Paveikslėlių Formatai: Kas Tai?
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime paveikslėlių formatus, ypač dėmesį skirdami JPEG formatui, jo ypatybėms, alternatyvoms bei jo tinkamumui įvairiems poreikiams. Taip pat aptarsime kitus populiarius formatus, tokius kaip GIF, PNG ir TIFF, palygindami jų privalumus ir trūkumus. Straipsnis atsakys į klausimus, kas yra vaizdo dydis ir kokybė, rezoliucija, bei kada ir kodėl verta naudoti RAW formatą.
Paveikslėlių Formatai: Apžvalga
Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje paveikslėlių formatai atlieka itin svarbų vaidmenį. Nuo jų priklauso vaizdo kokybė, failo dydis ir tinkamumas įvairiems tikslams. Todėl svarbu suprasti, kuo skiriasi skirtingi formatai ir kaip juos tinkamai naudoti.
Pagrindiniai Vaizdų Failų Formatai
Pirmiausia apžvelgsime plačiausiai naudojamus grafikos standartus, kuo jie vienas nuo kito skiriasi.
GIF (Graphic Interchange Format)
GIF (Graphic Interchange Format) - formatas, sukurtas vienos iš stambiausių interneto tiekėjų specialiai tam, kad vaizdus perduoti per internetą. Failai gaunasi maži, kokybė irgi pakenčiama. Šis formatas tik internete ir tenaudojamas, kadangi palaiko tik indeksuotų spalvų atvaizdus (256 spalvos). Kita GIF versija leidžia į vieną failą sudėti kelis skirtingus atvaizdus, kurie interneto naršyklėse rodomi vienas po kito - taip gaunami trumpos animacijos ir panašiai. Be to, vieną iš indeksuotų spalvų galima padaryti permatomą, todėl paveiksliukas gali būti be fono. Fotografijoje nenaudojamas.
PNG (Portable Network Graphics)
PNG (Portable Network Graphics) - panašiai kaip GIF, skirtas grafikai saugoti, bet turi keletą reikšmingų patobulinimų: spalvų skaičius neribojamas o vaizdo permatomumas gali būti tolygus (ne yra/nėra kaip GIF'e).
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
TIFF (Tagged Image File Format)
TIFF (Tagged Image File Format) - formatas, specialiai sukurtas saugoti skenuotus atvaizdus. Tai vienas pagrindinių formatų tiek naudojant pagal paskirtį (saugant skenuotus atvaizdus), tiek spaudoje, dirbant su iliustracijomis. Galimi keli suspaudimo algoritmai, kurie įgalina tiek išlaikyti visą informaciją (turint didelį failą), tiek ir suspausti failo dydį (mažėjant kokybei). Šis formatas yra kai kuriuose skaitmeniniuose fotoaparatuose, tačiau naudoti jį nelabai verta. Kodėl - paaiškinsiu vėliau.
JPEG (Joint Photographic Experts Group)
JPEG (Joint Photographic Experts Group) - plačiausiai naudojamas formatas. Naudojamas suspaudimo algoritmas leidžia kontroliuoti, kiek duomenų prarandama failo mažėjimo sąskaita. Šiuo formatu saugant, iš vaizdo panaikinama ta informacija, kuri nepastebima (arba mažai pastebima) žmogaus akims. Įvairiose programose bei fotoaparatuose skirtingai vadinami suspaudimo lygiai: Photoshop naudoja nuo 1 (prasčiausia kokybė, mažas failas) iki 12 (geriausia kokybė, didelis failas). Kitos programos naudoja procentus: nuo 1 arba 10 ((prasčiausia kokybė, mažas failas) iki 100 (geriausia kokybė, didelis failas). Fotoaparatuose lygiai įvardinami dar įvairiau. Pvz. „Canon" fotoaparatuose yra „normal", „fine", „super fine". „Nikon" - „Basic", Normal", „Fine". „Olympus" - „standart", „high", „super high". Ir taip toliau.
JPEG 2000 arba J2K
JPEG 2000 arba J2K - perspektyvinis, labai geras vaizdo formatas vis nepasiekiantis vartotojų.
JPEG Formato Ypatybės
JPEG yra plačiausiai naudojamas formatas, nes jis leidžia kontroliuoti, kiek duomenų prarandama failo mažėjimo sąskaita. Šiuo formatu saugant, iš vaizdo panaikinama ta informacija, kuri nepastebima (arba mažai pastebima) žmogaus akims.
Suspaudimo Lygiai
Įvairiose programose bei fotoaparatuose skirtingai vadinami suspaudimo lygiai:
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
- Photoshop: nuo 1 (prasčiausia kokybė, mažas failas) iki 12 (geriausia kokybė, didelis failas).
- Kitos programos: nuo 1 arba 10 (prasčiausia kokybė, mažas failas) iki 100 (geriausia kokybė, didelis failas).
- Fotoaparatai: „Canon" fotoaparatuose yra „normal", „fine", „super fine". „Nikon" - „Basic", Normal", „Fine". „Olympus" - „standart", „high", „super high".
Vaizdo Dydis ir Kokybė
Daugelyje skaitmeninių foto kamerų nuotrauka apsprendžiama dviem dydžiais: vaizdo dydžiu ir kokybe. Vaizdo dydis - kiek taškų bus per visą nuotraukos ilgį, ir kiek per jos aukštį. Aišku, kuo daugiau - tuo geriau. Sumažinti nuotrauką bus galima visada, ramiai sau atsisėdus prie kompiuterio, ir apkarpyti lengviau bus, o jau atvirkščias veiksmas (iš mažos padaryti didelę) bus kur kas sudėtingesnis, ir gaunama kokybė patenkins tikrai nedaugelį. Be to, norint daryti popierines nuotraukas sumažinta kokybė labai jausis.
Antras dydis, apie kurį jau buvo kalbėta - kokybė, t.y. JPEG formatu fotografuojant - suspaudimo laipsnis. Primygtinai rekomenduoju nusistatyti ir didžiausią vaizdo dydį, ir mažiausią suspaudimo laipsnį - paskui neteks gailėtis, kad „toks gražus kadras, ir nieko normaliai nesimato"…
RAW Formatas: Alternatyva JPEG
Vis pasigirsta, kad „reikia fotografuoti į RAW", kad gaunama kokybė geresnė, nei naudojant JPEG. Kaip yra iš tikro? Tam, kad paaiškinti, turiu labai jau supaprastintai pavaizduoti, kaip dirba skaitmeninis fotoaparatas.
Kaip Veikia Skaitmeninis Fotoaparatas
Per objektyvoi lęšius atsispindėjusi nuo fotografuojamo objekto šviesa krenta ant matricosi. Kompaktiniuose fotoaparatuose jos plotis būna paprastai nuo ~4 iki ~8 mm, aukštis - nuo ~3 iki ~6 mm., o įstrižainė - nuo ~5 iki ~10 mm (skaičiai apytiksliai, tačiau galima maždaug palyginti su APS-C DSLRi (dažniausiai naudojami dabar skaitmeniniai veidrodiniaii fotoaparatai), kur matricos dydžiai yra atitinkamai ~23mm, ~17 mm ir įstrižainė ~28mm. Pilno kadro skaitmeniniuose fotoaparatuose (Full frame DSLR) matrica yra tokio pat dydžio, kaip ir juostelės kadras, t.y. 36 x 24 mm, įstrižainė - 43,3 mm). Matrica analoginį signalą, t.y. spalvą, šviesos stiprumą paverčia skaitmeniniu signalu.
Tada tik nuskaityta, bet dar neapdorota informacija (neapdorota todėl, kad šviesa išskaidoma į tris šviesos kanalus - raudoną, žalią ir mėlyną) siunčiama į fotoaparato procesorių, kuris visus tuos sluoksnius sujungia, sumažina, suspaudžia bei pritaiko kontrasto, spalvingumo, baltos balanso ir kitas korekcijas, atsižvelgdamas į duotus nustatymus. Viso to proceso rezultatas - JPEG (arba, kai kuriose kamerose - TIFF) failas. O RAW yra visa ta neapdorota informacija, kuri įrašoma į kortelę aplenkiant procesorių bei visas jo atliekamas korekcijas.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
RAW Formato Privalumai
Aišku, failo dydis įspūdingas - apie 10 MB, tačiau kokios jo koregavimo galimybės! Pavyzdžiui, turbūt yra tekę fotografuoti be blykstėsi kambaryje su dirbtiniu apšvietimu? Spalvos nuotraukoje tikrai nebus natūralios. Tas pats ir su sniego, rūko fotografavimu. Galima, aišku, pasinaudoti rankiniu baltos balanso nustatymu, tačiau tai užima pakankamai daug laiko. O RAW galima pakoreguoti taip, kad balta nuotraukoje ir būtų balta, o ne tik kažkas panašaus.
Taip pat RAW formatas leidžia ištaisyti gan grubias eksponavimo klaidas - jei per tamsu, tai šviesinant nebus tokio kokybės nuostolio, kaip kad koreguojant JPEG failą. RAW formatas visai pagrįstai lyginamas su negatyvu tradicinėje fotografijoje. Baltosi balansas ir eksponavimo korekcija - tik keli šio formato privalumai. O kur dar kiekvieno spalvos kanalo lygio reguliavimas, praplėsto dinaminio diapazono galimybės, kai kuriuose fotoaparatuose netgi detalumas geresnis, kai konvertuojama į JPEG ne fotoaparato procesoriaus pagalba, o specialių, tam pritaikytų programų. Netgi automatiškai konvertuojant iš RAW į JPEG tų pačių programų pagalba kokybė bus geresnė.
RAW ar TIFF?
Pastarasis formatas į kortelę rašomas jau po fotoaparato procesoriaus apdirbimo, taigi, informacijos nuotraukoje bus beveik tiek pat, kaip ir JPEG formatu saugant, tik failo dydis atitiks, o gal ir viršys RAW failo dydį. Todėl visiškai nesąmoningas atrodo kai kurių gamintojų akcentavimas, kad tame ar kitame fotoaparate palaikomas TIFF formatas - šiek tiek didesnė kokybė nepateisina keletą kartų didesnės failo apimties.
Kada Rekomenduojama Naudoti RAW Formatą?
Fotografuojant didelio kontrastingumo nuotraukas (pavyzdžiui dangus ir tamsi žemė), nuotraukas, kurios gali reikalauti papildomo apdirbimo (pvz. dėl baltos balanso), taip pat tais atvejais, kai galimos eksponavimo klaidos.
RAW Apdorojimo Programos
Iš turimo skaitmeninio veidrodinio fotoaparato galima išgauti labai daug. Vienas pagrindinių privalumų - greitas fotografavimas RAW formatu. RAW yra „gimtasis" fotoaparato vaizdų išsaugojimo formatas. Grubiai tariant, tai yra tiesioginis vaizdo jutiklio „atvaizdas". Duomenys išsaugomi tiesiogiai, neapdoroti. Paskui juos galima apdoroti kompiuteryje. Žinoma, sugaištama laiko, tačiau atsiveria papildomos galimybės, tai yra: baltojo balanso, ekspozicijos, dinaminio diapazono ir dar daugelio kitų dalykų korekcija. Naudojant RAW formatą, iš fotoaparato galima išspausti maksimaliai viską. Juo labiau, kad vidiniai fotoaparatų „varikliukai", kurie gali sukurti JPEG failą, nebūtinai tai atlieka geriausiai. O iš RAW apdorojimo programinės įrangos tikrai yra ką pasirinkti.
Aptarsime tris naujausių versijų programas, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai skirtos RAW failams apdoroti. Apie kiekvieną iš jų trumpai.
Adobe Lightroom
„Adobe Lightroom" yra vienas įdomiausių „Adobe" produktų. Pagrindinė šios programos užduotis - nuotraukų katalogavimas ir greitas redagavimas. Taip pat „Lightroom" turi ir integruotą RAW variklį. Tai tas pats „Adobe Camera RAW" įskiepis, kurį naudoja ir „Photoshop Elements", ir pati „Photoshop" programa. Tad realiai darbas, kurį gali padaryti „Camera RAW" skirtinguose „Adobe" produktuose, yra tas pats. Tačiau skiriasi jo apipavidalinimas. „Adobe Lightroom" yra geriausias variantas, kai norite apdoroti nuotraukas krūvomis, jas čia pat kataloguoti, skirti raktažodžius ir dėlioti į kolekcijas. Tai puikus fotografo darbo įrankis.
Bibble Pro
„Bible Pro" programa yra kontroversiškas produktas. Juo naudojantis susidaro įspūdis, kad pagrindinė programos paskirtis yra būtent RAW apdorojimas. Ypatingas dėmesys skiriamas greičiui ir kokybei. Ši programa viena iš greičiausių, apdorojančių RAW - ji puikiai turėtų tikti ir senesnių kompiuterių savininkams. Peržiūrint RAW ir kitus failus, sąsajos reakcija beveik žaibiška ir tarpinis „grubus" vaizdas kur kas malonesnis akiai nei „Lightroom".
Visas nuotraukas galima susidėti į apdorojimo grupes (angl. batch) ir tas grupes surūšiuoti. Maloniausia yra tai, kad galima susiplanuoti kiek tik nori grupių, jas valdyti ir pačiam toliau sėkmingai dirbti su programa.
„Bible Pro" ypatingas dėmesys skiriamas vaizdo apdorojimo spartai ir efektyvumui. Ši programa puikiai turėtų tikti ir senesnių kompiuterių savininkams. Peržiūrint RAW ir kitus failus, sąsajos reakcija beveik žaibiška ir tarpinis „grubus" vaizdas kur kas malonesnis akiai nei „Lightroom".
RAW Therapee
Na, ir kaip visada - bent viena absoliučiai alternatyvi programa. Ji ypač pravers, jei nenorėsite išleisti pinigų RAW apdorojimo programoms, o su fotoaparatu pateikta programinė įranga nuvils. Ši nedidelė programėlė yra visiškai nemokama, o RAW formato apdorojimo kokybe gali drąsiai varžytis su komerciniais produktais. Tiesa, ji yra ganėtinai paprasta ir turi didelį trūkumą - vienu metu apdoroja tik vieną nuotrauką. Galbūt kada nors bus galima apdoroti ir daug nuotraukų, bet kol kas - ne. Tad rimtam darbui ši programa kol kas netinka. Programos autorius teigia, kad jo tikslas yra įrodyti, jog atviri ir žinomi RAW interpoliavimo ir apdorojimo algoritmai nėra nė kiek blogesni už patentuotus ir komercinius.
Patogumas
„Adobe Lightroom" turi ilgą tobulinimo istoriją. Ši programa netiesiogiai sukurta pačių fotografų - atlikus begalę bandymų ir tobulinimų ji tapo rafinuotu ir subtiliu įrankiu. „Lightroom" yra nuotraukų katalogas arba biblioteka. Visas savo turimas nuotraukas pirmiausia reikia įkelti, o paskui sutvarkyti. Galite skirti raktažodžius, sudaryti kolekcijas ir kitaip suskirstyti nuotraukas. Po to seka apdorojimas (angl. develop). „Lightroom" puikiai pritaikyta efektyviai ir greitai apdoroti, tereikia pasirinkti nuotrauką - visi įrankiai yra vienoje vietoje. Pakeitimai išsaugomi akimirksniu, tačiau pati nuotrauka nekeičiama. Taip yra dėl to, kad „Lightroom" tiesiogiai nekeičia originalių failų, o išsaugo jų aprašymą savo duomenų bazėje.
RAW Apdorojimas
„Lightroom" programa iš pat pradžių buvo per žingsnį priekyje nuo „Photoshop". Būtent „Lightroom" atsirado spalvoti baltojo balanso ir atspalvių slankikliai - tokie jie daug „draugiškesni" vartotojui. Tiesa, „Photoshop CS3" versijoje „Camera RAW" taip pat įgijo šias savybes. Tačiau su „Lightroom" RAW konvertavimas yra tik viena apdorojimo dalis - jis eina kartu su visa krūva kitų įrankių. Taigi iš RAW failo gauti galutinę puikią nuotrauką įmanoma iš karto. Na, o maloniausia yra tai, kad tuos pačius RAW apdorojimo įrankius, kaip kad baltojo balanso korekciją, galima taikyti ir kitiems atvaizdų tipams.
„Lightroom" programa taip pat galima atlikti pagrindinius retušavimo darbus bei pasinaudoti visa krūva standartinių įskiepių. Įskiepius galima pavadinti daugiau „kūrybiniais", tai - sendintos nuotraukos, tonavimas ir dar daugybė kitų. „Bibble Pro" kažkuo labai panaši į „Lightroom". Tik katalogavimo ir bibliotekos galimybės čia ribotos - tiesiog naršote po savo katalogų krūvas. Taip pat negalėsite paslėpti dalies sąsajos elementų. Kita vertus, įdiegus „Bibble Pro", leidžiama pasirinkti daug parametrų, kurių vienas yra būtent sąsajos išdėstymas. Ją galima pasidaryti panašią į Adobe Photoshop, kur kiekvienas įrankis ar jų grupė yra atskiroje, laisvai plaukiojančioje paletėje. Apskritai „Bibble Pro" sąsaja išsiskiria iš kitų savo paprastumu ir grubumu. Jos gražia tikrai nepavadinsi. Slankikliai taip pat yra be pagalbinių spalvinių juostų.
Kaip ir „Lightroom", RAW apdorojimas yra tarsi paslėptas - tuos pačius įrankius galima naudoti tiek RAW, tiek JPEG ar kitų tipų paveikslėliams apdoroti. „Bibble Pro" komplekte yra papildomų įrankių nuotraukoms retušuoti. Na, o standartinis įskiepių rinkinys irgi praverčia. Kiekvienas įskiepis pagal tradiciją pavadintas žmogišku vardu: „Gina" - odos tonų, „Roy" - spalvų, „Sadie" - spalvų sodrumo, „Siggy" - šviesumo ir kontrasto, na ir „Tony" - tonavimo korekcijai. Taip pat yra paprastas „Black and White" įskiepis, nuotrauką paverčiantis nespalvota. Visi šie įskiepiai gali būti panaudoti vienu metu vienai nuotraukai koreguoti. Korekcijos nėra iš karto taikomos originaliam atvaizdui - prie jo atskirame faile tokiu pačiu pavadinimu išsaugoma korekcijų informacija.
Tiesa, tai dar ne viskas. „Bibble Pro" turi ne visiškai funkcionalų „Noise Ninja" filtrą. Jis tiesiog integruotas į pagrindinių korekcijų paletę. „Noise Ninja" veikiausiai yra pats geriausias triukšmų valymo filtras. Jis ypač puikus, kai reikia apdoroti nuotraukas, fotografuotas ilgai išlaikant ar turinčias didelį ISO skaičių. Filtras veikia taip puikiai, kad apdoroja triukšmus beveik neprarasdamas detalių - reikia tik pasirinkti jo taikymo intensyvumą. „Raw Therapee" savo išore neprilygsta tik „Lightroom" programai. RAW apdorojimo parametrų rinkinys taip pat solidus. Vienintelis tikrai didelis trūkumas - vieno failo redagavimas. Padarei korekcijas - išsaugok JPEG ar TIFF. Programa savo darbą atlieka labai kokybiškai. Įrankiai išdėstyti panašiai kaip „Lightroom" - suskleidžiamose paletėse. Galima jas visas išskleisti arba tik pasirinktas. Taupydama vartotojo laiką, programa neatidaro kiekvieno pažymėto failo. Ant sumažinto atvaizdo reikia spustelėti du kartus, tada jis yra apdorojamas ir parodomas. Šiek tiek suerzino galimybė išsididinti atvaizdą tik iki 100 proc. Juk dažnai nuotrauką reikia panagrinėti detaliau.
Raw Therapee - visiškai nemokama programa, kuri pagal RAW formato apdorojimo kokybę gali drąsiai varžytis su komerciniais produktais. Jos kūrėjui pavyko įrodyti, kad atviri ir žinomi RAW interpoliavimo ir apdorojimo algoritmai nėra blogesni už patentuotus ir komercinius. Tiesa, „Raw Therapee" yra ganėtinai paprasta ir turi didelį trūkumą - vienu metu gali apdoroti tik vieną nuotrauką. Truputį keista, kaip programų autoriai vaikosi madų. „Adobe Lightroom" nuo pat pradinių beta versijų pristatė tamsiai pilką sąsają juo tikrai pasekė ir „Raw Therapee". Vienintelė „Bibble Pro" išlaiko savo unikalumą sąsajos „grubumo" prasme.
Darbo Planavimas ir Greitis
Apdoroti RAW failus yra sudėtinga užduotis - norint ją atlikti, reikia daug skaičiuoti. Tvarkyti atvaizdus po vieną failą taip pat neveiksminga - geriausia pataisyti ir visus failus apdoroti vienu metu - sudaryti eilę. Svarbus ir pačios programos „reakcijos" greitis - peržiūrimus RAW failus taip pat reikia bent iš dalies apdoroti, tad laikas, kurį pralaukiate atvėrę failą iki atvaizdui pasirodant, irgi svarbus.
Darbui buvo panaudotas senas ir lėtas kompiuteris su AMD 1800+ procesoriumi ir 512 MB RAM atminties bei „Windows XP SP2" operacine sistema. Apdorojamų failų eilė buvo sudaryta iš dešimties failų - jie buvo verčiami 16 bitų TIFF atvaizdais.
„Adobe Lightroom" leidžia iš dalies pamiršti RAW apdorojimą ir daryti tai tik tada, kai būtinai prireikia. Į biblioteką failus tiesiog importuojate, paskui pakoreguojate ir paliekate. Apdoroti ir paversti juos JPEG ar TIFF paveikslėliais galėsite vėliau, tarkime, kai panorėsite nuotraukas nunešti parodyti draugams ar atiduoti spausdinti į laboratoriją. Tačiau kokybiško atvaizdo parodymo greitis vienas iš prasčiausių. Žinoma, atsidarius nuotraukų kolekciją ir ilgai užsispoksojus į vieną iš jų, kitos bus atvertos greičiau - „Lightroom" dirba „į priekį". Taip pat jei jau nuotrauka buvo iki galo atverta vieną kartą, grįžus prie jos atvaizdas bus parodytas greičiau. Tai veikia vartant tik vieną kolekciją.
Dirbant lėtesniu kompiuteriu šiek tiek erzino „Lightroom" darbo greitis. Bandant peržiūrėti nuotrauką visu dydžiu, programa gana ilgai rodydavo užrašą „Loading" ir nekokybišką išdidintą atvaizdą. Blogiausia, kad tą patį programa daro su visais, ne tik su RAW atvaizdais. Vartotojo sąsaja taip pat naudoja didelę dalį procesoriaus ir atminties resursų - išskleidus visas paletes jų „stumdymas" strigdavo. Kadangi visus pakeitimus „Lightroom" išsaugo savo vidinėje duomenų bazėje (pavyzdžiui, veiksmų seką), nuotraukos rodymas kartais užtrunka. Taip pat sumažinti atvaizdai ne visada atitinka realybę ir „vėluoja" būti parodyti taip, kaip reikėtų. Dešimties fotografijų apdorojimo darbą „Lightroom" dirbo ilgiausiai - šiai užduočiai atlikti programa sugaišo 4 minutes ir 49 sekundes.
„Bibble Pro" puikiai turėtų tikti ir senesnių kompiuterių savininkams. Peržiūrint RAW ir kitus failus, sąsajos reakcija tiesiog žaibiška ir tarpinis „grubus" vaizdas kur kas malonesnis akiai nei „Lightroom". Programa greitai reaguoja ir į filtrų pakeitimą. Planinis darbas yra „Bibble Pro" stiprioji pusė. Tiesa, jį suvaldyti iš pradžių kiek painoka - neaišku, į kokią „workqueue" eilę nuotraukas perduoti - „hold", „keepers" ar „to process". Logiškai pamąsčius, „to process" atrodo tinkamiausias. Antras etapas yra „batch queue" eilės pasirinkimas. Čia jau paprasčiau - „batch queue" pasirenkamas tiesiog atvaizdo tipas - TIFF ar JPEG. „Bibble" programa taip pat gali sukurti ir statinę interneto galeriją. Malonu, kad „Bibble" yra ir paprasta atvaizdo išsaugojimo funkcija - baksteli ant nuotraukos, iš kontekstinio meniu pasirenki „Save As…" ir nurodai, kur naują atvaizdą išsaugoti. Labai praverčia, kai iš krūvos reikia pasigaminti porą trejetą atvaizdų. Atvaizdai taip pat gali būti sudėti ir į „print queue" - spausdinimo eilę. Čia pasirenkamas atspaudo formatas. „Bibble" apdorojimas yra vienas iš greičiausių. Dešimt RAW atvaizdų buvo apdoroti per dvi minutes. Tai yra daugiau nei dvigubai greičiau už „Lightroom".
„Raw Therapee" šiek tiek uždelsia parodyti RAW atvaizdą. Taip pat šioje programoje nėra planinio apdorojimo - atidarytą ir pakoreguotą atvaizdą tiesiog reikia išsaugoti kaip norimo tipo paveikslėlį. Bandant pamatuoti, kiek laiko užima išsaugoti vieną paveikslėlį, galima sakyti, kad jei kada nors bus planinis apdorojimas, tai jis turėtų užtrukti apie dvi minutes - ganėtinai mažai. Tiesa, tai labai apytiksliai duomenys. Tačiau apdorojant po vieną atvaizdą greitis tikrai patenkinamas.
Rezultatų Kokybė
RAW apdorojimo programų darbo rezultatą vertinti nėra lengva. Kartais jis priklauso nuo vertintojo subjektyvios nuomonės. Iš esmės rezultatą galima vertinti pagal detalumo atkūrimą - kai nuotraukoje detalių dydis artėja vieno taško dydžio link. Dėl interpoliavimo paklaidų čia dažniausiai išlenda apdorojimo algoritmų trūkumai. Ne mažiau svarbu ir atkuriamų spalvų natūralumas bei baltojo balanso interpretavimas. Toliau šiek tiek apie detalumo ir spalvų atkūrimą. Jokie parametrai programose keisti nebuvo - rezultatai gauti nustačius automatiškai. Vienintelė korekcija - baltojo balanso parinkimas iš to paties taško. Norint įvertinti spalvas, bendras atvaizdų šviesumas sulygintas naudojant „levels" nustatymą.
Detalumo Atkūrimas
Siekiant įvertinti detalumą, buvo panaudotas vienas iš daugelio šiam tikslui skirtų grafikų. Pagal jį galima iš dalies įvertinti, kiek RAW apdorojimo algoritmai „išspaudžia" iš dalinės spalvų informacijos.
„Lightroom" programa iš detalių išgavo nemažai. Tačiau užkliuvo už labai plonų įstrižų ir tolygiai siaurėjančių linijų. Realiame gyvenime toks detalumo lygis retai pasiekiamas, tačiau labai smulkias detales „Adobe" varikliukas gali kiek sugadinti. Raudoni ir mėlyni artefaktai plonų linijų plote šiek tiek erzina - jie matomi net ir gerokai sumažinus nuotrauką.
„Bibble Pro" pasirodė gerokai prasčiau už „Lightroom". Siaurėjančias linijas akivaizdžiai sugadino mėlyni artefaktai. Tačiau įstrižas plonas linijas paveikė tik iš dalies - liko mėlyni artefaktai, o raudonųjų vietoje galima įžiūrėti pačių linijų raštą.
„Raw Therapee" detalumo testas pribloškė. Ši programa vienintelė sugebėjo gražiai nupiešti vieną siaurėjančių linijų atvaizdą. Ne be reikalo programos autorius teigė, kad jo tikslas yra įrodyti, jog viešai žinomi apdorojimo algoritmai gali būti patobulinti ir pateikti ne blogesnius rezultatus nei komerciniai. Tiesa, rezultatas rodo, kad programos standartinis „aštrinimas" (angl. sharpening) yra gan agresyvus - aplink juodas linijas šviečia „aureolės". Bet realiam detalių atkūrimui tai įtakos neturi. Ganėtinai prastu rezultatu ir polinkiu į mėlynus artefaktus iš visų išsiskyrė „Bible Pro". O „Raw Therapee" pateikė stebėtinai puikų rezultatą. Nors nebuvo aptarta antroji nemokama alternatyva „dcraw", iš patirties galima pasakyti, kad iki atsirandant „Raw Therapee", rimtos nemokamos alternatyvos ir nebuvo - „dcraw" rezultatai dažniausiai pasirodydavo nepriimtini.
Spalvų Atkūrimas
Spalvų atkūrimą palyginti kur kas sudėtingiau, nes tai priklauso ir nuo subjektyvių pomėgių. Taip pat sunku įvertinti ir automatinių nustatymų kokybę. Tačiau …
tags: #pietu #paveiksliuku #formatas #kas #tai