Amazonės upė: faktai, įdomybės ir paslaptys

Įvadas

Amazonės upė - viena didžiausių ir svarbiausių pasaulio upių, turinti milžinišką įtaką ne tik Pietų Amerikos ekosistemoms, bet ir visai planetai. Nors dažnai girdime apie jos dydį ir biologinę įvairovę, yra daugybė įdomių faktų ir paslapčių, susijusių su šia upe. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius Amazonės aspektus - nuo jos dydžio ir geografijos iki unikalių ekologinių savybių ir žmogaus įtakos.

Amazonės upės geografija ir dydis

Amazonės upė yra antra pagal ilgį upė pasaulyje (konkuruojanti su Nilu dėl ilgiausios upės titulo) ir neabejotinai didžiausia pagal vandens tūrį. Pagal naujausius mokslinius duomenis, Amazonės ilgis siekia apie 6800-7000 km. Jos baseinas yra didžiausias pasaulyje, aprėpiantis daugiau nei 7 milijonus kvadratinių kilometrų ir sudarantis apie 20 % viso pasaulio upių vandens. Amazonės srovė yra viena didžiausių, pernešanti daugiau vandens nei Misisipė, Nilas ir Jangdzė kartu sudėjus.

Amazonės upė teka per devynias Pietų Amerikos šalis: Braziliją, Peru, Kolumbiją, Venesuelą, Ekvadorą, Boliviją, Gajaną, Surinamą ir Prancūzijos Gvianą. Didžiąją savo ilgio dalį upė vingiuoja retai apgyvendintomis vietovėmis, o tai reiškia, kad yra labai mažai pagrindinių kelių, prie kurių galėtų prisijungti tiltai.

Amazonės ištakos

Tikslų upės ilgį apskaičiuoti nelengva, nes tai priklauso nuo teisingo ištakų taško pasirinkimo. Nauji Amazonės ilgio duomenys buvo gauti mokslininkams atlikus ekspediciją į Peru, kurios metu pavyko aptikti naujas Amazonės upės ištakas. Mokslininkų, dalyvavusių ekspedicijoje, teigimu, šis taškas yra Peru kalnuose šalies pietuose, o ne šiaurėje, kaip buvo manoma anksčiau. Tiesą sakant, Peru kalnuose yra net ne vienas, o du taškai, kurie gali būti laikomi Amazonės ištakomis.

Klimatas ir vandens lygio svyravimai

Amazonės regionui būdingas ekvatorinis ir subekvatorinis klimatas. Amazonės žemumos vakarinėje dalyje ir aplinkiniuose kalnuose bei plokščiakalniuose vyrauja ekvatorinis žemyninis klimatas. Metinė vidutinė temperatūra siekia 24-28 °C, o per metus iškrinta apie 4000 mm kritulių. Ekvadoro šiaurės ir Kolumbijos Andų vakariniuose šlaituose klimatas ekvatorinis jūrinis, kur iškrinta iki 10 000 mm kritulių per metus.

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Amazonės upės vandens lygis patiria didelius sezoninius svyravimus. Sausuoju metų laiku (nuo birželio iki lapkričio) Amazonės vidutinis plotis yra 3-10 km, o drėgnuoju metų laiku (nuo gruodžio iki balandžio) upė išsilieja ir užlieja didžiules teritorijas. Dėl kintančios upės vagos padėties įvairiais sezonais ir ryškiais vandens gylio skirtumais statyba taptų labai sudėtinga.

Kodėl ant Amazonės upės nėra tiltų?

Vienas iš labiausiai stebinančių faktų apie Amazonės upę yra tai, kad ji neturi tiltų. Palyginus su kitomis didelėmis pasaulio upėmis, tokiomis kaip Nilas, Misisipė ar Jangdzė, kurias kerta daugybė tiltų, Amazonės tiltų trūkumas yra keistas.

Yra keletas priežasčių, kodėl Amazonės upė neturi tiltų:

  1. Retas apgyvendinimas: Amazonė didžiąją savo 7000 kilometrų ilgio dalį vingiuoja retai apgyvendintomis vietovėmis, o tai reiškia, kad yra labai mažai pagrindinių kelių, prie kurių galėtų prisijungti tiltas.
  2. Sudėtingos statybos sąlygos: Dėl kintančios upės vagos padėties įvairiais sezonais ir ryškiais vandens gylio skirtumais statyba taptų labai sudėtinga. Amazonės aplinka tikrai yra viena sunkiausių pasaulyje.
  3. Finansinės kliūtys: Tiltų statyba per tokią didelę ir dinamišką upę kaip Amazonė yra labai brangus projektas. Finansinės kliūtys taip pat gali būti viena iš priežasčių, kodėl iki šiol nebuvo pastatyta tiltų per Amazonę.

Nors per pačią Amazonę nėra tiltų, yra vienas tiltas, kuris kerta Negro upę - pagrindinį jos intaką.

Amazonės upė kaip gyvybės šaltinis

Amazonės upė yra gyvybiškai svarbi tiek gamtai, tiek žmonėms. Ji maitina ekosistemas, suteikia vandens tiekimą ir formuoja kraštovaizdžius. Upės yra gyvybiškai svarbios tiek gamtai, tiek žmonėms. Jos maitina ekosistemas, suteikia vandens tiekimą ir formuoja kraštovaizdžius. Be to, upės turi daug įdomių istorijų ir unikalių bruožų, kurie gali nustebinti.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

Amazonės atogrąžų miškai

Amazonės upė yra neatsiejama nuo Amazonės atogrąžų miškų - didžiausio atogrąžų miško pasaulyje. Šis miškas yra vienas iš biologiškai turtingiausių regionų planetoje, kuriame gyvena daugybė augalų ir gyvūnų rūšių. Amazonės atogrąžų miškai taip pat atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant pasaulio klimatą, nes jie sugeria didelius kiekius anglies dioksido.

Nemateriali upė

Antonio Donato Nobre sako, kad garų upė, kuri kyla aukštyn pro mišką ir patenka į atmosferą, yra didesnė už pačią Amazonės upę. Kiekvienas medis yra tylus geizeris. Didelis medis Amazonėje į atmosferą gali išskirti 1000 litrų vandens, vos per vieną dieną. A.D. Nobre pasakoja, kad garavimas vyksta pašėlusiu tempu. Šį procesą jis lygina su vandenį į viršų purškiančiu geizeriu, tačiau „daug elegantiškiau“. Mokslininkas teigia, kad jeigu tai būtų žmogaus sukurta sistema, jos pavydėtų visas pasaulis. Dėl šios priežasties gamta yra nuostabiausias pasaulio inžinierius.

Amazonės įtaka Pietų Amerikai

Be Amazonės didžioji Pietų Amerikos dalis būtų dykuma. Mokslininkas, kalbėdamas apie žemes nuo centrinės Brazilijos iki Argentinos ir nuo Atlanto vandenyno pakrantės iki Andų, sako, kad šis keturkampis turėjo būti dykuma. Tai nėra vien tik atokvėpis medžių mylėtojams - tai taip pat yra derlinga žemė komercijai. Jo teigimu, 70 procentų Pietų Amerikos bendrojo vidaus produkto sukuriama būtent šioje vietovėje, kuri priklauso nuo Amazonės upės.

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

tags: #didžiausia #amerikos #upė #amazonė #faktai

Populiarūs įrašai: