Pietų Korėjos urbanizacija procentais: apžvalga ir perspektyvos
Visame pasaulyje nėra dviejų vienodų valstybių. Jų skirtingas istorinis vystymasis bei geografinė padėtis paveikė taip, kad kiekviena turi skirtingą išsivystymo lygį, gyventojų skaičių, jų gyvenimo būdą bei sąlygas. Norint pritaikyti kitų šalių patirtį atsirado būtinumas šalių grupavimui. Šiame straipsnyje nagrinėsime Pietų Korėjos urbanizacijos procesus, įvertinsime jos raidą ir dabartinę situaciją.
Šalių klasifikavimas ir ekonominiai rodikliai
Nepriklausomai nuo tikslaus ekonomikos apibrėžimo, šis bendras šalių klasifikavimas kartais keičiasi priklausomai nuo lanksčios analizės, pateikiant pakankamai prasmingos informacijos. Tačiau kai kurios šalys neteikia informacijos Pasauliniam Pinigų Fondui (PPF), nes jos nėra to Pasaulinio Fondo narės, bet vis dėl to jų veiklą bandoma kontroliuoti. Tokios šalys yra Kuba ir Demokratinė Korėjos Respublika. San Marinas - pakankamai išsivysčiusios ekonomikos šalis, bet jos duomenų bazė nėra suformuota iki galo. Kiekviena iš tų didelių šalių skirstymo grupių dar dalinama į mažesnius pogrupius. Pereinamosios ekonomikos šalims taip pat naudojamas regioninis skirstymas.
Didžiausios šalys, turinčios aukščiausią BVP lygį, yra JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija ir Kanada - sudaro didžiausių išsivysčiusių šalių pasaulio šalių grupę, dažniausiai vadinamos “Didysis septintukas” (D-7, angliškai G-7). Į besivystančių šalių grupę įeina 1125 šalys, kurios negali būti apibūdintos kaip išsivysčiusios šalys arba kaip pereinamosios ekonomikos šalys. Kadangi visos ne išsivysčiusios šalys Europoje išskyrus Maltą ir Turkiją įeina į pereinamosios ekonomikos šalių grupę, dažniausiai šios šalys priskiriamos prie Pietų vidurio ir Turkijos regiono. Taip pat čia priskiriami Egiptas ir Libanas, o ne prie Afrikos valstybių. Trys papildomi grupavimai pagal regionus - Sacharos regionas (išskyrus Nigerija ir Pietų Afrika) bei Azijos regionas (išskyrus Kinija ir Indija), kadangi šios šalys išsiskiria iš kitų tam regionui būdingų bruožų ir gali turėti nemažai įtakos rodikliams. Taip pat besivystančios šalys klasifikuojamos pagal analitines grupes, kurioms priklauso ir kitas grupes. Prie analitinės šalių grupės priskiriamos šalys, kurios pagrindines pajamas gauna iš eksporto arba iš užsienio. Pirmas iš pajamų šaltinių yra kuro eksportavimas į kitas šalis - galima sakyti, kad šalis gyvena tik eksportuojamo kuro dėka. Ir kitų šalių pagrindinių šaltinių yra ne eksportuojamas kuras, o kiti šalyje gaminami produktai.
Bendrasis bruožas būdingas pereinamosios ekonomikos šalims yra ekonomikos kontrolė iš administracinio centro ir besiremiantis rinkos ekonomikos principais. Kitas bruožas - lėšų pertransformavimas iš bankrotojančių arba nuostolingų stambių pramonės objektų. Taip pat keletas šalių gali būti priskirtas prie pereinamosios ekonomikos šalių tokios kaip: Kinija, Kambodžis, Lao Demokratinė Respublika, Vietnamas ir kelios Afrikos šalys. Dauguma iš jų yra žemės ūkio, mažų pajamų turinčios valstybės, kurioms išgyvenimo tikslas - yra ekonomikos keitimas ir vystymas.
Valstybės skirstomos į:
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
- Industriškai išsivysčiusias, kurioms priklauso JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija ir dauguma Vakarų Europos šalių. Šios šalys turi susiformavusią rinkos ekonomiką, pagrįstą dideliais pagrindinio kapitalo, kvalifikuoto darbo ištekliais, pažangiausiomis gamybos technologijomis.
- Besivystančias šalis esančias Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Jos dar nepraėjo industrializacijos stadijos, gyventojai daugiausiai dirba žemės ūkyje, mažai raštingi, didžiulis nedarbas, sparčiai auga gyventojų skaičius. Šalys augina eksportui vieną ar kelias žemės ūkio kultūras, tiekia užsieniui kokią nors iškasamą žaliavą.
- Buvusias socialistines šalis valstybes, pereinančias nuo centralizuotos ekonomikos prie rinkos ekonomikos. Dar kol kas neaišku, kokiu keliu pasuks buvusios Sovietų Sąjungos ir kitos buvusios komunistinės Rytų Europos valstybės, nes daugelyje jų gamybos apimtis vienam gyventojui gerokai krito.
Vakarų šalių statistika ekonominę raidą, valstybių išsivystymo lygį nustato pagal žmonių perkamąją galią. Perkamoji galia matuojama, tiriant jų nustatytą prekių ir paslaugų krepšelį. Jame analizuojama 840 įvairiausių prekių ir paslaugų, 300 įrengimų ir mašinų, 7 statybos objektai. Per 1950-1996 metų laikotarpį pasireiškė laipsniško pajamų diferenciacijos švelnėjimo ir šalių, turinčių aukštus ir žemus BVP vienam gyventojui rodiklius, ekonominio vystymosi tam tikro suartėjimo tendencija. Pasaulio BVP, gaminamo šalyse, kuriose gyvena 10 proc. neturtingiausių žmonių, lyginamasis svoris padidėjo nuo 1.2 iki 1.5 proc., tuo tarpu pasaulinio BVP, gaminamo šalyse, kuriose gyvena 10 proc. turtingiausių žmonių, dalis sumažėjo nuo 44.1 iki 40.4 procento. Analogiškos tendencijos buvo būdingos ir kvintiliniam pajamų paskirstymui. Per šį laikotarpį sumažėjo ir skirtumas tarp maksimalių ir minimalių BVP vienam gyventojui lygių - nuo 128 iki 108 kartų.
Besivystančios šalys skiriasi sugebėjimais pagerinti savo ekonominę padėtį per tam tikrą laiką. Trečiojo pasaulio priešakyje sparčiai besivystančios šalys, vadinamos naujomis industrinėmis šalimis - tai Brazilija, Argentina, Meksika, Malaizija, Honkongas, Izraelis, Singapūras, Pietų Korėja, Taivanis. Pagal Jungtinių Tautų klasifikaciją prie naujų industrinių šalių yra priskiriamos tos valstybės, kurios pagal daugelį ekonominių rodiklių gerokai pralenkia kitas trečiojo pasaulio šalis ir ne tik artėja prie JAV bei Vakarų Europos šalių, bet kai kuriais atvejais jas pralenkia. Iš svarbesnių rodiklių galima paminėti BVP apimtį vienam žmogui, vidutinis BBVP padidėjimo tempas, apdirbamosios pramonės lyginamasis svoris BVP, pramonės gaminių eksportas ir jų dalis visame eksporte, pramonės produkcijos konkurencingumas pasaulinėje rinkoje, tiesioginių investicijų užsienyje apimtis.
Iš grafiko matome, kad beveik kas dešimt metų realus BVP dydis smarkiai krenta, tačiau taip pat galima pastebėti staigius jo reikšmės šuolius. Pasinaudojus statistikos metodais, galima išskirti ciklus, bei jų pasikartojimo intervalus ir bandyti prognozuoti ateities BVP reikšmes, priklausomai nuo išanalizuotų BVP įtakos turinčių veiksnių sąrašo. Pagrindinis dėmesys analizuojant tam tikros šalies būklę turi būti suteiktas ne tik realaus BVP dydžiui, kuris kartais gali būti nepakankamai adekvatus, bet reikia atkreipti dėmesį ir į vartojimo kainų indeksą bei šalyje esantį nedarbo lygį.
Ekonominis augimas - tai BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, atsižvelgiant perkamąją galią, apskaičiuota USD. Tarp žmogaus socialinės raidos ir šalies ekonominės plėtros nėra savaiminio, automatinio ryšio. Tai, kad 97 valstybėse žmogaus socialinės raidos indekso eiliškumas yra aukštesnis nei BVP (apskaičiuotas JAV doleriais pagal perkamosios galios paritetą), rodo, kad šios šalys efektyviai panaudoja pajamas žmogaus socialinės gerovės plėtrai. Žemesnis nei BVP socialinės raidos indekso eiliškumas yra 69 valstybė. Šios valstybės ne taip sėkmingai suderino ekonominį augimą su savo šalies gerove.
Šalių skirstymas pagal raštingumo lygį, būsimo gyvenimo trukmę, bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą JAV doleriais bei žmogaus socialinės raidos indeksą rodo, kad išsivysčiusios šalys pasižymi aukštais raštingumo rodikliais, BVP tenkančio vienam gyventojui lygiu ir aukštu žmogaus socialinės raidos indeksu.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Pietų Korėjos urbanizacijos ypatumai
Pietų Korėja, kaip viena iš naujų industrinių šalių, patyrė itin spartų urbanizacijos procesą. Šis procesas buvo tiesiogiai susijęs su šalies ekonomikos augimu ir industrializacija. Pokyčiai įvyko demografinėje struktūroje, kai didelė dalis gyventojų persikėlė iš kaimo vietovių į miestus ieškodami geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų.
Urbanizacijos priežastys
Pagrindinės priežastys, lėmusios spartų Pietų Korėjos urbanizacijos procesą:
- Ekonomikos augimas ir industrializacija: Pramonės sektoriaus plėtra miestuose sukūrė daug naujų darbo vietų, pritraukdama gyventojus iš kaimo.
- Švietimo ir sveikatos priežiūros prieinamumas: Miestuose buvo geresnės švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurios taip pat skatino gyventojų migraciją.
- Infrastruktūros plėtra: Miestuose buvo geriau išvystyta infrastruktūra, tokia kaip transportas, komunikacijos ir komunalinės paslaugos, palengvinančios gyvenimą ir darbą.
Urbanizacijos pasekmės
Spartus urbanizacijos procesas turėjo didelių pasekmių Pietų Korėjos visuomenei ir aplinkai:
- Gyventojų koncentracija miestuose: Didelė dalis gyventojų susitelkė didžiuosiuose miestuose, ypač Seule ir jo apylinkėse.
- Būsto trūkumas ir kainų augimas: Sparčiai augant gyventojų skaičiui miestuose, susidarė būsto trūkumas, o būsto kainos smarkiai išaugo.
- Transporto spūstys ir oro tarša: Didelė gyventojų koncentracija miestuose sukėlė transporto spūstis ir padidino oro taršą.
- Socialinė atskirtis: Miestuose padidėjo socialinė atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų, o kai kurie gyventojai susidūrė su sunkumais integruojantis į naują aplinką.
- Kaimo vietovių nykimas: Dėl gyventojų migracijos į miestus, kaimo vietovės pradėjo nykti, mažėjo gyventojų skaičius ir blogėjo ekonominė padėtis.
Urbanizacijos procentinė išraiška
Deja, vartotojo pateiktoje informacijoje nėra konkrečių procentinių duomenų apie Pietų Korėjos urbanizaciją. Tačiau remiantis kitais šaltiniais, galima teigti, kad Pietų Korėja yra viena iš labiausiai urbanizuotų šalių pasaulyje. Daugiau nei 80% šalies gyventojų gyvena miestuose. Šis procentas nuolat augo nuo XX amžiaus vidurio, kai šalis pradėjo sparčiai industrializuotis.
Dabartinė situacija ir iššūkiai
Šiuo metu Pietų Korėja susiduria su iššūkiais, susijusiais su tolesniu urbanizacijos procesu. Vyriausybė siekia subalansuoti regioninę plėtrą, mažinti gyventojų koncentraciją didžiuosiuose miestuose ir skatinti kaimo vietovių atgaivinimą. Taip pat siekiama spręsti aplinkosaugos problemas, susijusias su urbanizacija, tokias kaip oro tarša ir atliekų tvarkymas.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Galimi sprendimai
Siekiant spręsti urbanizacijos problemas ir užtikrinti darnią plėtrą, Pietų Korėja gali imtis įvairių priemonių:
- Regioninės politikos stiprinimas: Skatinti ekonomikos plėtrą regionuose, kuriant naujas darbo vietas ir gerinant infrastruktūrą.
- Būsto politikos tobulinimas: Užtikrinti prieinamą būstą miestuose, statant naujus būstus ir reguliuojant būsto kainas.
- Transporto infrastruktūros plėtra: Gerinti viešojo transporto sistemą miestuose ir tarp miestų, mažinant transporto spūstis ir oro taršą.
- Aplinkosaugos priemonių įgyvendinimas: Mažinti oro taršą, skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir gerinti atliekų tvarkymo sistemą.
- Socialinės integracijos skatinimas: Užtikrinti vienodas galimybes visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.
tags: #pietų #korėjos #urbanizacija #procentais