Prieskoniniai augalai, auginami pavėsyje: kaip sukurti vešlų daržą net ir mažai apšviestame balkone

Daržininkystė daugiabučių balkonuose ir terasose tampa vis populiaresnė. Balkonas gali tapti miniatiūriniu daržu, kuriame, be gėlių, galima užsiauginti skanių ir sveikų daržovių. Net jei neturite balkono ar sodo, prieskonines žoleles galite auginti namuose ant palangės.

Balkonas - miniatiūrinis daržas

Daržininkystė balkonuose ir terasose populiarėja, o mėgstamiausia namų daržininkų veikla yra derliaus nuėmimas. Žmonės nori išplėsti savo daržą, pavyzdžiui, į daugiabučio balkoną. Prieskoniniai augalai, pupelės, salotos, kopūstai ir šakninės daržovės geriausiai auga atvirame balkone. Saulėti balkonai pietų pusėje tinka beveik visiems augalams. Tačiau net jei balkonas yra pavėsingoje pusėje, jame galima auginti pavėsį mėgstančius augalus, kurių derlingumas nepriklauso nuo žydėjimo. Augalus galima auginti pasėjus sėklas arba įsigijus daigų. Į balkoną augalai išnešami, kai nebėra naktinių šalnų pavojaus. Jau balandį galima pradėti auginti daigus, skirtus balkonui. Dar yra laiko pasėti lapinius kopūstus, bazilikus, citrinines melisas ir čiobrelius. Lauko agurkai ir cukinijos sėjami gegužės pradžioje, nes jiems užtenka trijų savaičių auginimo laikotarpio.

Įstiklintame balkone vegetacijos laikotarpis yra ilgesnis nei lauke, todėl jame puikiai auga šilumą mėgstantys augalai, pavyzdžiui, pomidorai. Šviesiame balkone gerai auga ir prieskoninės žolelės, ir daržovės, tačiau ir pavėsyje galima sėkmingai auginti daugybę maistinių augalų.

Net jei neturite balkono ar sodo, prieskonines žoleles galite auginti namuose ant palangės.

Prieskoninių žolelių auginimas balkone

Jei norite greitai ir lengvai užsiauginti prieskoninių žolelių, galite įsigyti mėgstamų žolelių parduotuvės daržovių skyriuje ir persodinti jas į didesnį vazoną ar auginimo maišą balkone. Kuo didesnis vazonas, tuo geriau augalas augs. Taip pat balkone galima auginti lapines salotas.

Taip pat skaitykite: Prieskoniniai augalai rudens sodinimui

Dirvožemis ir laistymas balkone

Balkone laistyti augalus yra sudėtingiau nei darže, nes augalai auginami vazonuose, maišuose ir kitose talpyklose, kur dirvožemio kiekis yra ribotas. Balkonui reikėtų rinktis dirvožemį su bioanglimi, kuri gerai sugeria vandenį ir džiūdama perduoda jį augalams. Jei dirvožemyje yra bioanglies, augalus galima laistyti rečiau. Iš apačios drėkinami augalų vazonai (konteineriai) tinka balkonų augalams, nes jie gali išsaugoti vandenį iki savaitės. Auginimo maišas dedamas ant drėkinamo augalų vazono, o vanduo iš vazono dugno įsigeria į auginimo maišo dirvožemį. Vandens užtenka įpilti tik kartą per savaitę. Šiltoje vietoje augalai sugeria daugiau vandens nei pavėsyje.

Tręšimas balkone

Kad subrandintų gerą derlių, augalui reikia daug maistinių medžiagų. Kadangi augalai greitai sunaudoja dirvožemio maistinių medžiagų atsargas, juos reikia tręšti papildomai. Tręšiant profilaktiškai, augalui jau sodinimo metu galima suteikti visą vasarą reikalingą maistinių medžiagų kiekį. Kai trąšos yra dirvožemyje, nėra rizikos, kad jos liks ant žolelių ar salotų lapų.

Rudens sodinimai: pratęskite daržo sezoną

Rudens dienos trumpėja ir vasaros karštis pamažu išnyksta, tačiau tai nereiškia, kad atėjo laikas atsisakyti sodinimo. Rudenį sode gali džiuginti ne tik gėlės, bet ir daugybė valgomų augalų. Kad augalai greičiau dygtų, po sodinimo rekomenduojama juos uždengti skaidria plėvele, kuri pakels dirvos temperatūrą. Kai pasirodo pirmieji daigai, plėvelę galima nuimti.

Augalai, tinkami sodinti rudenį

Sąrašas sėklų, tinkamų rudens sodinimui, yra ilgesnis, nei daugelis sodininkų įsivaizduoja:

  • Žalumynai: Salotos, mangoldai, lapiniai kopūstai, rukola, burokėlių lapai ar špinatai. Rudenį sodinamos salotos ne taip greitai leidžia žiedyną, o augalai būna sveikesni, nes jų nepuola tiek daug kenkėjų. Daugelis lapinių žalumynų gali ištverti net nedideles šalnas.
  • Ridikėliai: Sudiysta vos per 18 dienų. Rudeniniai ridikėliai paprastai būna saldesni ir ne tokie aštrūs kaip vasariniai.
  • Laiškiniai svogūnai: Atsparūs šalčiui ir lengvai auginami. Juos galima auginti tiek iš sėklų, tiek iš mažų svogūnėlių. Jie puikiai auga net dalinėje pavėsyje.
  • Burokėliai: Sėklas verta sėti rudenį, po vasaros karščių. Burokėliai užauga daug saldesni, jei auginami vėsiu oru.
  • Morkos: Rudenį užauga ypač saldžios, ypač po lengvų šalnų.
  • Kalendros: Rudens sodinimas šiems augalams yra idealiai tinkamas, ir jūs turėsite laiko surinkti daug žalumynų prieš šalnas.
  • Žiediniai kopūstai: Vėsaus oro daržovė, puikiai tinkanti rudeniniam sodinimui. Vėsesniame ore jie formuoja baltesnes ir kompaktiškesnes galvutes.

Patarimai sėkmingam rudens sodinimui

  • Paruoškite dirvą, pašalindami piktžoles ir atsinaujinusius augalus.
  • Naudokite kompostą, kad papildytumėte dirvožemį maistinėmis medžiagomis.
  • Apsaugokite nuo šalnų agroplėvele ar kita uždanga.
  • Tinkamai laistykite, sekdami dirvos drėgmę.
  • Mulčiuokite dirvą aplink augalus, kad išlaikytumėte drėgmę ir apsaugotumėte nuo temperatūros svyravimų.

Prieskoniniai augalai, tinkami pavėsiui

Daugumai daržovių ir prieskoninių žolynų reikia saulės, tačiau yra ir tokių, kurie dera ir saulėtoje vietoje, ir daliniame šešėlyje. Kai kuriems užtenka poros valandų tiesioginės šviesos per dieną. Natūraliai kai kurie prieskoniniai žolynai auga miškuose po medžiais.

Taip pat skaitykite: Tom Kha sriubos receptas

  • Pankolinė kinmėtė (Agastache foeniculum): Daugiametis žolynas, žydintis ir daliniame šešėlyje. Žiedai ir lapai turi malonų aromatą ir skonį, panašų į anyžių.
  • Krūminė perilė (Perilla frutescens): Vienmetė, kurią galima maišyti su kalendromis ir mėtomis.
  • Meškinis česnakas (Allium ursinum): Lietuvoje saugomas augalas. Jam labai patiks pavėsinga vieta. Skoniu ir kvapu primena daržinį česnaką.
  • Vaistinė melisa (Melissa officinalis): Daugiametis žolynas, mėgstantis ir saulėtą vietą, ir dalinį šešėlį. Turi nuostabų citrinos aromatą.
  • Daržinis builis (Anthriscus cerefolium): Lapai atrodo kaip paparčio, o skoniu primena anyžius. Geriausia šiam vienmečiui augalui - po medžiais.

Šešėlinguose sklypeliuose reikėtų rinktis ne tas daržoves, kurių vartojami vaisiai ar šaknis, o tas, kurių lapus ir stiebus skinate. Nuo 3 iki 6 valandų saulės per dieną ištvers lapiniai ir briuseliniai kopūstai, brokoliai. Pavėsingose vietose galima sodinti špinatus, rūgštynes, porus, rabarbarus, lapines salotas, salierus, laiškinius svogūnus, gražgarstę ir bastutį. Žirniai ir pupos duos derlių, kai šviesos gaus 4-5 valandas per dieną. Tokiomis sąlygomis sulauksite ir burokėlių, ropių derliaus.

Dekoratyviniai augalai, tinkami pavėsiui

  • Melsvės (Hosta): Tipiniai augalai pavėsyje. Jų lapai gali būti įvairių spalvų ir formų.
  • Astilbės (Astilbe): Džiugina puriais žiedynais, kurių spalvos varijuoja nuo baltos iki raudonos.
  • Pakalnutės (Convallaria majalis L.): Miško augalai, mėgstantys mirgantį šešėlį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pakalnutės yra nuodingos.
  • Paparčiai: Iš skirtingų veislių lapų tekstūrų gali būti sukuriami nuostabūs deriniai.
  • Japoninė plukė: Žydi antroje vasaros pusėje. Netinka sausam pavėsiui.
  • Astrancija: Tinka natūralistinio stiliaus želdynuose. Drėgname pavėsyje jai - puikios sąlygos.
  • Mažoji žiemė (Vinca minor): Visžalis augalas, sparčiai plinta ir atlieka apsauginę funkciją nuo piktžolių.
  • Epimedis (Epimedium): Puikiai užpildo apatinę augalų kompozicijos dalį.
  • Hakone: Papuoštų bet kurį želdyną, tik aprūpinkite ją pakankamu drėgmės kiekiu.

Astilbių auginimo ypatumai

Astilbės yra ilgaamžiai daugiamečiai augalai. Aukštis varijuoja nuo 20 cm iki 1,20 m, spalvos nuo sniego baltumo iki įvairių rausvų, rožinių ir net raudonų. Yra išvesta veislių, kurių dekoratyvūs ne tik žiedai, bet ir lapai. Žydi nuo liepos iki rugsėjo, priklausomai nuo veislių. Kai kurios, pvz., "Pumila" gražiai išlaiko savo stačias šluoteles ir po žydėjimo. Efektingiausiai atsiskleidžia astilbių grožis, kai yra pasodinta didelis plotas vienos veislės augalų. Jomis galima pagyvinti tamsesnius pavėsio kampelius. Natūraliose sąlygose jos auga ir dauginasi drėgnose pamiškėse. Todėl sodinti patariama drėgnesnėje, pralaidžioje, humusingoje dirvoje. Nemėgsta užmirkimų. Jeigu saulėtoje vietoje užtikrinsite drėgną dirvą, tuomet tinka sodinti ir saulėje. Nesodinti po medžiais, kurių šaknys paviršinės: konkuruos su medžiu ir medis stims maisto medžiagas ir drėgmę. Astilbės reikalauja mažai priežiūros. Patartina mulčiuoti žemę po gėlėmis. Anksti pavasarį reiktų patvarkyti gėlyną - nuimti nunykusią antžeminę dalį po žiemos.

Prieskoninių žolelių auginimas namuose

Net jei neturite balkono ar sodo, prieskonines žoleles galite auginti namuose ant palangės.

Kaip auginti prieskonines žoleles namuose

  • Vieta: Parinkite šviesią vietą prie lango. Jei reikia, papildomai apšvieskite fluorescencinėmis lempomis. Kuo daugiau saulės pateks ant palangės, tuo geriau!
  • Vazonai: Galite įsigyti naujų dailių vazonėlių, bet tai nebūtina. Žolelės puikiai augs ir kituose induose, kuriuos rasite savo namuose, tik pasirūpinkite drenažu. Patarimas: moliniai vazonai yra geresni už plastikinius. Molis yra porėtas ir padeda reguliuoti žemės drėgnumą.
  • Žemė: Sumaišykite žemes su smėliu ir trupučiu kalkių.
  • Sėklos: Nepamirškite patikrinti, ar nesibaigė sėklų galiojimo laikas. Turėkite omenyje, kad sudygs tik nedidelė pasodintų sėklų dalis.
  • Ką auginti: Namuose geriausiai auga bazilikai, mėtos, rozmarinai, raudonėliai, čiobreliai, šalavijai, krapai, laiškiniai česnakai, petražolės, daržiniai builiai, citrinžolės, ramunėlės ir levandos. Šie augalai nelepūs, atsparūs ligoms, jais galima gardinti įvairius patiekalus.

Prieskoninių žolelių priežiūros patarimai

  • Bazilikai: Atsigaus, jei juos gausiai palaistysite ir pastatysite saulėtoje vietoje. Bazilikus galima auginti ne tik iš sėklų, bet ir šakelės, tik prieš pamerkdami ją į vandenį, nuskabykite žiedelius (jei tokių yra). Stenkitės nepažeisti švelnių baziliko lapelių. Sutrinkite su šlakeliu alyvuogių aliejaus arba suplėšykite, bet nepjaustykite peiliu.
  • Čiobreliai: Labai atsparūs ir puikiai auga įvairiomis sąlygomis. Čiobreliai skanūs ir švieži, ir džiovinti. Galite naudoti tik lapelius arba visą šakelę. Lapeliais gardinkite troškinius, sriubas, padažus, o šakeles naudokite kepdami paukštieną ar mėsą (paskui jas išimkite).
  • Krapai: Reguliariai laistykite, bet neperliekite. Susmulkinkite ir berkite į sriubas bei salotas.
  • Rozmarinai: Neperliekite. Rozmarinams labiau kenkia per didelis dėmesys nei jo trūkumas. Rozmarinai gausiai naudojami Viduržemio jūros regiono virtuvėje. Tinka ir švieži, ir džiovinti. Nuskabykite lapelius arba naudokite visą šakelę (paskui ją išimkite). Rozmarinų šakelėmis gardinkite kepsnius (labai tinka prie avienos) ir keptas bulves. Šis augalas dera ir su vaisiais, ypač apelsinais.
  • Raudonėliai: Leiskite žemei padžiūti, tada palaistykite (neperliekite). Jei jūsų raudonėlis pradės krauti žiedus, juos nuskabykite, kad netrukdytų augti lapeliams. Raudonėliais gardinami pomidorų padažai, kiaušinių ir sūrio patiekalai. Jie gali būti naudojami ir švieži, ir džiovinti. Švieži raudonėliai labai dera prie keptų cukinijų ir svogūnų.
  • Mėtos: Puikiai auga pavėsyje, bet jas galima auginti ir ant saulėtos palangės, tik reikėtų dažniau laistyti. Prireikus tiesiog nuskabykite keletą lapelių. Šviežios mėtos yra kvapnios, gaivaus skonio. Jų dedama ir į saldžius, ir į nesaldžius patiekalus. Iš mėtų galima pasigaminti padažą, mėtinį actą, išsivirti arbatos, jomis galima pagardinti salotų padažą, įmaišyti į majonezą. Mėtos puikiai tinka ir prie virtų bulvių su sviestu. Mėgstate saldžiai? Įmaišykite į šokoladinio pyrago tešlą, pabarstykite vaisių salotas.
  • Šalavijai: Sudygę šalavijai yra atsparūs ir puikiai auga įvairiose dirvose - svarbiausia, kad netrūktų saulės ir žemė nebūtų per drėgna. Šalavijai gali būti naudojami ir švieži, ir džiovinti. Dažniausiai jais gardinami paukštienos ir mėsos patiekalai, kepti sūriai. Galite pasigaminti šalavijų sviesto (sviestas, šalavijai ir česnakai).
  • Petražolės: Auginti nesunku, nes joms nereikia nei daug šviesos, nei ypatingos priežiūros. Petražolės yra turbūt populiariausios prieskoninės žolelės pasaulyje. Jomis galima gardinti sriubas, bulves, daržoves, ryžius. Petražolės labai dera su jūros gėrybėmis, ypač midijomis.
  • Laiškiniai česnakai: Auginti labai paprasta, nes jiems nereikia daug šviesos. Laiškų neraukite ir neplėškite, o nukirpkite žirklėmis (5 cm virš žemės). Laiškiniai česnakai skoniu primena svogūnus. Skaniausi - švieži, nors galima naudoti ir džiovintus. Jų dėkite į sriubas, daržovių patiekalus, padažus. Visos laiškinio česnako dalys yra valgomos ir skanios!
  • Levandos: Patiks sausa ir saulėta vieta bei puri žemė. Neperliekite. Levandos yra labai gražios ir kvapnios. Džiovintų levandų ryšulėliais kvėpinkite drabužių spintą, pasigaminkite nuostabiai kvepiančių vonios druskų. Levandų galima dėti į saldžius kreminius patiekalus, pavyzdžiui, „panna cota“.
  • Ramunėlės: Reikia intensyvios tiesioginės saulės šviesos. Tikima, kad ramunėlės pasižymi gydomosiomis savybėmis. Gerkite ramunėlių arbatą, darykite kompresus, plaukite žaizdas. Sausą ir sudirgusią odą nuramins aliejus su ramunėlėmis.
  • Citrinžolė: Tropikų augalas, kuriam reikia daug saulės ir vandens, bet mažai priežiūros. Citrinžolė - nepamainomas ingredientas tailandiečių virtuvėje. Ji yra citrusinio skonio ir maloniai kvepia. Gardinkite mėsos ir paukštienos patiekalus, naudokite kartu su česnakais ir aitriaisiais pipirais.
  • Daržiniai builiai: Reikia daug vandens ir derlingos žemės, bet mažiau saulės. Daug virėjų šį augalą naudoja norėdami sustiprinti kitų recepte naudojamų žolelių skonius. Berkite į omletus ir kiaušinienes, maišykite su kreminiu sūriu, gardinkite salotas ir bulvių košę.

Augalai, tinkami auginti pavėsyje namuose

Jei jūsų namuose nėra daug saulės šviesos, galite auginti šiuos augalus:

  • Sansevjeros: Atspariausias augalas, kuris gali išgyventi net ir visiškai pavėsyje.
  • Zamiokulkas: Mėgstamas dėl savo blizgančių, tamsiai žalių lapų ir gebėjimo išgyventi beveik be saulės šviesos.
  • Aglaonema: Puikus pasirinkimas, jei norite daugiau spalvų savo namuose.
  • Filodendras: Itin populiarus dėl savo gebėjimo prisitaikyti prie įvairių sąlygų.
  • Monstera: Suteikia egzotiškumo ir nereikalauja daug priežiūros.
  • Marginotoji plektrantė: Estetiškas, valo orą ir gerai jaučiasi pavėsyje.
  • Paparčiai: Idealūs vonios kambariams ar kitiems drėgniems kampams namuose.
  • Skindapas: Puikiai prisitaiko prie įvairių sąlygų ir greitai auga.

Prieskoninių augalų kompozicijos ir gėlynai

Prieskoniniai augalai ne tik gražūs, bet ir nuostabiai kvepia. Galite priderinti keletą mėgstamų augalų prie jau esamo gėlyno arba susikurti visai naują. Tam tiks vaistinės šventagaršvės, vaistiniai peletrūnai, aguonos, kvapieji bazilikai. Alpinariumuose galima pasodinti žemų augaliukų, kaip antai: darželinių žiomenių, kalninių ir darželinių dašių, pavasarinių raktažolių, įvairių rūšių čiobrelių.

Taip pat skaitykite: Prieskonių mišinys iš Jordanijos

Kaip ir gėlės, prieskoniniai augalai būna vienmečiai (bazilikai, kalendros, mairūnai) ir daugiamečiai (mėtos, kmynai, šalavijai, levandos, laiškiniai česnakai). Iš visų jų galite sukurti puikų gėlyną. Sodinkite levandas, šalavijus, kmynus, rozmarinus, tarp jų įterpkite rožių kerų ar kitokių stambesnių augalų. Tarsi dekoratyvinis kilimas gali atrodyti žemi vienos rūšies augalai, ypač augantys įkalnėje.

Paunksmę mėgstančių augalų yra išties daug.

Augalai pavėsyje - apibendrinimas

  • Melsvės (lot. Hosta) - tipiški augalai pavėsyje. Melsvės pasipuošia nedideliais žiedais, tačiau būkim atviri, ne dėl žiedų mes melsves auginame. Melsvių lapai - ir žali, ir melsvi, ir baltai dryžuoti, ir ryškiai salotiniai. Be to, vienų veislių melsvės mažutės ir gležnos, kitų lapai - galingi ir stori. Vienų atrodo tarsi slidūs, kitų - gofruoti, trečių - garbanoti. Pasirinkimas tikrai didelis. Augalai pavėsyje paprastai nepasižymi dideliais ryškiais žiedais, todėl melsvės lapų margumas išsprendžia daug dizaino problemų tamsiame sklypo kampe. Beje, melsvių lapais džiaugiasi ne tik sodybų ar kiemų šeimininkai, bet ir sraigės bei kiti šliužai. Tačiau pasirinkus tinkamas veisles, kurių lapai kieti ir mėsingi, šios problemos galima išvengti.
  • Astilbė (lot. Astilbe) - purios žydinčios šluotelės - vasaros vidurio pažiba. Augalai pavėsyje nedažnai gali džiuginti žiedais, ir dar tokiais ryškiais kaip astilbių, tad tiesiog neįmanoma praeiti jų nepastebėjus. Žiedynų spalvos - nuo nuotakos baltumo iki kraujo raudonumo.
  • Pakalnutės (lot. Convallaria majalis L.) - miško augalai dažnai auga paunksmėje, tad pakalnutės tikrai galėtų papuošti pavėsyje esančią jūsų kiemo dalį. Jai labai patiktų mirgantis šešėlis, kuris krenta nuo medžių - visai kaip miške. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pakalnutės yra nuodingos.
  • Paparčiai - iš skirtingų veislių lapų tekstūrų gali būti sukuriami nuostabūs deriniai. O jei paparčiui draugiją papildysime pakalnutėmis ir melsvėmis?
  • Japoninė plukė - augalas, kuris tikrai gali gražiai žydėti, augdamas ir daliniame pavėsyje. Jų žiedais džiaugsitės šiek tiek vėliau, antroje vasaros pusėje. Japoninė plukė netiks sausam pavėsiui, tad prie pat namo ar po dideliu medžiu jos nesodinkite - ne dėl pavėsio, o dėl to, kad gali negauti pakankamai drėgmės.
  • Astrancija - nuostabus augalas, tinkantis natūralistinio stiliaus želdynuose. Drėgname pavėsyje jai - puikios sąlygos. Jeigu užteks drėgmės, netgi saulėtoje vietoje ji gali žydėti visą šiltąjį sezoną.
  • Mažoji žiemė (lot. Vinca minor) - visžalis augalas, tad savo lapelių nenumeta net žiemą. Žiemės privalumas - ji sparčiai plinta, padauginti ją labai lengva, todėl kainuoja tikrai nedaug. Žiemė gali atlikti apsauginę funkciją nuo piktžolių, nes sukurs nuostabiai gražų, tamsiai žalių lapelių kilimą, kuris uždengs žemę.
  • Epimedis (lot. Epimedium) - dar retai auginamas Lietuvoje. Tinka natūralistinio stiliaus želdynuose ir puikiai užpildo apatinę augalų kompozicijos dalį. Epimedžiai paprastai užauga iki 20-30 cm aukščio ir su laiku suauga į ištisus sąžalynus. Pavasarį pražysta originaliais žiedeliais. Jeigu nusibodo vargti su veja pavėsyje, apsvarstykite epimedžius kaip puikią alternatyvą vejai.
  • Hakonė - augalai pavėsyje dažniau pasižymi dideliais lapais, varpinių ne tiek ir daug. O štai hakonė tikrai papuoštų bet kurį želdyną, tik aprūpinkite ją pakankamu drėgmės kiekiu. Hakonės gražiausiai atrodo sodinamos palei taką, kur grakščiai nusvyra ir taip sušvelnina kampus.

tags: #prieskoniniai #augalai #auginami #pavėsyje

Populiarūs įrašai: