Raugintas vištų mėšlas: panaudojimas ir nauda žemės ūkiui

Mėšlas - tai organinė trąša, nuo seno naudojama augalams tręšti. Jis pagerina dirvožemio savybes, praturtina jį maisto medžiagomis ir skatina naudingųjų mikroorganizmų veiklą. Tačiau svarbu žinoti, kad mėšlas nėra vien tik naudinga trąša, todėl jo naudojimui taikomi tam tikri reikalavimai. Šiame straipsnyje aptarsime rauginto vištų mėšlo panaudojimą, jo privalumus ir trūkumus, taip pat pateiksime rekomendacijas, kaip tinkamai naudoti šią vertingą organinę trąšą.

Mėšlo nauda dirvožemiui ir augalams

Per visą mėšlo veikimo laikotarpį augalai pasisavina didelę dalį jame esančių maisto medžiagų: apie 50-60 proc. azoto, iki 50 proc. fosforo ir iki 80 proc. kalio. Taip pat gauna kalcio, magnio, geležies, sieros ir kitų mikroelementų. Mėšlas pagerina dirvožemio savybes: sunkūs dirvožemiai tampa laidesni vandeniui, o lengvesni - geriau sulaiko drėgmę.

Organinės trąšos, tokios kaip mėšlas, turi didelę agroekologinę reikšmę, nes yra dirvožemio humuso šaltinis. Humusą naudoja naudingieji dirvožemio mikroorganizmai, kurie padeda augalams pasisavinti maisto medžiagas.

Reikalavimai mėšlo naudojimui

Mėšlas nėra visiškai nekenksminga trąša, todėl jo naudojimui taikomi tam tikri reikalavimai. Per metus vienam hektarui ūkyje turi tekti tiek gyvulių, kad jų mėšle esančio azoto norma neviršytų 170 kg viename hektare. Jei azoto kiekis didesnis, reikia mažinti bandą.

Visas galvijų ūkyje gaunamas mėšlas ir gamybinės nuotekos turi būti kaupiami nustatytą laiką (6 mėn.) ir tik per augalų vegetaciją panaudojami laukams tręšti. Draudžiama tręšti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Daugiausia mėšlo ūkiuose sukaupiama per žiemą, todėl visas organines trąšas reikėtų skleisti nuo dirvos pradžiūvimo pavasarį iki dirvos užšalimo rudenį.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti topinambų salotas

Paukščių mėšlas: vertinga organinė trąša

Lyginant su kraikiniu mėšlu, paukščių mėšlas yra daug vertingesnė organinė trąša. Tai daug maisto medžiagų turinti ir greitai veikianti trąša. Jis gali būti naudojamas tiek pagrindiniam, tiek papildomam augalų tręšimui, kompostų gamybai. Paukščių išmatų vertingumas priklauso nuo paukščių rūšies, o pačios vertingiausios - vištų. Pagal savo cheminę sudėtį paukščių išmatos priklauso geriausioms organinėms trąšoms.

Vidutiniškai per laikymo sezoną dedeklė, mėsinis viščiukas, kalakutas, žąsis ir antis palieka atitinkamai 54, 6, 22, 64 ir 25 kg išmatų. Paukščių išmatose yra apie: 2,2% (vištų), 0,8% (ančių), 0,6% (žąsų) azoto, 1,8%, 1,5% ir 0,5% fosforo ir 1,1%, 0,5% ir 0,9% kalio. Be azoto, fosforo ir kalio, paukščių išmatose dar yra mikroelementų - boro, mangano, magnio, geležies, molibdeno, cinko ir kt. Paukščių išmatomis, kaip organine trąša, praktiškai galima tręšti visus augalus ir visų tipų dirvose.

Raugintas vištų mėšlas: privalumai ir naudojimas

Tirpūs azoto junginiai paukščių išmatose daugiausiai būna amonio karbonato pavidalo. Kai jis patenka į dirvą, dalis jo virsta nitratais. Kuo gausiau tręšiama, tuo daugiau nitratų dirvožemyje, todėl negalima kasmet terpti daug paukščių išmatų, ypač skystų ir pusiau skystų, į tas pačias dirvas. Labai svarbu tolygiai visame tręšiamame plote paskleisti šias trąšas bei nedelsiant jas įterpti į dirvą.

Naudojant paukščių išmatas pagrindiniam tręšimui, rekomenduojama paskleisti iki 1,5 - 2 kg/kv. m, sodinant daržovių daigus ir bulves, į duobutę jų dėti nedaugiau kaip 100 g. Geri rezultatai gaunami, įterpus į dirvą ištirpintas paukščių išmatas, geriausia jų įterpti pavasarį 10 - 12 cm gyliu kiekvienam augalui ir po to juos gausiai palieti vandeniu.

Papildomam tręšimui geriausia vartoti paukščių mėšlo raugą. 1/3 bet kokios turimos talpyklos yra prikraunama paukščių mėšlo, užpilama vandeniu ir vis išmaišoma, 2 - 3 paras rauginame. Gautas raugas praskiedžiamas vandeniu santykiu 1:10 ir naudojamas augalams laistyti.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti raugintą pieną

Kaip pasigaminti paukščių mėšlo raugą?

  1. Paimkite bet kokią turimą talpyklą (pvz., statinę, kibirą).
  2. Prikraukite 1/3 talpyklos paukščių mėšlo.
  3. Užpilkite talpyklą vandeniu.
  4. Gerai išmaišykite.
  5. Rauginkite 2-3 paras, vis pamaišant.
  6. Prieš naudojimą praskieskite vandeniu santykiu 1:10.

Kitos organinės trąšos

Ūkiuose dirvoms tręšti gali būti naudojamas paukščių mėšlas, kompostai, komunalinių ir pramonės įmonių atliekos, nutekamojo vandens dumblas, žaliosios trąšos, šiaudai, sapropelis ir kitos organinės medžiagos. Tačiau svarbiausia ir vertingiausia organinė trąša yra mėšlas. Jame gausu visų augalams reikalingų maisto medžiagų, makro- ir mikroelementų, fermentų.

Mėšlo kratymas ir jo svarba

Mėšlo kratymas - tai galutinis mėšlo tvarkymo proceso etapas. Pavasarį neiškratytą mėšlą reikia laikyti per vasarą, dėl to patiriama nemažai azoto nuostolių (jis išgaruoja arba yra išplaunamas). Norint šiuos nuostolius sumažinti, mėšlą reikia kratyti ar laistyti drėgnesniu ir vėsesniu nevėjuotu oru. Aplinkosaugos požiūriu lengvas dirvas geriau tręšti pavasarį prieš sėją.

Labai svarbu tolygiai iškratyti kraikinį mėšlą: kai iškratoma netolygiai, dėl pertręštų ir nepakankamai patręštų juostų sumažėja lauko derlingumas, pablogėja derliaus kokybė - pertręšti augalai sukaupia daugiau nitratų. Kratymas būna tolygesnis, kai kraikinis mėšlas smulkus (su durpių, smulkintų šiaudų, pjuvenų kraiku). Geriausiai mėšlas iškratomas su vertikaliai išdėstytais kratymo būgnais. ES šalyse šiuo metu gaminamos įvairių konstrukcijų ir talpos mėšlakratės, turinčios mėšlo aukščio išlyginimo būgnus.

Azoto, fosforo ir kalio išsiplovimas iš dirvožemio

Mėšlo sudėtyje azoto yra apie 0,5 procento. Po mėšlo įterpimo į dirvą, vykstant tolesnei organinių medžiagų destrukcijai, azoto junginiai įtraukiami į biologinį ciklą arba krituliai juos išplauna gilyn į dirvožemį. Azotas išplaunamas iš dirvožemio kaip nitratai. Nustatyta, kad per metus azoto išplaunama vidutiniškai 36,8-41,1 kg/ha arba 12,3-13,7 proc. įterpto su mėšlu azoto. Perteklinis nitratų kiekis lemia suprastėjusią geriamojo vandens kokybę, žmonių ligas (pamėlusių kūdikių sindromas, cianozė, methemoglobinemija, abortai, limfoma, diabetas), taip pat sukelia globalius gamtos pokyčius, tarp jų eutrofikaciją (vandens telkinių užžėlimas dumbliais). Apie 41 proc. į Baltijos jūrą upėmis patenkančio azoto yra susijęs su regione vykdoma intensyvia žemės ūkio veikla, komunalinis ūkis lemia 15 proc., pramonė - 2 proc.

Tręšiant dirvožemį mėšlu, fosforas išsiplauna mažiausiai. Iš įvairių dirvožemių jo išplaunama apie 1 kg/ha. Tačiau sistemingai tręšiant didelėmis mėšlo (ypač kiaulių ar paukščių) normomis, suaktyvėja fosforo junginių migracija. Aktyviau fosfatai išplaunami lengvesniuose dirvožemiuose. Nustatyta atvejų, kai šalia mėšlo saugojimo aikštelių fosfatų koncentracija gruntiniuose vandenyse padidėjo 1 172, kalio - 106, nitratų - 2 kartus. Tačiau apskritai fosfatų jonai sunkiai pereina į dirvožemio tirpalą, jie daugiau išlieka absorbuoti pačiame dirvožemyje.

Taip pat skaitykite: Viskas apie raugintą karvių pieną

Dar vienas svarbus biogeninis elementas, išplaunamas iš dirvožemio - kalis. Tačiau kaupiamieji augalai, tokie kaip bulvės, kukurūzai ar mišiniai žaliajai masei, labai daug kalio paima derliui užauginti. Todėl iš pradžių tręšiant mėšlu kalis neišsiplauna.

Srutų tvarkymas

ES gamtosaugos reikalavimai, ypač tvarkant srutas, labai griežti. Kiekvienam galvijų mėsos kilogramui tenka 50-60 kg, o kiaulių - 25-40 kg srutų. Amoniako (NH3) nuostolis neapdorotose srutose siekia 15 proc. tvarte, 15 proc. - saugyklose, 35 proc. jo prarandama transportuojant, 25 proc. - ganyklose. Apdorojant srutas, amoniakas paverčiamas į augalų pasisavinamą amoniakinį azotą (amonį) NH4, apdorotos srutos turi ir 0,5 kg/m3 daugiau azoto. Apdorojant srutas labai svarbūs yra priedai - jie mažina pH vertę ir suriša azotą į organinę formą.

Pasėliuose srutos turėtų būti skleidžiamos su besivelkančiomis žarnomis, o jeigu tokios priemonės ūkis neturi, šios trąšos neturėtų būti naudojamos. Ant plikos dirvos srutos turėtų būti skleidžiamos skleistuvu su besivelkančiomis žarnomis arba kitokio tipo skleistuvais ir įterpiamos per 6 val. Svarbu parinkti tinkamą įterpimo laiką, kai dirvos pradžiūsta, o nuo augalų nukrenta rasa - tada augalai bus mažiau traiškomi sunkių skystojo mėšlo ar srutų skleidimo agregatų. Jei mėšlas iškratomas paviršiuje, jį būtinai reikia užarti per 12 val.

Skleisti mėšlą reikėtų dieną, kai gyventojų nėra namie, ne savaitgaliais ir ne valstybinių švenčių dienomis, atkreipiant dėmesį į vėjo kryptį gyvenamųjų namų atžvilgiu.

Mėšlo įterpimas į dirvą

Jei mėšlas iškratomas paviršiuje, jį būtina užarti per 12 val. Skleisti mėšlą dieną, kai gyventojų nėra namie, ne savaitgaliais ir ne valstybinių švenčių dienomis, atkreipiant dėmesį į vėjo kryptį gyvenamųjų namų atžvilgiu.

Mėšlo rūšys ir jų panaudojimas skirtingiems dirvožemiams

Sunkiam dirvožemiui tiks arklių, o smėlio dirvai - karvių ar kiaulių mėšlas. Įvairaus mėšlo mišinys tinka visiems dirvožemiams. Tik nemaišykite mėšlo su kalkėmis ar dolomitmilčiais, nes tuomet augalai mažiau įsisavina azoto.

Vaiskrūmiams ir vaismedžiams labiau tinka nerūgšti žemė. Rūgštingumą galima sumažinti, atskirai dirvą pabarsčius kalkėmis, dolomitmilčiais, malta kreida ar pelenais ir perkasus. Ypač - po vyšniomis ar slyvomis. Mat ten, kur stinga kalkių, visi kaulavaisiniai augalai auga blogiau ir duoda mažesnį derlių. Obelys geriausiai auga humusingoje, šiek tiek drėgnoje dirvoje, o kriaušėms labiau tinka derlinga, sausoka, šilta žemė. Taigi, sodą tręšiant mėšlu, tuo pačiu metu kalkių ar dolomitmilčių nederėtų barstyti - juos reikėtų išberti vėliau.

Mėšlo naudojimas sodininkystėje

Sodinant vaismedžius ir vaiskrūmius, į duobes galima dėti galvijų ar arklių mėšlo. Jis turi būti kompostuotas arba gerai sumaišytas su dideliu kiekiu žemių. Antraip grynas mėšlas apdegins jaunų medelių šaknis. Kitas puikus būdas pagerinti dirvą aplink pasodintus vaismedžius - pomedžius mulčiuoti durpėmis, perpuvusiu mėšlu, pjuvenomis, organinėmis atliekomis ar ne visai paruoštu kompostu.

Mulčias veikia visapusiškai: ne tik apsaugo vaismedžių šaknis nuo galimų šalčių, taip pat yra trąša, bet ir neleidžia įsišaknyti piktžolėms bei ilgiau sulaiko drėgmę dirvoje.

Vaismedžiai ir vaiskrūmiai mėšlu tręšiami taip: barstoma mėšlo ir tuoj pat apkasama lanku aplink augalą. Tik, aišku, šiek tiek toliau nuo kamieno. Jauniems vaismedžiams ir vaiskrūmiams iškratoma 1-2 kibirai mėšlo, o senesniems galima naudoti ir kelis kartus daugiau.

Jeigu šviežiu mėšlu tręšiama pavasarį, ypač svarbu jį greitai įterpti į dirvą. Antraip saulė šią trąšą kaipmat išdžiovina ir joje lieka mažai azoto. Jei mėšlo apkasti dirvožemiu nespėjote, jį galima greitai pamulčiuoti pjuvenomis.

Liepą reikėtų patręšti visus vaismedžius. Tręšimas vidurvasarį skatina kaulavaisinių ir sėklavaisinių vaismedžių žiedinių pumpurų formavimąsi kitais metais. Patręšus liepos mėnesį, naudos gauna ir dar augantys vaisiai, todėl šio tręšimo nereikėtų atidėti. Mat jei stinga maistinių medžiagų, gausiai derantys vaismedžiai dalį vaisių numeta.

Geriausia organines trąšas - mėšlą, durpes ar kompostą - paskleisti jau ant perkastos dirvos ir negiliai įmaišyti kastuvu. Mėšlas po žemaūgiais poskiepiais maišomas labai sekliai ar visai nemaišomas - taip stengiamasi nepažeisti paviršinių šaknų. Galima dar pamulčiuoti pjuvenomis, kad mėšlas nedžiūtų. Jeigu mėšlas jau yra sumaišytas su pjuvenomis ir naudojamas kaip mulčias, tuomet papildomai dar beriama azotinių trąšų.

Skiestomis srutomis naudinga laistyti prastai augančius vaiskrūmius ir vaismedžius. Rudenį mėšlo reikėtų pakratyti aplink vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukus.

Jei sudėtinga įsigyti mėšlo, labai puiki alternatyva šiai organinei trąšai yra organinių atliekų raugas. Talpyklose su vandeniu galima raugti piktžoles, vejų žolę ir, aišku, organines atliekas - nuo bulvių lupenų iki kavos tirščių. Tokį raugą būtina laikyti sandariai uždarytą. Dėl nemalonaus kvapo talpyklą galima aprišti plėvele. Skystis laistyti naudojamas po 2-3 savaičių. Beje, šį raugą reikia skiesti vandeniu santykiu 1:10. Tokiu „kokteiliu“ augalai tręšiami kartą per savaitę.

Kaip papildomas trąšas gerai naudoti paukščių mėšlo raugą.

Pelenai - dar viena puiki organinė dirvos trąša. Tam tinka tik medžio ir durpių pelenai. Tik jokiu būdu nebarstykite nei po vaismedžiais, nei apskritai į dirvą akmens anglių pelenų.

Jeigu po pavasario ir vasaros darbų jums liks pavasarį atsivežto mėšlo - ne bėda: jį puikiausiai sunaudosite rudenį. Tik, pabrėžia specialistas, kompostuojamas mėšlas, ypač paukščių, turi būti sandariai uždengtas: užbertas žemėmis, uždengtas agroplėvele, apmestas žole ir pan.

Natūralios trąšos agurkams

Natūralios trąšos skiriasi nuo cheminių tuo, kad jos maitina augalus švelniau ir ilgiau, kartu gerindamos dirvos struktūrą bei skatindamos mikroorganizmų veiklą. Agurkai mėgsta „švelnų“ maitinimą - jų šaknys paviršinės ir jautrios, todėl stiprios mineralinės trąšos neretai sukelia nudegimus arba išbalansuoja mikroelementų pusiausvyrą.

Natūralios trąšos agurkams:

  • Kompostas - pagerina dirvos struktūrą ir aprūpina augalus maistinėmis medžiagomis.
  • Vandeniu atskiestas galvijų arba vištų mėšlo tirpalas - greitai suteikia augalams jėgų intensyvaus augimo metu (svarbu nepersistengti).
  • Pelenai - ypač naudingi žydėjimo ir vaisių formavimosi metu, nes aprūpina kalio atsargomis.

Granuliuotas mėšlas

Šiuolaikiškas būdas tręšti mėšlu - naudoti jo granules. Granuliuotas mėšlas - švarus, saugus produktas, kurį labai lengva naudoti. Vištų mėšlas turi daugiau azoto. Jei naudotumėt šviežią mėšlą, tai su juo galima net šaknis nudeginti. Tiek vištų, tiek galvijų mėšlo granulės yra puikios visavertės ekologiškos trąšos.

Mėšlas yra ilgalaikio poveikio organinė trąša. Šviežiu mėšlu tręšiama 1 kartą per metus tik rudenį, perpuvusiu mėšlu - 1 kartą per metus pavasarį arba rudenį, mėšlo granulėmis - jomis galima tręšti ištisus metus. Mėšlą būtina įterpti į dirvą.

Tie, kurie nori savo daržą tręšti tik ekologiškomis priemonėmis, neretai augalus laisto įvairių žolių raugu. Tai tikrai puiki priemonė, papildanti dirvą organinėmis medžiagomis. Mėšlas puikiai tinka, kai norite užtikrinti visapusišką, ilgalaikę dirvos ir augalų gerovę, sveikatą bei derlingumą.

Kada tręšti mėšlu?

  • Reikia labai greito efekto: mineralinės trąšos maisto medžiagas į dirvą atiduoda labai greitai ir žaibiškai pamaitina augalus.
  • Jei augalams aiškiai trūksta konkrečių elementų.

Išvada - mėšlas yra puiki organinė trąša, kurią dėl granulių patogu naudoti šiuolaikiškame darže.

Tręšimo nauda

Nustatyta, kad tinkamai tręšiant mėšlu, srutomis ir kitomis organinėmis trąšomis, dirvožemyje suaktyvėja fermentų veikla, o herbicidai greičiau pasiekia piktžoles. Be to, dukart pagausėja bakterijų ir aktinomicetų, iki 30 proc. - sliekų. Mėšlas ypač vertingas rūgščioms dirvoms. Kalkinimas pašalina augalams žalingą rūgštingumą, pagerina agrochemines ir fizikines savybes, tačiau neatstoja tręšimo organinėmis trąšomis. Priemolio dirvos tampa puresnės, susidaro palankios sąlygos prie augalo šaknų patekti orui, vandeniui. Smėlio dirvos būna rišlesnės, geriau sulaiko drėgmę. Sistemingai tręšiant organinėmis trąšomis, mažėja dirvos rūgštingumas.

Organinės trąšos skatina humuso susidarymą. Juo dirvoje virsta net 4-10 proc. mėšlo. Tręšiant bekraikiu mėšlu humuso kaita nedidelė. Veiksmingesnis šiaudų kraiko mėšlas. Durpių kraiko mėšlo poveikis didesnis dirvai, ne augalams.

Organinių trąšų kokybė

Įvairaus gyvulių mėšlo cheminė sudėtis nevienoda, priklauso nuo daugelio veiksnių (pavyzdžiui, pašaro, kaupimo ir laikymo būdų). Kokybę geriausiai nusako anglies ir azoto santykis. Šviežiame mėšle jo santykis yra 30 : 1; perpuvusiame - 20 : 1. Amoniakinio azoto daugiausia vištų ir kiaulių mėšle. Visos organinės trąšos dirvą ir augalus praturtina nemažu kalio, fosforo, magnio, kalcio, mikroelementų (geležies, cinko, mangano, vario, boro, molibdeno) kiekiu. Tręšiant galvijų mėšlu, kiaulių srutomis, į dirvą patenka nedaug kalcio. Daugiau šios medžiagos yra vištų, kalakutų mėšle. Arklių ir avių mėšlas sausesnis, ilgai irdamas išskiria didelį kiekį šilumos. Galvijų ir kitų naminių gyvulių mėšlas drėgnesnis, mažiau įkaista. Labai greitai dirvoje mineralizuojasi paukščių mėšlas. Jo sudėtyje yra gausu šlapalo rūgšties, kurią aerobinės bakterijos paverčia amonio formos azotu, o paskui keičia iki nitratinio azoto. Augalai greitai pasisavina maisto medžiagas. Dar viena teigiama paukščių mėšlo savybė - jame nėra piktžolių sėklų.

Tinkamai laikant vištas, 100 kg mėšlo susikaupia 4-5 kg azoto, 3-4 kg fosforo, 2-3 kg kalio. Žąsų ir ančių mėšlas mažiau vertingas. 1 t mišraus kraikinio mėšlo (toks dažniausiai būna ūkininkų ūkiuose), turinčio apie 22 proc. sausųjų medžiagų, yra maždaug 5 kg azoto, 2,1 kg fosforo, 4,7 kg kalio. Gausu ir mikroelementų, mangano, cinko ir vario, mažiau molibdeno.

Azoto randama tiek tirštojoje, tiek skystojoje mėšlo dalyje. Augalai azotą lengviausiai pasiima pasisavina iš skystosios dalies. Tirštų išmatų ir kraiko azoto junginiai pasisavinami tik įvykus mineralizacijai. Kiaulių ir galvijų mėšlo mineralizacija vyksta lėčiau, todėl azoto iš dirvožemio išplaunama mažiau, o maisto medžiagų susikaupia daugiau. Bekraikis mėšlas, palyginti su kraikiniu, mineralizuojasi sparčiau ir padidina azoto migraciją į gilesnius dirvos sluoksnius. Iš jo fosforą augalai pasisavina lengviau negu iš mineralinių trąšų. Pirmaisiais metais šios medžiagos iš mėšlo paimama iki 45 proc., o iš mineralinių trąšų - tik apie 15-20 %. Kalio daugiausia randama skystojoje mėšlo dalyje. Galvijų ir kiaulių mėšle mineralinių medžiagų mažiau nei sausose arklių ir avių išmatose. Azoto daugiausia avių, fosforo ir kalio - avių ir arklių, kalcio - avių ir galvijų mėšle. Kiaulių mėšlas šio elemento kiekiu lygiavertis galvijų mėšlui. Kalio kiekiu jis gerokai lenkia pastarąjį, o fosforo kiekiu atsilieka.

Mėšlo vertė labiausiai priklauso nuo kraiko rūšies ir kiekio. Jei naudoti šiaudai ar durpės, gaunama vertinga trąša, jei pjuvenos - prastesnė. Triušių mėšlo sudėtis panaši į vištų. Jame yra 15-20 proc. augalams naudingų medžiagų. Palyginti su karvių mėšlu, triušių mėšle yra 1,6-1,8 karto daugiau sausųjų medžiagų, dukart daugiau fosforo ir 1,4-1,5 karto daugiau kalio. Svarbiausia, kad organinėse trąšose nėra chloro junginių. Tai labai gera trąša chlorui jautriems augalams. Be to, dirvožemis ir vanduo neužteršiami šiuo biogeniniu elementu.

Kaip tinkamai tręšti mėšlu?

Paskleisti mėšlą reikia vienodai, nepaliekant tuščių lopinių, ir tuojau pat įterpti į dirvą. Nuo anglies (C) ir azoto (N) santykio priklauso trąšų mineralizacijos trukmė. Galvijų mėšlas (C : N= 30 : 1) pūva lėtai. Iš jo paimamą azotą ir kitas medžiagas augalai gali pasisavinti praėjus 7-8 mėnesiams. Į priemolį ir molį galvijų mėšlo geriau įterpti rudenį. Mat tokiu metu šiuose dirvožemiuose organinės medžiagos skaidosi lėtai, nedaug jų patenka į gilesnius sluoksnius. Palengva skaidantis organinėms trąšoms, atsipalaiduoja maisto medžiagos, o jas lengvai pasisavina pavasarį pasėti augalai. Galvijų mėšlo į 1 m2 reikėtų įterpti vidutiniškai 5-7 kg, lengvose dirvose galima ir daugiau, sunkesnėse - mažiau, o durpingose - mažiausiai. Jį paskleisti reikia vienodai, nepaliekant tuščių lopinių. Įterpus galvijų mėšlą tuoj pat, azoto nuostoliai būna 10 proc. Nustatyta, kad per 6 valandas galima prarasti 30 proc. azoto. Iš iškratyto mėšlo sausu oru per dieną gali išgaruoti visas dujinis amoniakinis azotas. Norint sumažinti nuostolius, jį kratyti geriau drėgnesniu ir vėsesniu nevėjuotu oru.

Intensyviausi gyvybiniai procesai vyksta viršutiniame sluoksnyje, todėl sunkesnėje dirvoje mėšlą geriausia apkasti arba aparti 5-15 cm gyliu, o lengvesnėje - iki 20 cm. Tuomet jis lėčiau pūva, mažiau išplaunamas. Lengvame priesmėlyje teigiamas mėšlo ir kitų organinių trąšų poveikis jaučiamas 2-3, o sunkesnėje molingoje dirvoje - 3-4 metus. Tirštas kraikinis mėšlas mineralizuojasi lėtai, todėl augalai maisto medžiagas pasiima pamažu: pirmaisiais metais - 15-30 proc. azoto, 20-30 proc. fosforo ir apie 60 proc. kalio, mikroelementų atitenka ir po to auginamiems augalams. Į lengvesnį priemolį galvijų mėšlo geriau įterpti pavasarį. Beje, kartu su šviežiu mėšlu negalima pilti medžio pelenų, nes pranyktų azotas. Jei mėšlu tręšiame rudenį, medžio pelenus berkime pavasarį, arba atvirkščiai.

Paukščių mėšlu šakniavaisines ir kitas daržoves geriausia papildomai tręšti vegetacijos metu. Kadangi jis labai koncentruotas, naudinga įmaišyti į komposto krūvas ar parauginti statinėse su vandeniu (1 : 20). Pagamintu užpilu tręšiama tuoj pat, nes stovintis netenka maždaug 50 proc. azoto. Sausame paukščių mėšle azoto, kalio ir kalcio koncentracija beveik nesikeičia. Jį galima laikyti sausoje vietoje ar paskleisti rudenį. Per žiemą išplaunamos pašalinės medžiagos, todėl augalams negresia pavojus išdegti. Rudenį išbertos trąšos pavasarį veiks greitai ir efektyviai. Šviežio paukščių mėšlo norma 0,4-0,5 kg/m2, sauso - 0,2-0,3 kg/m2.

Triušių spiromis dirvą galima patręšti tuoj pat, o mėšlą su pakratais kompostuoti. Triušių mėšlo komposte gerai veisiasi vietiniai ir Kalifornijos sliekai.

Kokiems augalams tinka mėšlas?

Jei šviežio mėšlo maža, pirmiausia tręštinos lysvės, kuriose augs bulvės, agurkai. Pastariesiems šių organinių trąšų galima įterpti ir daugiau. Kitais metais ten pasodintų pomidorų tręšti nereikės. Morkoms, burokėliams, pastarnokams, pupelėms, žirniams, ridikėliams, ridikams, petražolėms, salierams netinka šviežias mėšlas, nes nuo jo šakniavaisiai šakojasi, deformuojasi. Svogūnus šitaip patręštoje dirvoje apninka svogūninės musės. Šias daržoves geriau auginti po mėšlu tręštų priešsėlių. Jei priešsėlis nepatręštas, labiau tinka perpuvęs mėšlas.

Vėlai rudenį, pradėjus stipriai šalti, mėšlu galima mulčiuoti žieminius česnakus (nepadengiant viso ploto), braškes, o sode -serbentus, avietes, vaismedžius.

tags: #raugintas #vištų #mėšlas #naudojimas

Populiarūs įrašai: