Raudonos Mėsos Kaloringumas ir Maistinė Vertė: Išsamus Vadovas

Raudona mėsa, tokia kaip kiauliena, jautiena, aviena ir ėriena, yra svarbus daugelio žmonių mitybos raciono elementas. Tačiau dėl jos kaloringumo ir maistinės vertės kyla daug klausimų ir mitų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime raudonos mėsos naudą ir žalą, kaloringumą, maistinę vertę ir tinkamus vartojimo būdus.

Kiaulienos nauda ir žala

Nors įprasta manyti, kad kiauliena nėra naudinga, tiesa yra ta, kad jos nauda priklauso nuo pasirinktos dalies ir apdorojimo būdo.

Kiaulienos privalumai

  • Baltymai: Kiaulienoje yra devynios nepakeičiamos amino rūgštys, būtinos audinių augimui ir palaikymui. Liesos kiaulienos dalys yra puikus baltymų šaltinis.
  • Vitaminai ir mineralai: Kiauliena yra puikus daugelio vitaminų ir mineralų, įskaitant tiaminą, seleną, cinką, vitaminą B12, vitaminą B6, niaciną, fosforą ir geležį, šaltinis. Tiamino yra mažai kitoje raudonoje mėsoje. Cinkas svarbus smegenų veiklai ir imunitetui, o vitaminas B12 - smegenų veiklai ir kraujo ląstelėms.
  • Bioaktyvios medžiagos: Gyvūniniuose maisto produktuose yra kitų svarbių bioaktyvių medžiagų, pavyzdžiui, kreatino, kuris veikia kaip raumenų energijos šaltinis ir gali pagerinti raumenų augimą bei palaikymą. Kita bioaktyvi medžiaga - taurinas, antioksidacinė amino rūgštis, galinti būti naudinga širdies ir raumenų funkcijai. Kiaulienoje taip pat yra beta-alanino, amino rūgšties, kurią kūnas naudoja gamindamas karnoziną, svarbų raumenų funkcijai. Didelis karnozino kiekis žmogaus raumenyse yra susijęs su sumažėjusiu nuovargiu ir pagerėjusia fizine veikla.
  • Dopamino išsiskyrimas: Riebalai skatina laimės hormonu vadinamo dopamino išsiskyrimą. Malonumas priklauso ne nuo suvalgomo kiekio, o nuo to, kiek laiko riebesnį maistą laikome burnoje, kadangi iš čia į smegenis keliauja signalai apie sotumo jausmą. Todėl reikia ilgai kramtyti.

Kiaulienos trūkumai

  • Sotieji riebalai ir cholesterolis: Kiaulienoje yra daug sočiųjų riebalų ir cholesterolio.
  • Druska: Perdirbtuose kiaulienos gaminiuose, pavyzdžiui, lašiniuose, yra didelis druskos kiekis. Rinkitės sūdytus lašinius, nes rūkytuose gausu toksinių medžiagų.
  • Kaloringumas: Lašiniai yra labai kaloringi. 100 g lašinių turi 810-840 kcal. Tai pusė dienos kcal normos. Lašiniuose beveik vien riebalai, juose nėra vertingų medžiagų.

Kaip paruošti kiaulieną, kad ji būtų naudinga organizmui?

  • Kepimo būdas: Geriau kepti orkaitėje ant grotelių, kad nulašėtų riebalai, neskrudinti. Perkepta mėsa gali turėti daug kancerogeninių medžiagų - ypač heterociklinius aminus, kurie susidaro labai aukštoje temperatūroje.
  • Venkite perdirbtų gaminių: Venkite dešrų, rūkytų ir vytintų kiaulienos gaminių. Visada skaitykite, kokia jų sudėtis.
  • Garnyras: Valgykite su nekrakmolingomis daržovėmis, kurios mažina žalingą mėsoje esančios šlapimo rūgšties poveikį, gerina virškinimą, padeda tinkamai judėti žarnynu. Jei rinksitės tradicinius sprandinės šašlykus šalia rekomenduotina valgyti daugiau rūgštesnių produktų: pomidorų, raugintų agurkų, salotas su svogūnais. Venkite alkoholio, jis sutrikdo virškinimą.
  • Terminis apdorojimas: Geriausia ruošti orkaitėje, konvekcinėje krosnelėje, keptuvėje, kurioje nereikia riebalų, o dar geriau troškinti ar virti.
  • Malimas: Baltymus organizmas geriau pasisavins, jei mėsą sumalsite.
  • Temperatūra: Kepti kiaulienos kumpius ir šonkaulius, kad vidinė temperatūra pasiektų 63 ° C. Kitų dalių temperatūra turi siekti 71 C. Leiskite mėsai „pailsėti“ bent tris minutes prieš vartojant visų rūšių kiaulieną, išskyrus maltą.

Kam kiaulienos nerekomenduojama valgyti?

  • Sergantiems diabetu bei prie-diabetinėje situacijoje.
  • Sergantiems širdies kraujagyslių ligomis.
  • Turintiems aukštą kraujospūdį.
  • Tiems, kurių padidintas cholesterolis.
  • Klimakteriniu laikotarpiu, sumažėjus estrogenų kiekiui greičiau didėja cholesterolis.
  • Sergantiems vėžiu.
  • Kenčiantiems nuo nemigos, vakare.
  • Turintiems antsvorį ar nutukimą.

Kiaulienos kaloringumas (100g)

  • Išpjova - 110 kcal
  • Kumpis - 135 kcal
  • Nugarine - 143 kcal
  • Koja - 221 kcal
  • Sprandinė - 267 kcal
  • Šonkauliai - 286 kcal
  • Mentė - 257 kcal
  • Šoninė - 510 kcal
  • Lašiniai - 600-815 kcal

Kitų mėsos rūšių naudingosios savybės

Jautiena

Jautiena svarbi maistinė žaliava žmogaus mitybos racione. Joje yra daugybė vertingų baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų, hormonų, skonį bei aromatą suteikiančių medžiagų, biologiškai aktyvių peptidų. Mėsinių veislių, jaunų gyvulių, patinų mėsoje raumeninio audinio yra daugiau negu pieninių-mėsinių, mėsinių-pieninių galvijų bei kitų nemėsinių gyvulių veislių, senų, neįmitusių gyvulių, patelių mėsoje. Mėsinių veislių galvijų mėsa yra išskirtinė ir dėl marmuriškumo - tai ypatinga mėsinio galvijo savybė - riebalus kaupti tarp raumeninių skaidulų. Tokia mėsa pasižymi labiau išreikštu skoniu, sultingumu ir minkštumu. Jautienoje yra daug B grupės vitaminų (B, B2, B12) bei mineralinių medžiagų (kalio, geležies, magnio, cinko). Jautiena yra vienas pagrindinių geležies šaltinių, joje gausu nepakeičiamų amino rūgščių. Vartotojų labiausiai vertinama neriebi jautiena, sultinga, skani, aukštos biologinės vertės, pasižyminti geromis kulinarinėmis savybėmis mėsa.

Paukštiena

Vištiena - populiariausia mėsa pasaulyje. Joje gausu baltymų, ji lengvai ir greitai paruošiama, neriebi. Mėsose gausu vitamino B6, jis teigiamai veikia nervų sistemą, stiprina organizmą, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, infarkto, insulto, 100 g vištienos turi tik 108 kcal. Gera, kokybiška vištiena tinka valgyti tiems žmonėms, kurie skundžiasi virškinimo sutrikimais, kuriuos kamuoja podagra, diabetas, artritas, opos. Kalakutiena turi dar daugiau baltymų ir mažiau riebalų, kuri laikoma viena vertingiausių mėsos rūšių.

Triušiena

Triušieną specialistai įvardija kaip vieną sveikiausių, skaniausių ir, svarbiausia, tinkančią net alergiškiems žmonėms, mažiems kūdikiams ir vaikams. Joje yra daug reikalingų žmogui lengvai virškinamųjų baltymų: 100 g yra net 21 procentas. Tai itin dietinis pasirinkimas, mažiau cholesterolio, gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino B6, B12, PP, geležies, fosforo, mangano, kalio, fluoro. 100 g - tik 136 kcal. Triušiena padeda išvengti aterosklerozės rizikos, teigiamai veikia žarnyną, kraujagyslių sistemą. Ji vadinama viena ekologiškiausių mėsų.

Taip pat skaitykite: Kaip gaminti su raudonosiomis pupelėmis

Aviena ir ėriena

Savo maistinėmis savybėmis aviena artima jautienai. Teigiama, kad joje itin mažai cholesterolio, užkemšančio kraujagysles. Be to, avieną puikiai įsisavina mūsų organizmas. Avienoje gausu kalio, magnio, jodo, geležies, taip pat B grupės vitaminų.

Mėsos kokybė

Mėsos kokybei didžiausią įtaką turi gyvulių genetinės savybės, mitybos ir laikymo sąlygos. Svarbiausia mėsos dalis - raumenys. Gyvūnų raumeniniame audinyje yra 72-80 proc. vandens, 16,5-20,9 proc. baltymų, 2-3 proc. lipidų, 1-1,7 proc. azotinių ekstraktinių medžiagų, 0,7-1,4 proc. beazotinių ekstraktinių ir 1-1,5 proc. mineralinių medžiagų. Priklausomai nuo gyvūnų rūšies, šie skaičiai gali smarkiai įvairuoti. Vertingiausia mėsos dalis yra baltymai. Jie nulemia mėsos maistinę vertę, turi įtakos fiziniams ir cheminiams rodikliams bei pokyčiams technologinio proceso metu.

Kaip sverti maistą?

Maisto produktai turi būti sveriami žali, prieš juos verdant, kepant ar kitaip termiškai apdorojant. Pavyzdžiui, avižinius dribsnius reikėtų sverti neišvirtus. Nesvarbu, kiek jie svers išvirę, jų kalorijų kiekis išliks toks pat, koks buvo pasvertų sausų dribsnių.

Kalorijų skaičiavimo svarba

Nuo maisto kaloringumo tiesiogiai priklauso mūsų kūno svoris. Kuo kaloringesniais produktais maitinsimės, tuo didesnė tikimybė priaugti nereikalingų kilogramų. Dietologai tvirtina, jog vartojant per dieną tik 100 kalorijų mažiau nei įprasta, mes galime nepriaugti 1 nereikalingo kilogramo per metus. O tam, kad sulieknėti, būtina kasdien vartoti 500 kalorijų mažiau.

Kaip sumažinti maisto produktų kaloringumą?

  • Stebėkite suvartojamų kalorijų kiekį: Užsirašykite ne tik produktus, kuriuos suvalgėte, bet ir jų energetinę vertę.
  • Ištirkite produktų etiketes: Dėmesingai ištyrinėkite perkamų produktų etiketes.
  • Pakeiskite produktus mažiau kaloringomis versijomis: Pavyzdžiui, pakeiskite riebų pieną į mažai kaloringą liesą pieną.
  • Sumažinkite suvalgomų patiekalų porcijas: Pradžiai pabandykite 1/3 sumažinti patiekalų porciją.
  • Lėčiau valgykite: Kruopščiau sukramtydami maistą, jūs išmoksite pajusti sotumo jausmą dar sėdėdami už stalo.
  • Prieš pradėdami valgyti pagrindinį patiekalą, lengvai užkąskite: Geriausia kiekvienus pietus pradėti nuo žalių salotų užkandžio.

Produktai, padedantys greičiau sudeginti riebalus

  • Vanduo
  • Žalioji arbata
  • Sriuba
  • Greipfrutas
  • Obuoliai ir kriaušės
  • Brokoliai
  • Neriebus jogurtas
  • Liesa kalakutiena
  • Avižų košė
  • Aitrusis pipiras

Ar visos kalorijos yra vienodos?

Ar žinojote, jog 450 kalorijų mėsoje negalima prilyginti tokiam pačiam kalorijų skaičiui saldžiame gazuotame gėrime? Taip yra todėl, kad be produkto tūrio ir cheminės sudėties yra skaičiuojamas ir produkto įsisavinimo organizme laipsnis. Mėsos virškinimas - nelengvas išbandymas mūsų organizmui, todėl praktiškai visos su mėsa gautos kalorijos sudeginamos mėsai suvirškinti ir įsisavinti. Be to, šis procesas trunka gana ilgai, todėl ir sotumo jausmas, atitinkamai, išlieka kur kas ilgiau.

Taip pat skaitykite: Sveikas gėrimas iš paprikų

Taip pat skaitykite: Gardūs žuvies kotletai

tags: #raudonos #mėsos #kaloringumas #ir #maistinė #vertė

Populiarūs įrašai: