Pietų Korėjos pica: tarp tradicijų ir modernumo
Užsieniečiai Pietų Korėjoje nėra didelė gyventojų dalis, todėl korėjiečiams kartais sunku prisileisti naujai atvykusius. Kalbos barjeras, visuomenės spaudimas, nacionalizmas ir greitas gyvenimo tempas - tai tik keli aspektai, apibūdinantys šią Rytų Azijos šalį. Tačiau Pietų Korėja stebina savo modernumu, technologijomis ir unikalia kultūra. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką reiškia valgyti picą Pietų Korėjoje, atsižvelgiant į šios šalies gastronomijos ypatumus ir kultūrinį kontekstą.
Pietų Korėjos kultūros bruožai
Pietų Korėja - šalis, kurioje susipina senos tradicijos ir šiuolaikinės technologijos. Nors Pietų Korėja yra viena labiausiai išsivysčiusių šalių technologijų srityje, gauti korėjietišką telefono numerį nėra taip paprasta. Telekomunikacijų kompanijos reikalauja sumokėti aktyvavimo mokestį, tik užsieniečiams skirtą depozitą, pateikti pasą, užsieniečio registracijos kortelę ir t.t. Kalbos problemą bandoma spręsti kuriant nemokamas, užsieniečiams skirtas korėjiečių kalbos mokyklėles, taip pat populiarūs „Language Exchange“ (užsienio kalbos mokymasis su vietiniais). Kadangi į gerą universitetą įstoti Pietų Korėjoje yra nelengva, korėjiečiams vaikams tenka mokytis tikrai nemažai. Dėl šios priežasties stebina dešimtą valandą vakaro iš mokyklos grįžtantys mokyklinukai. Nuolatinis visuomenės spaudimas dėl mokslų, užimamos padėties, karjeros taip pat daro įtaką ir labai aukštam savižudybių skaičiui Pietų Korėjoje. Čia labai svarbu turėti ne tik puikią karjerą, bet ir antrąją pusę, todėl tiek jaunimo, tiek vyresnio amžiaus žmonių tarpe labai populiarios pažinčių tarnybos.
Kaip ir visoms Azijos šalims korėjiečiams yra būdingas stiprus nacionalizmo jausmas, jie labai didžiuojasi savo tautybe. Pagal kai kuriuos senovės mitus, save jie laiko netgi išrinktąja tauta. Po Korėjos karo, kuris padalijo šalį į dvi dalis, Pietų Korėja turėjo atstatyti savo šalį iš naujo. Kadangi, labai trūko pinigų šaliai atkurti, Pietų Korėjos moterys kirposi plaukus ir siuntė juos į Ameriką, taip bandydamos pagelbėti savo šaliai. Korėjiečiai gana stipriai įsikibę savo tradicijų ir sunkiai perima kažką naujo. Iš kitos pusės, tarp korėjiečių egzistuoja „baltųjų išvaizdos kultas“. Plastinės operacijos čia kasdienybė: tiek tarp žvaigždžių, tiek tarp studentų tarpe. Būnant Pietų Korėjoje, reikėtų paisyti bent elementarių čia paplitusių elgesio taisyklių: sveikindamiesi, dėkodami ar atsiprašydami, korėjiečiai nusilenkia; dovana, vizitinė kortelė paduodama ir priimama abiem rankomis; rodoma pagarba vyresniems (net keleri metai turi reikšmę) ir aukštesnį socialinį statusą turintiems žmonėms ir t.t. Po darbo korėjiečiai dažniausia traukia atsipalaiduoti į barus, restoranus ar kavinukes. Nors vakarietiško tipo baruose, klubuose gali būti vartojamas tik alkoholis, tačiau įprastai korėjiečių kultūroje vartodami alkoholį, korėjiečiai visuomet valgo. Restorane pietaujama sėdint ant žemės aplink mažą staliuką ir dalijantis maistą tarpusavyje, taigi čia labai stipri grupinio valgymo kultūra.
Korėjietiška virtuvė: tradicijos ir inovacijos
Pagrindinis korėjiečių virtuvės pasididžiavimas yra marinuotos daržovės su prieskoniais, vadinamos „Kimchi“, dažnai į dienos racioną įeina ryžiai, žuvis. Kai kas korėjiečius vadina Azijos italais. Youtube patalpintas vieno picerijos tinklo reklaminis pokštas „The True Origins of Pizza", kuriame bandoma įrodyti, kad iš tikrųjų Marko Polo nukopijavo picą nuo korėjiečių. Ypač korėjiečiai pasidaro temperamentingi, kai išgeria, tuomet ypač garsiai šaukia.
Korėjietiška virtuvė - viena mėgstamiausių. Be to, ji labai turtinga - mėnesius gyvendamas Korėjoje vis atrasdavau ir atrasdavau naujų patiekalų. Košės (čok), troškiniai (čigė), blynai (čeon), sriubos (guksu), “sušiai” (kimbap) ir t.t. Visų pirma, Korėjoje skiriasi ne tik patiekalai, tačiau ir jų patiekimo tradicijos. Korėjiečių restoranuose užsakęs pagrindinį pateikalą kartu gauni ir visą eilę mažų garnyro lėkštelių (įvairios salotos, dumbliai, grybai ir kt., bendrai vadinami bančan), ryžių (jei jie nėra patiekalo sudėtinė dalis), o taip pat - sriubos. Iš patirties sakau - dažnai kuris nors garnyras ir būna pati skaniausia pietų ar vakarienės dalis: net jei su patiekalu nepataikysite, nusivylę neliksite. Mat garnyrų būna labai įvairių: aštrių, rūgščių, švelnių. Netgi su vakarietišku maistu - pica ar burgeriais - atnešami “vakarietiški bančanai”, kaip juos įsivaizduoja korėjiečiai: marinuoti agurkai ar jalapenai. Klasikinis korėjietiškas valgymas, beje, - tik ryžiai ir bančanai. Garnyrų taupyti tikrai nereikia: pasibaigus bet kuriai lėkštelių, ji bus papildyta nemokamai (arba, pigesniuose restoranuose, pats galėsi nueiti prie bančanų bufeto pasipildyti). Bent jau pačioje Korėjoje - prastesni korėjiečių restoranai už Korėjos ribų šitos tradicijos atsisakė, taigi, prieš valgydami pasiklauskite. Nuo to, kiek rūšių bančanų atnešama, priklauso restorano lygis.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Beje, tradiciniuose Pietų Korėjos restoranuose, nors tiekiamas alkoholis, gaivieji gėrimai, kava, arbata - reti. Jei nenorima gerti alkoholio, paprastai užsigeriama paprastu vandeniu, kurio galima įsipilti nemokamai ir neribotai iš specialių aparatų ar iš didelių indų ant stalų (arba, geresniuose restoranuose, įpila ir atneša padavėjai). Tiesa, būna restoranų, kur alkoholį užsakyti privaloma - buvau iš vieno tokio išprašytas (jie pažymėti atitinkamai, pvz. Pietų Korėjoje restoranai yra nedideli, paprastai kiekvienas yra šeimos verslas. Kai kurie išvis - labiau kioskai gatvėse. Daugelio jų meniu - labai trumpas: pvz. viename restorane tiekiama tik žuvis (kokie 5-10 patiekalų iš jos), kitame - tik košės, trečiame - “korėjietiška kiniška virtuvė”. Todėl jau prieš sėsdamas turite pasidomėti, kokie ten patiekalai ir, jei norite ko nors kito - tiesiog eiti kitur. Yra netgi ištisi tam tikro maisto rajonai - visame rajone beveik vienodi restoranai, tad kartais net rajoną vakarienei tenka rinktis pagal tai, ką valgysi. Korėjiečiai valgo pagaliukais, bet sriubai duoda šaukštą. Dažnai įrankiai būna stalo stalčiuje ir juos išsiimi pats.
Korėjietiškų patiekalų pavadinimus gana paprasta suprasti (jei bent kažkiek išmoksti korėjietiškai), nes paprastai jie yra tiesiog paeiliui išvardinti ingredientai ar paruošimo būdai. Tai yra, tarkime, jei pavadinimas baigiasi “bap” - bus su ryžiais, jei “čeon” - keptas ant keptuvės, “guksu” - sriuba ir pan. Na o pats žodis “kimbap” tai ne kas kita kaip “kim” (dumblis) ir “bap” (ryžiai) - du būtini šio sušius primenančio patiekalo ingredientai. Patiekalas išpopuliarėjo XX a. pradžioje, kai Korėją valdė Japonija. Dažnai tai - vienas pigiausių korėjietiškų patiekalų. Yra gausybė jų versijų - tai, kas paminėta prieš “kimbap”, nusako įdarą, pvz. sūrio kimbapas, kimči kimbapas. Būna ir variantų su mėsa - pvz. kiaulienos kimbapas. Be restoranėlių, korėjiečiai dažnai valgo ir parduotuvėse. Net mažytės parduotuvės paprastai turi staliukus - dažnai ir viduje, ir lauke. Jose parduodamos visokių patiekalų dėžutės, kurias galima čia pat pasišildyti mikrobangų krosnelėje, makaronus užpilti virtintu vandeniu ir pan. (visa tai yra parduotuvėse). Aštrūs rauginti kopūstai (ar kitos panašiai raugintos daržovės), kuriuos korėjiečiai tiek valgo vienus su ryžiais, tiek kaip garnyrą, tiek naudoja kaip žaliavą begalei patiekalų (korėjiečių restorano meniu tiesiog kimči nerasite, tačiau jis įeis į daugybės patiekalų sudėtį). Dažnai sakoma, kad prie kimči skonio reikia priprasti - bet mane jis sužavėjo nuo pirmo paragavimo. Sunku jį su kažkuo palyginti, nes kitose virtuvėse nieko panašaus neteko ragauti. Korėjietiškas maistas nėra korėjietiškas maistas, jei į jį neįeina ryžiai.
Pica Pietų Korėjoje: vakarietiškas patiekalas su korėjietišku prieskoniu
Pietų Korėjoje galima rasti įvairių picerijų, nuo tradicinių itališkų iki modernių, pritaikytų vietos skoniui. Europietiška virtuvė Korėjoje, kad ir spagečiai ar picos, būna užaštrinta ir lyginant su vietiniu maistu - brangi.
Vienas iš pavyzdžių, kaip vakarietiškas patiekalas integruojamas į korėjietišką kultūrą, yra picerija Čedžu saloje, kur picos gaminamos naudojant vietinius ingredientus. Ši picerija organizuoja keliones į kaimą, kad svečiai susipažintų su vietiniu gyvenimu ir paslėptomis istorijomis. Tai rodo, kad net ir vakarietiškas patiekalas gali tapti vietinės kultūros dalimi, praturtinant jį naujais skoniais ir patirtimis.
Valgymo kultūra Pietų Korėjoje
Visi kalbinti lietuviai patvirtino, kad korėjiečiai po vieną nevalgo. Šioje šalyje gajus bendruomeniškumas pasireiškia ir valgymo kultūroje. Vieni patys žmonės nepietauja, nevakarieniauja, retas valgo pusryčius vienas. Valgymas be kompanijos jiems nepriimtinas. Namuose korėjiečiai maisto taip pat negamina, neretai, ypač studentų bendrabučiuose, - net nėra virtuvių. „Ne tik valgymas, bet ir jo planavimas tapo neatsiejama mano dienos dalimi. Kodėl? Nes ten, kur gyvenau, nėra įprasta valgyti vienam, mano mėgstamiausi patiekalai dažnai net nebūdavo patiekiami vienam žmogui, taigi valgymo kompanionas ar kompanionai buvo būtini, - rašė Lina. - Korėjiečiai valgo tris kartus per dieną, universiteto studentai, gyvenantys bendrabučiuose, yra priversti kiekvieną semestrą susimokėti už maisto planą, į kuri įeina pusryčiai, pietūs bei vakarienė. Įmonė, kurioje praktikavausi, taip pat aprūpindavo savo darbuotojus pietumis.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Higienos įpročiai ir grožio standartai
Lietuviams įspūdį paliko ir korėjiečių higienos įpročiai. Dažnas rankų plovimas nepasirodė toks keistas, kaip itin dažnas dantų valymas. „Dantis jie valo per kiekvieną pertrauką, maždaug kas pusantros valandos.” “Taip, taip, - antrino Inga, - po kiekvieno valgymo visi draugiškai eina į tualetą dantų valytis. Kai kurių kavinių tualetuose net galima rasti vienkartinių dantų šepetėlių, kramtomosios gumos“. Karolis užsiminė, kad korėjietės labiau mėgsta bekvapę kosmetiką. Be to, ir vyrai naudoja labai daug kosmetikos. Anot jų - įdegęs kūnas yra negražus, prasčiokiškas, siejamas su darbu ryžių laukuose. „Paplūdimiuose nepamatysi merginos, vilkinčios maudymosi kostiumėlį. Ir merginos, ir vaikinai maudosi vilkėdami vilkėdami XXL dydžio marškinėlius, išsimaudę tepasi apsauginius filtrus ir balinančių medžiagų turinčius kremus ir slepiasi po skėčiais. Net vaikščiodami mieste kai kurie žmonės nuo saulės slepiasi po skėčiu, - pasakojo Aurimas. „Didelė dalis merginų, baigusios mokyklą, darosi akių vokų ar nosies formos korekcijos operacijas, norėdamos įgauti baltajai rasei būdingų veido bruožų.
Alkoholis ir socialinė dinamika
„Vienas iš niuansų, kuris įstrigo iš neigiamos pusės apie Pietų Korėją, yra didelis alkoholio vartojimas“, - prisiminė Aurimas. Kiti pokalbininkai antrino, jog darbo pokalbyje gali būti paklausta, ar vartoji alkoholį, ir jeigu vartoji - tai yra pliusas. Jeigu viršininkas po darbo pakvietė išgerti - darbuotojas negali atsisakyti. Taip pat nemandagu yra išgerti mažiau alkoholio ar gerti jį lėčiau negu viršininkas. Tradicinis gėrimas - sodžiu - apie 20 proc. korėjietiška degtinė, kuri yra pardavinėjama pakuotėse po 0,33 litro ir atrodo kaip alus.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva