Nuodingos gyvatės Azijoje ir Afrikoje: rūšys, pavojai ir atsargumo priemonės

Gyvatės - tai žavūs ir kartu baimę keliantys ropliai, priklausantys žvynaroplių būriui (Squamata). Pasaulyje priskaičiuojama apie 2900 gyvačių rūšių, kurios skirstomos į 18 šeimų. Šios šeimos apima tokias svarbias grupes kaip aklažaltiniai, anginiai, aspidiniai, duobagalvės gyvatės, jūrinės gyvatės, smaugliniai ir žaltiniai. Gyvatės aptinkamos įvairiose pasaulio vietose, tačiau didžiausia jų įvairovė sutinkama tropiniuose kraštuose, ypač Azijos pietryčiuose ir Pietų Amerikoje. Būtent šiuose regionuose žmonėms kyla didžiausias pavojus susidurti su nuodingomis gyvatėmis.

Gyvačių įvairovė ir charakteristikos

Gyvatės pasižymi dideliu dydžių ir spalvų įvairove. Jų kūnas gali būti nuo 8-10 cm iki net 10 m ilgio. Kūną dengia raginiai skydeliai ir žvynai, o spalvos gali būti labai įvairios - nuo ryškių ir margų iki kamufliažinių, padedančių pasislėpti aplinkoje. Kai kurioms gyvatėms, pavyzdžiui, paprastajai karališkajai gyvatei, būdingas spalvų ir raštų kintamumas.

Kūno forma priklauso nuo gyvatės gyvenamosios vietos ir prisitaikymo prie aplinkos. Laipiojančios gyvatės dažnai būna ilgos ir plonos, o urvus rausiančios - trumpos, storos ir buku snukiu. Jūrinės gyvatės turi plokščią uodegą, panašią į irklą, kuri padeda joms plaukioti.

Skirtingai nei kitų roplių, gyvačių papilvėje yra tik viena žvynų eilė. Jų akis dengia permatomi žvynai, vadinami akiniais, kurie nusineria kartu su oda nėrimosi metu. Gyvatės turi daug slankstelių (141-435), kurie yra paslankiai susijungę, suteikdami gyvatei lankstumą. Šonkauliai taip pat yra lankstūs, o krūtinkaulio nėra, todėl gyvatės gali plačiai prasiskėsti, praleisdamos pro virškinamąjį traktą didelį grobį.

Gyvatės neturi galūnių, nors kai kurios primityvios rūšys turi rudimentines užpakalines galūnes ir dubens kaulus. Pečių lanko neturi nė viena gyvačių rūšis. Galva dažniausiai nedidelė, vokai nejudami ir skaidrūs, dengia akį. Gyvatės neturi išorinių ausų.

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Kaukolės kaulai sujungti judamai, todėl žandikaulius plačiai išsižiojusi gyvatė gali praryti didelį grobį. Vidaus organai išsidėstę asimetriškai, o kai kurių porinių organų yra tik vienas (pavyzdžiui, kai kurios gyvatės neturi kairiojo plaučio).

Gyvatės turi raumeningą ryklę ir pailgą maišelio formos skrandį. Jų rega ir klausa yra menka, tačiau uoslė labai gera. Svarbiausi jutimo organai yra dvišakas liežuvis ir gomuryje esantis Jacobsono organas. Duobagalvės gyvatės, kai kurie smaugliai ir pitonai galvoje turi termolokatorius - šilumai jautrius duobučių formos organus, kurie padeda aptikti grobį.

Visos gyvatės gerai plaukioja. Jos minta įvairiais gyvūnais, o didesnius ar besipriešinančius gyvūnus prieš prarydamos prismaugia arba įleidžia jiems nuodų. Dauguma gyvačių deda kiaušinius, tačiau kai kurios veda jauniklius.

Nuodingos gyvatės: pavojus ir rūšys

Nors ne visos gyvatės yra nuodingos, kai kurios rūšys kelia didelį pavojų žmonėms. Nuodingos gyvatės naudoja nuodus, kad paralyžiuotų arba nužudytų grobį, o įkandimas žmogui gali sukelti rimtų sveikatos problemų ar net mirtį. Atogrąžų kraštuose, ypač Azijos pietryčiuose ir Pietų Amerikoje, nuo nuodingų gyvačių įkandimo kasmet miršta nemažai žmonių.

Svarbu atpažinti pavojingiausias nuodingų gyvačių rūšis ir žinoti, kaip elgtis susidūrus su jomis. Štai keletas pavojingiausių gyvačių, aptinkamų Azijoje ir Afrikoje:

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

  • Karališkoji kobra (Ophiophagus hannah): Bene pati garsiausia pasaulyje gyvatė, aptinkama pietryčių Azijoje. Karališkosios kobros minta graužikais ir kitomis gyvatėmis. Nors žmonių prisibijo, pajutusios grėsmę kanda, o žmogui mirtini būna apie 75 proc. įkandimų.
  • Juodoji mamba (Dendroaspis polylepsis): Afrikoje paplitusi gyvatė, pasižyminti itin stipriais nuodais ir greičiu. Juodoji mamba gali judėti net 19 km/h greičiu, todėl nuo jos sunku pabėgti. Negydomo įkandimo mirtingumo lygis - 100%.
  • Daugiajuostis kriatas (Bungarus candidus): Gyvatė su juosvai melsvais dryžiais, paplitusi Azijoje. Negydant ir iškart nedetoksikuojant žaizdos, žmonių su įkandimais mirtingumo procentas siekia 70%. Net ir naudojant medicininius antitoksinus, galimybė išgyventi tepaauga 20% ir lieka ~50%.
  • Pakrantės arba paprastasis taipanas (Oxyuranus Scutellatus): Australijos šiaurėje besiveisianti gyvatė, kurios įkandimas gali sukelti mirtinas komplikacijas per maždaug 30 minučių, nors vidutinė trukmė iki aukos mirties yra apie 2,5 valandos. Apie 90 proc. taipanų šeimos narių įkandimų baigiasi auko mirtimi.
  • Žemyninis taipanas (Oxyuranus microlepidotus): Pati pavojingiausia gyvatė pasaulyje, aptinkama Australijoje. Nors nė vienos užregistruotos mirties dėl žemyninio taipano įkandimo nėra buvę, remiantis tyrimais, šios gyvatės nuodų dozė, gaunama iš vieno įkandimo, galėtų pribaigti apie 100 žmonių iškart. Laimei, šios gyvatės nėra agresyvios ir vengia konfliktų.
  • Angys (Viperidae): Šeima, kuriai priklauso įvairios nuodingos gyvatės, aptinkamos visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą. Lietuvoje gyvenanti paprastoji angis (Vipera berus) nėra labai pavojinga, tačiau yra nuodinga. Tikrai nuodingos angių rūšys sutinkamos labiau tropiniuose kraštuose. Angys turi plačią, trikampę galvą, padengtą smulkiais žvyneliais, ir vertikalius, plyšio formos vyzdžius. Jų viršutiniai žandikauliai paslankūs, o žiočių priekyje yra 2-4 ilgi dantys, turintys nuodų nutekėjimo kanalą.

Ką daryti įkandus nuodingai gyvatei?

Įkandus nuodingai gyvatei, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kol laukiate pagalbos, galite atlikti šiuos veiksmus:

  1. Nusiraminkite ir nepanikuokite. Panika gali pagreitinti nuodų plitimą kraujyje.
  2. Apribokite judėjimą. Stenkitės kuo mažiau judinti įkąstą galūnę, kad sulėtintumėte nuodų plitimą.
  3. Nuimkite papuošalus ir drabužius nuo įkąstos vietos, nes ji gali patinti.
  4. Imobilizuokite galūnę. Pritvirtinkite įkąstą galūnę prie lentelės ar kito tvirto daikto, kad ji nejudėtų.
  5. Nebandykite išsiurbti nuodų iš žaizdos. Tai neefektyvu ir gali sukelti daugiau žalos.
  6. Nenaudokite turniketo. Turniketas gali sustabdyti kraujotaką ir sukelti audinių pažeidimus.
  7. Pažymėkite įkandimo vietą ir stebėkite, kaip plinta patinimas. Tai padės gydytojams nustatyti, kokia gyvatė įkando.
  8. Jei įmanoma, nufotografuokite gyvatę (iš saugaus atstumo), kad gydytojai galėtų nustatyti, kokio priešnuodžio reikia.
  9. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba skambinkite greitosios pagalbos telefonu.

Kaip išvengti gyvačių įkandimų?

Geriausias būdas apsisaugoti nuo gyvačių įkandimų yra vengti susidūrimų su jomis. Štai keletas patarimų, kaip sumažinti riziką:

  • Būkite atidūs eidami į lauką, ypač vietose, kur gyvena gyvatės.
  • Mūvėkite aukštus batus ir dėvėkite ilgas kelnes eidami į mišką ar kitas vietas, kur gali būti gyvačių.
  • Nekiškite rankų į urvus, po akmenimis ar į kitas paslėptas vietas.
  • Nesiartinkite prie gyvačių, net jei jos atrodo negyvos.
  • Jei pamatėte gyvatę, lėtai pasitraukite ir nebandykite jos pulti ar erzinti.
  • Laikykite savo namų aplinką švarią ir be šiukšlių, kad gyvatės neturėtų kur pasislėpti.
  • Jei gyvenate vietovėje, kurioje gyvena nuodingos gyvatės, apsvarstykite galimybę įsigyti priešnuodžių rinkinį ir išmokti jį naudoti.

Gyvatės kaip augintiniai: ką reikia žinoti?

Jei jums patinka gyvatės ir svarstote galimybę jas auginti kaip augintinius, svarbu žinoti, kad tai yra didelė atsakomybė. Prieš įsigydami gyvatę, turėtumėte atidžiai apsvarstyti savo galimybes ir pasiruošti tinkamai ja rūpintis.

Pradedantiesiems rekomenduojama rinktis nenuodingas gyvates, pavyzdžiui, žalčius (Colubridae), paprastąsias raištines gyvates (Thamnophis sirtalis) ir paprastąsias karališkąsias gyvates (Lampropeltis). Šios gyvatės užauga iki pusantro metro ilgio ir yra gana lengvai prižiūrimos.

Jei norite auginti didesnę gyvatę, ekspertai pataria gyvatę pirkti dar nesuaugusią, kad ji lengviau priprastų prie savo šeimininko. Didelių gyvačių mylėtojams rekomenduojamos Amazonės džiunglėse augančios didžiosios anakondos (Eunectes murinus) ir Azijos tinkliniai pitonai (Python reticulates). Draugiški ir iki dviejų su puse metro užaugantys yra iš Afrikos kilę karališkieji pitonai (Python regius).

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

Nepatartina auginti laisvėje sugautų gyvačių, nes jos nebūna draugiškos ir nepripranta prie šeimininko. Gyvatę geriau pirkti veislyne, kurio savininkai visuomet galės patarti, kaip elgtis su gyvūnu.

Paprastos gyvatės nėra brangios, dažniausiai jos kainuoja nuo 150 iki 700 litų. Tačiau terariumai ir jiems reikalinga įranga yra kur kas brangesni.

Jeigu bijote graužikų, su jais norimos nenoromis teks susidurti, nes gyvatės būtent juos ir ėda. Dažniausiai gyvatės ėda gyvus graužikus, tačiau kai kurios susitaiko ir su nebegyvomis žiurkėmis ar viščiukais, ypač jei juos pakankamai ilgai krutinate pincetu prieš gyvatės nosį. Žuvis ėdančios gyvatės šiuo atveju kelia mažiausiai problemų.

Laikydami nuodingas gyvates, laikykitės itin aukštų saugumo reikalavimų. Joms reikia atskiros patalpos, terariumai turi būti sandarūs ir užrakinami. Be to, jei su gyvatėmis draugaujate neilgai, ekspertai išvis nepataria įsigyti nuodingos gyvatės.

tags: #nuodingos #gyvates #azijoje #ir #afrikoje #rūšys

Populiarūs įrašai: