Pietų Amerikos etninės grupės: demografinė įvairovė ir kultūrinis paveldas

Pietų Amerika yra žemynas, pasižymintis didele demografine įvairove, kurioje gyvena daugiau kaip 395 milijonai žmonių (2010 m.), sudarančių apie 5,8 % pasaulio gyventojų. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines etnines grupes, jų pasiskirstymą ir kultūrinius ypatumus.

Gyventojų pasiskirstymas ir tankumas

Pietų Amerika yra vienas rečiausiai apgyvendintų žemynų, kurio vidutinis gyventojų tankumas 2010 m. siekė 21,6 žm./km². Tačiau gyventojai pasiskirstę labai netolygiai. Dauguma jų susitelkę Atlanto vandenyno pakrantės zonoje (nuo Brazilijos šiaurės rytinės dalies iki La Platos įlankos), Andų tarpukalnių slėniuose ir plokščiakalniuose (dažniausiai daugiau kaip 2000 m aukštyje), Karibų jūros pakrantės zonoje. Tankiausiai gyvenama Ekvadore (52,7 žm./km²), Kolumbijoje (39,8 žm./km²) ir Venesueloje (32,8 žm./km²), o rečiausiai - Prancūzijos Gvianoje (2,8 žm./km²), Suriname (3,24 žm./km²) ir Gajanoje (3,67 žm./km²).

Etninė sudėtis

Pietų Amerikos etninė sudėtis yra labai įvairi, ją sudaro šios pagrindinės grupės:

  • Metisai: Tai gausiausia žemyno gyventojų grupė, susidedanti iš indėnų ir europiečių palikuonių. Metisai vyrauja Kolumbijoje, Venesueloje, Ekvadore, Čilėje, Paragvajuje ir kai kuriose Brazilijos dalyse.
  • Europiečiai: Europiečių kilmės gyventojų daugiausia Argentinoje (97 %) ir Urugvajuje (88 %), taip pat Brazilijos pietinėse valstijose.
  • Afrikiečiai: Afrikiečių kilmės gyventojai telkiasi ten, kur kolonijiniu laikotarpiu buvo kuriamos plantacijos, kuriose dirbo vergai iš Afrikos. Šios teritorijos apima Brazilijos šiaurės rytinę dalį, Venesuelos ir Kolumbijos pakrantes bei Ekvadoro šiaurę.
  • Azijiečiai: Išeiviai iš Azijos šalių atvyko į Pietų Ameriką XIX amžiuje. Kinų ir indų daugiausia yra Gajanoje ir Suriname, kiek mažiau Peru, japonų - Brazilijos San Paulo valstijoje, Bolivijos Santa Cruzo departamente ir Paragvajuje. XX amžiaus pirmoje pusėje atvyko išeivių iš Sirijos ir Libano, o antroje pusėje - iš Pietų Korėjos (daugiausia į Argentiną ir Braziliją).
  • Indėnai: Vietinių Pietų Amerikos gyventojų indėnų skaičius įvairuoja. Daugiau kaip 80 % žemyno indėnų gyvena Bolivijoje, Peru ir Ekvadore, kur jie sudaro 40-60 % gyventojų. Kolumbijoje, Čilėje ir Paragvajuje indėnai sudaro po keletą procentų, o Brazilijoje ir Venesueloje - mažiau kaip po 1 %.

Urbanizacija

Pietų Amerikoje urbanizacijos lygis yra aukštas - 83 % (2008 m.). Didžiausia miesto gyventojų dalis 2008 m. buvo Venesueloje (93 %), Argentinoje (92 %) ir Urugvajuje (92 %), o mažiausia - Gajanoje (28 %).

Pietų Amerikoje yra 36 miestai, kurių kiekviename gyvena daugiau kaip 1 mln. gyventojų. Tokių miestų daugiausia Brazilijoje. Dėl intensyvios gyventojų migracijos žemyno viduje ir kitų veiksnių urbanizuotos teritorijos labai greitai plečiasi. Vienas sparčiausiai augančių miestų Pietų Amerikoje ir pasaulyje - San Paulas (1950-2010 m. gyventojų jame padaugėjo daugiau kaip 5 kartus, nuo 2 mln. iki daugiau kaip 10 mln. žmonių).

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Demografiniai rodikliai

Gyventojų sparčiau daugėja ekonomiškai silpnesnėse šalyse. Gimstamumo koeficientas (naujagimių skaičius tūkstančiui gyventojų) 2009 m. didžiausias buvo Paragvajuje (28,2), Bolivijoje (25,8), Ekvadore (20,8) ir Venesueloje (20,6), o mažiausias - Urugvajuje (13,9) ir Čilėje (14,6).

Mirtingumo koeficientas 2009 m. didžiausias buvo Urugvajuje (9,09), Argentinoje (7,4) ir Gajanoje (7,34), o kūdikių mirtingumas (tūkstančiui kūdikių) didžiausias Bolivijoje (44,7), Gajanoje (39,1) ir Peru (28,6).

Etninės grupės ir kalbos

Pietų Amerikoje gyvenančios įvairios indėnų tautos ir gentys kalba daugeliu kalbų ir yra pasiekusios nevienodą etninės raidos lygį. Atokesnėse Amazonės upės baseino vietovėse pirminėse bendruomenėse gyvenančios gentys retai susiduria su civilizacija. Dauguma kitų indėnų tautų ir genčių, išsaugojusių savo etninę tapatybę, kalbą ir kultūrą, mokosi savo šalių valstybinių kalbų ir integruojasi į vyraujančias vadinamąsias kreolų tautas arba pačios jas formuoja (čibčai Kolumbijoje, kečujai Ekvadore). Keletas didžiausių Pietų Amerikos indėnų tautų tapo savarankiškomis šiuolaikinėmis tautomis (aimarai ir kečujai Peru ir Bolivijoje).

Pietų Amerikos žemyną XV a. pabaigoje-XVIII a. pradžioje užėmę užkariautojai kalbėjo indoeuropiečių kalbų šeimos romanų (ispanai, portugalai, prancūzai) ir germanų (anglai ir olandai) kalbomis. Dėl europiečių išplatintų ligų išmirus didelei daliai indėnų, darbo jėgos trūkumą kompensavo iš Afrikos atvežti vergai. Į Pietų Ameriką XIX-XX a. atsikėlę imigrantai daugiausia buvo europiečiai - išeiviai iš Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Lietuvos, Portugalijos, Vokietijos ir kitų Europos šalių. Imigrantų taip pat būta iš Kinijos, Indijos ir Artimųjų Rytų. Nemažai jų įsiliejo į besiformuojančias kreolų tautas, kai kuriais atvejais pakeisdami pirminį jų etninį pagrindą (pvz., italai Argentinoje).

Kultūrinis paveldas ir turizmas

Pietų Amerika yra žemynas, turintis turtingą kultūrinį paveldą, kurį formavo įvairios etninės grupės. Žemynas garsėja judrumu, energija, smagiais muzikos ritmais, aistringais pokalbiais ir šokiais. Turistus traukia žavingi Pietų Amerikos miestai, jų įdomybės ir lankytinos vietos.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

  • Rio de Žaneiras (Brazilija): Miestas įsikūręs kalnų ir atogrąžų miškų apsuptyje, šalia Atlanto vandenyno. Rio de Žaneiras garsėja savo paplūdimiais (Ipanema ir Kopakabana), Kristaus Atpirkėjo statula ir karnavalu.
  • Buenos Airės (Argentina): Argentinos sostinė garsėja aistringuoju tango. La Bokos rajonas yra bohemiškas kampelis, kuriame renkasi tango šokio aistruoliai ir vyksta įvairūs renginiai.
  • Kartachena (Kolumbija): Karibų jūros pakrantėje įsikūręs kurortas traukia keliautojus dėl savo puikių paplūdimių ir nepaprasto grožio senamiesčio.
  • La Pasas (Bolivija): Labiausiai urbanizuotas miestas Bolivijoje, įsikūręs įkalnėje. Pagrindinė transporto priemonė - lyninis keltuvas, nuo kurio atsiveria nuostabūs vaizdai.
  • Kuskas (Peru): Inkų įkurtas miestas, kuriame gausu inkų laikus primenančių šventyklų ir tvirtovių. Kuskas žavi savo siauromis gatvelėmis, senųjų šventyklų griuvėsiais ir tolumoje spindinčiomis Andų viršūnėmis.
  • Kitas (Ekvadoras): Ekvadoro sostinė garsėja savo kolonijinio stiliaus architektūra ir spalvingu gatvės gyvenimu. Kito senamiestį saugo UNESCO.

Iššūkiai ir problemos

Pietų Amerika susiduria su įvairiais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais, tokiais kaip skurdas, neraštingumas ir nedarbas. Daugiausia skurstančių žmonių yra Suriname, Bolivijoje, Kolumbijoje, Venesueloje, Peru, Ekvadore ir Brazilijoje.

KMI ir etninė priklausomybė

Kūno masės indeksas (KMI) yra plačiai naudojamas rodiklis, skirtas įvertinti žmogaus kūno svorį, atsižvelgiant į jo ūgį. Tačiau svarbu pažymėti, kad KMI gali būti klaidinantis tam tikrais atvejais, ypač vertinant skirtingų etninių grupių atstovus.

Tyrimai rodo, kad, esant tam tikram KMI, Azijos populiacijų kūno riebalų procentinė dalis buvo didesnė, palyginti su europidais. Pasak daugiatautės studijos Singapūre, malajų populiacijos turėjo didesnę kūno riebalų procentinę dalį nei tokio paties KMI europidai. Pietryčių Azijos gyventojų tyrimai Kalifornijoje parodė, kad filipiniečiai ir vietnamiečiai buvo žymiai labiau linkę sirgti 2 tipo cukriniu diabetu, palyginti su europidais.

Lyginant europidus su 25 KMI, lygiavertė 2 tipo diabeto rizika juodaodžių populiacijose buvo fiksuota mažesnio KMI (nuo 21 iki 23) grupėje. Saudo Arabijoje atliktas tyrimas parodė, kad dabartinės KMI ribos (≥30) naudojimas Saudo Arabijos ir galbūt arabų populiacijos nutukimui nustatyti turi trūkumų.

Šie duomenys rodo, kad KMI ribos, naudojamos nutukimui diagnozuoti, gali būti netikslios skirtingoms etninėms grupėms. Todėl, vertinant žmogaus sveikatos būklę, būtina atsižvelgti į etninę priklausomybę ir kitus veiksnius.

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

tags: #pietu #amerikos #etnines #grupes #sąrašas

Populiarūs įrašai: