Pietų Uralo kalnų masyvas: Geografija, Geologija ir Gamta
Uralo kalnai, besidriekiantys šiaurės-pietų kryptimi per Rusiją, yra gamtos paminklas, skiriantis Europą nuo Azijos. Ši kalnų sistema pasižymi ne tik įspūdingu kraštovaizdžiu, bet ir turtingais gamtos ištekliais. Šiame straipsnyje apžvelgsime Pietų Uralo kalnų masyvą, jo geografinę padėtį, geologinę sandarą, klimatą, vandens telkinius, gyvąją gamtą ir naudingąsias iškasenas.
Geografinė padėtis ir apibūdinimas
Pietų Uralas (Южный Урал, Južnyj Ural) - tai pietinė Uralo kalnų dalis, esanti Rusijoje, Baškirijoje ir Čeliabinsko srityse. Jis tęsiasi nuo Ufos šiaurėje iki Uralo upės slėnių pietuose. Šio masyvo ilgis iš šiaurės į pietus siekia 550 km, o plotis - iki 150 km, todėl tai yra plačiausia Uralo dalis. Aukščiausia viršūnė - Jamantau kalnas (1640 m), esantis Jamantau masyve.
Uralo kalnų grandinė eina per visas klimato juostas, išskyrus dykumas ir pusiau dykumas.
Geologija ir susidarymas
Uralo kalnai susiformavo hercininės kalnodaros metu. Ašinę dalį sudaro prekambro kristalinės uolienos - kvarcitai ir kristaliniai skalūnai. Vakariniai šlaitai daugiausia sudaryti iš paleozojaus nuosėdinių uolienų, tokių kaip klintys ir smiltainiai, o rytiniai šlaitai - iš magminių (granitų), metamorfinių (gneisų) ir vulkanogeninių (vulkaninio tufo) uolienų. Poliarinio, Priešpoliarinio ir Pietų Uralo reljefas yra labai sudėtingas, suskaidytas išilginių ir skersinių slėnių.
Klimatas
Urale vyrauja ryškiai žemyninis klimatas. Liepos mėnesio vidutinė temperatūra svyruoja nuo 10 °C šiaurėje iki 22 °C pietuose, o sausio mėnesio - atitinkamai nuo -21 °C iki -15 °C. Sniego dangos storis rytiniuose šlaituose siekia 45 cm, o vakariniuose - 85 cm.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Vidaus vandenys
Uralas pasižymi tankiu hidrografiniu tinklu. Kalnų upės priklauso trijų jūrų baseinams: Barenco (Pečiora ir jos intakai), Karos (Obės ir Irtyšiaus intakai) ir Kaspijos (Kama, Uralas ir jų intakai). Pietuose upės užšąla iki 5 mėnesių, o šiaurėje - iki 7 mėnesių. Poliariniame ir Priešpoliarės Urale yra ledynų.
Gyvoji gamta
Urale paplitę miškų masyvai. Palei kalnus driekiasi spygliuočių miškai, kuriuose vyrauja eglės, kėniai ir pušys. Rytiniuose šlaituose auga sibiriniai maumedžiai ir kedrai, taip pat yra beržynų ir drebulynų. Aukščiau miškus keičia kalnų tundra ir plikos uolos. Tundroje veisiasi poliarinės lapės, šiauriniai elniai ir lemingai, o miškuose - rudieji lokiai, vilkai, lūšys, briedžiai, lapės, kiaunės, sabalai, voverės, erniai ir šermuonėliai. Gausu paukščių, tokių kaip pelėdos, kurtiniai, tetervinai, kėkštai ir kurapkos.
Dirvožemiai ir augalija pasiskirstę zonomis: tundrų zonoje ir aukštikalnėse vyrauja pradžiažemiai, uolėtžemiai ir ledžemiai, miškatundrėje ir miškų zonoje - jauražemiai, stepėje ir miškastepėje - juodžemiai. Viršutinė miško riba kyla nuo 250-400 m (šiaurėje) iki 1100 m (pietuose) aukščio.
Naudingosios iškasenos
Uralas yra gausus naudingųjų iškasenų telkiniais. Čia kasamos geležies, vario, cinko rūdos, rusvosios anglys (Pietų Uralo anglių baseinas), grafitas, magnezitas, talkas, dolomitas, kaolinas ir auksas. Uralas gausus naudingomis iškasenomis. 48 iš 55 reikalingiausių ir paklausiausių mineralų (topazų, euklazų, fenacitų ir t.t.) Sovietų Sąjungos metu buvo iškasti Urale.
Turizmas ir rekreacija
Uralo kalnai, įskaitant Pietų Uralą, yra populiari turizmo kryptis. Mėgstantys aktyvų poilsį laukiniuose gamtos kampeliuose gali atrasti Priešpoliarinio Uralo kalnus. Čia galima grožėtis stačiais kalnų skardžiais, giliais upių slėniais, tankia taiga ir laukiniais gyvūnais. Keliautojus vilioja Priešpoliarinis Uralas, kuriame įsikūręs Komijos Respublikos nacionalinis parkas Jugid Va, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai didžiausias Rusijos nacionalinis parkas, užimantis 1,9 mln. ha plotą.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Parkas turistus traukia ne tik dėl romantiško grožio - sovietiniais laikais lietuviai dažnai šturmuodavo aukščiausias Uralo kalnų viršūnes, baidarėmis ir katamaranais įveikdavo sudėtingiausias ir srauniausias upes.
Urvai
Uralo kalnuose yra daug urvų. „Kungur“ ledo urvas driekiasi 5,7 km. Vakariniuose šlaituose - karstas, yra urvų (Kunguro urvas, Kapovos urvas).
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietu #uralo #kalnu #masyvas #informacija