Religija ir jos vaidmuo Pietų Azijos gyventojų gyvenime
Įvadas
Religija yra neatsiejama daugelio Pietų Azijos gyventojų gyvenimo dalis, turinti didelę įtaką jų kultūrai, tradicijoms, vertybėms ir socialinei aplinkai. Šiame regione susiformavo ir paplito įvairios religijos, įskaitant induizmą, budizmą ir islamą. Religija Pietų Azijoje ne tik parodo žmonių dvasinį gyvenimą, bet ir atspindi socialinę aplinką, lemia gyventojų pasaulėžiūrą ir netgi ekonominę specializaciją.
Religijų klasifikacija ir apžvalga
Pagal reikšmę religijos skirstomos į pasaulines ir etnines. Svarbiausios šiuolaikinės pasaulinės religijos yra krikščionybė, budizmas ir islamas. Etninės religijos apima induizmą, šintoizmą, judaizmą, konfucianizmą, sikizmą ir kt.
Krikščionybė
Krikščionybė atsirado prieš du tūkstančius metų buvusios Romos imperijos rytinėje provincijoje - Judėjoje (dabartiniame Izraelyje). Tai viena gausiausių religijų, kurią išpažįsta trečdalis pasaulio gyventojų. Daugiausia krikščionių gyvena Europoje, Amerikoje ir Australijoje. Krikščionys garbina Jėzų Kristų, Dievo sūnų, kuris vykdė savo Tėvo valią žemėje. Kristaus buvimą patvirtina Šventasis Raštas (Biblija), kurią sudaro dvi dalys: Senasis ir Naujasis testamentai. Krikščionybę sudaro trys pagrindinės šakos (bendruomenės): katalikybė, protestantizmas ir stačiatikybė. Katalikų pasaulyje yra daugiausia. Yra šalių, kuriose katalikai sudaro absoliučią tikinčiųjų daugumą, pavyzdžiui, Ispanija, Paragvajus, Lenkija, Venesuela, Airija, Lietuva. Kiekvienas katalikas privalo laikytis 10 Dievo įsakymų. Katalikų bažnyčios vyriausiasis vadovas - popiežius. Vokietijoje XVI a. susiformavo kita krikščionybės šaka - protestantizmas. Pradininku laikomas Martynas Liuteris, kuris kritikavo katalikų bažnyčią dėl per didelės valdžios, turtų ir dvasininkų savanaudiškumo. Protestantizmas, jo šalininkų nuomone, turėjo tapti artimesne žmonėms religija, suteikiančia daugiau laisvės veikti ir kurti. Iš Vokietijos protestantizmas paplito Šiaurės Europos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, JAV, Australijoje ir kt. Esama įvairių protestantizmo formų: kalvinizmas, liuteronybė, baptizmas, anglikonybė ir kt. Stačiatikybė Europoje įsitvirtino tose šalyse, kurios priklausė Bizantijos imperijai arba buvo jos įtakoje.
Islamas
Islamo išpažinėjai vadinami musulmonais. Pasaulyje yra apie milijardas musulmonų ir jų vis daugėja. Musulmonai itin vyrauja Pietvakarių Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Kai kuriose šalyse jie sudaro tikinčiųjų daugumą, pavyzdžiui, Jemene ir Somalyje (100%), Afganistane, Alžyre, Maroke, Saudo Arabijoje, Tunise, Turkijoje ir kitose šalyse - 99%. Islamo lopšys yra Meka ir Medina (Saudo Arabija). Iš čia VII a. pradžioje kilęs Dievo pranašas Mahometas pradėjo skleisti tikėjimą žmonėms. Po jo mirties islamas ėmė sparčiai plisti pasaulyje. Islamas, kaip ir kitos pasaulio religijos, nėra vieningas. Skiriamos dvi islamo kryptys: sunizmas ir šiizmas. Šiuolaikiniame musulmonų pasaulyje vyrauja sunitai, kurių daugiausia gyvena Pietvakarių ir Pietryčių Azijoje (ypač Indonezijoje), Šiaurės Afrikos ir kt. Šiitai sudaro maždaug dešimtadalį visų musulmonų. Jų daugiausia Irane ir Irake. Musulmonų esama ir Europoje - Bosnijoje, Albanijoje, Rusijoje. Islamas į Indoneziją atkeliavo VIII a., tačiau tik XIII a. jis buvo priimtas kaip valstybinė religija. 2010 m. duomenimis, Indonezijoje gyvena apie 204 mln. musulmonų, kurie sudaro 88% šalies populiacijos, kartu su mažumomis: krikščionimis, budistais ir induistais. Taip pat tai yra šalis, kurioje gyvena daugiausiai žmonių, išpažįstančių islamo tikėjimą. Musulmonų maldos namai yra mečetės, kurios turi vieną ar kelis bokštus - minaretus. Jos puošiamos įvairiais raštais, Korano ištraukomis, nes islamo religija draudžia vaizduoti žmones ar gyvūnus.
Budizmas
Budizmas paplitęs Kinijoje, Japonijoje, Mongolijoje, Pietryčių Azijos šalyse. Pasaulyje gyvena per 300 mln. budistų. Budizmo tėvynė - Indija, o jos pradininkas Sidarta Gautama (pavadintas Budos garbės vardu), gyvenęs VI a. pr. Kr. Atsiradęs Indijoje, budizmas išplito daugelyje Azijos šalių, tačiau pačioje Indijoje neprigijo. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad budizmas įsiliejo į kitą religiją - induizmą. Dėl Budos pasekėjų tarpusavio nesutarimų budizmas susiskaldė į šiaurės ir pietų sakas. Pietų budizmas paplitęs Šri Lankoje, Birmoje, Laose, Kambodžoje, Tailande, o šiaurės - Nepale, Vietname, Kinijoje, Pietų Korėjoje ir Japonijoje, Mongolijoje, Rusijoje (Buriatijoje, Kalmukijoje, Tuvoje). Budistai įsitikinę, kad pagodos aukštis simbolizuoja išmintį, iškilusią virš fizinio pasaulio. Stupos panašios į varpus, vientisos kaip paminklai. Jose laikomos Budos relikvijos ir jo mokymo rankraščiai.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Induizmas
Induizmas - viena seniausių religijų, atsiradusi III tūkst. pr. Kr. Indijoje. Ji yra viena iš daugiausiai pasekėjų turinčių pasaulio etninė religija, ją išpažįsta apie 13 % pasaulio gyventojų. Apie 80 % induizmo išpažinėjų gyvena Indijoje. Induizmas šlovina septynias šventąsias upes, švenčiausia laikomas Gangas. Puošni induistų šventykla vadinama mandira.
Kitos religijos
Be minėtų religijų, Pietų Azijoje egzistuoja ir kitos religijos bei tikėjimai, pavyzdžiui, sikizmas, džainizmas, zoroastrizmas ir įvairios tradicinės religijos.
Religijos įtaka kultūrai ir tradicijoms
Religija vaidina svarbų vaidmenį formuojant Pietų Azijos kultūrą ir tradicijas. Religinės vertybės ir įsitikinimai atsispindi įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant šeimos santykius, socialinę hierarchiją, maisto gaminimo tradicijas, meną, muziką ir šokius.
Šventyklos ir maldos namai
Beveik visų religijų tikintieji garbina Dievą (dievus) šventyklose (maldos namuose). Kai kurios iki šių laikų išlikusios šventyklos atrodo taip, kaip ir prieš šimtmečius. Žinant praeities gamybos ir statybos technologijos lygį, daugelio šių statinių didybė ir juose sukaupti lobiai tiesiog stulbina. Šventyklų statybai paprastai naudodavo vietines medžiagas. Todėl pasaulyje yra šventyklų iš granito, marmuro, klinčių, smiltainio, molio, vulkaninio tufo, medienos ir kitų medžiagų. Dievo garbinimo vieta dažnai yra miesto ar kaimo centras ir svarbiausias statinys. Ir šiais laikais šventyklos nenustojo savo reikšmės. Krikščionių šventykla yra bažnyčia, kartais koplyčia (koplyčia gali būti ir didelės bažnyčios dalis). Bažnyčios skiriasi dydžiu, architektūra, puošyba, puošnumu ir kt. Budizmą išpažįstančiose šalyse šventyklos vadinamos labai įvairiai. Indijoje - stupa, Tailande - vatu, Japonijoje, Korėjoje, Nepale, Tibete, Kinijoje - pagoda. Pagodos paprastai yra šlaitiniais įgaubtais stogais.
Religiniai festivaliai ir šventės
Pietų Azijoje gausu religinių festivalių ir švenčių, kurios yra svarbi kultūrinio gyvenimo dalis. Šios šventės dažnai būna susijusios su konkrečiomis religijomis ir apima įvairius ritualus, procesijas, muziką, šokius ir maistą.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Religijos įtaka socialinei ir politinei aplinkai
Religija Pietų Azijoje turi didelę įtaką socialinei ir politinei aplinkai. Religiniai įsitikinimai gali lemti žmonių požiūrį į įvairius socialinius klausimus, tokius kaip lyčių lygybė, kastų sistema ir socialinė teisingumas. Religija taip pat gali būti naudojama kaip politinė priemonė, siekiant mobilizuoti žmones ir paveikti politinius sprendimus.
Kastų sistema Indijoje
Indijoje gaji kastų sistema, lemianti žmonių socialinę padėtį ir galimybes. Ši sistema, nors ir oficialiai uždrausta, vis dar turi įtakos žmonių gyvenimui, ypač kaimo vietovėse.
Religiniai konfliktai
Religiniai skirtumai Pietų Azijoje kartais tampa konfliktų priežastimi. Tarp skirtingų religinių grupių gali kilti įtampa ir smurtas, ypač politinės ir ekonominės įtakos kontekste.
Religija ir ekonomika
Religija gali daryti įtaką šalies ekonomikai, pvz., žemės ūkio specializacijai. Judėjų ir musulmonų religija draudžia valgyti kiaulieną, induizmas - galvijų mėsą.
Pietų Azijos kultūriniai regionai
Žemė mums - tai žemynai, valstybės, klimato juostos, geografinės zonos. Tačiau galime sumodeliuoti ir kitą Žemės vaizdą - pagal kultūros sritis. Tuomet turėtume nubraižyti naują pasaulio žemėlapį. Panašios kultūros bruožų erdvės plyti labai didelėse teritorijose - kartais tai ištisi žemynai, kartais jos driekiasi per įvairias geografines zonas. sienos dažnai yra kultūros sričių riba. Joms susikirtus kinta ir pačios kultūros. Pavyzdžiui, Afrika yra vienas žemynas, tačiau jis dalomas į dvi kultūros sritis - Juodosios Afrikos ir Islamo. Permainos prasidėjo atradus naftos ir pradėjus ją išgauti bei eksploatuoti. Indijos kultūros sritis yra senu civilizacijų sritis. Pirmieji miestai čia susikūrė prieš 4000 metų. Iš čia kilo induizmas ir budizmas. Šios religijos persipynė, kai XII a. į šį regioną įsiveržė islamas. Senąją civilizaciją paveikė ir krikščionybė. Šios kultūros regione gyvena šimtai tautų ir tautelių, yra gaji kastų sistema, lemianti žmonių socialinę padėtį ir galimybes. Ypatingas religingumas bei didelis gimstamumas stabdo ūkio plėtrą.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Azija - kultūrų įvairovės žemynas
Azija tik žemėlapyje - vienas žemynas. Nes iš tikro joje įvairovė didesnė, negu visame likusiame pasaulyje kartu paėmus! Todėl ir kelionės į Aziją - labai įvairios, nelyginant kokią šalį pasirinksite. Azija faktiškai susideda iš šešių kultūrinių žemynų, kiekvienas kurių turi savo kultūrą, istoriją ir atmosferą.
tags: #pietu #azijos #gyventojai #daugiausiai #religija