riebalų rūgščių metabolizmą, saugo kepenis nuo riebalų sankaupų. Be to, kopūstai dėl juose esančių skaidulų yra puikus „vaistas“, turintiems priklausomybę nuo saldumynų ir miltinių produktų.
Diabeto prevencijai: Reguliuoja gliukozės ir insulino lygį kraujyje. Taigi kopūstų įvedimas į savo racioną gali padėti sumažinti šios lėtinės ligos riziką. O jau sergantiems padėti ją valdyti ir sušvelninti ligos pasekmes.
Jaunatviškumui: Gali padėti išlikti jauniems. Dėl kopūstuose esančių seleno, vitamino C ir A bei kitų antioksidantų sulėtinamas senėjimo procesas, oda išlieka ilgiau graži ir stangri, mūsų organizme gaminasi kolagenas. Pastarasis ypatingai svarbus mūsų odos stangrumui ir sąnarių lankstumui.
Imuniteto stiprinimui: Gali padėti stiprinti imunitetą, tiksliau pasakius gali padėti lengviau atsispirti virusams ir kitoms puolančioms bėdoms dėl didelio kiekio antioksidantų ir vitamino C.
Kaulų stiprinimui: Gali padėti palaikyti tvirtus kaulus. Kopūstai padeda sustiprinti mūsų kaulus ir juos tokius išlaikyti dėl juose esančio didelio kiekio vitamino K.
Žaizdų gijimui: Greičiau gyja žaizdos dėl to paties vitamino K kraujas geriau kreša ir tai padeda sparčiau užgyti žaizdoms. Taigi mūsų kūnas greičiau atsigauna, o kitos kopūstuose esančios medžiagos numalšina apie žaizdą esantį uždegimą.
Atminties gerinimui: Geresnė atmintis ypatingai vyresniame amžiuje. Kopūstai turi cholino - būtinos maistinės medžiagos. Jis perduoda nervinius impulsus ir yra tiesiogiai susijęs su atmintimi, raumenų judėjimu, širdies ritmo reguliavimu ir kitomis pagrindinėmis organizmo funkcijomis. Be to, smegenų kraujotaką gerina ir uždegimus šiame organe mažina antioksidantas kampferolis.
Virškinimo gerinimui: Kopūstų sultys didina skrandžio rūgšties išsiskyrimą - labai gerai, kas turi problemų su skrandžio per žemu pH dėl kurio kyla bėdų su virškinimu. Rauginti kopūstai turi probiotikų (gerų bakterijų) ir prebiotikų - gerų bakterijų maisto, kurie padeda palaikyti tinkamą žarnyno mikroflorą. Nuo pastarosios stipriai priklauso ne tik medžiagų pasisavinimas iš maisto, bet ir mūsų imunitetas. Skaidulos, esančios kopūstuose, sukuria didesnį tūrį ir skatina maisto slinkimą žarnynu. Tokiu būdu padeda apsisaugoti nuo vidurių užkietiėjimo.
Regėjimui: Gali padėti gerinti regėjimą dėl didelio kiekio vitamino A bei antioksidantų liuteino ir zeaksantino (angl. zeaxanthin) poveikio mūsų akims.
Vėžinių susirgimų prevencijai: Gali padėti sumažinti vėžio riziką. Taip kopūstai veikia dėl daugybės turim medžiagų - nuo minėto populiaraus antioksidanto vitamino C iki specifinių tik jiems būdingų antioksidantų bei sieros junginių.

Trys priežastys, kodėl nuo kopūstų pučia pilvą:

Skaidulos: Kopūstų skaidulinės medžiagos labai vertingos, bet jei mes vartojame jų per daug, arba blogai sukramtome skaidulomis turtingus produktus - imą pūsti pilvą.
Rafinozė: Tai paprastasis angliavandenis, esantis šparaguose, pupelėse, briuselio kopūstuose, brokoliuose ir kituose kopūstuose. Jai suskaidyti reikia specifinio fermento α-galaktozidazės, kuris nėra išskiriamas nei skrandyje, nei plonajame žarnyne. Tik kopūstams nukeliavus į storąjį žarnyną čia juos pasitinka minėtas fermentas. Jis skaido rafinozę ir tuo pačiu pagamina didesnį kiekį dujų.
Sieros junginiai: Šie junginiai esantys kopūstuose, yra paminėti skiltyje apie onkologinius susirgimus kaip padedantys apsisaugoti nuo vėžio, tačiau jie irgi prisideda prie meteorizmo (pilvo pūtimo).

tags: #rauginti #kopustai #nauda #sveikatai #lieknėjimui

Rauginti kopūstai: nauda sveikatai ir lieknėjimui