Žvėrynas: Istorija, architektūra ir dabartis
Žvėrynas - prestižinis Vilniaus rajonas, žavintis unikaliu architektūriniu charakteriu, želdinių gausa ir turtinga istorija. Jis įsikūręs į šiaurės vakarus nuo miesto centrinės dalies, dešiniajame Neries krante. Būtent čia, Vytauto gatvėje, projektuojama nauja moderni erdvė, išlaikant istorinį Žvėryno charakterį. Šiame straipsnyje panagrinėsime Žvėryno istoriją, architektūrą, dabartinę situaciją ir plėtros tendencijas.
Žvėryno istorijos vingiai
Žvėryno istorija siekia gilią senovę. Iki XIX amžiaus ši teritorija priklausė įtakingiausiems Lietuvos didikams Radviloms. Knygoje „Pasižvalgymai po Vilnių“ rašoma, jog jie dešinįjį Neries krantą apjuosė storų rąstų tvora, viduje laikė įvairius žvėris medžioklei. Iš čia ir kilo rajono pavadinimas. XVI a. ši teritorija priklausė didikams Radviloms: jie čia rengdavo medžiokles, galbūt net įveisė žvėrių (iš čia ir atsirado vietovės pavadinimas), sklando legendų apie buvusį medžioklės dvarelį. Ilgą laiką Žvėrynas buvo beveik negyvenamas miškas. Tiesa, XIX a. keliautojai mini, kad, nors teritorija apjuosta aštriakuolių tvora, žvėrių jau beveik nebelikę.
Žvėryną 1893-iaisiais į žemės sklypus suskirstė ir miestiečiams pardavinėti ėmė Peterburgo pirklys Vasilijus Martinsonas. Šiandien jis ilsisi prie Žvėryno cerkvės. Šio apsukraus prekeivio dėka vietoj stirnų, danielių, stumbrų ir lapių čia pamažu apsigyveno žmonės, o po Pirmojo pasaulinio karo pradėtos grįsti gatvės. Dalis rajono gatvių buvo pavadintos žvėrių vardais, o stambesnės gavo kunigaikščių vardus. Gatvių tinklas logiškai susietas: štai Kęstučio gatvė iš kairės turi žmonos Birutės gatvę, iš dešinės - sūnaus Vytauto gatvę.
Visiškai nauja era prasidėjo XIX a. pab. - Žvėrynu susidomėjo keli turtingi Peterburgo pirkliai. Didžiausi pokyčiai įvyko 1892 m. jo savininku tapus Vasilijui Martinsonui. Šis, suvokęs Neries užutėkyje esančios vietovės vertę, netrukus ėmėsi parceliuoti Žvėryną ir pardavinėti sklypus viloms statyti. Brangią žemę V. Martinsonas reklamavo turtingiausiuose Rusijos imperijos miestuose - Žvėryne labai paspartėjo statybos, dygo daugybė įspūdingų medinės architektūros perlų, o iki Pirmojo pasaulinio karo galutinai susiformavo dabartinis taisyklingo plano gatvių tinklas. 1938 m. medinė statyba sustojo, prasidėjo vien mūro etapas. Sovietmečio pradžioje atsirado tipinių mažaaukščių namų, antroje epochos pusėje - jau ir daugiaaukščių. Vis dėlto tai buvo daroma santūriai ir prestižą rajonas išlaikė.
Architektūrinis Žvėryno veidas
Žvėrynas pasižymi neaukštuminiais statiniais, nedidelėmis gatvėmis ir želdinių gausa. Dėl to jis yra ypač vertinamas NT pirkėjų. XX a., iki karo, Žvėryne buvo statomi sodybinio tipo namai, nemažai pastatyta vasarnamių. Kai kurie namai suprojektuoti žymių architektų.
Taip pat skaitykite: Rajono nuosmukio priežastys
Žvėrynas išsiskirtinis dėl medinės architektūros. V. Martinsonui pradėjus parceliuoti vietovę, ji naujakurius patraukė kaip vasarvietė - tikri Druskininkai šalia miesto centro! Kadangi jau tuo metu buvo suvokiama, kad medis - ekologiška statybinė medžiaga, nieko nuostabaus, jog Žvėryne įsigalėjo būtent tokių namų statyba. Dalis pastatų kilo kaip vasarnamiai, kita dalis - kaip nuolatinė gyvenamoji vieta.
Sovietiniu periodu Žvėryne pastatyta daugiabučių ir visuomeninės paskirties pastatų. Čia yra įsikūrusių ambasadų ir užsienio diplomatų rezidencijų. Tačiau modernios statybinės medžiagos leidžia senąsias vilniečių trobas rekonstruoti taip, kad į jas, matyt, nesibodėtų sugrįžti gyventi ir patys Radvilos.
Žvėryno gatvės ir pastatai
Vytauto gatvė puikiai tinka susipažinti su Žvėryno medine architektūra, tačiau turint laiko verta zigzagais pasivaikščioti ir kitomis, nes medinukai po vieną ar didesnėmis grupėms pasklidę po visą rajoną. Namas Vytauto g. 27 - puikus seniausių medinių Žvėryno vilų pavyzdys. Pastatas iškilo XIX-XX a. sandūroje, o XXI a.
- Žvėryno tiltas. 1902 m. Žvėryne jau stovėjo 5 mūriniai ir 285 mediniai namai, todėl atsirado poreikis pakeisti dar 1892 m. statytą medinį Žvėryno tiltą per Nerį. 1905-1907 m. abu upės krantus sujungė naujas metalinis 103,1 m tiltas, caro garbei pavadintas Nikolajaus vardu (pats Žvėrynas tuo metu vadintas Aleksandrija). 1944 m. tiltas buvo iš dalies susprogdintas, todėl gyventojai iki remonto tarpą tarp atramų pereidavo specialiai pristatytomis kopėčiomis. 2006 m. tiltas rekonstruotas. Statinys įdomus dar bent keliais aspektais: pirma, tai vienintelis veikiantis Vilniaus tiltas per Nerį su atramomis („kojomis“) vandenyje. Antra, beveik 400 metų Vilniuje per Nerį stovėjo tik vienas - Žaliasis - tiltas (nuo 1536 m.), antrojo teko laukti labai ilgai, bet jis atsirado būtent Žvėryne.
- Žvėryno cerkvė. 1899 m. Žvėryno plėtotojas Vasilijus Martinsonas sklypą prie tilto padovanojo stačiatikių Šv. Dvasios brolijai, o ši savo ruožtu ėmėsi naujos cerkvės statybos pagal žymaus architekto Michailo Prozorovo projektą. 1903 m. ji buvo baigta ir pašventinta, jai suteiktas Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ pavadinimas, tačiau vietiniai ją paprastai vadina tiesiog „Znamenskaja“. Kartu su cerkve pagal naują tradiciją buvo įsteigta ir parapinė mokykla, vaikų prieglauda. Bene svarbiausias faktas - pats šiuolaikinio Žvėryno įkūrėjas V. Martinsonas amžinojo poilsio atgulė šios cerkvės šventoriuje.
- Žvėryno katalikų bažnyčia. Po 1905 m. Rusijos revoliucijos carinė santvarka daugelyje sričių, įskaitant ir religiją, tapo laisvesnė, todėl dešimtmetis iki Pirmojo pasaulinio karo ir Rusijos imperijos žlugimo Lietuvoje pasižymėjo gausybės naujų nestačiatikiškų šventyklų statyba. Žvėryno katalikų bažnyčia - puikus pavyzdys. Sklypas jai išskirtas 1907 m., o statyba pradėta 1911 m. Vis dėlto iki karo jos užbaigti nepavyko. 1925 m. dar nebaigtoje bažnyčioje pradėtos laikyti pamaldos. Darbai tęsėsi net sovietmečiu, ir, nors pirminio projekto visiškai įgyvendinti nepavyko (pvz., bokštai turėjo būti aukštesni), 1958 m. ji buvo pašventinta ir nepertraukiamai veikia iki šiol.
- Žvėryno malūnas. Pats seniausias pastatas Žvėryne - vandens malūnas. Jis pastatytas ir tvenkiniai iškasti dar XVI a. Vandeniu sistemą aprūpino Šaltupio upelis ir kiti nuo aplinkinių kalvų tekantys šaltiniai. 1813 m. Radvilų Žvėryno jurisdikos aprašyme, be malūno, paminėti ir buvęs mūrinis malūnininko namas bei žydų spirito varykla. Malūnas veikė ir po Pirmojo pasaulinio karo, sovietmečiu naudotas kaip kruopų sandėlis. 2003-2004 m. malūnas perstatytas į gyvenamąjį namą. Dėl malūno Žvėryne susiformavo viena pirmųjų gatvių - dabartinė Latvių.
- „Čiulbantis kryžius“. 2001 m. tuščią pievą Žvėryno pakraštyje papuošė garsaus menininko Gitenio Umbraso „Čiulbantis kryžius“. Atkreipkite dėmesį, kad pagal formą tai tikrai kryžius, tačiau jį sudaro galybė inkilėlių - todėl ir čiulbantis.
- Šaltupio šaltinėlis ir Radvilų rezidencija. Nors esame visai šalia miesto centro, Žvėryne galime aptikti keletą atokioms gamtos vietelėms būdingų objektų. Pirmasis pasitinka Šaltupio šaltinėlis. Šaltupis - tai tas pats upelis, kuris dar XVI a. buvo patvenktas malūno, kurį jau matėte, reikmėms. Paėję porą šimtų metrų palei krantą, išvysite buvusios Radvilų rezidencijos ąžuolyną ir grotą. Ištaiginga medinė Radvilų, o XIX a. - Vilniaus generalgubernatoriaus vasaros rezidencija buvo ant kalno, adresu Birutės g. 40. Šis pastatas, deja, neišliko. Eidami taku toliau, visai šalia pėsčiųjų tilto, dairykitės iš po žemės trykštančios versmės, vadinamos Žvėryno akimi. Čia nuolat kunkuliuoja stipraus vandens srauto keliamas smėlis, jis tarytum verda.
- Kompozitorių namai. XX a. 6-ojo deš. pab. SSRS Architektų sąjunga pradėjo architektams organizuoti mokomąsias išvykas į Vakarų valstybes, tikėtasi, kad jie įgis patirties, pasisems naujų minčių ir jas pritaikys tėvynėje. Tarp keliavusiųjų į svečias šalis buvo nemažas būrys lietuvių. Populiariausia kelionių kryptis - Suomija, būtent iš jos lietuviai atsivežė didelį šiaurietiško modernizmo idėjų bagažą. 1959 m. buvo paskelbtas 16 vienbučių gyvenamųjų namų ir koncertų-perklausų salės pastato Žvėryne konkursas. Jį laimėjo jauni architektai Vytautas Edmundas Čekanauskas ir Vytautas Brėdikis, kurių projektas turėjo ryškių skandinaviškų bruožų.
- Tarpukario modernizmo architektūra A. Mickevičiaus gatvėje. Tarpukario modernizmo architektūra pasižymėjo priešprieša anksčiau vyravusiems perdėm įmantriems stiliams. Ypač gausiai griežto ir taisyklingo modernizmo pavyzdžių aptiksime A. Mickevičiaus gatvėje. Verta pradėti nuo 23 numeriu pažymėto pastato, iškilusio kaip nuomojamų butų namas, o vėliau palengva žingsniuojant dairytis į abi gatvės puses ir pastebėti kitos šios epochos architektūros pavyzdžius.
- Žvėryno kenesa. XIV a. pab. į Trakus iš Krymo atsivežęs kelis šimtus karaimų šeimų, Vytautas pradėjo šios tautos istoriją Lietuvoje. XIX a. pr. dalis jų atsikėlė į Vilnių, o XX a. pr. neseniai susikūrusiame Žvėryne užsimojo pasistatyti šventyklą - kenesą. Mauritaniško stiliaus maldos namus Žvėryne karaimai pasistatė 1911-1923 m.
- Pirmoji Vilniaus radijo stotis. Niekuo neišsiskiriantis 1905 m. pastatytas dviejų aukštų mūrinukas - tai vieta, kurioje 1927 m. įsikūrė pati pirmoji Vilniaus radijo stotis.
