Pietų Amerikos Savanos ir Retmiškiai: Apibrėžimas ir Ypatybės
Pietų Amerika - žemynas, pasižymintis ne tik įspūdingu kraštovaizdžio reljefu, bet ir turtinga bei įvairia augalija ir gyvūnija. Žemyno paviršiaus vidutinis aukštis siekia 655 m, o aukščiausia viršūnė - Akonkagva (6960 m). Šiaurės vakaruose ir vakaruose driekiasi Andų kalnų sistema, o rytuose - Amazonės ir La Platos žemumos. Tarp šių žemumų ir Atlanto vandenyno išsidėstę Gvianos ir Brazilijos plokščiakalniai. Klimato juostų įvairovė, vandenynų srovės ir Andų kalnai lemia skirtingų ekosistemų formavimąsi, tarp kurių svarbią vietą užima savanos ir retmiškiai.
Pietų Amerikos Geologinė Sandara
Centrinę ir rytinę žemyno dalį sudaro Brazilijos platforma, kuri formavosi kartu su kitomis Pietų pusrutulio platformomis. Platformos prekambro kristalinis pamatas susideda iš kelių blokų, o vakaruose ją juosia Andų kalnų sistema. Anduose gausu vulkanizmo suformuotų struktūrų ir veikiančių bei užgesusių ugnikalnių. Pietų Amerikos ir Nazkos litosferos plokščių sandūroje susidaręs Peru-Čilės giliavandenis lovys.
Klimatas
Pietų Amerika yra visose klimato juostose, išskyrus poliarinę ir subpoliarinę. Pietų Atlanto ir Pietų Ramiojo vandenyno aukšto slėgio centrai, Peru, Gvianos, Brazilijos ir Falklando srovės daro didelę įtaką klimatui. Dėl Andų kalnų rytinę žemyno dalį veikia Atlanto oro masės, o pietuose vyrauja vakarų oro pernaša iš Ramiojo vandenyno.
Hidrografija
Pietų Amerika pasižymi didžiausiu paviršinio nuotėkio kiekiu (Amazonės, Orinoco ir Paranos metinis nuotėkis apie 11 000 km3). Pagrindinė takoskyra yra Andų kalnuose, todėl didžioji dalis žemyno priklauso Atlanto baseinui. Upės maitinamos skirtingai: ekvatorinės vandeningos ištisus metus, subekvatorinės, tropinės ir subtropinės musoninės patvinsta vasarą, o Andų maitinamos tirpstančių sniegynų ir ledynų. Ežerai daugiausia lagūninės (Maracaibo, Patoso, Mirimo), ledyninės (Buenos Airių, Nahuel Huapí, Argentino, Viedmos) kilmės.
Dirvožemis ir Augalija
Dienovidinis atmosferos kritulių zonų išsidėstymas lemia dirvožemio zonų išsidėstymą: drėgnoje šiaurės rytinėje dalyje vyrauja geltonžemiai ir geležaliumžemiai, žemdirbystei naudojami juodžemiai, sausesnėse pampose - juosvažemiai, rudžemiai, priekalnių stepėse ir pusdykumėse - kaštonžemiai, kalciažemiai. Ramiojo vandenyno pakrantėje ir Vakarų Kordiljeros pašlaitėse vyrauja įdruskėję dirvožemiai - druskožemiai ir sūrožemiai. Pietų Amerikos florą sudaro daugiau kaip 83 000 induočių augalų rūšių, iš kurių apie 53 000 rūšių yra endeminės.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Pietų Amerikos Savanos
Savanos - tai atogrąžų ir paatogrąžių biomai, kuriuos sudaro žolinių augalų bendrijos su vyraujančiais miglinių šeimos augalais bei pavieniais medžiais ir krūmais. Savanos paplitusios tarp 30° š. pl. ir 30° p. pl. Sausasis laikotarpis trunka 3-4 mėnesius, vidutinis metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 500 mm iki 1500 mm. Savanos dažniausią užima juostą tarp drėgnųjų arba sausųjų atogrąžų miškų ir stepių, paatogrąžių dykumų arba pusdykumių. Didžiausi savanos plotai yra Afrikoje, mažiau jų Pietų Amerikoje, Australijoje, nedideli plotai Pietų Azijoje. Pietų Amerikoje savanos zonos yra Orinoko ir Mamorės slėniuose, Karibų jūrų pakrantėse, Brazilijos plokščiakalnio viduryje ir rytuose.
Savanų Tipai
Pagal medžių gausą ir išsidėstymą skiriami 6 savanos tipai:
- Miškinga savana: gausu aukštų, lajomis nesusisiekiančių medžių.
- Parkinė savana: medžiai auga guotais, tarp jų nemaži plotai be medžių.
- Krūmuota savana: medžių nedaug arba nėra, bet iš sumedėjusių augalų vyrauja krūmai.
- Palminė savana: vyraujantys sumedėję augalai yra pavieniui arba guotais augančios palmės.
- Žolinė savana: medžių ir krūmų nėra arba labai mažai, paprastai tik vandens telkinių pakrantėse.
Pagal drėgmės kiekį skiriami 3 savanos tipai:
- Užliejamoji savana: būdingi periodiniai, kelis mėnesius trunkantys potvyniai.
- Drėgnoji savana: būdingi ilgai (7-9,5 mėn.) trunkantys lietingieji laikotarpiai, bet potvynių nebūna arba jie labai trumpi.
- Sausoji savana: būdingi ilgai (5-7,5 mėn.) trunkantys sausieji laikotarpiai.
Savanų Augalija ir Gyvūnija
Pietų Amerikos savanoje vyrauja plėveinio, ravenės, ašaruolės, drėbūno, aristidos ir kitų genčių žolės, anakardžio, vištūnės, kariokaro, birsonimos, kitenio ir kitų genčių medžiai ir krūmai. Augalėdžių žinduolių įvairovė Pietų Amerikos savanoje mažesnė negu Afrikos savanoje. Svarbiausi yra kapibaros, baltauodegiai elniai, pampiniai elniai, pelkiniai elniai.
Pietų Amerikos Retmiškiai
Retmiškiai - tai tarpinė zona tarp miškų ir savanų, kur medžiai auga retai, sudarydami atvirą kraštovaizdį su žoline danga. Retmiškiai paplitę savanų zonose - tai žemės subekvatorinių, tropinių ir subtropinių juostų geografinės juostos. Dideli retmiškių masyvai, kuriuos sudaro lapus metantys medžiai, gausiai sužaliuojantys drėgnuoju metų laiku, suteikia savanoms parkų įvaizdį.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Kietalapių Retmiškiai
Kietalapių retmiškiai plačiausiai paplitę viduržemio juostoje ir Australijoje. Klimatas vasarą būna karštas, o žiemos - švelnios. Per metus iškrinta iki 1500 mm kritulių. Šioje geografinėje zonoje medžiai auga vienas nuo kito atokiau, todėl nesudaro vientisinės lajos.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietu #amerikos #savanos #ir #retmiskiai #apibrezimas