Pereinamojo Laikotarpio Nacionalinė Parama (PLNP) Lietuvoje: Apžvalga
Įvadas
Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama (PLNP) yra svarbi priemonė Lietuvos žemės ūkiui, padedanti ūkininkams prisitaikyti prie nuolat kintančių rinkos sąlygų ir Europos Sąjungos (ES) politikos. Ši parama skirta kompensuoti pajamų praradimus pereinant prie naujos žemės ūkio politikos.
PLNP Tikslai ir Apimtis
Pagrindinis PLNP tikslas - užtikrinti sklandų perėjimą prie naujos žemės ūkio politikos ir padėti ūkininkams išlaikyti konkurencingumą. Ši parama skiriama už pieną, gyvulius ir pasėlius, siekiant kompensuoti galimus nuostolius dėl rinkos svyravimų ar naujų reikalavimų įgyvendinimo.
2019 metais bendra didžiausia mokėtina PLNP suma siekė 28,2 mln. Eur. Ši suma buvo numatyta 23,9 tūkst. ūkininkų, kurie augina gyvulius ir pasėlius. Svarbu pažymėti, kad maksimali leistina PLNP suma tvirtinama kasmet Vyriausybės nutarimu.
PLNP Mokėjimo Tvarka
PLNP mokėjimas vykdomas pagal Komisijos 2016 m. sausio 20 d. reglamento Nr. sąlygas. Patvirtinta suma išmokama per dvejus metus: dalis išmokama einamaisiais metais, o likusi dalis - kitų metų pradžioje. Einamaisiais metais išmokama paramos dalis per pastaruosius dešimt metų svyravo nuo 0 proc. iki 95 proc. visos paramos sumos.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradeda mokėti likusią išmokų už deklaruotus plotus dalį nuo gruodžio 1 d. Ūkininkams, kurie negavo avansinių išmokų, išmokama visa apskaičiuota išmokų suma.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
PLNP Sumos Dinamika
Per pastarąjį dešimtmetį PLNP sumažėjo puspenkto karto. 2008 m. ji sudarė 130,62 mln. Eur, o 2018 m. - tik 28,6 mln. Eur. Toks sumažėjimas rodo, kad parama palaipsniui mažinama, siekiant ūkininkus skatinti prisitaikyti prie rinkos sąlygų. 2018 metais suma buvo sumažinta 5,3 mln. eurų.
Papildomos Išmokos ir Paramos Priemonės
NMA taip pat moka avansines išmokas pagal Kaimo plėtros programos (KPP) priemones „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“. Daugiau kaip 99 proc. pareiškėjų gavo šias išmokas, iš viso išmokėta net 402,5 mln. Eur avansinių išmokų.
Nuo gruodžio 1 d. pareiškėjų sąskaitos pildomos likusia minėtų išmokų dalimi, taip pat pradedama mokėti parama pagal KPP priemones „Su „Natura 2000“ ir Vandens direktyva susijusios išmokos“, atitinkamas priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas („Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir kt.) ir atsietoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už baltyminius augalus.
Ūkininkų Įsipareigojimai ir Svarbi Informacija
Ūkininkai, pateikę paraišką tiesioginėms išmokoms gauti, įsipareigoja neišregistruoti valdos iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Jei valda išregistruojama anksčiau, ūkininkas netenka teisės į paramą, o jei parama jau išmokėta, ją reikėtų grąžinti.
Ūkininkaujantys nederlingose žemėse ir pateikę paraiškas pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ turėtų neišregistruoti žemės ūkio valdos iki kitų metų paraiškų pagal priemonę teikimo pradžios.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Svarbu, kad pareiškėjai pasitikrintų, ar nėra pasikeitę paraiškoje nurodyti banko duomenys. Tai galima padaryti prisijungus prie NMA informacinio portalo, adresu portal.nma.lt.
Informacijos Šaltiniai ir Kontaktai
Informaciniame portale pareiškėjai gali stebėti savo pateiktų paraiškų administracinę būseną ir matyti planuojamus galutinių išmokų mokėjimo laikotarpius, rasti informaciją apie jau atliktus mokėjimus. Apie išmokų mokėjimo terminus galima sužinoti NMA bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841 (paskambinus spausti „1“).
Ateities Perspektyvos
LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis dalyvavo Vyriausybės posėdyje, kur buvo patvirtinta 2019 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos (PLNP), mokamos už pieną, gyvulius ir pasėlius, bendra didžiausia mokėtina suma - 28,2 mln. Eur. Ši parama, numatyta 23,9 tūkst. ūkininkų, auginančių gyvulius ir pasėlius, padeda užtikrinti jų apsirūpinimą pašarais.
Numatoma, kad 2019 metai bus paskutiniai PLNP mokėjimo metai.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietu #pereinamojo #laikotarpio #išmokos