Pietų Amerikos Stepių Sakalas: Paplitimas, Elgsena ir Mityba
Įvadas
Straipsnyje apžvelgiamas Pietų Amerikos stepių sakalas, jo paplitimas, elgsena ir mitybos ypatumai. Taip pat aptariama žinduolių įvairovė ir jų prisitaikymas prie aplinkos, nes tai susiję su sakalo ekosistema.
Žinduolių Įvairovė ir Prisitaikymas
Visi žinduoliai yra gerai žinoma stuburinių grupė, paplitusi daugiausiai sausumoje, tačiau taip pat gyvenanti ore ir vandenyje. Jų sėkmę lemia gebėjimas palaikyti pastovią vidutinę kūno temperatūrą, nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų. Žinduoliai lengvai prisitaiko ir dažnai keičia savo elgseną, kad prisiderintų prie kintančių aplinkybių. Tai greiti gyvūnai, turintys jautrią uoslę, klausą ir aštrią regą, o dėl CNS išsivystymo jie turi gebėjimą kaupti patyrimą ir dalytis juo su gentainiais. Žinduoliai veda gyvus jauniklius, patelės maitina juos pienu, augina jauniklius, kurie žaisdami ir stebėdami suaugusius, įgyja įgūdžių, reikalingų išgyventi.
Prieš 100 metų dar buvo didelių laukinės gamtos plotų, kur gyvūnai beveik nesusitikdavo su žmonėmis. Tačiau žmonių skaičius greitai augo, kartu didėjo energijos ir žaliavų vartojimas. Dabar mūsų planetoje teliko labai mažai vietų, kur dar nepasiekė žmogus. Natūralios buveinės nyksta, o Žemės biologinė įvairovė - bendras visų dabar gyvenančių rūšių skaičius - sparčiai mažėja. Tai potencialiai pavojinga žmonėms, nes dėl to pasaulis vis labiau praranda stabilumą ir senka ištekliai, kurių vieną dieną gali nebelikti. Gyvūnams pasekmės gali būti pražūtingos, o labiausiai nukentėjusios rūšys dabar yra tokioje padėtyje, kad be žmogaus pagalbos jos negali išlikti.
Pietų Amerikos Stepių Sakalas: Paplitimas
Pietų Amerikos stepių sakalas (lot. Phalcoboenus australis) paplitęs Pietų Amerikos regione.
Pietų Amerikos Stepių Sakalas: Elgsena
Ši rūšis pasižymi specifine elgsena, pritaikyta prie stepių aplinkos.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Pietų Amerikos Stepių Sakalas: Mityba
Mityba priklauso nuo stepių ekosistemos išteklių.
Kiti Žinduoliai ir Jų Paplitimas
Trumpauodegė Kengūra (Kvoka)
Labai reta Australijos žemyne trumpauodegė kengūra, arba kvoka, išlikusi 2 salose prie pietvakarinių krantų, nes čia nėra įvežtų gruobuonių, tokių kaip lapės. Ši nedidelė kengūra dažnai lankosi tankiame miške, atviroje miškingoje vietoje, žemuose bruzgynuose ir, jei tik yra, pelkių pakraščiuose ir upių pakrantėse. Po dienos poilsio tankioje augalijoje naktį maitinasi lapais, žolėmis ir vaisiais. Gyvena mažomis šeimyninėmis grupėmis, kartu dalijasi teritorija. Nėštumas trunka 27 dienas. Vienintelis jauniklis sterblę palieka po 6 mėnesių. Kvokos yra labai mėgiamos turistų, tačiau turistus reikia įspėti, kad jie nemaitintų žmonių maistu, nes šiuolaikinis maistas sutrigdo jautrią kvokų virškinimo sistemą.
Kurmėnas
Nuo Rytų Europos iki Centrinės Azijos paplitęs kurmėnas primena vandeninius kirstukus. Uodega tokio pat ilgio kaip galva ir kūnas, iš šonų suplota ir vandenyje veikia kaip irklas ir vairas. Užpakalinės pėdos plėvėtos, priekinės - tik iš dalies. Naktimis ieško grobio, ilga, jautria nosimi naršydamas upės dugno dumblą, akmenis; gyvena grupėmis ir keliese dalijasi pakrante, o tai nebūdinga vabzdžiaėdžiams. Po 40-50 nėštumo dienų 3-5 gimusiais jaunikliais rūpinasi patelė; nujunkomi 4 savaičių. Kurmėnai buvo medžiojami ne vieną šimtmetį, bet dabar jie saugomi įstatymų, įgyvendinamos jų atkūrimo programos. Tačiau jiems tebegresia pavojus išnykti dėl gėlavandenių buveinių praradimo, nes minta vandens vabzdžiais, varlėmis, vėžiais ir panašiais vandens gyvūnais.
Vaisėdžiai Šikšnosparniai
Nykstant buveinėms dėl audrų, žmogaus kišimosi, vietinės medžioklės mėsai, dabar gamtoje teliko keli šimtai šių šikšnosparnių. Tačiau keliuose centruose sėkmingai įgyvendinama jų veisimo nelaisvėje programa. Naktį šie šikšnosparniai sausose miškingose vietovėse ieško įvairių medžių vaisių - palmių vaisių, mangų, figų. Kaip ir daugelis kitų vaisėdžių šikšnosparnių, jie išspaudžia tik sultis ir minkštimą, o kietesnes dalis palieka. Stebint nelaisvėje sužinota, kad kiekvienas dominuojantis patinas suburia haremą iš 10 patelių, su kuriomis ilsisi ir poruojasi. Pavaldūs ir nesubrendę patinai ilsisi kitoje stovyklos dalyje.
Spalvingas Šokuojantis Kirstukas
Šis spalvingas šokuojantis kirstukas turi pilkas užpakalines pėdas, kojas ir ausis, daugiausia juodą, baltu galiuku uodegą, apaugusią retais plaukais, gelsvai rudą galvą bei kūną ir auksaspalvį lopą ant pasturgalio. Minta smulkiais bestuburiais: kirmėlėmis, vabzdžiais, šimtakojais.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Laibapirštis
Laibapirštis turi šiurkštų, juodą susivėlusį kailį, su baltų akuotplaukių skraiste. Tai - naktinis primatas. Ilgu viduriniu pirštu jis stuksena į medžius ir įdėmiai klausosi didžiulėmis ausimis medieną graužiančių lervų po žieve. Atidengia jas grauždamas į graužikų panašiais nuolat augančiais priekiniais dantimis ir iškrapšto viduriniu pirštu. Taip pat ėda vaisius, tarp jų kokosų minkštimą, sėklas ir grybus. Laibapirščiai dalijasi dideliu iš lazdelių sukrautu lizdu, bet naudojasi juo iš eilės, ne kartu. Jaunikliai lieka su motina 2 metus.
Auksaspalvis Tamarinas
Veidas tamsiai pilkas, o plaštakos ir rankų pirštai ilgi ir ploni, kad galėtų iš žievės ir plyšių iškrapštyti vabzdžių lervas. Tačiau apie 4/5 jo maisto sudaro vaisiai, kuriuos papildo sakai ir nektaras. Maitinasi dieną, o naktį miega sąžalynuose arba dažnai medžio drevėje. 4 - 11 individų būryje būna tik viena besidauginanti patino ir patelės pora, o kiti nariai padeda auginti jauniklius (grupėje paprastai būna 2 palikuonys). Sunki auksaspalvio tamarino padėtis tapo miško kirtimo padarinių simboliu ir nuo XX a. 7 dešimtmečio juo rūpinasi gamtosauga. Jie sėkmingai veisėsi ir nuo 9 dešimtmečio buvo vėl grąžinami į Brazilijos pietryčių dalį.
Gorilos
Gorilos - didžiausi dabar gyvenantys primatai - dieną aktyvios miškų gyventojos, mintančios vaisiais, lapais, stiebais ir sėklomis. Naktį jos palenkia medžių šakas ir pasidaro miegui guolį. Gyvena nedidelėmis pastoviomis grupėmis po 3-20, kurioms būdingi glaudūs saitai tarp sidabranugario (dominuojančio patino) ir patelės su palikuonimis. Bendraudama lygumų gorila naudoja įvairias veido išraiškas, kūno pozas, garsus: inkštimą, kriuksėjimą, pasitenkinimo gurgėjimą, pavojaus lojimą. Jos 800-1800 ha gyvenamasis plotas gali iš dalies sutapti kaimyninių grupių valdomis, bet aktyviai jos negina. Vienas jauniklis gimsta po 8,5 nėštumo mėnesio. 4-6 mėn. jis būna įsikibęs į motinos pilvą, vėliau joja ant jos pečių arba nugaros. Augalus pradeda kramtyti 4 mėn., nujunkomas iki 3 metų. Didžiausią pavojų lygumų goriloms kelia jų miško buveinės kirtimas ir deginimas žemdirbystei, nelegali medžioklė, trofėjinis brakonieriavimas. Šiai rūšiai priklauso beveik visos ZOO sodų ir parkų gorilos, tačiau retai kada bandoma paleisti į gamtą nelaisvėje užaugintus individus dėl sudėtingo, glaudžiai susijusio soc.
Apykaklėtasis Tinginys
Būdinga tipiška nedidelė tinginių galva, mažos akys bei ausys, maža kailio paslėpta uodega. Šiurkščiame kailyje, kuris aplink galvą, kaklą ir pečius ilgesnis, tamsesnis, gyvena dumbliai, erkės, vabalai, drugiai. Apykaklėtasis tinginys ėda lapus, pumpurus kai kurių medžių šakeles. Jis gerai plaukioja, tačiau fiziškai lėtas, raumenys, palyginti su viso kūno dydžiu, maži ir silpni. Pagrindinis tinginio gynybos būdas - nejudėti, kad liktų nepastebėtas arba kirsti grėsmingais nagais. Vienas jauniklis, sveriantis apie 250 g, gimsta po 5 - 6 mėn. Tinginai yra visiškai priklausomi nuo medžių ir negali pabėgti pasirodžius miško kirtėjams, todėl kai kuriose srityse, prieš pradedant kirsti mišką, jie atsargiai sugaunami. Tinginiai pažymimi, išmatuojami ir pasveriami, nustatoma jų lytis. Paimami mėginiai genetiniams tyrimams. Po to jie paleidžiami saugesnėse vietose.
Švilpikai
Gyvena grupėmis po 2-5. Kaip triušis turi labai trumpas, apvalias ausis, palyginti mažas užpakalines kojas bei pėdas ir bendrauja veriamais švilpesiais. Minta daugiausia aukšta, tankia žole, kurioje įsirengia urvą.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Sirijos Žiurkėnas
Sirijos žiurkėnai, gerai žinomi visame pasaulyje kaip naminai gyvūnėliai, laukinėje gamtoje aptinkami tik Azijos vakarinėje srityje. Kailiukas nuolat švarinamas; šiam tikslui panaudojami priekiniai dantys, nagai. Šis žiurkėnas išsikasa iki 2 m gylio urvą, kurį retai kada palieka. Minta sėklomis, riešutais, smulkiais gyvūnais. Kitiems žiurkėnams būna agresyvūs.
Pilkieji Banginiai
Kaip ir kiti lygieji banginiai, pilkieji banginiai maitinasi filtruodami maistą iš vandens. Tačiau neįprasta tai, kad jie taip pat paneria į negilų jūros dugną ir pilna burna susemia daug dumblo, iškošdami smulkius gyvūnus trumpais, šiurkščiais ūsais. Šia banginis skleidžia kriuksinčius, aimanuojančius, vaitojančius, tarškančius garsus, bet jų paskirtis nelabai aiški. Kiekvienoje žandikaulio pusėje yra 130-180 plokštelių. Dėl 1946 m. priimto apsaugos įstatymo jų populiacija Ramiojo vandenyno dalyje išaugo, tačiau vakarinėje dalyje.
Delfinai
Tai vienas mažiausių delfinų, kūno kontūrai panašus į jūros kiaulę. Kūnas pilkas, o plaukmenys, nugaros pelekas, uodega juodi. Šie judrūs, draugiją mėgstantys delfinai sudaro iki 5 individų būrius ir daug laiko praleidžia vaikydamiesi, liesdamiesi, pliaukšėdami plaukmenimis, bendraudami tarpusavy. Maitinasi įvairiame gylyje, daugiausia žuvimis, kalmarais. 1966 m. Tarptautinė banginių medžioklės komisija uždraudė medžioti tam tikras rūšis ir jos šiek tiek atsigavo. Komercinė banginių medžioklė buvo visiškai uždrausta 1986 m.
Laukiniai Šunys
Gyvena gaujomis po 30. Dauginais tik dominuojanti pora. Jiems maisto, kol jie patys maždaug 12 mėn. amžiaus išmoksta medžioti. Visa gauja bendrai medžioja stambų grobį, pvz., gnu, zebrus, impalas. Šis šuo turi ilgas kojas ir yra liekno sudėjimo, palyginti maža galva, didelėmis ausimis ir trumpu, plačiu snukiu. Turi tik po 4 pirštus ant kiekvienos kojos, o tai šuniniams neįprasta. Šie laukiniai šunys seniau buvo plačiai paplitę visoje Afrikoje daugelyje buveinių, bet dabar liko tik išsimėčiusios populiacijos. Jie ir toliau persekiojami, gaudomi spąstais ir šaudomi, be to, žūva keliuose. Jie kenčia nuo buveinės nykimo ir naminių šunų perduotų ligų (pasiutligės, maro). Jų išlikimas priklauso nuo aktyvios gamtosaugos, įskaitant gaujų judėjimo sekimą, uždedant radijo antkaklius.
Didžiosios Pandos
Jos racionas labai ribotas - 99% sudaro bambukai. Ėda apie 30 rūšių bambukų skirtingas dalis: pavasarį - jaunus ūglius, vasarą - lapus, žiemą - stiebus. Kai yra, neatsisako maitos, vabzdžių, lervų ir kiaušinių. Pandos gyvena pavieniui, maitinasi sutemus, miega bambukų tankmėje. Savo gyvenamąją sritį žymi analinių liaukų kvapais, šlapimu ir įdrėskimais, kad išvengtų susidūrimų. Patelė pasirengimą poruotis išreiškia dejonėmis, bliovimu ir lojimu. Susirinkę patinai gainiojasi ir kaunasi dėl patelių. Nuo 1 iki 2 jauniklių po 45 nėštumo dienų gimsta guolyje medžių drėvėje arba uolų plyšyje. Beveik pliki naujagimiai būna vos 15 cm ilgio ir sveria 100 g. Nelaisvėje laikoma daugiau kaip 100 pandų, bet tik 30% ten gimusių jauniklių išgyvena ilgiau nei 6 mėn. Gamtoje pandos jaunikliai išbūna guolyje 4 - 6 sav., po to joja ant mamos nugaros, iki 6 mėn. amžiaus risnoja greta jos, o 18 mėn. tampa savarankiški. Dauguma laukinių populiacijų tokios mažos ir suskaidytos, kad genetiškai yra negyvybingos, joms vis dar kelia pavojų brakonieriai. Išlikti pandoms padėtų buveinių koridoriai ir vietinių gyventojų parama.
Tigrai
Tigro dydis, kailio spalva, žymės įvairuoja priklausomai nuo porūšio. (Suskaičiuota 8 porūšiai, tačiau nuo 1950 m. 3 jau išnyko). Tigrai paprastai medžioja naktį, daugiausiai elnius, laukines kiaules, galvijus, neatsisako ir beždžionių, paukščių, roplių, žuvų, jaunu drambliukų, raganosių, dvėsenos. Vienu metu gali suėsti iki 40 kg mėsos ir prie stambaus grobio grįžta kas 3-6 dienas. Gyvena pavieniui. Bet kartais patiną galima pamatyti besiilsiantį ar ėdantį su patele ir jaunikliais, o kartais tigrai keliauja grupėmis. Brakonieriavimas, buveinės nykimas ir grobio stygius dėl besaikės medžioklės kelia didžiausią grėsmę. Nors daugelyje sričių tigrus saugo įstatymas, jie vis dar nelegaliai žudomi, daugiausia dėl kailio panaudojimo tradicinėje kinų medicinoje.
Ruoniai
Šiam ruoniui būdingas glotnus tamsiai rudas kailis, šviesesnis kūno apačioje. Minta daugiausiai žuvimis, omarais, aštunkojais. Sausumoje jie ne tokie bendruomeniški, kaip dauguma kitų ruonių. Motinos ir jauniklio poros arba nedidelės grupės laikosi skyrium, nutolusios dideliais tarpais.
Drambliai
Turi tamsesnę odą, apvalesnes ausis ir labiau plaukuotą straublį nei kitos rūšys. Tikrąją žalą dramblių populiacijoms padarė medžioklė - dramblių iltys yra pagrindinis dramblio kaulo šaltinis. Kadangi dramblių nėštumas trunka apie 22 mėn., jų skaičius atsigauna lėtai. 1989 m. Kenijos vyriausybė suorganizuotas į krūvą sukrauto dramblio kaulo sudeginimas aiškiai parodė, kad prekyba dramblio kaulu daugiau nebus toleruojama. 1990 m. buvo uždrausta pardavinėti dramblio kaulą tarptautiniu mastu, tačiau jo paklausa išliko. 1997 m. trijose Afrikos šalyse buvo atnaujinta ribota prekyba, o dalis pajamų skiriama apsaugai.
Zebrai
Turi tankius, siaurus dryžius, kurie išlieka ryškūs iki pat kanopų; pilvas, uodegos pamatas balti. Patinai užima iki 10 km² teritorijas.
Begemotai
Minta įvairiu augaliniu maistu, įskaitant krūmus, paparčius ir vaisius bei maitinasi naktį; gyvena pavieniui. Po 196-201 nėštumo dienos vandenyje gimsta 1 jauniklis, jam gresia pavojus tapti krokodilo grobiu, tačiau tėvai turi mažai priešų. Nelaisvėje jie išgyvena 55 metus. Jie išlikę tankiuose miškuose bei pelkėse Liberijoje ir Vakarų Afrikos šalyse. Nepaisant globos įstatymu, šiose srityse sunku patruliuoti, todėl jose nekantroliuojamai kertami medžiai ir klesti medžioklė, prekybai mėsa.
Azijiniai Buivolai
Tai stambus ir stiprus gyvūnas. Šis vandeninis buivolas ganosi ryte ir vakare, rupšnodamas vešlią žolę ir vandens augalų lapus. Pastoviam patelių ir jauniklių klanui vadovauja dominuojanti matriarchė, o patinai sudaro maždaug 10 viengungių grupes. Azijinis buivolas buvo prijaukintas prieš kelis tūkstančius metų. Išlikusios laukinės populiacijos yra išsimėčiusios ir ribotos, randamos daugiausia Indijoje, Nepale, Tailande.
Gamtos Apsauga
Šių būrių rūšims grėsmės išnykti kol kas dar nėra. Neigiamas poveikis, kurį žmogus daro laukinei gamtai, diena iš dienos didėja, bet lygiai taip pat didėja ir gamtos apsaugos poveikis, išsaugoti gamtą jos pirmapradėje būsenoje arba užtikrinti, kad ji būtų naudojama protingai. 2000 m. IUCN (Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga) Nykstančių rūšių raudonajame sąraše nurodoma, kad daugiau kaip 5400 gyvūnų rūšių gresia rimtas pavojus išnykti artimiausioje ateityje. Beveik kiekvienu atveju ši grėsmė, k…
tags: #pietu #amerikos #stepiu #sakalas #paplitimas, #elgsena,