Briuselinių kopūstų auginimas: nuo sėjos iki derliaus
Kopūstai - viena svarbiausių daržovių, auginamų visame pasaulyje. Iš laukinio kopūsto kilę, jie auginami nuo seno, net senovės Graikijoje. Lietuvoje populiariausi baltieji gūžiniai kopūstai, tačiau pamažu įsitvirtina ir kitos atmainos, įskaitant ir briuselinius kopūstus. Šiame straipsnyje aptarsime briuselinių kopūstų auginimo ypatumus.
Briuseliniai kopūstai: kas tai?
Briuseliniai kopūstai (Brassica oleracea var. gemmifera) - dvimetė kopūstinė daržovė. Pirmiais metais užauga 50-80 cm stiebas, kartais net iki 110 cm. Jo viršuje susitelkę dauguma lapų. Lapų pažastyse susidaro nedidelės, graikinio riešuto dydžio, gūžės, naudojamos maistui. Ant vieno augalo išauga 20-60 gūželių, kurių bendra masė siekia 600-700 g. Briuselinių kopūstų gūželės valgomos šviežios, konservuojamos, ypač tinka šaldymui. Šie kopūstai paplitę Olandijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Veislės
Kadangi briuselio kopūstų auginimas Lietuvoje nėra itin populiarus ir įsitvirtinęs, tai ir jų veislių pasiūla menka. Norint auginti didelį skanių ir aukštos kokybės daigų derlių, geriausia rinktis hibridus.
- Dolores - ankstyvas, itin aukštas (100-110 cm) hibridas, kurio vegetacijos periodas trunka 120-130 dienų.
- Groninger yra vidutiniškai ankstyva veislė, užauginanti 50-60 cm stiebą.
- Long Island - ankstyva veislė, siekianti tik apie 40 cm aukščio ir užauga per 90-100 dienų.
Tinkamos sąlygos auginimui
Vieta
Nė vienas kopūstas nereikalauja tiek šviesos, kiek Briuselio kopūstai - jiems būtinas pilnas saulės apšvietimas mažiausiai 6 valandos per dieną.
Dirva
Šie augalai geriausiai dera humusingoje, gerai įdirbtoje žemėje, patinka ir gerai drenuota, sunkoka priemolio dirva, kurioje gausu organinių medžiagų. Prieš sodinimą į dirvą geriausia įmaišyti storą komposto sluoksnį. Mėgsta nerūgštų, patręštą, drėgną, vandeniui laidų, sunkesnį dirvožemį.
Taip pat skaitykite: Raudonųjų lęšių panaudojimas
Temperatūra
Briuselio kopūstai geriausiai dera, kai dienos temperatūra neviršija 21 °C (geriausiai tarp 15-18 °C temperatūros, bet toleruoja 7-24 °C temperatūros ribas.
Auginimas
Daigų auginimas
Dėl ilgos vegetacijos briuselinių kopūstų daigus reikia pradėti ruošti dar kambaryje, maždaug nuo kovo - balandžio vidurio. Sėti kopūstus daigams daigyne galima balandžio viduryje. Daigykloje pasėkite kopūstų sėklas švelniai įspausdami jas į drėgną žemę 1,5 cm gylyje eilutėse (tarp jų palikę 15 cm atstumą), laikykite drėgnai šviesioje vietoje 7-24 °C temperatūroje. Daigai išdygsta per 3-6 dienas, vėliau juos praretinkite kas kas 7-8 cm, pašalindami silpniausius.
Sodinimas į atvirą gruntą
Sulaukite tinkamo laiko persodinimui į lauko dirvą, t. y. maždaug gegužės pabaigoje-birželio pradžioje arba atskaičiavus 4 mėnesius nuo pirmų rudeninių šalnų. Briuselio daigai sodinami paprastajai vyšniai pradėjus žydėti (ne vėliau kaip gegužės 20-25 d.). Tinkamai subrendę daigai (turintys 5-6 lapus ir 10 cm aukščio) išsodinami dideliu atstumu vienas nuo kito, paliekant tarpus tarp augalų 60-80 cm.
Auginimas vazone
Dėl vietos stokos Briuselio kopūstus auginti galima ir konteineriuose.
Priežiūra
- Laistymas: Šios daržovės geriau pakenčia sausrą nei kiti kopūstai, bet laistyti vis tiek reikės. Briuseliniai kopūstai mėgsta drėgną, bet nepermirkusią žemę, tad geriausia įdrėkinti 2,5-3,5 cm storio sluoksnio dirvos, t. y. skiriant po 1-2 litrus kiekvienam augalui.
- Mulčiavimas ir ravėjimas: Reguliariai ravėkite piktžoles ir mulčiuokite dirvą aplink augalus, kad sulaikytumėte drėgmę ir sumažintumėte piktžolių augimą.
- Tręšimas: Briuselio kopūstams reikalingos azoto trąšos jau nuo stadijos, kai daigai pasiekia maždaug 15 cm aukštį, ir pakartotinai tręšiant visą vegetacijos sezoną.
- Genėjimas: Norint greitesnio, tolygesnio gūželių formavimosi ir didesnio derliaus, likus 1,5 mėn. iki derliaus nuėmimo reikia pašalinti stiebo viršūnę.
- Atramos: Kai kuriems augalams gali prireikti atramos, ypač aukštoms veislėms arba vėjuotose vietose. Vasaros pabaigoje aplink stiebų pagrindą supilkite žemę, suteikianti papildomą atramą.
Briuselio kopūstai reiklūs šviesai, nemėgsta pavėsio, todėl daigai sodinami - 70 x 60 - 70 cm atstumais. Jie prižiūrimi kaip ir kiti kopūstai, tik nekaupiami. 1-1,5 mėnesio prieš imant derlių nupjaunami viršutiniai pumpurai, kad greičiau formuotųsi gūželės.
Taip pat skaitykite: Kaip konservuoti raudonąsias paprikas
Derliaus nuėmimas
Subrandina derlių per 130-170 dienų. Derlių reikia nuimti spalio-lapkričio mėnesiais. Jeigu norite žinoti, kada jau galima vartoti šviežius kopūstėlius, palaukite, kol apatinės gūželės subręs iki 2,5 cm skersmens, o tada pradėkite juos skinti. Gūželės pradeda bręsti nuo augalo apačios į viršų, todėl skinkite apatinius, kol jie dar nėra per dideli ir nepradėjo skilinėti. Gūželes galima paprasčiausiai nusukti nuo stiebo arba panaudoti įrankius. Jei visą derlių nuimti planuojate vėliau, laikas nėra itin svarbus, nes susiformavusios gūželės atlaiko žemas lauko temperatūras. Tai reiškia, kad gūželes raškyti galite kad ir gruodžio mėnesį ar dar vėliau, kol neįsivyrauja pastovūs šalčiai. Vis tik Lietuvos sąlygomis įprasta derlių imti spalio pabaigoje - lapkričio pradžioje. Derlius pradedamas nuimti, kai apatiniai lapai pradeda gelsti, koto apačioje esančios gūželės jau būna užaugusios. Jų derlių galima imti atrankiniu būdu, nupjaunant normalaus dydžio gūželes.
Sandėliavimas
Norint sandėliuoti šiuos kopūstus, reikia gūželėmis pilnus stiebus išrauti su visomis šaknimis, pašalinti lapus. Tada sandėlyje ar rūsyje, kur laikosi 0-1 °C temperatūra ir 85-90 proc.
Prieš stipresnį oro atšalimą (lapkričio mėnesį) briuseliniai kopūstai raunami su šaknimis arba kertami su visu kotu prie pat žemės. Laikomi sustatyti dėžėse arba vienas šalia kito 10-15 cm smėlio sluoksnyje 1-1,2 m juostomis. Briuselio kopūstų gūželės realizuojamos nenupjautos nuo koto (nupjauti visi lapai). Gūželės turi būti švarios, nepažeistos ligų, kenkėjų bei mechaniškai.
Ligos ir kenkėjai
Pasiryžusiems auginti briuselinius kopūstus, teks susitaikyti ir su nekviestais svečiais - kenkėjais ir ligomis. Šias daržoves kamuos bene tos pačios problemos, kaip ir standartinius kopūstus. Dažna kopūstų liga yra juodoji dėmėtligė. Ji pasireiškia juodomis apskritomis dėmelėmis ant kopūstų lapų. Dėmelės su laiku didėja, apsitraukia tamsiomis apnašomis. Nuo apatinių lapų liga pereina į aukštesniuosius. Sumažėja gūžių dydis, jos prastai laikosi per žiemą. Ši liga persiduoda per sėklas, per užkrėstų augalų likučius. Su liga kovojama fungicidinėmis priemonėmis, šalinami pažeisti lapai, taikoma sėjomaina, sėklos dezinfekuojamos. Baltasis puvinys taip pat neaplenkia kopūstinių daržovių. Jis plinta ant kopūstų, auginamų sunkiose priemolio dirvose. Užsikrečia apatiniai lapai, šaknies kaklelis. Augalas tampa vandeningas, praranda spalvą, pasidengia baltomis apnašomis. Pilkasis puvinys pažeidžia jau nuimtą ir saugomą kopūstų derlių. Apatiniai lapai pasidengia juodais taškais. Kopūstų šaknų gumbas - dar viena liga, gresianti kopūstams. Ant šaknų atsiranda gumbai, kopūstas sudžiūna ir žūsta. Šią ligą įtakoja pernelyg drėgna ir rūgšti dirva. Vienas dažniausių gūžinių kopūstų kenkėjų - kopūstinis baltukas. Šio drugelio vikšrai nugraužia kopūsto lapus, palikdami vien gyslas. Baltukai deda kiaušinėlius apatiniuose kopūstų lapuose. Nuo kopūstinio baltuko kopūstai purškiami karčiųjų kiečių antpilu arba pomidorų lapų ištrauka. Šie tirpalai užgožia kopūstų kvapą, kuris pritraukia baltuką. Ropinis baltukas - panašus į kopūstinį baltuką, tik smulkesnis. Jo vikšrai išsirita ir graužiasi gilyn į gūžę. Viena pavojingiausių kopūstų kenkėjų - kopūstinė musė. Vikšrai graužia kopūsto kotelį ir augalas išdžiūna. Ypač pažeidžia jaunus augalus. Užsiveisus kopūstinėms musėms, rudenį nuėmus derlių būtina giliai perkasti dirvą. Kovojant su šiomis musėmis, į pagalbą galima pasitelkti ir insekticidus. Įsisukusį į apatinius daržovės lapus kopūstinį amarą galima naikinti pomidorų žalumos nuoviru su muilu. Jei kopūstus graužia šliužai, galima kovoti su jais alaus spąstais - įkasti iki kraštų į žemę indelį su alumi. Mielių kvapas privilioja šliužus ir jie įkrenta į indelį.
Maistinė vertė ir nauda sveikatai
Nors briuselio kopūstai savo išvaizda esti mažesni, tačiau jų vienos gūželė gali atstoti įprasto kopūsto porciją. Briuselio kopūstai yra ne tik maistingi, bet ir pasižymi unikaliomis sveikatai naudingomis savybėmis. Juose yra įvairių antioksidantų (pvz., kaempferolis), priešvėžinių ir detoksikuojančių savybių turintys gliukozinolatai, šiek tiek omega-3 riebalų rūgščių (alfa-linoleno rūgšties), luteino, zeaksantino, skaidulų. Briuseliniai kopūstai yra vieni iš maistingiausių kopūstinių daržovių, todėl tai puikus, nekaloringas pasirinkimas sveikai mitybai.
Taip pat skaitykite: Raudonųjų kopūstų nauda
tags: #raudonieji #briuseliniai #kopustai #auginimas