Pietų Korėjos tarnyba armijoje: privaloma pareiga ir kylantys iššūkiai
Vis garsiau pasigirsta kalbos apie galimą karinį konflikto sprendimo būdą. Tokias kalbas vis paaitrina pats Šiaurės Korėjos režimas, grasinantis visiems, kam tik įmanoma, savo „karine galia“. Tačiau kokia ta Šiaurės Korėjos karinė galia? Ar ši ekonomiškai atsilikusi šalis iš tikrųjų yra pasirengusi kariniams veiksmams?
Šiaurės Korėja, nepaisant milijoninės armijos, ekspertų vertinimu, vargu ar gali pasipriešinti kaimyninei Pietų Korėjai, jau nekalbant apie Vakarų sąjungininkes. Didžiausiu galvos skausmu Šiaurės Korėjai yra įvardijama pasenusi sovietinė ginkluotė ir neefektyvi, realios kovos nemačiusi kariuomenė.
Pietų Korėja, reaguodama į kaimyninės Šiaurės Korėjos keliamą grėsmę, palaiko stiprias karines pajėgas, kurių dalis yra privalomoji karinė tarnyba. Šis straipsnis apžvelgia privalomąją karinę tarnybą Pietų Korėjoje, jos trukmę, išimtis, socialinį ir kultūrinį kontekstą, taip pat aptaria kontroversijas ir iššūkius, susijusius su šia pareiga.
Privalomoji karinė tarnyba Pietų Korėjoje: būtina gynyba
Pietų Korėjoje privaloma karinė tarnyba yra konstitucinė pareiga visiems tinkamiems vyrams nuo 18 iki 28 metų amžiaus. Ši politika, įgyvendinta po Korėjos karo, yra laikoma būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti, atsižvelgiant į nuolatinę įtampą su Šiaurės Korėja.
Pietų Korėja didina kovos pajėgas, o tai apima privalomą šaukimą į karo tarnybą visiems vyrams nuo 18 iki 28 metų amžiaus, mažiausiai 18 mėnesių laikotarpiui, kad jie prisijungtų prie 555 tūkst. aktyviųjų pajėgų ir 3,1 mln. rezervų karių.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Tarnybos trukmė ir jos skirtumai
Priklausomai nuo pasirinktos kariuomenės rūšies, tarnybos trukmė skiriasi:
- Sausumos pajėgos: Apie 18 mėnesių.
- Jūrų pajėgos: Apie 20 mėnesių.
- Oro pajėgos: Apie 21 mėnesių.
Alternatyvi tarnyba, pavyzdžiui, darbas valstybinėse įstaigose, yra prieinama asmenims, turintiems tam tikrų įgūdžių ar dėl sveikatos problemų, tačiau ji paprastai trunka ilgiau nei karinė tarnyba.
Išimtys ir atidėjimai: galimybės atitolinti pareigą
Nors privaloma karinė tarnyba yra visuotinė, egzistuoja tam tikros išimtys ir atidėjimai. Asmenys, turintys sveikatos problemų, gali būti atleisti arba priskirti mažiau reiklioms pareigoms. Sportininkai, pelnę tarptautinį pripažinimą, pavyzdžiui, olimpiniai medalininkai, taip pat gali gauti išimčių arba sutrumpintą tarnybos laiką. Studentams dažnai leidžiama atidėti tarnybą iki studijų pabaigos.
Pietų Korėjos nacionalinė asamblėja priėmė vadinamąjį BTS įstatymą, leidžiantį grupės nariams sustabdyti karinę tarnybą, kol jiems sukaks 30 metų.
Socialinis ir kultūrinis kontekstas: patriotiškumo išraiška
Pietų Korėjoje karinė tarnyba yra giliai įsišaknijusi socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Tai laikoma patriotiškumo išraiška ir svarbiu žingsniu tampant pilnaverčiu šalies piliečiu. Tarnavę asmenys dažnai sulaukia didesnės pagarbos ir pripažinimo visuomenėje. Nepaisant to, pastaraisiais metais vis dažniau pasigirsta balsų, abejojančių privalomosios tarnybos reikalingumu ir siūlančių ją pakeisti profesionalia kariuomene.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
„Labai tikimasi, kad jauni korėjiečiai tarnaus šaliai, o būtent grupės BTS nariai yra pavyzdys daugeliui jaunų korėjiečių“ , - teigia Pietų Korėjos ambasadorius. Jis pridūrė: „Dauguma mūsų žmonių tikisi, kad BTS nariai vykdys savo, kaip Korėjos piliečių, pareigas. Pagaliau manau, kad taip ir atsitiks.“
Kontroversijos ir iššūkiai: žmogaus teisių klausimai
Privalomoji karinė tarnyba Pietų Korėjoje susiduria su įvairiais iššūkiais ir kontroversijomis. Viena iš jų - žmogaus teisių klausimai, ypač susiję su atsisakančiais tarnauti dėl sąžinės įsitikinimų. Iki pastarojo meto tokie asmenys buvo baudžiami kalėjimu, tačiau Konstitucinis Teismas pripažino jų teisę į alternatyvią tarnybą, kuri vis dar yra ilgesnė ir griežtesnė nei karinė tarnyba.
LGBT teisės kariuomenėje: diskriminacijos apraiškos
Kita kontroversija susijusi su LGBT teisių padėtimi kariuomenėje. Homoseksualūs santykiai tarp karių yra kriminalizuojami, o tai sukelia diskriminaciją ir prievartą prieš LGBT asmenis. Šis klausimas kelia didelį susirūpinimą žmogaus teisių organizacijoms ir tarptautinei bendruomenei.
Pietų Korėjoje uždrausti tos pačios lyties asmenų santykiai kariuomenėje, kelia pasipiktinimą. Konstitucinis Teismas pasistengė pabrėžti, kad jų sprendimas neturi įtakos civiliams, pabrėždamas specifinį kariuomenės kontekstą.
Paskutiniame nuosprendyje, priimtame 5:4, pakartota Karinio baudžiamojo įstatymo nuostata, kurioje, nors ir nėra aiškios nuorodos į tos pačios lyties asmenų santykius, karinės tarnybos metu draudžiami analiniai santykiai ar kiti nepadorūs veiksmai. Pažeidėjams gresia iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Šis straipsnis jau seniai kelia ginčus LGBTQ+ aktyvistams, kurie mano, kad juo maskuojamas bandymas diskriminuoti homoseksualius santykius.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Šiaurės Korėjos kariuomenės pajėgumai: grėsmė ir realybė
Vis garsiau pasigirsta kalbos apie galimą karinį konflikto sprendimo būdą. Tokias kalbas vis paaitrina pats Šiaurės Korėjos režimas, grasinantis visiems, kam tik įmanoma, savo „karine galia“. Tačiau kokia ta Šiaurės Korėjos karinė galia? Ar ši ekonomiškai atsilikusi šalis iš tikrųjų yra pasirengusi kariniams veiksmams?
Anot 2016-ųjų Tarptautinio strateginių tyrimų instituto Londone duomenų, KLDR karines pajėgas sudaro 1,19 mln. karių, iš kurių sausumos pajėgas sudaro 1,02 mln, karines jūrų pajėgas - 60 tūkst., karines oro pajėgas - 110 tūkst. karių. Tačiau didžioji dalis šios kariuomenės atlieka nežymias funkcijas ir yra daugiau pagalbinio pobūdžio. Pasak „The Military Balance“, 2015-aisiais kariuomenę sudarė 1,8 mln. žmonių (o tai yra apie 8 proc. gyventojų). Pačioje šalyje galioja privalomasis karinis šaukimas - visi sulaukę 17-os metų piliečiai privalo praeiti karinę tarnybą. Jos trukmė - dešimt metų vyrams ir trys metai moterims.
„Geležinė dvasia ir mūsų armijos bei tautos vienybė suteikė mums galimybę prasiveržti pro sankcijas ir imperialistų izoliaciją bei įvarė mūsų priešus į kraštutinį nerimą bei baimę,“ - pareiškė 2015-ųjų karinio parado metu Kim Jong Unas. Jo teigimu, šalis yra pasirengusi apginti save „bet kokiame kare“.
Ekspertai pažymi, kad Šiaurės Korėjos ginkluotę sudaro pasenusi Rusijos ir Kinijos įranga, ir įvairios jos modifikacijos. Karinį jūrų laivyną sudaro 73 povandeniniai laivai, įskaitant daugiau nei 30 „San-O“ (nedidelių povandeninių laivų, skirtų šnipinėjimui Pietų Korėjos teritoriniuose vandenyse serija) laivų ir apie 20 modifikuotų sovietinių dar 1950-ųjų gamybos 633 serijos povandeninių laivų.
Karinėse oro pajėgose yra tarnaujama nuo trijų iki ketverių metų. Ginkluotėje - 80 sovietinių Il-28 ir tokio paties modelio kinų modifikacijų N-5, 107 MiG-17 ir jo kinų varianto J-5, 100 MiG-19 ir kiniškųjų J-6, 120 MiG-21 ir kiniškų J-7, 56 Mig-23, daugiau nei 18 MiG-29 ir MiG-15. Dar šiaurės korėjiečiai turi 34 šturmo lėktuvus Su-25, daugiau nei 217 krovininių lėktuvų, įskaitant Il-76, lengvųjų An-24, Tu-134, An-2 ir kitų, 80 įvairios paskirties sraigtasparnių „Hughes-500D/E“ ir daugiau nei 200 transportinių sraigtasparnių.
Remiantis žiniasklaidos duomenimis („The Military Balance“), 2016-aisiais Šiaurės Korėja turėjo 3,5 tūkst. tankų. Armijos ginkluotę, kaip ir kitose kariuomenės dalyse, sudaro sovietinė technika - 1960-1970 metų tankai, kuriuos tiekė SSRS. Tai sovietiniai T-34, T-54 ir jų kinietiškos modifikacijos „Tip-59“, T-55, T-62, bei vietinės modifikacijos „Chonma-ho“, „Pokpung-ho“.
KLDR ginkluotę sudaro daugiau nei 21 tūkst. artilerijos pabūklų, įskaitant 8,5 tūkst. vienetų savaeigių ir traukiamų priemonių 122 mm, 130 mm, 152 mm ir 170 mm kalibro, 5100 reaktyvinių ugnies sistemų, kurių kalibras yra nuo 240 iki 300 mm, 7500 minosvaidžių iki 160 mm kalibro. 38 raketiniai kompleksai S-200, keli šimtai rusiškų ugnies sistemų „Dvina“, „Pečora“.
Yra teigiama, kad Šiaurės Korėja turi „Hwasong-13“ balistinių raketų (JAV karinių šaltinių teigimu, ginkluotėje jų gali turėti šešias), kurios teoriškai galėtų pasiekti JAV pakrantę. Nuo 10 iki 90 vidutinio nuotolio balistinių raketų „Nudan“ ir artimojo nuotolio balistinių raketų „Musudan“. Taip pat jos ginkluotėje yra „Scud B“ tipo raketų (apie 30), apie 200 „Scud C“ ir KN-02 tipo raketų, ir 24 sovietinius raketų kompleksus „Luna“.
Pagrindinis klausimas, kuris neramina visą žmoniją - ar Šiaurės Korėja turi branduolinį ginklą. Ekspertai užtikrintai gali teigti tik tai, kad šiuo metu šiauriečiai gali turėti technologijas, suteikiančias jiems galimybes atlikti tik bandymus poligonuose.
Šiuo metu yra manoma, kad Šiaurės Korėja gali pasigaminti Hirošimoje panaudoto branduolinio ginklo galios galvutes. Patys šiauriečiai jau nuo 2015-ųjų skelbiasi kuriantys vandenilinę bombą, kuri galėtų pakelti jų griaunamąją jėgą tūkstantį kartų.
KLDR turi ir cheminio ginklo atsargų. Manoma, kad Pchenjanas gali turėti nuo 2,5 iki 5 tūkstančių metrinių tonų cheminio ginklo, tačiau mažai žinoma, kokios būklės.
Ekspertai faktiškai neabejoja, kad prasidėjus konfliktui su JAV ar Pietų Korėja, Šiaurės Korėjos artilerijos pabūklai pirmieji suduotų smūgį Seului. Būtent ši vieta yra laikoma pažeidžiamiausia ir sunkiausiai apsaugoma nuo civilių aukų.
Moterys Šiaurės Korėjos kariuomenėje: iššūkiai ir realybė
Šiaurės Korėja įveda privalomąją karinę tarnybą moterims ir pratęsia visų karių tarnybos laiką trejais metais. Nuo balandžio įsigaliojus pakeitimams, vyrai vėl turės ištarnauti 10 arba 11 metų, o tai reiškia, kad buvo atšauktas 2021 m. priimtas sprendimas, kuriuo tarnybos laikas buvo sutrumpintas iki septynerių arba aštuonerių metų.
41 metų Lee So Yeon BBC duotame interviu pasakojo, kad beveik dešimt metų miegojo ant apatinės dviaukštės lovos dalies ir dalijosi kambariu su daugiau nei dvidešimčia kitų moterų. Kiekvienai moteriai buvo išskiriama nedidelė spintelė uniformai susidėti. Kiekviena moteris ant komodos yra pasistačiusi dvi įrėmintas nuotraukas - šiuolaikinės Šiaurės Korėjos įkūrėjo Kim Il Sungo bei dabar jau mirusio jo įpėdinio Kim Jong Ilo.
Kariuomenę ji paliko prieš dešimtmetį, tačiau prisiminimai apie kareivinių tvaiką vis dar yra ryškūs. „Mes gana gausiai prakaituojame. Čiužiniai, ant kurių miegame, yra kimšti ryžių lukštais. Todėl jie persismelkia kūno kvapais. Kadangi tai ne medvilnė, o ryžių lukštai, visi kūno kvapai labai greitai įsismelkia ten. Tikrai nemalonu“, - pasakojo Lee So Yeon.
Viena iš to priežasčių yra tai, kad nėra galimybės tinkamai nusiprausti. „Kaip moteriai, vienas sunkiausių dalykų yra tas, jog negalime nusiprausti po dušu, - sakė Lee So Yeon. - Kadangi nėra karšto vandens. Jie įmeta žarną į kalnų upelį ir iš ten tiesiogiai pumpuoja vandenį. Per žarną būna išmetamos ir varlės, ir gyvatės.“
Sunkios fizinės treniruotės ir mažos maisto porcijos labai greitai padarydavo žalos moterų organizmui. „Praėjus pusmečiui ar metams nuo tarnybos pradžios mums išnykdavo mėnesinės, viskas dėl prastos mitybos ir įtemptos aplinkos, - pasakojo Lee So Yeon. - Moterys neretai sakydavo, kad džiaugiasi, jog dingo mėnesinės, nes tos pridarydavo papildomų bėdų.“
Lee So Yeon sakė, kad jos tarnybos metu kariuomenė nesuteikdavo jokių asmeninės higienos priemonių, todėl ji ir jos tarnybos draugės turėjo ne kartą naudoti tuos pačius įklotus.
Nė viena iš jų teigė nepatyrusi prievartos savo kailiu. Lee So Yeon taip pat sakė pati nepatyrusi prievartos tarnybos metu 1992-2001 metais, tačiau daugelis moterų tai patyrė. „Būrio vadas pasilikdavo vakare ir prievartaudavo jam pavaldžias kares. Tai vykdavo dažnai ir be galo“, - sakė ji.
Pietų Korėjos visuomenė: tradicijos ir modernumas
Pietų Korėja - tradicijų kupina ir sparčiai modernėjanti šalis. Išvaizda korėjiečiams yra labai svarbi. Valgis - viena pagrindinių korėjiečių aistrų. Valgo jie skaniai ir daug. Pagrindinis produktas ant korėjiečių stalo - ryžiai. Jie naudojami kaip garnyras, o paprasta ryžių košė, virta vandenyje, dažnai valgoma vietoj duonos, užkandant aštrius valgius. Ryžius būtinai reikia suvalgyti visus, o jeigu jų paliksite lėkštėje, būsite laikomi labai neišauklėtu žmogumi. Korėjoje yra priimta čepsėti. Korėjiečiai taip rodo virėjui, kad patiekalas labai patiko, žinoma, to nedaroma labai garsiai ir įžūliai. Bet kramtyti išsižiojus arba kalbėtis pilna burna yra nemandagu, lygiai kaip pas mus.
Korėjiečiams vienas iš būdų parodyti draugiškumą - prisilietimai. Nesistebėkite pamatę, kaip Korėjos gatvėse vaikinai tapšnoja vienas kitam per petį, šiaušia plaukus ir net lengvai masažuoja kaklą. Pietų Korėja - gana saugi šalis, čia naktį galima nesibaiminant vaikštinėti nuošaliuose kvartaluose. Tarnauti armijoje čia yra prestižiška, todėl daugelis popžvaigždžių vyksta tarnauti net nepaisydami karjeros. Jaunos poros Korėjoje negali imti ir sugalvoti „pagyventi kartu“, nes tai korėjiečių požiūriu yra nemoralu. Susikraustyti į vieną butą pora gali tik po vestuvių.
Išsilavinimas šioje šalyje yra labai vertinamas. Korėjiečiai yra labai darbštūs. Darbo diena prasideda 7.30-9.00 val., priklausomai nuo konkrečios darbovietės, ir baigiasi vėlai vakare. Negausius laisvadienius korėjiečiai leidžia su šeima - svečiuojasi vieni pas kitus arba drauge vyksta į gamtą. Šeimos galva Korėjoje - visada vyras, dėl to nediskutuojama. Pagarba vyresniesiems - svarbiausia korėjiečių etiketo dalis.
tags: #pietu #korejos #tarnyba #armijoje #privaloma