Pietų Korėjos Tradicijos ir Papročiai: Kultūros Šydo Praskleidimas

Pietų Korėja, oficialiai Korėjos Respublika, yra valstybė Rytų Azijoje, garsėjanti ne tik sparčiu ekonomikos augimu ir technologijų pažanga, bet ir turtingu kultūriniu paveldu. Ši šalis, įsikūrusi pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje, išsaugojo senąsias tradicijas ir papročius, kurie harmoningai dera su modernumu. Pietų Korėjos kultūra yra itin spalvinga, gausi įvairiais papročiais, susijusiais su šeima, etiketu, šventėmis ir kasdieniu gyvenimu. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti svarbiausius Pietų Korėjos tradicijų ir papročių aspektus, pradedant nuo istorinių šaknų ir baigiant šiuolaikinėmis tendencijomis.

Korėjos Istorijos Įtaka Tradicijoms

Korėjos istorija prasidėjo 2333 m. pr. m. e., kai buvo įkurtas Gojosonas. Pasak legendos, jį įkūrė mitinis Dangunas, kurio tėvas nužengė iš dangaus, o motina virto meška. Šiandien Korėja yra respublika, tačiau jos kultūrą giliai paveikė praeities įvykiai ir filosofijos.

Žymiausia valdančioji dinastija buvo Džiosono dinastija (1392-1897 m.). Šią dinastiją korėjiečiai iki šiol mini įvairiomis šventėmis ir minėjimais. Džiosono dinastijos laikotarpiu konfucianizmas tapo pagrindine ideologija, formavusia socialines normas ir etiketo taisykles.

Etiketo Normos ir Socialinė Hierarchija

Korėjiečiai auklėjami gerbti ir nuolankiai elgtis su vyresniaisiais ir apskritai su valdžia. Savo kalboje jie pripažįsta net šešių lygių vytis ir kikenti. Visuomenėje pabrėžiamas kolektyvizmas. Jie laikosi tradicinių vertybių ir labai rūpinasi santykiais, ne tik šeimyniniais.

Konfucianizmas, budizmas ir šamanizmas turėjo didelės įtakos Korėjos etiketo formavimuisi. Pagarba vyresniesiems, hierarchija ir harmonija yra pagrindiniai principai, kurie atsispindi kasdieniame gyvenime.

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Pasisveikinimas ir Mandagumas

Šiuolaikinėje visuomenėje pasisveikinimo etiketas yra labai svarbus. Pietų Korėjoje priimtina sveikinantis nusilenkti, o nusilenkimo laipsnis ir specifika priklauso nuo socialinio sluoksnio, darbo pareigų ir amžiaus. Ypatingomis progomis bei per šventes atliekamas tradicinis viso kūno nusilenkimas, vadinamas „Kindžiol“.

Verslo susitikimuose paspaudžiama dešinė ranka, tačiau norint išlaikyti tam tikrą mandagumo laipsnį, derėtų savo kairiąja ranka prilaikyti dešinę. Taip išreiškiama pagarba kitam asmeniui išlaikant kibun ideologijos subtilybes.

Kibun Samprata

Kibun yra esminė Pietų Korėjos kultūros dalis. Ši sąvoka neturi tikslaus ar tiesioginio vertimo, tačiau yra siejama su tokiais terminais kaip - jausmas, nuotaika ar proto būsena. Tai yra neapibūdinamas elementas, neturintis nieko bendra su racionaliu veiksmingumu, veikiau sietinas su pasitikėjimu ir intuityvia logika.

Pietų Korėjoje žmonės nuolatos stengiasi išlaikyti tiek savo, tiek kitų žmonių stabilų kibun asmeniniame gyvenime ar verslo pasaulyje. Tuo tarpu didelė nepagarba būtų kaip nors jį pažeisti ir sutrikdyti. Korėjiečių etikete kibun pusiausvyra išsaugojama, kuomet asmuo stebėdamas gali perskaityti kito asmens jausmus ir tinkamai elgtis.

Kalbos Mandagumo Lygiai

Korėjiečių kalboje yra net septyni mandagumo lygiai, kurių tris korėjiečiai naudoja dažniausiai. Tai - aukščiausias, naudojamas žinių vedėjų, kalbant su klientais parduotuvėse ir nepažįstamais žmonėmis bei tais, kurie gerokai vyresni už jus. Vidurinis - naudojamas dažniausiai, tai formalus draugiškas lygis, kuriuo kalbant parodoma pagarba, tačiau ji išreiškiama draugiška maniera. Taip pat yra žemiausias, neformalus lygis, vartojamas kalbant su vaikais, artimais draugais, jaunesniais žmonėmis ir tuomet, kai vyresnis asmuo leidžia numesti formalumus.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

Kalbos lygiai Korėjos kultūroje yra svarbūs, nes remiantis įsišaknijusiomis nuostatomis, pagarba turi būti išreiškiama visais gyvenimo atvejais. Korėjiečių kalboje yra nemandagu kreiptis į asmenį vien tik vardu - tam prie vardo pridedami kreipiniai.

Šeimos Tradicijos ir Papročiai

Korėjos kultūra yra itin spalvinga. Spalvinga šalis, gausi įvairiais su šeima susijusiais papročiais.

Vestuvių Tradicijos

Vestuvių tradicijos Pietų Korėjoje turi gilias istorines šaknis. Tradicinės korėjietiškos vedybos susideda iš trijų dalių: uihon, derjė, hurjė. Pirmoji dalis uihon prasideda dar prieš vedybų dieną. Šio proceso metu tarp būsimų sutuoktinių šeimų vyksta bendravimas laiškais, aptariant vestuvių ceremonijos detales. Kitas etapas derjė vyksta vedybų dieną ir apima visą oficialią vestuvių ceremonijos dalį. Jos metu jaunikis su keliais lydinčiaisiais asmenimis atvyksta į nuotakos tėvų namus, kuriuose apsistoja trims dienoms. Oficiali vestuvių ceremonija tradiciškai vyksta nuotakos namuose. Jaunikis būsimiems uošviams įteikia dovanas, bei geriau susipažįsta su būsima nuotaka. Derjė metu taip pat vyksta kitos tradicinės ceremonijos, kurių pabaigoje pora teisiškai tampa vyru ir žmona. Kitą dieną, pasibaigus oficialiajai derjė daliai, jaunavedžiai vyksta į vyro namus susitikti su jo tėvais. Ten vyksta paskutinė ceremonijos dalis - hurjė. Jos metu vyro tėvai suteikia darnaus šeimyninio gyvenimo patarimų jaunavedžiams. Šis apsilankymas yra svarbus sutuoktiniams, nes po vestuvių nuotaka nebepriklauso savo tėvams ir tampa vyro šeimos dalimi.

Jaunoji vedybų metu dėvi tradicinius korėjietiškus drabužius Hanbok. Būsimasis jaunosios vyras taip pat dėvi tradicinius drabužius, kurie yra vadinami Guanbok.

Dovanų teikimo procesas užima svarbią vietą korėjietiškų vestuvių ceremonijos metu. Jaunieji teikia dovanas būsimiems savo uošviams. Sutuoktinių šeimos taip pat tarpusavyje apsikeičia dovanomis. Jaunieji dovanas gauna iš savo šeimų bei kitų šventės svečių. Dažnai teikiama dovana - datulės arba kaštainiai, kurie simbolizuoja poros vaisingumą. Taip pat jaunikis prieš vestuvių ceremoniją jaunosios motinai dovanoja laukinę antį. Ji simbolizuoja šeimos darną.

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

Nuo senų laikų tradicinėse korėjietiškose vestuvėse sutuoktinių šeimų vaidmuo buvo labai svarbus. Jaunuoliai negalėjo patys išsirinkti savo partnerio. Tai už juos nuspręsdavo vyresnieji šeimos nariai bei artimieji. Sutuoktiniai buvo pasirenkami atsižvelgiant į būsimojo partnerio socialinį statusą, jo šeimos materialinę padėtį, asmens charakterio savybes bei išvaizdą. Taip pat viena iš labai svarbių sąlygų pasirenkant tinkamą partnerį buvo skirtingos jaunųjų pavardės. Sutapus potencialių sutuoktinių pavardėms, bendros šeimos kurti nebuvo galima, nes bijota, kad jaunųjų protėviai gali būti tie patys.

Šiuolaikinės vestuvės Pietų Korėjoje dažniausiai susideda iš oficialiosios ir šventinės dalių. Tiek oficiali, tiek šventinė vestuvių dalis yra atliekama per trumpą laiko tarpą, taip siekiant sutaupyti brangų svečių laiką. Oficialioji dalis dažniausiai vyksta specialiai vestuvių ceremonijoms pritaikytose salėse. Jos būna gausiai papuoštos įvairiomis gėlių kompozicijomis ir kitomis interjero detalėmis. Dėl nemažos krikščionių diasporos Pietų Korėjoje sutuoktuvių ceremonijos vis dažniau vyksta bažnyčiose. Šventinės vedybų dalies metu jaunieji kartu su svečiais vaišinasi, tarpusavyje bendrauja ir atlieka kitus ritualus. Nuotaka meta puokštę išsirinktai netekėjusiai merginai, sutuoktiniai kartu pjausto tortą bei šoka pirmąjį vestuvinį šokį. Šiais laikais dauguma besituokiančių porų vilki vakarietiško stiliaus apdarus: nuotaka - baltą, ilgą suknelę, o jaunikis - klasikinio stiliaus kostiumą. Taip pat, nuotaka paprastai puošiasi nuometu bei kitais prabangiais aksesuarais. Nuotakos įvaizdžio dalimi tampa ir puokštė. Dažniausiai puokštės būna prabangios, bet kartais jos yra sudaromos ir iš laukinių gėlių, taip siekiant pabrėžti nuotakos kuklumą.

Pinigai jauniesiems yra populiariausia dovana šiuolaikinėse korėjietiškose vestuvėse. Tokiu būdu juos paprastai pasveikina į vestuvių ceremoniją pakviesti svečiai. Taip pat populiaru jauniesiems dovanoti prabangius aksesuarus. Dažnai artimiausi draugai bei šeimos nariai įteikia jauniesiems asmeninės paskirties, su namų buitimi susijusias dovanas. Be to, iki šių dienų išliko tradicija per vestuves dovanoti antis. Paprastai dovanojamos įmantriais raštais išraižytos ir išmargintos medinės antys.

Šiais laikais jaunųjų šeimos vis dar turi didelę įtaką vestuvių procese. Įprastai būsimų sutuoktinių tėvai sudaro svečių sąrašą bei padengia visas šventės išlaidas Taip pat pasibaigus vestuvių ceremonijai dažnai vyksta tradiciniai oficialūs pokalbiai tarp jaunųjų bei jų tėvų.

Šiais laikais santuoka įteisinama tarp dviejų devyniolikos metų ar vyresnių žmonių. Teisę tuoktis turi ir aštuoniolikos metų jaunuoliai, tačiau tokioms vedyboms reikalingas tėvų pritarimas ir sutikimas. Santuoka gali būti įteisinta tik tarp heteroseksualių porų.

Šiuolaikinėje Pietų Korėjoje santuoką kasmet įteisina vis mažiau porų. Pasak Yonhap News Agency, 2017 metais susituokė mažiausiai porų nuo tokio pobūdžio duomenų rinkimo pradžios 1970 metais. Šio reiškinio priežastimi įvardijamas gerai apmokamų darbų trūkumas. Taip pat, šiuolaikinėje Pietų Korėjos visuomenėje tuokiasi vis vyresnio amžiaus žmonės. Po mokyklos baigimo pirmenybė teikiama išsilavinimui ir karjerai. Tad, santuoka nėra prioritetas. Pasak 2017 metais surinktų duomenų, nuotakų amžiaus vidurkis P. Korėjoje buvo 30.2 metų, o jaunikių - 32.9.

Kolektyvinis Gimtadienis ir Vaiko Gimtadienio Šventė (Dol)

Korėjiečiai turi du gimtadienius: korėjiečių gimtadienį, kuris švenčiamas Seollal, per Mėnulio kalendoriaus Naujuosius metus, ir tikrąjį gimtadienį, kuris švenčiamas jų gimimo dieną. Kadangi Korėjos visuomenė daug dėmesio skiria kolektyvumui, pirmasis yra svarbesnis už antrąjį. Taigi korėjiečių gimtadienis švenčiamas kartu per Seollal, nes visi šeimos nariai vienu metu pasensta metais.

Praėjus vieneriems metams po kūdikio gimimo, jo gimtadienis, arba dol, yra ekstravagantiškas reikalas Korėjoje, kur anksčiau ligos ir badas nusinešdavo tiek daug gyvybių, kad išgyventi pirmuosius gyvenimo metus buvo tikrai svarbus įvykis. Svarbiausias šių įvykių akcentas yra ateities spėjimo ritualas, vadinamas doljabi, kurio metu vaikas pasodinamas prieš įvairius daiktus, tokius kaip knygos, teptukai ir taupyklės. Tada vaikas skatinamas pakelti daiktą nuo stalo. Manoma, kad šis pasirinktas objektas išpranašaus vaiko ateitį.

Jei kūdikis pasirinks knygą, jis bus protingas, o tuo tarpu pinigai vaizduoja turtus. Mikrofonas gali reikšti sėkmingą karjerą scenos meno srityje, o stetoskopas prognozuoja gydytojo ateitį. Daiktų tipai, kuriuos kūdikis gali pasirinkti, laikui bėgant pasikeitė, atsižvelgiant į besikeičiantį visuomenės suvokimą apie sėkmę.

Kasdienio Gyvenimo Papročiai

Maisto Kultūra ir Stalo Etiketas

Pietų Korėja - paremta kolektyvinės visuomenės pagrindu, todėl stalo etikete vyrauja savitos nuostatos. Korėjiečiai niekada nevalgo vieni. Yra tikima, kad valgant kartu gerinami tarpusavio santykiai, kuriama harmonija. Tai paremta kibun idėjos pagrindu. Taip pat šioje srityje, kaip ir kitose korėjiečių gyvenimo aspektuose, nepamirštama pagarba vyresniam žmogui ir hierarchija, kuri buvo ypač akcentuojama konfucianizmo filosofijoje.

Susėdus prie stalo galima pradėti valgyti tik tada, kai vyriausias kambaryje esantis žmogus pakelia valgymo įrankius. Valgant su gerokai vyresniu žmogumi yra svarbu prižiūrėti savo valgymo tempą, nes pabaigus anksčiau už vyresnį galima pasirodyti nemandagiu. Lygiai taip pat, geriant alkoholį būtina nusisukti nuo vyresnio žmogaus, tokiu būdu išreiškiama pagarba. Gėrimo metu žmogus niekada nepila gėrimo sau ir niekada neatsisako išgerti, kai siūlo aukštesnio socialinio statuso bendradarbis arba gerokai amžiumi pralenkiantis kitas asmuo.

Tokio susibūrimo metu, korėjiečiai aktyviai bendrauja vieni su kitais ir tai yra ne mažiau svarbi tarpusavio ryšio kūrimo dalis.

Aprangos Taisyklės

Korėjiečiai turi savitą požiūrį į aprangą. Čia visiškai įprasta merginoms nešioti trumpus sijonus ir rodyti savo kojas. Tačiau yra visiškas tabu atidengti tokias vietas kaip pečiai, raktikaulis ar iškirptė. Tai laikoma pasileidėlišku elgesiu ir kiekviena moteris ar mergina, kuri Korėjoje drįs atidenti vieną iš šių vietų, sulauks visų praeivių nepritariančių žvilgsnių ar net piktokų pastabų.

Dėmesys Grožiui

Korėjiečiai turi šiek tiek neįprastą požiūrį ne tik į drabužius, bet ir į grožį apskritai. Seulas yra laikomas pasaulio plastinės chirurgijos sostine. Šis miestas turi didžiausio vienam gyventojui atliekamų kosmetinių operacijų skaičiaus titulą.

Korėjoje plastinės operacijos yra toks įprastas dalykas, jog viena iš trijų jaunesnių nei 29 metų korėjiečių jau yra nors sykį gulėjusi ant operacinio stalo, patikėdama savo grožį plastikos chirurgų rankoms. Populiariausia operacija - akių vokų, kurios metu siekiama sukurti matomą raukšlę ir dvigubą akių voką.

Šventės ir Festivaliai

Korėjoje gausu įvairių švenčių ir festivalių, kurie atspindi šalies kultūrinį paveldą.

Seollal (Mėnulio Naujieji Metai)

Seollal yra vienas svarbiausių korėjiečių švenčių, švenčiamas pagal Mėnulio kalendorių. Šią dieną žmonės lanko savo šeimas, dėvi hanbokus, valgo tradicinius patiekalus ir atlieka ritualus, skirtus pagerbti protėvius.

Chuseok (Rudens Derliaus Šventė)

Chuseok yra dar viena svarbi korėjiečių šventė, švenčiama rudenį. Šią dieną žmonės dėkoja už derlių, lanko protėvių kapus ir dalijasi maistu su artimaisiais.

Kitos Šventės

Be šių dviejų pagrindinių švenčių, Korėjoje taip pat švenčiamos Kalėdos, Valentino diena, Baltosios diena, Juodoji diena ir daugybė kitų festivalių.

Turizmas ir Kultūrinis Paveldas

Pietų Korėja yra populiari turistų kryptis, siūlanti įvairias patirtis - nuo modernių miestų iki gamtos stebuklų.

Seulas

Seulas, Pietų Korėjos sostinė, yra labai šiuolaikiškas ir veržlus miestas, kuriame gyvena beveik 10 mln. žmonių. Spindintys dangoraižiai, puiki transporto infrastruktūra, garsių prekės ženklų, tokių kaip „Samsung“ ar „LG“, būstinės, galybė verslo ir prekybos centrų, viešbučių, kavinių, restoranų - tai niekada nemiegantis Azijos didmiestis, pasižymintis greitu gyvenimo tempu ir inovacijomis.

Seulas gali pasigirti ir istoriniu palikimu. Čia stūkso subtilios budistų šventyklos, žavi didingi karališkieji rūmai, tradicinės architektūros nameliai - hanokai.

Čedžu Sala

Čedžu sala yra vulkaninės kilmės sala, kurioje stūkso aukščiausias šalyje ugnikalnis - Halasanas. Šio miegančio ugnikalnio aukštis - 1950 metrai. Čedžu saloje vyrauja subtropinis klimatas - čia kone visus metus šilta ir drėgna. O jau gamtos grožis… Šniokščiantys kriokliai, mandarinų plantacijos (populiari korėjiečių pasimatymų vieta), į vandenyną besileidžiantys uolų šlaitai ir juos skalaujančios bangos, žydinčios pievos, puraus smėlio paplūdimiai, kuriuos supa pušynai. Čedžu salos kraštovaizdis tikrai gniaužia kvapą.

Kjongdžu

„Muziejus po atviru dangumi“ - taip dažnai vadinamas Kjongdžu miestas, esantis Pietų Korėjos pietryčiuose. Muziejumi miestas vadinamas tikrai ne be reikalo - jame gausu istorinės ir kultūrinės svarbos statinių, monumentų. Vienas iš jų - UNESCO saugoma Bulguksos šventykla, kurios statybos buvo pradėtos dar VIII a.

Bosongo Arbatos Plantacijos

Bosongas - tai Pietų Korėjos apskritis, esanti šalies pietuose. Ši vietovė garsėja kaip viena fotogeniškiausių vietų visoje šalyje. Kodėl? Čia plyti milžiniškos arbatų plantacijos! Žaliuojančios kalvos, tvarkingai eilėmis vinguriuojantys arbatmedžiai, aplink augantys kedrai, grynas oras ir ramybė - nuostabi vieta ilgiems pasivaikščiojimams.

Andongas

Andongas - miestas, esantis Pietų Korėjos viduryje, maždaug 190 km atstumu nuo Seulo. Visai netoli šio miesto stūkso tradicinis Hahojaus kaimelis, kurį aplankę pasijusite taip, lyg grįžę kelis šimtmečius atgal. Maži nameliai, tradiciniais rūbais pasipuošę korėjiečiai, įvairiausių amatų dirbtuvės - Hahojaus kaimelis pritaikytas turistams, tačiau, nepaisant to, palieka tikrai gerą įspūdį. Ne veltui šis tradicinis kaimelis yra saugomas UNESCO.

Busanas

Busanas - tai antrasis pagal dydį Pietų Korėjos miestas, kuriame gyvena daugiau nei 3 mln. gyventojų. Bene labiausiai Busano vardą visame pasaulyje garsina Tarptautinis kino festivalis.

Seoraksano Nacionalinis Parkas

Seoraksano nacionalinis parkas, esantis Pietų Korėjos šiaurės rytuose - puikus pasirinkimas tiems keliautojams, kurie mėgta žygius gamtoje, stebinančioje įkvepiančiomis panoramomis. Granitinės kalnų viršūnės, vešlūs žaliuojantys slėniai, vikriai tekantys upeliūkščiai, kriokliai, tankūs pušynai, lapuočių miškai - tikra gamtos magija.

tags: #pietu #koreja #tradicijos #ir #papročiai

Populiarūs įrašai: