Pietų ir Pietryčių Azijos Augalijos Ypatumai
Įvadas
Pietų ir Pietryčių Azija - regionai, pasižymintys didžiule biologine įvairove ir unikalia augalija. Ši įvairovė susiformavo dėl įvairių veiksnių, įskaitant geografinę padėtį, klimatą ir reljefą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius Pietų ir Pietryčių Azijos augalijos ypatumus, atsižvelgdami į šių regionų geografines ir klimatines sąlygas.
Azijos Geografinė Apžvalga
Azija yra didžiausias ir labiausiai apgyvendintas žemynas, užimantis didelę Eurazijos superkontinento dalį. Jos geografinė padėtis lemia didelę klimato ir kraštovaizdžio įvairovę. Aziją skalauja Didžiojo, Indijos ir Atlanto vandenynų jūros. Didžiojo vandenyno jūros supa rytinę Azijos pakrantę, o Indijos ir Atlanto vandenynų jūros - pietinę ir pietvakarinę.
Žemyno paviršiui būdingas didelis aukščio skirtumas, nuo aukščiausių pasaulio kalnų iki žemiausių sausumos vietų. Azijos paviršiaus vidutinis aukštis yra 990 m. Kalnai ir plokščiakalniai užima apie 75 % viso ploto. Čia yra aukščiausia Žemės viršūnė - Džomolungma (8848,86 m), arba Everestas, žemiausia sausumos vieta - Negyvosios jūros pakrantė (jūros vandens paviršiaus altitudė -423 m) ir giliausias ežeras - Baikalas (didžiausias gylis 1620 metrų).
Azijos kalnai sudaro dvi dideles juostas. Viena juosta eina į rytus nuo Egėjo ir Juodosios jūrų per visą Aziją: nuo Mažosios Azijos (Ponto kalnai, Tauro kalnai) per Armėnijos kalnyną, Irano kalnyną (šiaurėje - Elburso kalnai, pietuose - Zagroso kalnai ir Suleimano kalnai), Hindukušą, Karakorumą, Tibeto kalnyną, Himalajus, pasuka į pietus ir pietryčius, Arakano kalnais, Taneno, Bilauktaungo kalnais pereina į Malajų salyno kalnus. Kita Azijos kalnų juosta ištįsusi iš pietvakarių į šiaurės rytus nuo Tian Šanio iki Čiukčių pusiasalio; apima Altajų, Sajanus, Jablonovo kalnagūbrį, Stano kalnyną, Stano kalnagūbrį, Džugdžuro kalnus, Kolymos kalnyną. Iš šiaurės vakarų prie šios kalnų juostos šliejasi Vidurio Sibiro plokščiakalnis, atsišakoja Čerskio kalnagūbris ir Verchojansko kalnagūbris. Tarp abiejų kalnų juostų plyti Centrinės Azijos aukštosios lygumos ir plokščiakalniai. Iš rytų Centrinę Aziją juosia Kinijos-Tibeto, Taihangšano, Janšano, Didžiojo Chingano kalnagūbriai. Azijos rytiniame pakraštyje yra Koriakų kalnynas, Vidurinis kalnagūbris (Kamčiatkoje), Sichote Alinio, Mandžiūrijos-Korėjos kalnai, Nanlingo ir Anamo kalnai. Salų, juosiančių Ramiojo vandenyno pakraščio jūras, paviršius daugiausia kalnuotas; daug ugnikalnių. Azijos kalnynų būdingas bruožas - aukšti plokščiakalniai (Anatolijos plokščiakalnis, Mongolijos, Gobio, Tibeto) ir tarpukalnių įdubos (Kašgaro įduba, Džungarijos, Caidamo lyguma, Ferganos slėnis). Apie 25 % Azijos ploto užima lygumos ir žemumos; didžiausios - Vakarų Sibiro lyguma ir Turano žemuma.
Azijos klimato įvairovę lemia jos geografinė padėtis, didžiulis kompaktiškas paviršiaus plotas, kalnų grandinių platuminė kryptis, musoninė cirkuliacija, šaltosios Kurilų (Oja Šio) ir šiltosios Kuro Šio srovės įtaka. Vyrauja žemyninis klimatas. Azija įeina į visas Šiaurės pusrutulio klimato juostas: pietryčiuose - į ekvatorinę, pietuose - į subekvatorinę, tropinę ir subtropinę, viduryje - į vidutinio klimato, šiaurėje - į subpoliarinę (subarktinę) ir poliarinę (arktinę).
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Pietų Azijos Augalija
Pietų Azija, apimanti Indostano pusiasalį ir Himalajų kalnus, pasižymi musoniniu klimatu, kuris daro didelę įtaką augalijai. Didžiąją dalį regiono sudaro plokščiakalniai ir kalnai.
Šiame regione galima išskirti kelias gamtines sritis:
- Himalajų kalnai: Aukštikalnėse vyrauja spygliuočių miškai, o žemesniuose šlaituose - lapuočių miškai.
- Indo ir Gango žemumos: Tai lygios ir lėkštos žemumos, kuriose veši vešlūs lapuočių miškai ir pievos.
- Dekano plokščiakalnis: Būdingos senos geologinės uolienos ir sausesnis klimatas, todėl čia vyrauja savanos ir krūmynai.
Pietų Azijoje nebūna arktinio klimato, todėl tundros augalija čia neaptinkama.
Pietryčių Azijos Augalija
Pietryčių Azija - regionas, kuris driekiasi į pietus nuo Kinijos ir Japonijos, apimantis žemyninę dalį ir daugybę salų. Jam būdingi kalnai, salos ir plačios lygumos. Pietryčių Azijos geografinė padėtis lemia atogrąžų ir subatogrąžų klimatą, kuris skatina vešlios augalijos augimą.
Pietryčių Azijos augalijai būdingi:
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
- Drėgnieji atogrąžų miškai: Tai vešliausi ir įvairiausi miškai, kuriuose auga daugybė medžių rūšių, lianos, epifitai ir kiti augalai. Ypač gausu Malajų salyne.
- Musoniniai miškai: Šie miškai auga regionuose, kuriuose ryškus sausasis ir drėgnasis sezonai. Juose vyrauja lapus metantys medžiai.
- Savanos: Sausesnėse vietovėse, ypač Indokinijos pusiasalyje, auga savanų augalija.
- Mangrovės: Pelkėtose jūrų pakrantėse veši mangrovės, prisitaikiusios prie sūraus vandens ir potvynių.
Pietryčių Azijoje itin sparčiai besivystančios valstybės kartais vadinamos "Azijos tigrais".
Augalijos Zonos Azijoje
Azijoje galima išskirti kelias pagrindines augalijos zonas, kurios atitinka klimato ir dirvožemio juostas:
- Arktinė dykuma: Šiauriausioje Azijos dalyje vyrauja arktinė dykuma, kurioje auga tik skurdūs augalai, prisitaikę prie atšiaurių sąlygų.
- Tundra ir miškatundrė: Toliau į pietus driekiasi tundra ir miškatundrė, kur auga samanos, kerpės, žemaūgės žolės, krūmai (bruknės, tekšės, beržas).
- Taiga (spygliuočių miškai): Didelius plotus Šiaurės Azijoje užima taiga, kurioje vyrauja spygliuočiai (eglės, pušys, maumedžiai).
- Mišrieji ir lapuočių miškai: Tolimuosiuose Rytuose auga mišrieji ir lapuočių miškai, kuriuose gausu įvairių medžių rūšių.
- Stepės ir miškastepės: Vidurinėje Azijoje driekiasi stepės ir miškastepės, kuriose vyrauja žolės ir krūmai.
- Pusdykumės ir dykumos: Sausringuose Vidurinės ir Pietvakarių Azijos regionuose vyrauja pusdykumės ir dykumos, kuriose auga tik skurdūs augalai, prisitaikę prie sausros.
- Kietalapių miškai ir krūmynai: Mažosios Azijos, Sirijos, Palestinos pakrantėse auga visžaliai makijos ir friganos sąžalynai, pušys.
- Atogrąžų miškai: Pietų ir Pietryčių Azijoje veši drėgnieji atogrąžų miškai, kuriuose gausu įvairių medžių rūšių, lianos, epifitai ir kiti augalai.
- Savanos: Indokinijos pusiasalio sausiausiose vietose auga savanų augalija.
Vandens Augalija
Azijos vidaus vandenyse taip pat gausu įvairios augalijos. Ežeruose ir upėse auga vandens augalai, tokie kaip lelijos, nendrės, lūgnės.
Kultūrinio Kraštovaizdžio Augalija
Azijos kultūriniame kraštovaizdyje auginami įvairūs kultūriniai augalai, tokie kaip ryžiai, kviečiai, kukurūzai, daržovės, vaisiai ir dekoratyviniai augalai.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietų #ir #pietryčių #azijos #augalijos #ypatumai