Utenos mėsos medžiotojų dešrelės: sudėtis, kokybė ir vartotojų pasirinkimai
Šiame straipsnyje nagrinėjama mėsos gaminių, įskaitant Utenos mėsos medžiotojų dešreles, sudėtis, kokybė ir ženklinimo ypatybės, atkreipiant dėmesį į vartotojų pasirinkimus ir galimus kokybės neatitikimus. Straipsnyje remiamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto tyrimais ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) įžvalgomis.
Mėsos pramonės tendencijos ir inovacijos
„BIOVELA Group“, didžiausia mėsos perdirbimo įmonių grupė Baltijos šalyse, nuolat atnaujina savo produkciją ir pristato naujas mėsos gaminių linijas, tokias kaip „Biovela Klasika“ ir „Biovela Rinktinė“. „Biovela Rinktinė“ linija išsiskiria sveikatai palankesniais ingredientais ir vartojimo patogumu. Šioje linijoje pristatytos nuluptos dešrelės, įskaitant „Daržo“ dešreles su daržovėmis. Įmonė siekia sumažinti arba visiškai atsisakyti maisto priedų (E), išlaikydama aukštus skonio ir tekstūros standartus.
„BIOVELA Group“ taip pat deda daug pastangų į tvarumą, mažindama plastiko naudojimą ir atliekų kiekį. Įmonė pristatė inovatyvias „Flow-pack“ pakuotes smulkintai mėsai, kuriose plastiko kiekis sumažintas net 70 proc. Be to, įmonė diegia vakuuminę sauso brandinimo jautienos kepsnių „Flat Skin“ pakuotę, naudojant standžią kartoninę medžiagą, kuri 67 proc. sumažina plastiko vartojimą ir 17 proc. kartono.
Mėsos gaminių ženklinimas ir rūšys Lietuvoje
Lietuvoje galioja išskirtinis mėsos produktų ženklinimas pagal rūšį, kuris informuoja vartotojus apie gaminio sudėtį: ar gamintojas pridėjo tik mėsos, ar ir krakmolo, sojų, kitų priedų. Ši tvarka Lietuvoje buvo patvirtinta dar 2003 m., tačiau importuotojai, radę teisinių spragų, ženklinimo reikalavimus pradėjo ignoruoti.
Pagal gamybai naudojamų žaliavų kokybę ir maistinę vertę mėsos produktai skirstomi į aukščiausios, I ir II rūšių gaminius. Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant baltyminių mėsos pakaitalų, maisto užpildų ar mechaniškai atskirtos mėsos. Pirmos rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas ribojamas, o antros rūšies mėsos gaminiuose neribojamas krakmolo ir kitų užpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo nurodyti jų kiekį.
Taip pat skaitykite: Utenos mėsos kokybės analizė
Problemos dėl importinių mėsos gaminių ženklinimo
Lietuvos mėsos gamintojai pastebėjo, kad rinkoje pasirodo vis daugiau importinių mėsos gaminių, kurių etiketėse nenurodyta jų rūšis. Paaiškėjo, kad standartas LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“ nebuvo įtrauktas į stojimo į ES dokumentus ir liko nenotifikuotas. Importuotojai pradėjo vežti gaminius, kurių nesivargino ženklinti ir nurodyti gaminių rūšį.
Europos Komisija pritarė, kad Lietuva turėtų išskirtines nacionalines taisykles dėl mėsos gaminių ženklinimo. Toks ženklinimas, kuris parodo produkto kokybę ir maistingumą, yra naudingas vartotojams, juolab kad tautiečiai jau yra įpratę prie mėsos gaminių rūšiavimo.
KTU Maisto instituto tyrimai
KTU Maisto institute atliktas tyrimas parodė, kad iš 26 pavadinimų Lietuvos gamintojų pagamintų mėsos gaminių, 5 pavadinimų mėsos gaminiai (19 proc.) neatitiko nustatytų kokybės reikalavimų, o iš 15 pavadinimų Lenkijoje pagamintų mėsos gaminių, 5 pavadinimų (47 proc.) neatitiko kokybės reikalavimų. Tik vieno gamintojo - UAB „Biovela“ - pagamintos dešros atitiko Lietuvos standarto reikalavimus.
Tyrimo metu nustatyta, kad reikalavimų neatitiko šie aukščiausios rūšies gaminiai: UAB „Natanga“ aukščiausios rūšies karštai rūkytos „Medžiotojų“ dešrelės; AB „Krekenavos agrofirma“ pagaminta aukščiausios rūšies rūkyta kiaulienos dešra; UAB „Utenos mėsa“ pagaminta aukščiausios rūšies virta dešra „Lietuviškas standartas“; Lenkijos gamintojų ZM „Matczak“ ir „JBB“ dešros.
KTU Maisto instituto tyrimai parodė, kad daugiausia mėsos gaminių neatitiko Lietuvos standarte nustatytų kokybės rodiklių reikalavimų pagal drėgmės kiekį. Kai kurie gamintojai į aukščiausios rūšies gaminius deda krakmolo, gamybai naudoja žaliavas, turinčias daug riebalų. Nustatyta, kad Lietuvoje pagamintų mėsos gaminių vidutinė maistinė vertė yra didesnė nei lenkiškų gaminių dėl santykinai didesnio baltymų ir mažesnio riebalų kiekio ištirtuose mėsos gaminiuose.
Taip pat skaitykite: Jautienos ir kiaulienos galiojimo trukmė
Ženklinimo reikalavimai ir pažeidimai
Patikrinus mėsos gaminius, ar jie atitinka ženklinimo reikalavimus, nustatyta, kad 19 proc. Lietuvoje pagamintų (5 iš 26 pavadinimų) ir 60 proc. įvežtų iš Lenkijos (9 iš 15 pavadinimų) mėsos gaminių nevisiškai atitiko Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ ir LST 1919 „Mėsos gaminiai“ reikalavimus.
Kai kurių mėsos gaminių ženklinime gamintojai neteisingai nurodo mėsos gaminių sudėtines dalis, nenurodo jų kiekių ar netinkamai nurodo pagal eiliškumą, aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamybai naudoja mėsos pakaitalus ir pan. Pavyzdžiui, UAB „Utenos mėsa“ mėsos gaminio „Virtas jautienos kumpis“ sudėties ženklinime nenurodytas gamyboje sunaudoto jautienos kumpio kiekis procentais.
Vartotojų pasirinkimai ir rekomendacijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rekomenduoja vartotojams atidžiai analizuoti mėsos gaminių etiketes, atkreipti dėmesį į gaminio rūšį, sudėtį ir gamintoją. Produkte esančios sudėtinės dalys nurodomos pagal jų kiekį mažėjančia tvarka. Gaminio sudėtinė dalis procentais turi būti visada išvardinta, jeigu jis pavadintas kurios nors rūšies mėsos pavadinimu.
Taip pat verta atsiminti gamintoją, nes Lietuvoje skirtingi gamintojai gali naudoti tuos pačius mėsos gaminių pavadinimus. Todėl parduotuvėse matome daug „Panevėžio filė“ variantų, nors to paties pavadinimo gaminiai būna neretai pagaminti iš skirtingų žaliavų.
Perkant mėsos gaminius, svarbu atkreipti dėmesį į gaminio rūšį, kuri atspindi ir jo maistingumą. Į daugumą gabalinių mėsos gaminių (kumpių, išpjovos) įšvirkščiamas vanduo, kuriame yra ir kitų maisto produktų dalys.
Taip pat skaitykite: BIOVELA-UTENOS MĖSA rekvizitai
Mėsos sudėtis ir maistinė vertė
Mėsa yra vienas vertingiausių maisto produktų, kuriame yra daug maisto medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui. Svarbiausias mėsos komponentas yra raumeninis audinys, kurio apie 80% sudaro baltymai. Raumenyse taip pat yra mineralinių medžiagų ir vitaminų, ypač B grupės.
Skirtingų rūšių gyvūnų (gyvulių, paukščių) mėsa skiriasi savo sudėtimi ir skoninėmis savybėmis. Pavyzdžiui, kiaulienoje yra daugiau riebalų, mažiau baltymų, jautienoje yra nedidelis riebalų kiekis, daugiau baltymų, avienoje yra nemažai riebalų, tačiau daugiau ir baltymų, nei kiaulienoje. Paukščių mėsa skiriasi nuo gyvulių mėsos savo chemine sudėtimi, maistingumu, konsistencija.
tags: #utenos #mesa #medziotoju #desreles #sudėtis