Azorų salos – Atlanto vandenyno perlas: nuo ryklių iki hortenzijų žiedų
Portugalijai priklausančios Azorų salos, vulkaninės kilmės salynas Atlanto vandenyne, žavi laukinės gamtos grožiu, užgesusių ugnikalnių krateriuose tyvuliuojančiais ežerais ir gardžiu maistu. Norintiems išvengti didelių turistų srautų, šis salynas siūlo ramias atostogas, o nuklydus į laukinę gamtą, galima pasijusti tarsi pabėgus nuo viso pasaulio.
Klimatas ir tinkamiausias metas keliauti
Azorų salose vyrauja subtropinis klimatas - šilta, bet drėgna. Žiemą pučia stiprūs vėjai, vidutinė temperatūra siekia 15-17°C, o vasarą - 24-26°C. Lietingiausias periodas - rugsėjis-kovas. Antroje pavasario pusėje salos nuostabiai žydi, todėl balandžio-gegužės mėnesiai yra tinkami kelionei, o ypač gražu birželį, kai pražysta hortenzijos. Giedras dangus ryte, o po pietų audra - čia gana įprastas reiškinys.
Pramogos aktyviems keliautojams
Aktyviems keliautojams Azorų salynas - tikras rojus! Pasiplaukiojimas baidarėmis, kanojomis ar banglentėmis, nardymas, buriavimas, golfas, įvairūs žygiai, parasparnių sportas, banginių stebėjimas, kopimas į ugnikalnius ir daugybė kitų pramogų laukia keliautojų.
San Migelis - didžiausia sala su arbatos ir ananasų plantacijomis
San Migelis („São Miguel“) - vulkaninės kilmės, didžiausia Azorų sala, kurioje galima aplankyti arbatos ir ananasų plantacijas. Didžiausias salyno miestas ir San Migelio sostinė - Ponta Delgada. Šioje saloje telkšo vienas iš Portugalijos pasididžiavimų - „Lagoa das Sete Cidades“ ežerai. Slėnyje tyvuliuojantys ežerai įsimintini dėl spalvų - vienas iš jų žydras, kitas - žalias. Dar vienas žymus ežeras - „Lagoa do Fogo“ (Ugnies ežeras). Nors virš jo dangus retai būna giedras, portugališkai žodis „fogo“ reiškia ugnį. San Migelio sala žavi ananasų plantacijomis - tai vienintelė vieta Europoje, kurioje auginami tokio tipo vaisiai! Taip pat galima aplankyti arbatos plantacijas. Viena iš jų - „Chá Gorreana“, vietinių gyventojų šeimoje perduodama iš kartos į kartą, ji gyvuoja iki šių dienų.
Terseira - šventės ir istorinis paveldas
Terseira („Terceira“) - antroji pagal dydį Azorų sala, garsėjanti didžiuoju metų renginiu - „Sanjoaninas“. Ši, savaitę trunkanti šventė, jau nuo XVI a. rengiama kiekvienais metais, birželio mėnesį. Jos metu vyksta įvairūs kultūriniai, etnografiniai bei sporto renginiai. Laukiamiausias šventės akcentas - bulių kovų festivalis. Keliaujant saloje būtina aplankyti Angra do Heroišmo („Angra do Heroísmo“) miestelį - jis seniausias visame salyne ir slepia didžiulį istorinį paveldą. Senove alsuojantis miestas žavi istorine architektūra, čia įsikūrę pagrindiniai Azorų teismo rūmai, o Angra do Heroišmo katedra yra salyno arkivyskupystės centras.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Fajalas - vulkaninis kraštovaizdis ir žemės drebėjimai
Fajalas („Faial“) - vulkaninės kilmės, kalnuota Azorų sala, pasižyminti išskirtiniu kraštovaizdžiu, bet dažnai kankinama stiprių žemės drebėjimų. Pagrindinė gyvenvietė - Horta. Saloje taip pat stūkso aktyvus ugnikalnis Kapelinjosas („Capelinhos“).
San Žoržas - trikampio sala su įspūdingu peizažu
San Žoržas („São Jorge“) - kitaip vadinama Šv. Jurgio sala, esanti centrinėje Azorų salyno dalyje, tarp Piko ir Terseiros. Šios trys salos dažnai vadinamos „Trikampiu“. Užlipus į salos viršūnę, Esperansos kalną, („Pico da Esperanēa“) atsiveria įstabus salos peizažas. Pagrindinės gyvenvietės šioje saloje - Velašas („Velas“) ir Kaljeta („Calheta“).
Grasioza - UNESCO saugoma sala
Grasioza („Graciosa“) - sala, įsikūrusi centrinėje dalyje, į šiaurę nuo San Žoržo, taip pat saugoma UNESCO. Pagrindinė gyvenvietė - Santa Kruz da Grasioza („Santa Cruz da Graciosa“). Iš šios salos rengiami paukščių ir banginių stebėjimai, plaukiojimas su delfinais bei žvejyba.
Pikas - vynuogynai ir ugnikalnis
Pikas („Pico“) - tai sala, garsėjanti vynuogynais ir, žinoma, tradiciniu jų vynu. Salos pagrindinė gyvenvietė - Madalena. Į rytus nuo šio miesto stūkso aktyvus ugnikalnis - Pikas („Ponta do Pico“).
Florešas - vandens sala su kriokliais ir ežerais
Florešas („Flores“) - įsikūrusi salyno vakarinėje dalyje, laikoma vakariausia Europos dalimi. Sala išsiskiria žaliuojančiomis kalvomis, žmogaus neliestais gamtos kampeliais, nuostabiais vulkaninės kilmės ežerais, kriokliais ir versmėmis (dėl to Florešas dar vadinamas vandens sala). Pagrindinis miestas - Santa Kruz das Florešas („Santa Cruz das Flores“).
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Santa Marija - paplūdimiai ir ramybė
Santa Marija („Santa Maria“) - pietrytinėje dalyje esanti kalnuota sala. Rytinėje salos pusėje daugybė miškų, kalnuotų vietovių, o vakarinė pusė sausesnė. Čia rasite geriausius salyno paplūdimius ir ramybę.
Vietiniai patiekalai ir gėrimai
Jūros gėrybės - nenuostabu, juk tai salos, pasislėpusios Atlanto vandenyne. Ananasai - dažnai matomi restoranų meniu, jie naudojami desertų gamyboje. „Cozidos das furnas“ - šis patiekalas ruošiamas nuleidžiant puodą į žemę, virš karštosios vulkaninės versmės. Arbata - čia ji labai skani ir populiari. Vynas - gaminamas Pikas, Garsioza bei Terseira salose.
Praktinė informacija keliautojams
Laiko skirtumas tarp Lietuvos ir Azorų salyno - 3 valandos. Tinkamiausias transportas išmaišyti salas - automobilis, o persikelti iš vienos į kitą patogu dažnai kursuojančiais laivais. Iš Lietuvos į Azorų salas patogu skristi Vilnius - Londonas - Ponta Delgada.
Rykliai Azorų vandenyse ir nardymo patirtis
Nardymo instruktorius Romanas Baziukas nusivylė Raudonojoje jūroje šiemet neišvydęs ryklių. Trakuose įsikūrusio nardymo klubo „Lagūna” vadovas su grupe nardytojų į Šarm aš Šeichą atvyko tą dieną, kai šį Egipto kurortą apskriejo žinia apie ryklių išpuolius pakrantėse. Užuot pabūgęs ryklio nasrų, keliautojas pajuto apmaudą, kad negalės laisvai plaukioti neapsakomo grožio povandeniniame pasaulyje.
Narai ryklių nebijo. Taip tikino profesionalus naras R.Baziukas. „Pamatyti ryklius arba kitus stambius jūrų gyvūnus - delfinus, banginius, pasigrožėti jais, nufotografuoti ir yra mūsų pagrindinis tikslas bei didelė sėkmė”, - sakė jau 10 metų nardymo instruktoriumi dirbantis Romanas.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Jis dažnai vyksta į Egiptą panardyti Raudonojoje jūroje. Tad žinia apie ryklius neišgąsdino nei jo, nei kitų grupės žmonių - jie nardė visas dienas, kaip ir buvo planavę. O kraudamiesi lagaminus vykti namo kai kurie nardytojai iš Lietuvos net apgailestavo: „Apmaudu, kad taip ir nepamatėme ryklių.”
„Jokia baimė netvyrojo nei lietuvių, nei kitose grupėse, su kuriomis teko bendrauti laivuose, - tikino R.Baziukas. - Atvirkščiai, buvo liūdna, kad dėl apribojimų ne visada ir ne visose pamėgtose vietose galėjome nardyti.”
Narus nuo ryklių saugo akvalangai. Taip tikino Romanas. Nuo akvalango nuolat kyla burbulai. Be to, dėl keistos naro išvaizdos ryklys negali jo supainioti su lengvu grobiu. Tad narams atrodo, kad nereikia saugotis ryklių, nes jie patys vengia naro.
Instruktorius po vandeniu ryklius yra matęs daugybę kartų, bet visuomet pasikartodavo panaši situacija - narai norėdavo prie jų priartėti, o šie plaukdavo tolyn. Romanui yra tekę susidurti su rykliais ir iš labai arti.
„Kartą buvau nardymo safaryje. Iš laivo pamačiau neįtikėtiną reginį - delfinai gaudė tunus. Griebiau plaukmenis, nardymo akinius, filmavimo kamerą ir šokau į vandenį, - prisimena R.Baziukas. - Nuplaukiau tolokai nuo laivo. Grįždamas pajutau, lyg mane kažkas sektų. Atsigręžiau ir pamačiau, kad mano plaukmenis beveik liečia du baltieji rykliai. Neišsigandau, bet nebuvo malonu. Sustojau ir atsigręžiau į juos - stebėjau, o jie aplink ėmė sukti ratus.”
Instruktorius tikino, kad ryklys niekada nepuola iš karto. Iš pradžių jis nori įsitikinti, ar tai - jo grobis. Ryklys pirmiausia imituoja puolimą. Jei objektas išsigąsta ir ima blaškytis, tada atakuoja rimčiau. Romanas tąkart su metaliniu kameros rėmu vienam rykliui užtvojo per snukį, ir abu plėšrūnai nuo jo pasitraukė. „Tik tuomet prisiminiau, kad turiu kamerą, ir pradėjau filmuoti”, - juokdamasis pasakojo Romanas.
Ryklių elgesys ir užpuolimai: faktai ir mitai
Egipto Šarm aš Šeicho kurorto gyvenimo ritmą neseniai sudrumstę rykliai per kelias dienas užpuolė kelis žmones. Gruodžio 3-iąją paplūdimyje netoli viešbučio „Domina Coral Bay” ryklys užpuolė tris rusus ir sunkiai sužalojo galūnes. Baisų įvykį matę liudininkai tikino, kad tai buvo baltasis ryklys.
Organizacija CDWS (The Chamber of Diving and Watersports), kontroliuojanti vandens ir nardymo sportą Egipte, iš karto nusprendė uždaryti visus paplūdimius ir laivų uostus - jūroje nebuvo leidžiama nei plaukioti, nei nardyti. Išplaukė tik specialūs laivai medžioti ryklio. Dviejų pagautų ryklių nuotraukos bematant apskriejo pasaulio žiniasklaidą ir socialinius tinklus. Tačiau tos nuotraukos sukėlė daugiau kritikos nei palaikymo. Narai profesionalai, jau daugybę metų dirbantys Raudonojoje jūroje, įsitikinę, kad tai - tik parodomasis veiksmas ir beprasmis ryklių žudymas, neišsprendžiantis problemos. Mat vėliau, ištyrus ryklių skrandžio turinį, buvo nustatyta, kad šie plėšrūnai nepuolė žmonių.
Išnaršę Šarm aš Šeicho pakrantes ir neaptikę daugiau plėšrūnų, pareigūnai kitą dieną nutarė vėl leisti turistams džiaugtis vandens malonumais Raudonojoje jūroje. Pusdienį Šarm aš Šeiche buvo ramu. Bet, pasirodo, rykliai nerimo. Gruodžio 5-ąją susidūrimas su rykliu buvo lemtingas pagyvenusiai vokiečių turistei, kuri mirė dėl nuplėštų galūnių netekusi daug kraujo. Po šios nelaimės visi poilsiautojai - tiek plaukioję netoli pliažų, tiek narai - buvo įspėti skubiai grįžti į krantą. Beje, panika pareikalavo dar vienos aukos. Jūroje nardžiusiam 35 metų vyrui, mačiusiam ryklio užpuolimą, iš išgąsčio sustojo širdis. Gydytojas patvirtino, kad turistas mirė patyręs širdies smūgį.
Nors ši mirtis tiesiogiai nesiejama su rykliais, netrukus Egipto pakrančių pareigūnai paskelbė, kad net bristi į jūrą turistams draudžiama mažiausiai keturias dienas. Tačiau tai nesukėlė didelės panikos. Atvirkščiai, turistai piktinosi, kad atvykę atostogauti negalės maudytis jūroje. Tuo tarpu organizacija CDWS iš kiekvieno Šarm aš Šeiche įsikūrusio nardymo klubo kvietė savanorius narus profesionalus padėti ieškoti ryklio, puldinėjančio žmones.
Turistų reakcijos ir nardymo klubų pozicija
Ryklių išpuoliai sukėlė įvairių reakcijų. Vokietijos pilietės užpuolimą matę liudininkai tučtuojau persikėlė į kitą viešbutį norėdami kuo greičiau pamiršti matytus kraupius vaizdus. Kai kurie poilsiautojai bijojo net įbristi į vandenį. Tačiau kiti turistai ėmė reikalauti, kad paplūdimiai būtų atidaryti - juk ne tam skrido į Egiptą, kad gulėtų viešbučio kambaryje. Daugelis poilsiautojų ir dabar nepaiso reikalavimų, brenda į vandenį, tad pakrantėse nuolat aidi perspėjantys švilpukai, budi daug pareigūnų ir gelbėtojų. Narai, įsitikinę, kad jiems rykliai nepavojingi, pasiryžę tęsti suplanuotas ekskursijas po vandeniu.
Nardymo ir vandens pramogų klubo „New Waves”, kurio paslaugomis naudojasi ir nemažai lietuvių, savininkas garsus rusų naras Genadijus Fursovas patikino, kad nedaug svečių atsisakė plaukti į jūrą. „Kaip tik dauguma nardytojų nusiminę, kad neleidžiama plaukti į Raudonąją jūrą - juk žmonės atvažiavo specialiai pasigrožėti povandeniniu pasauliu. Atsirado ir norinčių nardyti būtent dėl galimybės pamatyti ryklius. Jiems tai - papildoma intriga. Didžiulę patirtį turintis rusų instruktorius irgi tikino, kad narų rykliai nepuola.
Rytis Gaižiūnas, vienos kelionių agentūros vadovas, sakė, kad Lietuvoje keliautojai nepuolė atsisakyti suplanuotų išvykų į Šarm aš Šeichą. O grįžusieji iš Egipto net gyrėsi, kad nors paplūdimys buvo uždarytas, jie vis tiek maudėsi ir nardė. „Buvo šiek tiek nejauku, nes Egipte per rusų televizijos kanalus dažnai pranešama apie ryklių užpultus žmones. Bet po vandeniu atsiveriantis grožis vertė nugalėti visas baimes”, - klientų atsiliepimus perpasakojo R.Gaižiūnas.
Sprendimai ir rekomendacijos po incidentų
Egipto pareigūnų sprendimas keturioms dienoms uždaryti Šarm aš Šeicho paplūdimius jau kitą dieną iš dalies buvo atšauktas. Daugelis profesionalų aiškino, kad draudimai didina paniką. CDWS išplatino pranešimą, kad jūroje leidžiama nardyti atokesnėse nuo Šarm aš Šeicho pakrančių vietovėse - Ras Mohamedo nacionaliniame parke, šalia Tiranos salos bei „Thistlegorm” paskendusiame laive. Sprendimas leisti nardyti pagrįstas tuo, kad rykliai narų nepuola. Tuo tarpu paplūdimiai ir toliau liko uždaryti, draudžiama plaukioti ir nardyti paviršiuje, nes rykliai kelia didžiausią pavojų negiliai plūduriuojantiems žmonėms.
Į Šarm aš Šeichą iš kitų šalių atvyko daug ryklių elgesio specialistų. Jų teigimu, vandens paviršiuje besimaudantys žmonės rykliams atrodo kaip galimas grobis. Žmones puldinėjantys rykliai vadinami žmogėdromis. Tačiau iš tikrųjų rykliai žmonėmis neminta - jie tik paragauja ir išspjauna. Be abejo, žmonėms toks ryklių elgesys yra mirtinai pavojingas.
Galimos ryklių elgesio pokyčių priežastys
Kas išprovokavo tokį ryklių elgesį Egipto kurorte? Iki šiol Šarm aš Šeicho paplūdimiai buvo laikomi saugiais. Buvo teigiama, kad rykliai Raudonojoje jūroje yra taikūs ir žmonių nepuola. Biologai vienbalsiai tvirtina, kad normaliomis sąlygomis rykliai žmonių nepuola, nebent kas nors juos išprovokuoja. Be to, ryklius Šarm aš Šeicho pakrantėse labiau tikėtina pamatyti karštojo sezono metu, kai vandens temperatūra pakyla iki 30 laipsnių šilumos, tai yra liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Nuo gruodžio iki vasario ryklių čia pasitaikydavo itin retai, nes tuo metu jie išplaukia į pietus. Tad kas nutiko, kad kurortas nebegali atsigauti nuo ryklių užpuolimų?
Versijų yra įvairių. Viena jų, kuria tiki ir lietuvių naras R.Baziukas, yra ta, kad šiuo metu Šarm aš Šeicho pakrantėse neįprastai šiltas vanduo - 28 laipsnių. Tokiu metų laiku būna apie 24 laipsnius. „Rykliai, matyt, orientuojasi ne pagal sezoną, o pagal vandens temperatūrą ir atplaukia čia. Tačiau neranda tiek žuvies, kiek jos būna vasarą. Todėl intensyviai bando viską, kas plūduriuoja vandens paviršiuje”, - aiškino R.Baziukas.
Kalbama, kad iš laivo į jūrą buvo išmesta daug avių. Mat prieš kelias savaites musulmonai šventė Aukojimo šventę (Id Al Adhą), kurios metu aukojami gyvuliai, dažniausiai avys. Iš Saudo Arabijos į Egiptą laivu gabenamos avys ėmė gaišti, todėl buvo išmestos į jūrą netoli kurorto. Lietuvė Ramunė Žydelytė, Šarm aš Šeiche dirbanti nardytoja, pasakojo neseniai ant koralinio rifo aptikusi avies kaukolę ir kaulų, kurių anksčiau ten nebuvo. Nors Raudonojoje jūroje griežtai draudžiama šerti žuvis, žmonės nepaiso šio draudimo. Nenatūrali mityba sutrikdo jūrų gyvūnijos elgesį ir prie krantų privilioja nepageidaujamų svečių.
Pavojingiausios ryklių rūšys
- Ilgapelekiai pilkieji rykliai. Šie rykliai pirmieji pasirodo katastrofų vietose. Manoma, kad būtent šie sunkūs, kresni rykliai sudrasko daugelį laivų ar lėktuvų katastrofų aukų, atsidūrusių jūros vandenyje. Jie plaukioja toli nuo kranto, todėl paplūdimių mėgėjams paprastai nekelia grėsmės. Žmones puola išalkę. Šie agresyvūs, bet lėtai judantys rykliai mėgsta atogrąžų vandenis.
- Didieji baltieji rykliai. Dėl savo dydžio laikomi pavojingiausiais ir bjauriausiais. Matyt, tam įtakos turėjo garsusis Holivudo filmas „Nasrai”. Bet iki 6 metrų ilgio užaugantys, daugiau nei 2 tonas sveriantys milžinai nėra beprasmiškai žmones žudančios mašinos. Šie milžinai, gyvenantys visų vandenynų (išskyrus Arkties) paviršiniuose pakrančių vandenyse, tiesiog yra labai smalsūs. Žmones jie puola per klaidą, sumaišę su ruoniu - pagrindiniu savo ėdalu. Dažniausiai po pirmo įkandimo baltieji rykliai savo auką paleidžia. Tačiau ir tas vienas įkandimas gali būti mirtinas.
- Tigriniai rykliai. Dryžuoti gražuoliai - pavojingiausi. Šie patys agresyviausi, kovingiausi, nieko nepaisantys vandenynų gyventojai ėda viską, kas pasitaiko - net metalą. Tigrinių ryklių skrandžiuose galima rasti visų vandenyje plaukiojančių šiukšlių dalių - automobilių padangų, numerių, alaus skardinių. Alkani jie puola ir žmones. Pjūkliniais dantimis jie akimirksniu nuplėšia žmogaus galūnę. Jie plaukioja šiltuose negiliuose vandenyse.
- Bukasnukiai rykliai. Gyvena visuose šiltuose vandenynuose. Ypač agresyvūs ir sunkiai nuspėjami. Jie medžioja pakrantėse. Seklūs, šilti ir ne visuomet švarūs paplūdimiai - ten, kur susirenka daugiausia vandens mėgėjų - mėgstamiausia bukasnukių ryklių medžioklės vieta. Bukasnukiai rykliai lengvai prisitaiko netgi gėluose vandenyse. Dėl to jie tik dar grėsmingesni žmogui. Greiti, judrūs, vidutinio dydžio rykliai suės viską, ką pamatys: žuvis, delfinus ir net kitus ryklius.
Ryklių užpuolimų statistika pasaulyje
„International Shark Attack File” duomenimis, per pastaruosius 10 metų patvirtinta 620 atvejų, kai aplinkybių neišprovokuoti rykliai užpuolė žmones. Maždaug 7 procentai (43 atvejai iš 620) ryklių užpuolimų buvo mirtini. 65 procentai minėtų užpuolimų užfiksuoti Jungtinių Amerikos Valstijų vandenyse, 18 procentų - Australijos, 6 procentai - Pietų Afrikos Respublikai priklausančiuose vandenyse.
Liūdnas atvejis Egipte: lietuvės susidūrimas su rykliu
Spalio 20-ąją ryklio auka Šarm aš Šeiche tapo ir Visagino gyventoja Jelena Rubanovič. Viešbučio paplūdimyje nuplaukusi vos 15 metrų nuo kranto, ji nėrė į bangas ir maždaug metro gylyje išvydo žmogaus ūgio ryklį. Ryklys nekrutėjo, todėl visaginietė kelias akimirkas plūduriavo bijodama išgąsdinti plėšrūną. Bet ryklio būta gudraus - apsukęs ratą jis priartėjo moteriai iš nugaros ir griebė už kojos. Skausmo J.Rubanovič nejuto, tik pastebėjo šalia savęs besiplečiantį kraujo ratą. Sukaupusi jėgas J.Rubanovič ėmė plaukti kranto link. Antrą kartą apsukęs ratą ryklys vėl griebė už blauzdos. Moteris ėmė šaukti pagalbos, tačiau išsigandę poilsiautojai stengėsi greičiau pasiekti sausumą. Trečiąkart priartėjęs plėšrūnas savo auką lengvai mestelėjo aukštyn ir išnėrė prie jos galvos. Moteris stengėsi rankomis nublokšti ryklį. Tada plėšrūnas žaibiškai suvarė dantis į delną. Visaginietės grumtynės su rykliu truko apie penkias minutes. Galiausiai ji įsitvėrė turėklų ir užlipo ant prieplaukos.
tags: #pietu #amerika #rykliai #liepos