Pietų Afrikos Respublikos upės: vandens arterijos ir kraštovaizdžio formavimas
Pietų Afrikos Respublika (PAR) - tai šalis, pasižyminti ne tik įspūdingu kraštovaizdžiu, bet ir gausiu upių tinklu, kuris atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje ir ekonomikoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime PAR upių ypatumus, jų geografinę padėtį, klimatą ir poveikį kraštovaizdžiui bei gyvūnijai.
Geografinė padėtis ir reljefas
Pietų Afrikos Respublika yra įsikūrusi piečiausioje Afrikos žemyno dalyje. Kranto linijos ilgis siekia 2798 kilometrus, o krantai daugiausia yra lygūs ir kalnuoti. Pietinėje pakrantėje yra keletas įlankų, tokių kaip Mosselio, Algoa ir Netikroji įlanka.
Apie 75 % PAR teritorijos yra aukštesnėje nei 600 metrų aukštyje, o apie 50 % - aukštesnėje nei 1000 metrų. Žemumos (iki 200 m) užima tik nedidelę šalies dalį. Šalies šiaurinėje dalyje plyti Veldo plynaukštė, o į pietus nuo Oranžinės upės slėnio yra Karoo plynaukščių regionas. Rytuose Karoo pereina į Aukštąjį Veldą, kurio aukštis siekia iki 2000 metrų. Į šiaurę nuo Aukštojo Veldo driekiasi Transvalio aukštuma, kuri nuolaidėja šiaurės kryptimi, link Limpopo slėnio. Witwatersrando kalnagūbris skiria šias aukštumas ir yra turtingas naudingųjų iškasenų.
Pietų Afrikos plokščiakalnio išorinis šlaitas palei Atlanto ir Indijos vandenynus sudaro Didžiąją pakopą. Aukščiausia jos dalis yra pietrytinė, kur stūkso Drakensbergo kalnai, kuriuose yra aukščiausia PAR viršūnė - Njesuthi kalnas (3408 m). Pietuose yra Stormbergės, Bamboesbergės, Sneeubergės, Nuweveldbergės, Komsbergo, o vakaruose - Roggeveldbergės ir Kamiesbergės kalnai. Rytinėje PAR dalyje išilgai pakrantės driekiasi plokščia, pelkėta žemuma.
Klimato įtaka upių tinklui
Klimatas PAR didžiojoje dalyje yra tropinis žemyninis. Vakaruose vyrauja ypač sausas klimatas, vidurinėje dalyje - sausas, o rytiniame ir pietrytiniame aukštumų regione bei pietinėje pakrantėje - pereinamasis iš sauso į drėgną. Rytinėje pakrantėje klimatas yra drėgnas, o pietinėje pakrantėje - subtropinis jūrinis. Kalnuose ryškus vertikalusis klimato zoniškumas.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Vakarinės pakrantės klimatui įtakos turi šaltoji Benguelos srovė, o rytinei ir pietinei pakrantei - šiltoji Adatos kyšulio srovė. Pietų pakrantę veikia šaltoji Vakarų vėjų jūrų srovė. Žiemą PAR vakarinę dalį veikia poliarinio fronto ciklonai, atnešantys stiprius vakarų vėjus, fenus ir gausius kritulius. Vakarinėje ir pietvakarinėje pakrantėje tuomet būna stiprus rūkas ir žemi debesys, o vidurinėje PAR dalyje - sausas ir saulėtas oras. Pavasarį ir vasarą vakarinę dalį veikia inversinės Atlanto oro masės, o rytinę dalį - Indijos vandenyno pasatai.
Aukščiausia temperatūra birželį-rugpjūtį vakarinėje pakrantėje siekia 17-20 °C, Pietų Afrikos plokščiakalnyje - 16-20 °C, o rytinėje pakrantėje - 21-23 °C. Žemiausia temperatūra atitinkamai yra 7-9 °C, -2-4 °C ir 10 °C. Neigiama temperatūra dažniausiai būna Drakeno kalnų aukštesnėse dalyse (90 ir daugiau dienų per metus).
Daugiausia kritulių iškrinta Drakensbergo kalnuose (iki 2000 mm per metus) ir PAR rytuose (apie 1000 mm), o mažiausiai - vakaruose (25-50 mm). Šis kritulių pasiskirstymas lemia upių tinklo tankumą ir vandeningumą skirtinguose šalies regionuose.
Pagrindinės upės ir jų baseinai
Didžiąją PAR dalį apima Oranžinės upės baseinas. Oranžinė upė yra ilgiausia PAR upė, jos ilgis siekia 1860 km. Upė teka į vakarus, į Atlanto vandenyną. Didžioji pakopa skiria Oranžinės baseiną nuo upių, tekančių į Atlanto vandenyną pietų ir pietryčių kryptimis. Šių upių tinklas yra tankiausias. Jos daugiausia trumpos, vandeningos (dėl gausių kritulių) ir slenkstėtos. Vienas aukščiausių pasaulyje yra Tugelos krioklys, kurio aukštis siekia 948 metrus. Prie upių yra įrengta daug hidroelektrinių.
PAR vakarinėje dalyje upės daugiausia yra periodinės, kartais išdžiūsta net ir Oranžinė (nepasiekusi vandenyno). PAR šiaurės rytinė dalis priklauso Limpopo upės baseinui, kuris teka į Indijos vandenyną. Limpopo ilgis siekia 1600 km. Upių vanduo dažnai naudojamas drėkinimui, ypač Oranžinės baseine.
Taip pat skaitykite: PAR sostinė Pretorija
Vidurinėje ir vakarinėje dalyje yra nedidelių, seklių, druskingų, dažniausiai periodiškų ežerų, tokių kaip Verneukpanas ir Grootvloeris.
Upių naudojimas ir reikšmė
Upių vanduo PAR yra naudojamas įvairiems tikslams, įskaitant:
- Drėkinimą: Upių vanduo naudojamas žemės ūkio laukams drėkinti, ypač sausringuose regionuose.
- Elektros energijos gamybą: Prie upių įrengtos hidroelektrinės gamina elektros energiją.
- Pramogos ir turizmas: Upės ir ežerai yra populiarios vietos pramogoms, tokioms kaip žvejyba, plaukiojimas valtimis ir baidarėmis.
Augalija ir gyvūnija prie upių
Šiaurės rytinėje PAR dalyje vyrauja derlingi savanų geltonžemiai, o Drakensbergo ir Kaapo kalnuose daugiausia yra kalciažemių, rudžemių, mažiau geležaliumžemių. Karoo plynaukštėse daugiausia mažai mineralizuoti, akmenuoti, rausvai pilki kalciažemiai, gipsažemiai ir uolėti kalkžemiai.
PAR teritorijoje aptinkama daugiau kaip 20 000 induočių augalų rūšių, t. y. apie 10 % visų pasaulyje žinomų rūšių. Šalis priklauso Paleotropinei ir Kaapo floristinėms karalystėms. Ypač didele endeminių rūšių įvairove išsiskiria pietinę šalies dalį apimanti Kaapo karalystė, kurioje aptinkama apie 9000 rūšių.
Miškai užima apie 1 % teritorijos ir yra paplitę drėgnose lygumose Indijos vandenyno vakarinėse pakrantėse ir aukštumų pakraščiuose. Didžiausią dalį šalies teritorijos užima savanos, kuriose vyrauja įvairių rūšių miglinių šeimos augalai, daug žemaūgių krūmokšnių ir pavienių akacijų. Šiaurės vakarinėje teritorijos dalyje vyrauja pusdykumių augalija, kuriai būdinga didelė karpažolių ir alavijų įvairovė.
Taip pat skaitykite: Kalbos Pietų Afrikoje
PAR gyvena apie 300 rūšių žinduolių. Būdingi plėšrieji: liūtai, leopardai, gepardai, hieniniai šunys, juodnugariai šakalai, surikatos; poranagiai: afrikiniai buivolai, dryžuotieji gnu, karpočiai, žirafos, didieji hipopotamai; neporanagiai: savaniniai zebrai, juodieji ir baltieji raganosiai; gausu afrikinių dramblių, sutinkami babuinai, vamzdžiadančiai. Daug paukščių rūšių. Prie vandens telkinių gyvena Nilo krokodilai.
Saugomos teritorijos
Pirmasis nykstančius gyvūnus saugantis rezervatas PAR įkurtas 19 amžiuje. Saugomos teritorijos užima apie 8,67 % sausumos ir 15,5 % jūros ploto. Šalyje yra daugiau kaip 1400 gamtos draustinių, 22 nacionaliniai parkai, daug privačių gamtos parkų ir saugomų teritorijų. Didžiausi nacionaliniai parkai yra Krugerio, Kalahari Gemsboko ir Richtersveldo.
tags: #pietu #afrikos #respublika #upės