Po Pietų Nerimas ir Kvėpavimo Sutrikimai: Sužinok Priežastis ir Efektyvius Sprendimus!

Stresas ir nerimas - neišvengiami šiuolaikinio gyvenimo palydovai. Kartais jaučiame, kad po pietų, nurimus dienos darbams, nerimas ypač sustiprėja, o kartu pasidaro sunku kvėpuoti. Ši būsena gali būti nemaloni ir net gąsdinanti, todėl svarbu suprasti jos priežastis ir rasti būdus, kaip su ja susidoroti.

Kas yra stresas ir kaip jis veikia organizmą?

Stresas - tai normali organizmo reakcija į įvairius stimulus, kurie suvokiami kaip reikalaujantys pastangų prisitaikyti. Tai adaptyvi sveiko organizmo reakcija, padedanti prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų ir paruošianti organizmą išgyventi ekstremalius pokyčius. Vos tik susidūrus su stresoriumi, aktyvinama simpatinė nervų sistema ir šerdinis antinksčių sluoksnis. Šie organai atsakingi už greitą reagavimą į stresorių: padažnėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Per kelias sekundes organizmas yra mobilizuojamas įveikti sunkumus.

Streso priežastys vadinamos stresoriais. Jie gali būti vidiniai (infekcijos, uždegimai, nuolatinis nerimas ar prasta mityba) arba išoriniai (įtemptos darbo sąlygos, patyčios). Stresoriai gali būti trumpalaikiai, kai yra tiesioginė grėsmė, į kurią atsakęs organizmo būsena vėl tampa normali. Ilgalaikiai stresoriai, kurie greitai nepasitraukia, kelia nerimą, nes organizmui daro ilgalaikę žalą.

Trumpalaikis stresas pirmiausia sukelia fizinius pokyčius. Išsiskiria daugiau adrenalino, todėl padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, pakyla spaudimas. Ištrūkus iš stresinės situacijos, šios reakcijos normalizuojasi. Ilgalaikis stresas gali sukelti irzlumą, įtampą, raumenų ir galvos skausmus, virškinimo sutrikimus, nemigą ir net depresiją. Jis veikia ir netiesiogiai - stresuodami galime pradėti rūkyti, nereguliariai maitintis ir miegoti, svaigintis alkoholiu, o tai jau tikras kirtis imuninei sistemai. Stresas gali paveikti ir plaukų, odos grožį, sukelti valgymo sutrikimus.

Kaip stresas veikia kvėpavimą?

Patiriant didelį stresą ar stiprią emocinę reakciją, aktyvuojamas vadinamasis „kovok arba bėk“ atsakas. Smegenys siunčia signalus per simpatinę nervų sistemą, didindamos širdies ritmą ir kraujospūdį. Kvėpavimas tampa greitesnis ir paviršutiniškesnis - taip organizmas stengiasi tiekti daugiau deguonies į raumenis.

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Didelio streso metu kūno raumenys, įskaitant diafragmą - pagrindinį kvėpavimo raumenį, įsitempia. Toks įsitempimas gali trukdyti diafragmai pilnai susitraukti ir išsiplėsti, todėl atrodo, kad įkvėpti „iki galo“ tampa sunku. Kvėpuojant paviršutiniškai, sumažėja oro, patenkančio į plaučius kiekis, atsiranda pojūtis, kad trūksta oro.

Kodėl po pietų nerimas ir sunkumas kvėpuoti sustiprėja?

Po pietų organizmas pereina į ramesnę būseną, sulėtėja medžiagų apykaita. Jei dienos metu patyrėte daug streso, po pietų, kai organizmas bando atsipalaiduoti, jaučiamas disbalansas. Nerimas, kuris dienos metu buvo nustumtas į šalį, dabar iškyla į paviršių. Be to, virškinimo procesas po pietų taip pat gali prisidėti prie sunkumo kvėpuoti pojūčio, ypač jei pietūs buvo gausūs ar sunkūs.

Kas tiksliai sukelia sunkumą giliai įkvėpti po streso?

Vienas dažniausių veiksnių - nerimo kilmės hiperventiliacija. Susijaudinimo metu žmogus dažnai kvėpuoja greitai ir negiliai, kartais nesąmoningai laiko kvėpavimą. Po tokio epizodo kūnas gali „priprasti“ prie piešusio kvėpavimo ritmo, tad gilesnis įkvėpimas atrodo tarsi neįmanomas arba nenatūralus. Taip dažnai nutinka žmonėms, jautriems nerimui ar panikos atakoms.

Stresas paskatina adrenalino ir kitų streso hormonų išsiskyrimą. Jie veikia ne tik nervų, bet ir kvėpavimo sistemą. Padidėjęs adrenalinas stimuliuoja kvėpavimo centrus smegenyse, todėl įkvepiama dažniau, bet trumpais, ne giliais įkvėpimais. Tai sumažina anglies dioksido kiekį kraujyje (vad. kvėpavimo šarminimas ar hipokapnija), dėl ko atsiranda oro trūkumo pojūtis.

Pailgėjęs paviršutinis kvėpavimas gali pavarginti pagalbinius kvėpavimo raumenis - tarpšonkaulinius, krūtinės ar kaklo raumenis. Ilgainiui jie gali tapti įsitempę ar net truputį skausmingi, kas dar labiau apsunkina gilų įkvėpimą panašiai, kaip po fizinio krūvio būna sunkiau giliai atsikvėpti.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

Dažni mitai apie kvėpavimą po streso

Yra paplitę keli klaidingi įsitikinimai apie sunkų kvėpavimą po streso:

„Tai pavojinga - vadinasi, kažkas negerai su plaučiais.“ Staigus sunkumas įkvėpti po įtampos dažniausiai nėra susijęs su plaučių ar širdies problemomis, ypač jei kitais atvejais kvėpuojate normaliai.
„Jeigu blogai kvėpuoju, galiu pradėti dusti.“ Dažniausiai sunkumas įkvėpti po streso sukelia tik nemalonius pojūčius, bet nėra pavojingas ir praeina nusiraminus.
„Vienintelė išeitis - gilus kvėpavimas iš visų jėgų.“ Per daug stengiantis giliai įkvėpti, kol dar jaučiama įtampa, galima dar labiau sutrikdyti kvėpavimo ritmą.

Ką daryti, kai sunku giliai įkvėpti?

Trumpalaikiai būdai:

Sąmoningas kvėpavimas. Lėtai įkvėpkite pro nosį, suskaičiuokite iki trijų, tuomet iškvėpkite pro burną, leiskite iškvėpimui būti ilgesniam už įkvėpimą. Kartokite 1-2 minutes.
Sutelkite dėmesį į iškvėpimą. Užuot bandę stipriai įkvėpti, koncentruokitės į pilną iškvėpimą - tuomet kitas įkvėpimas ateis natūraliai.
Atpalaiduokite kūno raumenis. Sąmoningai atlaisvinkite pečių juostą, kaklą, atpalaiduokite pilvą.
Gerkite daugiau vandens. Dehidratacija kelia organizmui papildomą stresą, todėl svarbu palaikyti tinkamą skysčių balansą. Vidutiniškai žmogus turėtų išgerti nuo 1,5 iki 3,5 litro vandens kasdien.
Išeikite į lauką. Pabūkite gryname ore, pasivaikščiokite. Tai padės atsipalaiduoti ir sumažinti nerimą. Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje.

Ilgalaikės priemonės:

Reguliari fizinė veikla. Pasivaikščiojimai, plaukimas, šokiai ar kita aktyvi veikla stiprina kvėpavimo raumenis ir prisideda prie mažesnio streso lygio kasdienybėje. Patyręs stresą organizmas laukia tam tikros fizinės veiklos. Judėdami sudeginate streso hormonus, skatinate išsiskirti geros savijautos peptidų endorfinų ir nukreipia mintis nuo kasdienių rūpesčių. Norint sumažinti stresą patariama išbandyti: jogos, kovos menų, plaukimo ir ėjimo užsiėmimus.
Mindfulness praktikos ir meditacija. Šios praktikos moko stebėti kvėpavimą, sumažina nerimą. Tyrimai rodo, kad reguliarus kvėpavimo stebėjimas gali padėti grąžinti natūralų, gilų kvėpavimą net stresinėse situacijose. Pabandykite užsiimti autohipnozės pratimais, kaip atsipalaidavimu, maloniais prisiminimais, vaizduotės valdymu, įtampą mažinančiais teiginiais.
Miego ir poilsio kokybė. Pakankamas poilsis padės nervų sistemai tinkamai atsigauti ir sumažins jautrumą kvėpavimo pokyčiams. Miegas labai svarbus gerai psichinei ir fizinei sveikatai. Jis natūraliai gydo, suteikia galimybę smegenims ir kūnui atsigauti po įtemptos dienos, pailsėti ir pasiruošti būsimiems darbams. Gerai išsimiegojus žmogus rečiau serga, geriau atsipalaiduoja, gerėja atmintis, taip pat pilnavertis miegas gali padėti mesti svorį ir pasiekti gerus fizinius rezultatus. Norint pagerinti miego kokybę būtina eiti reguliaru laiku miegoti. Remiantis tyrimais, žmogaus organizmas geriausiai pailsi, miegodamas nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Jei eisite gulti vėliau, pavyzdžiui, 2 valandą nakties, smarkiai nukentės miego gilumas, kokybė ir organizmo gebėjimas atsigauti. Norint pagerinti miego kokybę prieš einant miegoti ramiai užbaikite dieną, pavalgykite dvi valandas prieš miegą, saugokitės stimuliuojančių medžiagų ir mažiau gerkite skysčių, valandą prieš miegą venkite intensyvios fizinės mankštos.
Sveika mityba. Valgykite, kad gerai jaustumėtės, o ne malšindami stresą. Kaip deguonis ir vanduo, maistas yra gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, tai energijos šaltinis, aprūpinantis organizmą maistinėmis medžiagomis, būtinomis augti, kovoti su ligomis ir atsinaujinti. Stresas su mityba yra glaudžiai susiję. Kai nuolat vargina stresas, organizmas išeikvoję gyvybiškai svarbias medžiagas ir tada tampa vis sunkiau kovoti su streso poveikiu, kuris alina imuninę sistemą ir sukelia įvairiausius sveikatos negalavimus. Tačiau tinkamai rūpinantis savimi, valgydami sveiką maistą, padėsite sau susitvarkyti su žalingų streso poveikiu. Stresą padedantys sumažinti maisto produktai: riešutai, brokoliai, lašiša, avižinė košė, kalakutiena, apelsinai, bananai, šparagai, špinatai, jautiena, avokadai, salotos. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus.
Laiko planavimas. Laiko planavimas - viena iš streso valdymo technikų. Jei nesugebate planuoti laiko, susikaupia nepadaryti darbai, ima slėgti įtampa, sumažėja darbingumas. Jei norite pakelti didelius darbo krūvius pernelyg nevarginami streso, būtina tinkamai planuoti laiką. Tai padeda sumažinti ilgalaikį stresą, nes leidžia kryptingai nuveikti itin daug darbų. Prastas laiko planavimas yra pagrindinė streso priežastis. Planuojant dienotvarkę būtiną: kruopščiai planuoti, nusistatyti pagrindinius prioritetus, kai kuriuos darbus pavesti atlikti kitiems, kontroliuoti savo aplinką, geriau pažinti save nustatant savo dienotvarkę gali tekti keisti įpročius. Tapkite savo laiko šeimininkais.
Išsiugdykite pozityvų mąstymą. Gebėjimas kontroliuoti mintis padidina galimybes rasti geresnius sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis ir geriau įveikti stresą bei įtampą. Jie mąstote pozityviai, esate labiau pasirengęs įveikti stresą. Norit keisti mąstymą būtina kasdien treniruotis. Ginkite stresą šalin su šypseną, nusišypsojęs žmogus savaime tampa laimingesnis. Atsiradus stresui, įvertinkite situaciją ir tik tada reaguokite valdydami savo mintis. Pasistenkite į viską žiūrėti paprasčiau, negatyvias mintis ištrinkite. Išmokite valdyti emocijas.
Atsiribokite nuo technologijų. Bet kokia priklausomybė nuo šiuolaikinių technologijų kelia nereikalingą stresą organizmui, įtampą jaučiame ir tada, kai negauname kompiuterio, telefono ar kito daikto, nuo kurio esate priklausomi. Visada atminkite, kad technologijos turi pagelbėti jums. Norit įveikti stresą, kurį sukelia technologijos stenkitės atsiriboti nuo darbo namuose, kaip į elektroninių laiškų atsakinėjimą, nes jis atima daug brangaus laiko. Svarbius reikalus visada aptarkite asmeniškai, susitikę su reikiamu žmogumi. Išmintingai rinkitės, su kuo norite bendrauti, nes socialiniuose tinkluose turite labai daug draugų. Pasistenkite nepasiduoti spaudimui įsigyti visas naujas technologijas. Nevergaukite technologijoms, naudokitės jomis.
Išmokite sakyti „ne“. Per didelis kiekis apsiimamų darbų gali sukelti jums bereikalingo streso, nes tada nebespėjate atlikti kitų, o tai jus įsuką į nesibaigiantį ratą. Norint išmokti atsisakyti, pirmiausia turite suprasti, kodėl sunku tą padaryti. Dažniausios priežastys: nenorite nuvilti žmonių, būti nemandagūs, siekiate prisitaikyti, bijote konfliktų. Visada įvertinkite prašymus. Prisiminkite keletą patarimų, kai jums teks pasakyti „ne“: sakykite pasitikėdami savimi ir sąžiningai, atsakymą pagrįskite trumpai ir aiškiai, atsisakykite pagarbiai. Įsitikinimas, kad esate stipri asmenybė, suteikia jėgų priimti sprendimus ir keisti gyvenimą. Jėgų semkitės iš savo vidinės stiprybės, pasižadėkite atlikti tam tikrus dalykus i nuolat tuos pažadus prižiūrėkite. Nenuleiskite rankų ir laikui bėgant jūsų gyvenimas taps toks laimingas, sveikas ir ramus.

Kada verta kreiptis į specialistus?

Nors sunkumas giliai įkvėpti po streso dažniausiai yra laikinas ir nekenksmingas, yra situacijų, kai verta pasitarti su gydytoju:

Jei kvėpavimas nuolat sunkus, nepriklauso nuo nuotaikos ar streso, lydi skausmas krūtinėje, galvos svaigimas ar stiprus nuovargis.
Jei sunkumai kvėpuojant smarkiai trikdo kasdienę veiklą ar miegą.
Jei pasireiškia staigus, stiprus dusulys, tokie simptomai kaip mėlynuojančios lūpos, sumišimas ar stiprus širdies plakimas - tai gali rodyti kitą, rimtesnę medicininę būklę ir reikia nedelsiant kreiptis pagalbos.

Panikos atakos

Kartais sunkumas kvėpuoti po pietų gali būti susijęs su panikos ataka. Panikos ataka - tai ūmus nerimo pliūpsnis, pasireiškiantis įvairiais fiziniais pojūčiais: staiga apima nesuvokiama baimė, pradeda smarkiai plakti širdis, atrodo, kad ji tuoj iššoks iš krūtinės ar ištiks širdies smūgis, pasidaro sunku kvėpuoti, žmogus bijo, kad jis dūsta, negali įkvėpti. Natūralu, kad asmuo išsigąsta, jog tuojau mirs, uždus, išprotės ar praras savitvardą. Jausmą, kad atsitiks kas nors siaubinga, sustiprina kitos fiziologinės organizmo reakcijos: rankų ar viso kūno drebulys, galvos svaigimas, pykinimas, galūnių tirpimas, gausus prakaitavimas, mirgėjimas akyse, kartais žmonės ima keistai save suvokti aplinkoje. Tokia keista savijauta gali tęstis kelias ar keliolika minučių, retkarčiais pusvalandį ar net ilgiau.

Svarbu pabrėžti, kad panikos priepuolio metu patiriami jausmai realaus pavojaus sveikatai ar gyvybei nesukelia, nuo šių organizmo reakcijų žmogus nemiršta ir neišprotėja. Tai laikini funkciniai sutrikimai, kylantys dėl stipraus nerimo. Panikos priepuoliui atslūgus, organizmo veikla normalizuojasi be jokių liekamųjų reiškinių. Tačiau jį patyrę žmonės pradeda baimintis, kad priepuolis gali pasikartoti, ima jo laukti jausdami įtampą, nerimastingai fiksuodami kūno pojūčius.

Išgyvenęs vieną panikos priepuolį, žmogus ima labai bijoti, kad jis pasikartos. Įsivyrauja nuolatinis nerimas ir įtampa. Tai skatina kitus priepuolius, nes pradedama kreipti dėmesį į menkiausią kūno signalą, į kiekvieną širdies virptelėjimą, galvos svaigimą ar nemalonų jausmą skrandyje. Tada kūno pojūčiai stiprėja, vaizduotė piešia pačius baisiausius scenarijus, nerimas auga, kol galiausiai pasidaro nebevaldomas. Kadangi priepuolis yra traumuojanti patirtis, žmogus stengiasi jo išvengti. Tačiau taip dažnai įgyja naujų fobijų: vairuoti automobilį, kalbėti viešai… Ima keistis įprasta kasdienybė, santykiai su artimaisiais, kolegomis, kartais žmogus stengiasi nebekelti kojos iš namų, nes tik juose jaučiasi saugus, bijo pasilikti vienas (o jei šalia nebus nieko, kas galėtų suteikti pagalbą, jeigu kartais ištiktų priepuolis?).

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

Jei įtariate, kad patiriate panikos atakas, kreipkitės į specialistą. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti suvaldyti šią būklę ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Streso įtaka širdžiai

Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerinant gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.

Širdies permušimas. Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė. Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.

Streso valdymas: veiksmingi metodai

Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime.

Veiklos kaita. Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Sportas. Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
Emocinės treniruotės ir atsipalaidavimo pratimai. Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika. Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
Pozityvūs jausmai. Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
Kvėpavimo pratimai. Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
Juokas. Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
Trumpa pertrauka. Susidūrus su stresu (būnant darbe ar namuose), turėkite kelių minučių užsiėmimą, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.
Knygų skaitymas. Knygų skaitymas gerina mūsų susikaupimą, atmintį, ugdo empatiškumą, bendravimo įgūdžius. Tai ne tik puikus ir prasmingas laiko praleidimas, kartu vienas iš metodų įveikti patiriamą stresą, gerina mūsų psichinę sveikatą. Mokomės skaitydami, taip renkame žinias, kurias paskui įtvirtinti reikia įgūdžių. Moksliniai tyrimai rodo, jog bent 30 minučių skaitymas gali sumažinti kraujospūdį, pulsą ir sumažina psichologinį stresą.

Maisto produktai, raminantys nervus

Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų.

Vitaminai nervų sistemai. Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai. Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Reikėtų stengtis gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Patartina mažiau vartoti kofeino turinčių gėrimų, o nuo pietų apskritai jų atsisakyti.

tags: #po #pietu #nerimas #sunku #kvepuoti #priežastys

Po Pietų Nerimas: Sunku Kvėpuoti – Priežastys ir Sprendimai