- Akmuo su Gediminaičių stulpais. Nors šis akmuo upės vagoje tvarkant Nerį buvo rastas dar 1958 m., net ir ne visi žvėryniečiai yra regėję paslaptingą riedulį. Istorikų teigimu, akmuo buvo naudojamas asmeninėms didžiojo kunigaikščio valdoms ženklinti, o simboliai ant jo iškalti dar XV a.
Dabartinis Žvėrynas: tarp istorijos ir modernumo
Šiandien Žvėrynas yra vienas prabangiausių ir paklausiausių Vilniaus rajonų. Vilniečiai vertina tai, kad mikrorajonas yra arti miesto centro, pasižymi gerai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, jį paprasta pasiekti ir nuosavu automobiliu. Čia taip yra dviračių, pėsčiųjų takų, žaliųjų zonų, netrūksta maitinimo įstaigų, maisto prekių parduotuvių. Visi šie privalumai, be abejo, turi įtakos NT kainoms Žvėryne. Tačiau šis rajonas labiausiai patrauklus dėl savo architektūrinio paveldo ir istorijos.
Šiandien šis rajonas, matyt, vienas prabangiausių ir paklausiausių Vilniaus „kaimų“. Tačiau modernios statybinės medžiagos leidžia senąsias vilniečių trobas rekonstruoti taip, kad į jas, matyt, nesibodėtų sugrįžti gyventi ir patys Radvilos.
Taip pat skaitykite: Skonio kelionė: pietūs „Žvėryno Smuklėje“
Žvėrynas, kaip ir Užupis, neretai pavadinamas miesteliu mieste. Čia išlikę per 100 senųjų miesto pastatų, kurie saugomi kaip kultūros paveldo vertybės. Rajone įsikūrę daugybė verslų, kelios mokyklos ir darželiai, klinikos, bažnyčios, prekybos centras „Panorama“, gausu kavinių ir restoranų, paslaugų įstaigų, sporto aikštelių, pėsčiųjų ir dviračių takų.
Poetas Algirdas Verba Žvėryną apibūdino taip: „Be Žvėryno negalėčiau ir nemokėčiau gyventi. Išėjęs iš savo trobos žinau, kur eiti, kaip ir žinau, kur pareiti. Dabar Žvėrynas kap mano tėviškė… ir čia jaučiuosi kaip savame kaime.“
Nauji projektai Žvėryne
„EIKA Development“ sostinėje pradeda naujo projekto „Žvėryno Personos“ butų pardavimus. Blindžių gatvėje 24A, buvusio Finansų ministerijos mokymo centro teritorijoje, iškilsiantis projektas rinką papildys 61 prestižinės klasės butu. Investicijų suma viršys 22 mln. Prestižiniame Žvėryno mikrorajone statomame A++ energinės klasės projekte bus įrengtas 61 butas ir viena komercinė patalpa. Būsimi „Žvėryno Personų“ gyventojai galės rinktis iš 1-6 kambarių butų, kurių plotas svyruos nuo 31 iki 137 kv. Viršutiniame pastato aukšte bus įrengti išskirtiniai butai su vitrininiais langais ir antresolėmis, kurių lubų aukštis sieks net 6,8 metro, dauguma jų turės stogo terasas. Gyventojai džiaugsis privačiu ir gausiai apželdintu vidiniu kiemu, vaikų žaidimų aikštelėmis, o projekte bus įrengta daugiau automobilių parkavimosi vietų, nei reikalaujama. Naująjį projektą projektavo didžiulį dėmesį urbanistiniam integralumui teikianti architektūros studija „Eventus Pro“.
Vystant „Žvėryno personas“ bus rekonstruotas sklype esantis pastatas, kuriame ilgus metus buvo įsikūręs Finansų ministerijos mokymų centras, nuo 1994-ųjų valstybės tarnautojams teikęs mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo paslaugas. 2017 metais likviduoto centro pastatą įsigijusi „EIKA Development“ prieš kelerius metus šias patalpas pavertė laikinu humanitariniu centru.
Šiuo metu Žvėryne viešai prieinami vos keli projektai, ir tik dviejuose iš jų egzistuoja nors nors minimalus būsto pasirinkimas. Pasiūlos kainos siekia apie 3000 Eur/kv.m. Likusiuose projektuose rinktis galima vos iš kelių ar net vieno buto, o kainos gali siekti ir 5000 Eur/kv.m.
Taip pat skaitykite: Kaip iškepti biskvitinį pyragą
NT kainos Žvėryne
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kas Žvėrynas - kontrastų mikrorajonas. Pasak jo, čia sugyvena ir būstai, kurių kainos - vienos aukščiausių Vilniuje, ir seni apleisti mediniai namai. Pastarieji dažnai ne tik pakliūva į kultūros paveldo teritorija, tačiau būna ir kultūros paveldo objektai. Pietinė Žvėryno dalis būsto kainų atžvilgiu nusileidžia nebent Vilniaus miesto senamiesčiui, o kartais jį netgi lenkia.
Antrinėje rinkoje, pasak NT analitiko, 1 - 3 kambarių butų kainų rėžiai yra ganėtinai platūs - nuo 1800 iki 3400 Eur/kv.m, tačiau šiame spektre - tik senesni arba šiaurinėje dalyje esantys butai. Išskirtinių apartamentų kainos siekia 5000 Eur/kv.m. ar net daugiau. Individualių gyvenamųjų namų kainos Žvėryne taip pat ypač aukštos. Pirkėjams šie būstai patrauklūs ne tik kaip būstas, bet ir kaip galimybė objektą konvertuoti į didesnio ploto pastatą.
Žvėryno plėtros iššūkiai
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičius teigimu, statybos Žvėryne kainuoja daugiau. Mat, šioje unikalioje vietoje galioja daugiau reikalavimų statiniams nei sovietiniuose mikrorajonuose. Miestas laikosi pozicijos, kad šiam rajone turi būti aukštesnė architektūrinė kokybė, kai kurie vystytojai net organizuoja architektūrinius konkursus. Reikalavimai architektūrai yra aukšti, kartais artimi ir tiems, kurie taikomi Senamiesčiui.
NT vystytojams Žvėrynas yra patrauklus mikrorajonas dėl galimybės čia vystyti išskirtinius bei brangius NT projektus. Tačiau plėtotojai, norintys įžengti į šį mikrorajoną, susiduria su keliomis kliūtimis: ypač aktyviu vietos gyventojų dalies pasipriešinimu naujoms statyboms ir sklypų, tinkamų NT vystymui, trūkumu.
Sklypų Žvėryne trūksta dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, Žvėryne yra mažo leistino intensyvumo teritorija, mažas leidžiamas aukštingumas, intensyvumas, nes dar iki šiandien galioja senas detalusis rajono planas, patvirtintas šiam mikrorajonui, berods, 1996 metais, tai čia kiekvienas sklype pakeitimas yra sudėtingas, nes reikia koreguoti ir tą detalųjį planą, ir ten tikrai yra sunku keisti paskirtį ir pan.
Didžioji dalis NT projektų, planuojamų Žvėryne, yra skirti prestižinio būsto segmento pirkėjams. Kita vertus, šiame mikrorajone galima rasti nemažai senųjų medinių namų, kurie yra saugomi kultūros paveldo. Dalis jų yra restauruoti, o kita dalis, kuriuose gyvena žemesnes pajamas gaunantys gyventojai.
Žvėryno ateitis
Žvėrynas išlieka prestižiniu ir patraukliu rajonu Vilniuje. Neintensyvi, tačiau tolygi plėtra lemia, kad rajone visada yra galimybė atsinaujinti gyventojų amžiui. Nors plėtra susiduria su iššūkiais, tokiais kaip sklypų trūkumas ir gyventojų pasipriešinimas, nauji projektai, tokie kaip „Žvėryno Personos“, siekia suderinti modernią architektūrą su istoriniu rajono charakteriu. Ateityje Žvėrynas ir toliau išsaugos savo unikalumą, derindamas istorinį paveldą su šiuolaikiniais patogumais.
tags: #prestižinis #Žvėryno #rajonas #istorija