Pietus įmonėms apskaita: suminė darbo laiko apskaita
Šiame straipsnyje nagrinėjama suminė darbo laiko apskaita įmonėms. Aptariama, kas tai yra, kada ji taikoma, kaip ją įvesti ir kokie reikalavimai jai keliami. Taip pat nagrinėjami dažniausiai užduodami klausimai apie šią apskaitos formą, įskaitant darbo užmokesčio, viršvalandžių ir švenčių dienų apmokėjimą.
Įvadas
Dažnai pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojui neįmanoma nustatyti tiksliai 40 darbo valandų per savaitę. Tai įtakoja nevienodas darbo krūvio paskirstymas. Taigi, kyla poreikis lankstesniam darbo laiko paskirstymui. Tokiu atveju nustatomas bendras darbo valandų skaičius per tam tikrą laiko tarpą, pavyzdžiui, per mėnesį. Toks darbo laiko režimas ne visada tenkina darbuotoją, kadangi darbo grafikas gali nuolat keistis, dirbama savaitgaliais bei švenčių dienomis, ar naktimis.
Kas yra suminė darbo laiko apskaita?
Suminė darbo laiko apskaita - tai darbo laiko apskaičiavimo būdas, kai darbuotojas faktines valandas išdirba per apskaitinį laikotarpį, neviršijantį 3 mėnesių. Tam tikrais atvejais laikotarpis gali trukti net iki 12 paeiliui einančių mėnesių. Suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko ir poilsio reikalavimus reglamentuoja darbo kodekso 114, 115 ir 122 straipsniai.
Šis režimas suteikia daugiau lakstumo įmonėms, kurių darbuotojai dirba netradiciniu grafiku (kitaip nei pirmadieniais-penktadieniais, nuo 9 iki 18 valandos) ir svyruojant darbo krūviui. Lietuvoje suminę darbo laiko apskaitą naudoja net 27 procentai įmonių (Valstybinė darbo inspekcija).
Suminės darbo laiko apskaitos taikymo sritys
Šis režimas gali būti pritaikomas, jei įmonė atitinka keliamus reikalavimus: supažindinus darbuotojus su atnaujintu apskaitos metodu, gavus darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos pritarimą (jei yra) bei įvykdžius informavimo ir konsultavimo darbus.
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
Suminę darbo laiko apskaitą dažniausiai renkasi įmonės, kurios turi palaikyti verslo procesus netradicinėmis darbo valandomis (ankstyvais rytais, naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis) bei kintant darbo krūviui. Tokią apskaitą dažniausiai naudoja prekybos tinklai ir parduotuvės, viešbučiai, restoranai, kavinės, gamybos, energetikos įmonės, sveikatos priežiūros, viešųjų paslaugų įstaigos.
Pavyzdžiui, jei parduotuvė dirba I-VI, darbo dieną nuo 9h iki 19h, konsultantės vidury savaitės dar turi P, gali darbo savaitė buti iki 48h ar daugiau valandų, kai, tarkim kitą savaitę arba mėnesį perdirbtos valandos kompensuojasi.
Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas įmonėje
Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas įmonėje apibrėžiamas 3 veiksmais:
- priimamas įmonės vadovo įsakymas (jame nurodoma kodėl ir kam įmonėje įvedama suminė darbo laiko apskaita, nuo kada pradedama taikyti suminė darbo laiko apskaita bei koks ataskaitinis laikotarpis, taip pat svarbu nurodyti asmenis, atsakingus už darbo grafikų sudarymą bei kaip ir kada planuojama skelbti darbo grafikus);
- gaunamas darbuotojo sutikimas dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą;
- pakeičiama darbuotojų darbo sutartis (jei to reikia).
Suminės darbo laiko apskaitos taikymas įmonėje
Pagrindiniai reikalavimai, taikomi suminei darbo laiko apskaitai (nustatyti DK 115 str.):
- suminė darbo laiko apskaita įmonėje įvedama esant būtinybei, atsižvelgus į darbuotojų pritarimą tokiai darbo laiko apskaitai;
- nustačius suminę darbo laiko apskaitą, dirbama darbo grafikuose nurodytu laiku (pamainomis), tačiau laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų;
- su savo darbo grafikais darbuotojai supažindinami likus ne mažiau nei 7 dienos iki jų įsigaliojimo, o grafikai keičiami įspėjus darbuotoją ne mažiau nei prieš dvi atitinkamo darbuotojo darbo dienas;
- darbo pamainų grafikai privalo būti sudaryti taip, jog neviršytų maksimalaus 52 val per savaitę darbo laiko;
- negali būti pažeisti minimalieji poilsio laiko reikalavimai, kasdienis nepertraukiamas poilsis negali būti trumpesnis nei 11 valandų, o per 7 darbo dienas darbuotojui privalo būti suteiktas nepertraukiamas 35 valandų poilsio laikas;
- draudžiama skirti darbuotoją dirbti 2 pamainas iš eilės;
- darbuotojui, per apskaitinį laikotarpį neišdirbus bendro viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko, už neįvykdytą darbo laiko normą jam privalo būti sumokėta pusė darbo užmokesčio;
- darbuotojui, per apskaitinį laikotarpį išdirbus daugiau valandų nei bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiką darbuotojui apmokama kaip už viršvalandinį darbą- 1,5 karto didesniu darbo užmokesčiu.
Darbo užmokesčio bei kasmetinių atostogų skaičiavimas dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą
Darbdavys turi teisę, neatsižvelgdamas į faktiškai dirbtas darbo laiko valandas, mokėti pastovų darbo užmokestį. Galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį darbdavys turėtų atlikti mokėdamas atlyginimą už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį (DK 115 str. 5 ir 6d.). Siekiant apskaičiuoti darbo užmokestį per apskaitinį laikotarpį visą darbo laiką išdirbančiam darbuotojui, skaičiuojama pagal 40 valandų darbo savaitės normą. Tais atvejais, kai darbuotojas, dirbdamas pagal suminę darbo laiko apskaitą, išdirba ne visą darbo laiką, tuomet jo išdirbtų darbo valandų skaičius per apskaitinį laikotarpį proporcingai mažinamas.
Taip pat skaitykite: Lengvi pietūs
Darbuotojams, kurie dirba taikant suminę darbo laiko apskaitą, šventinių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda (DK 112 str. 5d.). DK 123 str. 2 d. nurodo, jog švenčių dienomis galima dirbti tik gavus darbuotojo sutikimą, išskyrus atvejus, kuomet dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą.
Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą svarbu atkreipti dėmesį į kasmetinių atostogų trukmę. Jei darbo dienų per savaitę skaičius skirtingas arba mažesnis nei 5-6 darbo dienų per savaitę darbo laikas- darbuotojui privalo būti suteiktos ne trumpesnės nei 4 savaičių trukmės atostogos per metus. Viena iš suteikiamų savaičių atostogų dalių turėtų būti: 2 savaitės nepertraukiamo poilsio.
Dažniausiai užduodami klausimai apie suminę darbo laiko apskaitą
Bendri klausimai
Kas gali naudotis sumine darbo laiko apskaita?
Suminė darbo laiko apskaita yra rekomenduojama įmonėms, kurių darbuotojai dirba slenkančiu grafiku ar netipinėmis pamainomis, tokiomis kurios vyksta savaitgaliais, naktimis, ankstyvais rytais, ar trunka ilgiau nei 8 valandos.
Keli įmonių ir organizacijų pavyzdžiai, kurioms tinka taikyti suminę darbo laiko apskaitą: ligoninės, restoranai, viešbučiai, gamyklos ir pramoninės įmonės, siuntų bendrovės, socialinės priežiūros ir slaugos organizacijos.
Taip pat skaitykite: Restoranai ir kavinės Trakuose
Ar galima taikyti suminę apskaitą, kai dirbama tradiciniu grafiku, bet kartais per mėnesį reikia dirbti savaitgaliais?
Taip, galima. Žinoma, svarbu pasiskaičiuoti, ar tokiu atveju suminė darbo laiko apskaita yra optimaliausias variantas. Šis režimas suteikia daugiau privalumų, kuomet darbuotojų darbo apimtis kinta kas savaitę. Tarkime vieną savaitę išdirbama 35 valandas, o kitą 45 valandas, taip išlyginant suplanuotų valandų skaičių. Taikant šį apskaitos metodą be reikalo, pasunkėja buhalterinės apskaitos procesai.
Koks gali būti trumpiausias suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis?
Įstatymai nereglamentuoja galimo trumpiausio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio. Tačiau norėdami gauti daugiausiai jo privalumų ir lankstumo, rekomenduojama rinktis maksimalų leidžiamą 3 mėnesių apskaitinį laikotarpį.
Ar gali suminės apskaitos laikotarpis būti ilgesnis nei 3 mėnesiai?
Tam tikruose sektoriuose, kaip transporto ir energetikos įmonėse, yra galimybė taikyti 12 mėnesių apskaitinį laikotarpį.
Kaip suteikiami tėvadieniai, dirbant pamainas po 12 val.?
Jei dirbate ilgesnes nei 8 valandų pamainas, per trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį, kas pusantro mėnesio galite pasinaudoti visa laisva pamaina. Tėvadienį galima suteikti vietoj 12 val. pamainos trukmės.
Kam taikoma sutrumpinta darbo laiko norma?
Sutrumpinta darbo laiko norma yra taikoma žmonėms, kurie darbe patiria didelę protinę ir emocinę įtampą, susiduria su padidintos rizikos medžiagomis ir veiksniais. Taip pat viešojo sektoriaus darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų.
Keli tokių profesijų pavyzdžiai:
- Sveikatos priežiūros specialistai (nustatoma 37 arba 38 valandų darbo laiko norma per savaitę).
- Mokytojai, dėstytojai, socialiniai pedagogai, asmenys, kontroliuojantys vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę, gaminantys ar kitaip prižiūrintys vaistų gamybą (nustatoma ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo laiko norma per savaitę).
- Įvairių valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų (nustatoma ne ilgesnė kaip 32 valandų darbo laiko norma per savaitę).
Darbas prieššventinėmis ir švenčių dienomis
Kaip skaičiuoti šventines dienas apskaitiniu laikotarpiu?
Apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma netrumpinama dėl šventinių dienų, tenkančių tam laikotarpiui. Išskyrus, kai darbuotojas dirba šventinių dienų išvakarėse. Tuomet prieššventinė pamaina yra trumpinama viena valanda. Darbas švenčių metu apmokamas ne mažesniu kaip dvigubu darbuotojo darbo užmokesčiu. Jei naudojatės dažnai sutinkamais buhalteriniais metų kalendoriais, tai juose šventinės dienos yra išminusuojamos ir Jūs kaskart esant šventinei dienai prarandant darbo valandas iš darbuotojų laiko normos.
Kaip grafike pažymėti sutrumpintą valandą prieššventinę dieną?
Darbo grafike valandos rašomos įprastai, bet faktiškai darbuotojas dirba viena valanda mažiau. Jei dėl grafiko neįmanoma sutrumpinti darbo laiko viena valanda, ji yra skaičiuojama kaip viršvalandžiai.
Ar dirbant prieššventinę dieną darbas yra trumpinamas 1 valanda dirbant 0,5 ar 0,25 etato?
Taip, prieššventinė valanda yra trumpinama. Darbo laikas prieššventinę dieną yra trumpinamas viena valanda.
Ar dirbant 0,5 etato prieššventinę dieną darbas yra trumpinamas 1 valanda ar 30 minučių, t.y. proporcingai krūviui?
Darbo laiko trukmė trumpinama nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas dirba visą ar ne visą darbo laiką, t. y. tiek dirbant 1 etatu, tiek 0,5 etatu, abiem atvejais darbas prieššventinę dieną yra trumpinamas 1 valanda.
Kaip trumpinamas darbo laikas prieššventinę dieną, jei darbuotojas dirba keliose pareigose toje pačioje įmonėje?
Tokiu atveju trumpinama bendra darbo dienos trukmė, o ne atskirai kiekvienai pareigybei.
Ką daryti, jei nėra galimybės sutrumpinti prieššventinės darbo dienos?
Jei neįmanoma sutrumpinti darbo dienos viena valanda, ji yra skaičiuojama ir apmokama kaip viršvalandžiai šventinę dieną.
Kaip trumpinti darbo laiką, kai kelios šventinės dienos yra iš eilės?
Darbas yra trumpinamas viena valanda kiekvieną prieššventinę dieną, net jei ji ir yra šventinė diena. Tarkime, dirbant gruodžio 24, 25 ir 26 dienomis, gruodžio 24 ir 25 dienomis abi pamainos yra sutrumpinamos viena valanda.
Kaip yra skaičiuojamos darbas švenčių metu, jei pamaina prasideda šventinę dieną ir baigiasi ne šventinę?
Jei darbuotojas dirba, pavyzdžiui nuo 20 iki 8 val., iš vasario 16 dienos į vasario 17 dieną, tai vasario 16 dieną darbuotojo žiniaraštyje reikėtų papildomai pažymėti 4 valandas darbo švenčių metų (DS). 17 diena nebelaikoma šventine diena, tai žymimi įprasti darbo bei darbo naktį laikai.
Kaip reikia sutrumpinti pamainą, jei pamaina prasideda prieššventinę dieną ir baigiasi šventinę?
Tokiu atveju turi būti trumpinama pamaina tą dieną, kai ji prasidėjo. Tarkime, darbuotojas dirba nuo gruodžio 31 dienos 18 val. iki sausio 1 dienos 6 val. ryto. Tuomet jis į darbą turėtų ateiti 19 val. gruodžio 31 dieną. Tačiau yra galimybė, bendru sutikimu, trumpinti pamainą šventinę dieną.
Viršvalandžiai
Kokio tipo viršvalandžiai būna taikant suminę darbo laiko apskaitą?
Taikant šį režimą, yra galimi du viršvalandžių tipai:
- Suminiai viršvalandžiai: Gali būti suplanuoti ir apmokami apskaitinio laikotarpio gale 1,5 koeficientu.
- Viršvalandžiai, kai nukrypstama nuo suplanuoto darbo grafiko: Tai yra neplanuoti viršvalandžiai. Jiems reikia gauti darbuotojo sutikimą ir jie yra apmokami dar tą patį mėnesį. Tačiau jie nefigūruoja, skaičiuojant išdirbtų valandų sumą, nes už juos apmokama to laikotarpio algos išmokėjimo metu.
Ar viršvalandžius galima planuoti iš anksto?
Suplanuoti galima tik suminius viršvalandžius, kurie yra apmokami apskaitinio laikotarpio gale. Planuoti negalima paskutinės minutės viršvalandžių. Tarkime, tą pačią dieną, darbuotojui prireikia dirbti 2 valandas ilgiau nei numatyta jo darbo grafike. Tokiu atveju viršvalandžiai nėra planuojami.
Ar viršvalandžiai skaičiuojami taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis?
Viršvalandžiai yra skaičiuojami ir apmokami nepaisant savaitės dienos. Tačiau, jei tenka dirbti viršvalandžius švenčių dienomis, jie yra apmokami kaip viršvalandžiai švenčių dienomis - ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Kaip skaičiuojamos valandos, jei tenka dirbti numatytu poilsio laiku? Kaip jos yra apmokamos?
tags: #pietus #įmonėms #apskaita
Populiarūs įrašai: