Suomijos miestai žemėlapyje: gamta, istorija ir modernumas
Suomija, kartais lyginama su Lietuva, tačiau gerokai didesnė, stebina savo gamtos grožiu, istorijos vingiais ir modernumu. Ši šalis, kurioje pušynais apaugusi žemė ir ramūs vandenys pinasi tarpusavyje, siūlo daugybę įspūdžių keliautojams. Nuo ežerų regiono su 188 000 ežerų ir 98 000 salų iki Baltijos jūros pakrantės, Suomija žavi savo įvairumu.
Suomijos gamtos grožis
Suomijos gamta yra neatsiejama šalies identiteto dalis. Suomiai myli savo gamtą ir vertina galimybę praleisti laiką gamtoje. Tai atsispindi paprastuose, bet žaviuose mediniuose vasarnamiuose, kuriuose daugelis suomių praleidžia po kelias vasaros savaites. Kai kurie net galimybes atostogauti užsienyje iškeičia į nuosavą atokią gryčią, kartais be elektros ir vandens, su kūrenama sauna. Kaitintis ten nuogiems tylumoje, lįsti į ledinį ežero vandenį - tikras „suomiškas ritualas“.
Ežerų regionas
Daugybė ežerų tyvuliuoja šalies pietryčiuose, Ežerų regione. Daugybė jų dešimtis kartų didesni už didžiausius Lietuvos ežerus. Ežerai taip raityti, tokie pilni salų, kad nuo tavojo kranto iki kito beveik niekad nebus daugiau nei kokie 5 km. Populiariausias būdas pajusti Suomijos ežerų dvasią - laivai. Nuo nuomojamų valčių ar kajakų ir kone kiekviename didesniame ežere reklamuojamų ežero kruizų čia moderniais laivais, čia senais garlaiviais plukdančių valandų valandas visokiomis ežerų šakomis ir šakelėmis. Savaip ežerų kraštą atskleidžia net važiavimas automobiliu: gerais, asfaltuotais keliais, kurie čia priliečia vieno superežero „liežuvį“, čia kito, čia vėl to paties. Viena gražiausių vietų - Savonlina. Ežero, kuris teka tarsi upė ir todėl neužšąla, saloje ten stūkso Viduramžiška Olavinlinos pilis, XV a.
Baltijos jūros pakrantė
Salų karoliais puošta Suomijos Baltijos jūros pakrantė - tarsi veidrodinis Suomijos Ežerų regiono atspindys. Šalies rytuose miškų daugiau nei vandenų, o vakaruose - atvirkščiai. Baltijos jūros krantas Suomijoje bene labiausiai skiriasi nuo Lietuvos. Nėra Suomijos pajūryje ir trankių spindinčių vasaros kurortų, tačiau mediniai pajūrio miesteliai - labai žavūs. Hanko pilna medinių XIX a. vilų, į kurias poilsiauti traukdavo Sankt Peterburgo elitas (Suomiją, kaip ir Lietuvą, tuo metu valdė Rusija). Raseborgas, Porvoo, Nantalis ir Rauma - didžiausias Suomijos medinis senamiestis, kur vietomis pasijauti grįžęs šimtmečiu atgal.
Suomijos istorijos vingiai
Suomijos istorija yra sudėtinga ir įdomi, persmelkta kovų už nepriklausomybę ir kultūrinės įtakos. Didžiojoje Suomijos pakrantės dalyje kalbama švediškai. Mat švedai Suomiją valdė ~500 metų - nuo XIII a. iki XIX a. Suomių kalba ir kultūra pasiliko kaimams, o „elitas“ prabilo švediškai (5% Suomijos gyventojų - švedakalbiai). Lietuvos ir Suomijos istorija ir paskui klostėsi labai panašiai: ~1800 m. abidvi šalis užėmė Rusijos Imperija. XIX a. viduryje abiejose abiejose sužibo tautiniai atgimimai: išsilavinę suomiai vėl atrado „suomybę“, o lietuviai - „lietuvybę“ (bet kaip Lietuvoje dalis liko su lenkų kultūra, taip ir Suomijoje - su švedų).
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Jei nepriklausoma Lietuva buvo įtraukta į konfliktą su Lenkija ir triukšmingai atmetė lenkų kalbą, tai nepriklausoma Suomija švedų kalbą paskelbė antra oficialia, o Alandų salose - vienintele oficialia (Alandai net laikomi atskira šalimi). Iki pat šiol visi pakrantės miestų pavadinimai kelio nuorodose rašomi dviem kalbom: suomių ir švedų.
Drąsa, kurią suomiai parodė 1939 metais, taip pat turėjo didelės įtakos šalies raidai. Sovietų Sąjunga tada Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Suomijai pateikė panašius ultimatumus: „įsileiskite sovietų karius“. Pirmosios trys šalys nusileido - ir galiausiai baigė sovietų okupuotos. Tiesa, negalima sakyti „Suomija laimėjo“. Ji neteko labai daug. Sovietai užkariavo dalį Suomijos žemių - Vipuris, Pėtsaris ir daug kitų Suomijos miestų tikriausiai jau visiems laikams atiteko Rusijai. Žuvo 25 000 suomių, bet ir 100 000 sovietų, daug jų nuo šalčio, o ne kulkų (turbūt vienintelis karas, kuriame rusai sušalo!).
Nors Suomija nebuvo priversta tapti komunistine, jai ir po Antrojo pasaulinio karo teko pataikauti sovietams: mokėti ~6 mlrd. šiandieninių JAV dolerių vertės duokles laivais ir kitomis prekėmis. Politinę karjerą nepriklausomoje pokario Suomijoje daryti galėjai tik jei tau leisdavo sovietai. Suomijoje buvo draudžiama bet kokia neigiama informacija apie Sovietų Sąjungą - pvz. filmai, knygos, laikraščių straipsniai apie komunizmo siaubus. Gal susiteršė sąžinę, bet susikrovė turtus: ~1990 m. Suomija buvo daugiau nei dvigubai turtingesnė už bet kurią valstybę, kurią Sovietai buvo okupavę ar privertę eiti pražūtingu komunistinės ekonomikos keliu.
Suomijos miestai: nuo istorijos iki modernumo
Suomijos miestai atspindi šalies istoriją ir kultūrą, tačiau taip pat žavi savo modernumu ir inovacijomis.
Helsinkis
Helsinkis - žaviausias iš didžiųjų Suomijos miestų. Platūs tarpukario ar prieškario bulvarai čia nustelbia nykius pokario daugiabučius. Gražus Suomijos simbolis Senato aikštė su Tuomiokirkko liuteronų katedra, o netoliese - panašaus dydžio Uspenskio stačiatikių katedra. Įspūdingiausia pasirodė Suomenlina - Švedijos statyta, Rusijos išplėsta sala-tvirtovė: kas valdė ją, valdė Helsinkį ir Suomiją. Savo namais žavi Katajanokos sala, nacionalinio romantizmo veidais - Helsinkio traukinių stotis, o įdomios modernios architektūros pažiba - Tempeliaukio bažnyčia. Požeminė, iškalta uolose, ant kurių pastatytas visas Helsinkis ir didžioji pietinės Suomijos dalis. Nors Helsinkis nėra daug didesnis už Vilnių, jo pastatų masteliai didesni ir todėl dažnai jame filmuojamas Sankt Peterburgas. Helsinkis net surengė 1952 m. vasaros olimpines žaidynes.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Būtent Helsinkyje stipriausia ir “šiuolaikinė suomių kultūra”, kurios vienas kertinių pagrindų - įvairios jaunimo subkultūros, o ypač - metalo muzika. Metalą vadina “Suomijos popmuzika”, nes ten jis populiaresnis už popsą. Net Euroviziją suomiai laimėjo su gerokai sunkesne nei konkursui įprasta “Lordi” daina.
Turku
Tai buvusi sostinė ir seniausias Suomijos miestas, kuris buvo įkurtas XIII a. pradžioje. Turku miestas yra svarbus šalies uostas, turintis gilią ir įdomią istoriją, traukiantis turistus senoviniais pastatais ir žaliuojančiais parkais. Turku labiausiai patiko Turku pilis (XIII a.).
Tamperė
Tamperė - trečiasis pagal dydį šalies miestas, kuris įsikūręs pietinėje Suomijoje dalyje. Mieste yra įsikūręs antras didžiausias pramogų parkas šalyje - ,,Sarkanniemi“. Šiame nuotykių parke yra delfinariumas, planetariumas, linksmieji kalneliai, taip pat stovi apžvalgos bokštas. Tamperėje galite atrasti garsiųjų Mumių muziejų ir Mineralų muziejų, kuriame eksponuojama daugiau kaip 7000 akmenų ir dirbinių iš 70 pasaulio šalių. Naujam gyvenimui prikelti tekstilės fabrikai ir - jeigu vaikystėje tie kūriniai žavėjo - Trolių mumių muziejus. Beje, Tamperėje ligi šiol tebeveikia Lenino muziejus. Paskutinis už Rusijos ribų. Pastate kuriame Leninas susipažino su Stalinu.
Rovaniemis
Rovaniemis - tai žymiausias Laplandijos kurortas, esantis Šiaurės Suomijoje. Vos kelis kilometrus nuo poliarinio rato nutolęs nedidelis miestelis labai traukia vaikus, nes jame gyvena pats Kalėdų senelis. Rovaniemyje taip pat įsikūręs ,,Arktikum” muziejus ir mokslo centras, tyrinėjantis Arkties regioną ir Suomijos Laplandijos istoriją. Miestelio apylinkėse organizuojami ir turai rogėmis, kurias traukia šunų kinkiniai, o sutemus galima mėgautis nuostabaus grožio Šiaurės pašvaistėmis.
Kiti miestai ir lankytinos vietos
- Nantalis: Oficiali Trolių Mumių buveinė, nes čia esančiame muziejuje bei pramogų parke galima sutikti Mumių personažus, apžiūrėti jų namus, išbandyti savo jėgas dailės ir amatų srityse.
- Porvo: Viduramžius primenantis miestelis su spalvingais namais ir jaukiomis gatvelėmis.
- Savonlina: Miestas su viduramžiška Olavinlinos pilimi ežero saloje.
- Rauma: Didžiausias Suomijos medinis senamiestis.
- Hanko: Pajūrio miestelis su medinėmis XIX a. vilomis.
Praktiniai patarimai keliaujantiems po Suomiją
- Transportas: Automobilis Suomijoje labai praverčia, nes atstumai ten dideli, o pagrindinės lankytinos vietos - ne miestuose. Automobiliai svarbūs vietinei kultūrai: daugelyje miestų ir miestelių nemokamas parkavimas (arba mokamas tik trumpai). Viešasis transportas Suomijoje ne tik, kad retas (toliau nuo miestų), bet ir nepigus.
- Nakvynė: Keliaujant po šalį, galima apsistoti kempinguose, hosteliuose, svečių namuose arba viešbučiuose.
- Biudžetas: Suomija yra brangi šalis, todėl verta planuoti biudžetą iš anksto.
- Klimatas: Geriausias metas keliauti po šalį - vasarą, nuo birželio iki rugpjūčio.
Suomijos žemėlapis: planuokite savo kelionę
Mūsų komandos sukurtas Suomijos žemėlapis pravers jums keliaujant. Tai naudingas įrankis, kuris ne tik sutaupys jums laiko, bet ir padės nepraleisti gražiausių šalies vietų. Naudodamiesi juo, taip pat galėsite lengviau susiplanuoti nakvynės vietas ir apsvarstyti transporto galimybes.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #Suomijos #miestai #žemėlapis