Napoleono Pyragas: Receptas, Technologija ir Istorija

Lapkričio 6-ąją Lietuvoje minima Pyragų diena, o pyragai - vienas mėgstamiausių desertų. Tarp daugybės receptų - nuo tradicinių obuolių ar varškės pyragų iki egzotiškų saldėsių - „Napoleonas“ išlieka ypatingas. Straipsnyje aptariamas šio klasikinio deserto receptas, gamybos technologija ir įdomi istorija.

Sezoniškumas ir Kokybiški Ingredientai

Rušiant pyragus, itin svarbu atsižvelgti į sezoniškumą. Rudenį desertus puikiai papildo lietuviški obuoliai, persimonai, granatai, klementinai ar apelsinai. Taip pat galima naudoti moliūgus, morkas ar avokadus. Kita gero pyrago paslaptis - kokybiški ingredientai. Vietoj riebalų mišinių ar pakaitalų reikėtų rinktis grietinėlę ar sviestą, kokybišką šokoladą, kakavą ar karamelę, varškę, vaisių tyres, kefyro kremus, maskarponės sūrį. Cukrų galima pakeisti natūraliu medumi.

Tinginių „Napoleono“ Receptas

Maisto tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė siūlo tinginių „Napoleono“ receptą su pirktine sluoksniuota tešla:

Ingredientai:

  • Sluoksniuota tešla
  • Cukrus
  • Kiaušiniai
  • Kiaušinių tryniai
  • Krakmolas
  • Kondensuotas pienas
  • Pienas
  • Vanilė
  • Sviestas
  • Spanguolių uogienė (nebūtina)

Gaminimo eiga:

  1. Į puodą beriame 1 a. š. cukraus, įmušame du kiaušinius ir dar 3 kiaušinių trynius. Viską gerai išplakame šluotele iki vientisos masės.
  2. Į masę beriame 4 v. š. krakmolo, gerai išplakame šluotele iki vientisos masės. Į masę pilame kondensuotą pieną, gerai išplakame šluotele iki vientisos masės.
  3. Į masę visą laiką maišydami šluotele lėtai supilame pieną.
  4. Keliame puodą ant vidutinės kaitros ir visą laiką intensyviai maišydami šluotele kaitiname apie 15-20 min, kol kremas sutirštėja iki gana standžios, kondensuotą pieną primenančios konsistencijos.
  5. Į kremą įmaišome vanilę ir sviestą.
  6. Sluoksniuotą tešlą atšildome per naktį šaldytuve arba 30 min kambario temperatūroje.
  7. Stalviršį pabarstome miltais ir iškočiojame sluoksniuotą tešlą. Gausiai subadome šakute, kad kepdama tešla mažiau kiltų.
  8. Perkeliame tešlą ant kepimo popieriumi išklotos skardos.
  9. Tešlos lakštus iškepame po vieną ar du orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje po 15-20 min, kol tešla gražiai apskrunda.
  10. Pirmąjį tešlos lakštą gausiai aptepame kremu. Ant viršaus dedame antrą lakštą, aptepame kremu ir spanguolių uogiene. Taip kartojame, kol sunaudojame visus turimus lakštus.
  11. Paskutinis sluoksnis turi būti kremo. Torto viršų ir šonus apibarstome sluoksniuotos tešlos trupiniais.
  12. Leiskite „Napoleonui“ pastovėti kambario temperatūroje bent kelias valandas arba per naktį šaldytuve.
  13. Jei norisi, viršų galima papuošti įvairiomis uogomis.

Desertų Skirstymas ir Patiekimas

Desertai skirstomi į šaltus ir karštus. Karšti desertai kepami orkaitėje, verdami riebaluose ar ruošiami ant grotelių. Prie jų priskiriami kompotai, kisieliai, saldžiosios sriubos. Užšaldytų desertų grupei priklauso ledai, šerbetai, granitos. Desertai dar skirstomi į smulkiuosius (torto gabalėliai, pyragaičiai) ir išskirtinius (lėkštėje patiekiami desertai, sudaryti iš mažiausiai trijų dalių: pagrindinės, vaisių ir padažo).

Desertai serviruojami mažuose porcijiniuose indeliuose, lėkštėse, taurėse arba „bufeto stiliumi“. Per furšetus mėgstama vaišinti desertais, patiektais mažuose indeliuose, arba vaisiais, suvertais ant iešmelių ir pagardintais desertiniais padažais.

Taip pat skaitykite: Gardus trapios tešlos pyragas

Konditerijos Istorija

Žodis „konditeris“ kilęs iš itališko veiksmažodžio „candire“ (virti cukruje). Lotyniškai žodžiu „conditor“ (meistras) romėnai vadindavo virėjus. Konditerijos menas gimė Italijoje, Venecijoje, kai pasirodė cukrus - XV a. pabaigoje. Iki tol europiečiai saldumynus pirkdavo iš arabų. Europiečiai plėtojo pyragaičių ir sausainių gamybą, o arabai pirmieji pastebėjo, kad verdant cukrų galima paruošti įvairiausių saldžių gaminių.

Legendos apie Desertus

Ledais jau buvo smaližiaujama prieš 4000 metų Mesopotamijoje. Egiptiečių faraonams ledus atplukdydavo Nilo upe jau V a. pr. m. e. Vienas garsiausių itališkųjų desertų - tiramisu (pakylėk mane). Pasakojama, kad pirmą kartą jis buvo pagamintas XVII a. vieno Toskanijos hercogo garbei ir vadintas „hercogo sriuba“. Prancūzijoje populiarus obuolių pyragas „Tartin“.

Napoleono Torto Kilmės Istorijos

Dėl „Napoleono“ torto kilmės nesutariama. Rusai įsitikinę, kad tortas pirmą kartą buvo iškeptas Maskvoje, minint pergalės prieš Napoleoną šimtmetį. Italai populiarųjį tortą sieja su neapoliečių kulinarijos istorija. Visgi nežinant tikrosios kilmės, šis desertas dažniausiai priskiriamas prie prancūziškų patiekalų.

Kremu perteptas sluoksniuotos tešlos pyragas Prancūzijoje vadinamas „Mille-feuille“ (liet. tūkstantis sluoksnių). Prancūzas Francois Pierre de La Varenne „Tūkstančio sluoksnių“ tortą aprašė savo knygoje „Prancūziška virtuvė“ dar 1651 m. Kai kurie kulinarijos istorikai teigia, kad prancūzų hermetiško maisto konservavimo išradėjas ir konditeris Nicolia Appert buvo ne tik konservų sumanytojas, tačiau atsimenamas ir kaip „Napoleono“ pyragaičio kūrėjas.

Tradiciniai Ispaniški Desertai

Trijų karalių šventei ispanai kepa tradicinį pyragą Rosco de Reyes. Kiekvienai dienai skirtas kvapnus ir tirpstantis burnoje churros.

Taip pat skaitykite: Gaminimo paslaptys

Molekulinė Gastronomija Konditerijoje

Šiuo metu labai madingi molekulinės gastronomijos akcentai. Tekstūros, kurios jau daugelį metų naudojamos kulinarijoje, perkeliamos ir į konditeriją. Desertai, patiekti didelėse lėkštėse, buvo papuošti cukruota žaluma. Labai madinga naudoti aukso ar sidabro foliją arba šių tauriųjų metalų miltelius.

Svarbūs Patarimai Gaminant Napoleoną

Gamindami „Napoleono“ tortą nepamirškite, kad į tešlą būtina įpilti alkoholio - susidarys daugiau sluoksnių, ir ji bus traškesnė. Remiantis tradicine prancūziška receptūra, rekomenduojama naudoti konjaką.

Taip pat skaitykite: Pyrago su kefyru gaminimo paslaptys

tags: #pyragas #Napoleonas #receptas #technologijos

Populiarūs įrašai: