Markučių rajono istorija ir dabartis: nuo dvarų iki šiuolaikinio gyvenimo
Markučiai - Vilniaus miesto dalis, įsikūrusi į pietryčius nuo miesto centro, vos už dviejų kilometrų nuo Katedros aikštės. Ši kalvota vietovė, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta dar XIV amžiuje, ilgą laiką priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams. Prie Vilniaus Markučiai buvo prijungti tik XX amžiaus pradžioje, tačiau per ilgą savo istoriją jie spėjo sukaupti savitą kultūrinį ir istorinį paveldą.
Istorinis Markučių veidas
XIX amžiuje istorikai Markučius lygino su Šveicarija dėl jų vaizdingo kraštovaizdžio ir kalvoto reljefo. Ši vietovė išlaikė savitą XIX-XX amžių pradžios atmosferą, kurią galima pajusti vaikštant siauromis gatvelėmis su autentišku grindiniu bei grožintis išlikusia medine architektūra. Markučiuose galima rasti tiek vieno, tiek dviejų aukštų medinių namų, menančių praėjusius laikus.
Vienas iš svarbiausių Markučių istorijos akcentų - Markučių dvaras, kuris XIX amžiuje tapo svarbiu Vilniaus kultūrinio gyvenimo centru. Dvaras atskleidžia XIX a. Vilniaus kultūrinio gyvenimo pasakojimus ir primena Markučių rajono raidą bei šio krašto bendruomenės gyvenimą.
Markučių dvaro istorija
Markučių dvaras, esantis Subačiaus gatvėje, yra reikšmingas kultūros paveldo objektas, menantis XIX amžiaus Vilniaus kultūrinį gyvenimą. Dvaras atskleidžia XIX a. Vilniaus kultūrinio gyvenimo pasakojimus, primena Markučių rajono raidą ir šio krašto bendruomenės gyvenimą. Iki I-ojo pasaulinio karo Markučių dvaro valdose buvo pastatyta nemažai ištaigingų vilų, kurias dvaro savininkai nuomojo svarbiems ir pasiturintiems valdininkams. Bene prabangiausia ir vienintelė iš dalies iki mūsų dienų išlikusi vila esanti Veiverių gatvėje vadinama „Gubernatoriaus vila", nes ją nuomojosi Vilniaus gubernatorius D. Liubimovas. Per I-ąjį pasaulinį karą Markučių dvaras patyrė daug nuostolių, po jo keitėsi politinė, ekonominė ir kultūrinė situacija, prabangiausioje dvaro viloje įsikūrė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti globojama našlaičių prieglauda.
Šiandien dvare įsikūręs A. Puškino literatūrinis muziejus.
Taip pat skaitykite: Vilniaus Markučių pietų apžvalga
A. Puškino literatūrinis muziejus
Markučiuose esantis A. Puškino literatūrinis muziejus yra įsikūręs dvaro sodyboje, kuri kadaise priklausė jaunesniojo Aleksandro Puškino sūnui Grigorijui ir jo žmonai Varvarai. Šiandien ši vieta veikia kaip muziejus, skirtas legendiniam rusų rašytojui A. Puškinui. Pavilnių regioniniame parke esančioje dvaro sodyboje iki šių dienų išliko medinis gyvenamasis Puškinų namas, 18 hektarų siekianti dvaro teritorija, šeimos kapinaitės, Šv. Varvaros koplyčia ir paminklas A. Puškinui.
Kultūrinis gyvenimas ir kūrybinė atmosfera
Markučiai garsėja ne tik savo istorija, bet ir kūrybine atmosfera. Šiame rajone, tarp Senamiesčio ir Markučių, gausu nežabojamos augmenijos, kurioje pasislėpę namai, kuriuose gyvena mūzos. Tai garsių Lietuvos dailininkų Kmieliauskų dinastijos rezidencija. Čia gyvenama, ilsimasi ir, žinoma, kuriama. Čia gimė tikriausiai visi skulptoriaus, grafiko, tapytojo monumentalisto Antano Kmieliausko (76) ir jo dukters akvarelininkės Ramunės Kmieliauskaitės (48) kūriniai.
Ši unikali vieta, kurioje susipina gamta ir menas, įkvepia kūrybai ir pritraukia menininkus bei kultūros mylėtojus.
Markučiai šiandien: tarp istorijos ir modernumo
Šiuo metu Markučiai išgyvena permainų laikotarpį. Rajonas sparčiai keičiasi, tačiau vis dar išlaiko savo unikalų žavesį. Siauros gatvelės su vandens kolonėlėmis, žydintys medžiai ir ramybė gamtos apsuptyje - visa tai kuria ypatingą atmosferą, kurią vertina tiek senieji gyventojai, tiek naujakuriai.
Vis dėlto, išlieka ir problemų. Kaip teigia S.Paukštys, Markučių gyventojai labai išgyvena, kai meras kokią nesąmonę padaro.
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
Markučių gyventojai
Markučiuose nuo senų laikų gyvena tautų mišrainė - baltarusiai, lenkai, romai, lietuviai. Markučiai turi savo batsiuvį ir savo juvelyrą. Čia nuo seno gyveno dešrų gamintojai, alaus virėjai. Markučiuose žmonės laiko ožkas. Ypač populiaru lesinti vištas.
Naujienos iš Vilniaus: rekonstrukcijos, muziejai ir sportas
Pastarąsias savaites Vilniuje vyko įvairūs svarbūs įvykiai, susiję su miesto infrastruktūra, kultūra ir sportu.
Vokiečių gatvės rekonstrukcija
Vilniaus savivaldybė pasirašė sutartį su rangos įmone dėl Vokiečių gatvės rekonstrukcijos. Darbus planuojama pradėti vasaros viduryje. Pagrindinė naujos Vokiečių gatvės mintis - teikti pirmenybę pėstiesiems. Nors automobilių eismas ir parkavimas nebus ribojamas, pati gatvės koncepcija sukuria įspūdį, kad visa gatvės teritorija yra pėsčiųjų zona. Atnaujintoje gatvėje išliks vietos istoriją menantys ženklai, dangos raštu bus žymima senųjų laikų gatvės struktūra, istorinių pastatų sienų kontūrai, o dangoje - neišlikusių pastatų adresai. Taip pat gatvėje bus atnaujintos dangos, įrengtos kokybiškos viešosios erdvės ir želdynai.
Vilniaus miesto muziejaus plėtra
Vilniaus miesto muziejus plečiasi ir nuo šiol turės keturis padalinius - Markučių dvarą, Medinės architektūros centrą, Beatričės namus ir Vokiečių 6, kurį iki šiol žinojote kaip Vilniaus muziejų. Visus juos suvienys atnaujintas vizualinis identitetas, vieninga bilietų sistema ir suderintas darbo laikas.
Modernus sporto kompleksas Vilniuje
Vilniuje atidarytas modernus, FIFA standartus atitinkantis sporto kompleksas Mykolo Biržiškos gimnazijoje. Čia įrengta FIFA sertifikuota dirbtinės žolės futbolo aikštė su automatine šildymo sistema, leidžiančia sportuoti visus metus. Kompleksą taip pat papildė atnaujintas bėgimo takas ir dvi krepšinio aikštelės, kurias galima pritaikyti lauko tinkliniui, tenisui, badmintonui ir piklbolui.
Taip pat skaitykite: Lengvi pietūs
Kiti miesto įvykiai
Vilniečiai ir miesto svečiai gali dalyvauti įvairiuose renginiuose, tokiuose kaip nemokami vakarėliai su gyva muzika, parodos, festivaliai ir ekskursijos. Taip pat mieste vyksta Basanavičiaus gatvės rekonstrukcija, o Lazdynų gyventojai kviečiami prisidėti prie rajono vystymo.
Dvarų istorijos Lietuvoje: kelionė per praeitį
Lietuva garsėja savo dvarų kultūra, kuri mena šimtmečių istoriją. Šiandien daugelis dvarų yra restauruoti ir atviri lankytojams, siūlantys įvairias edukacines programas, ekskursijas ir renginius.
Ilzenbergo dvaras
Ilzenbergo dvaras - tai atkurtas, ūkininkaujantis harmonijoje su gamta, dvaras. Čia galima aplankyti prabangius vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus su istoriniais XVIII a. interjerais, unikalų šiuolaikinių skulptūrų parką, dalyvauti festivaliuose.
Burbiškio dvaras
Burbiškio dvaras vilioja poilsiautojus netikėtu pastatų išdėstymu, primenančiu romantinę pilį ar tvirtovę. Dvarą supa peizažinio tipo parkas su 15 salų ir daugybe pusiasalių, sąsiaurių, kuriuos jungia 20 tiltelių.
Pakruojo dvaras
Pakruojo dvaro sodyba laikoma didžiausia Lietuvoje dvaro sodyba su daugiau nei 48 ha plote esančiais 34 statiniais. Čia galima pamatyti vienintelį Lietuvoje ir vieną iš dviejų Europoje dolomito tiltą, susipažinti su aludarystės tradicijomis bei aristokratiškais valgiais.
Kiti dvarai Lietuvoje
Be jau minėtų dvarų, Lietuvoje galima aplankyti ir kitus įdomius dvarus, tokius kaip Bistrampolio dvarą, Gelgaudiškio dvarą, Glitiškių dvarą, Hugo Šojaus dvarą, Jurbarko dvarą, Jašiūnų dvarą, Kairėnų dvarą, Kelmės dvarą, Kretingos dvarą, Kuršėnų dvarą, Markučių dvarą, Paberžės dvarą, Paežerių dvarą, Paliesiaus dvarą, Plungės dvarą, Panemunės pilį, Rokiškio dvarą, Šumsko dvarą, Tauragės pilį, Trakų Pusiasalio pilį, Trakų Vokės dvarą, Tuskulėnų dvarą ir Zyplių dvarą. Kiekvienas iš šių dvarų turi savo unikalią istoriją ir siūlo skirtingas veiklas bei pramogas.
tags: #pietus #markuciu #raj #istorija