Skausmas - tai organizmo siunčiamas signalas, įspėjantis apie galimą problemą. Suskaudus dantį, galvą, patyrus traumą ar pakilus temperatūrai, dažnai griebiamės vaistų nuo skausmo ir uždegimo. Nors visi šie vaistai skirti skausmui ir uždegimui mažinti, jų poveikis ir tinkamumas skirtingoms situacijoms šiek tiek skiriasi. Todėl svarbu išsiaiškinti skausmo priežastį ir tinkamai pasirinkti vaistą.

Skausmo priežasties nustatymo svarba

Skausmas išduoda, kad organizmui kažkas negerai, todėl turėtumėte suklusti, pailsėti, sumažinti darbo krūvį. Nors skausmo, ypač didelio, kęsti nereikėtų, nes jis silpnina imunitetą, kenkia širdžiai, neskubėkite gerti vaistų neišsiaiškinę jo priežasties. Galbūt galvą skauda dėl padidėjusio kraujospūdžio - pamatuokite jį. Būtinai šalinkite priežastis, nes vaistai nuo skausmo tik numalšins nemalonius pojūčius. Galbūt jums reikia tik pailsėti, atsipalaiduoti ar išgerti kraujospūdį mažinančių preparatų.

Itin rizikinga gerti skausmą malšinančius vaistus esant neaiškiems, ūmiems skausmams, tarkim, pilvo, skrandžio. Taip galite nepastebėti apendicito ir uždelsti. Laiku nesikreipus į gydytojus, jis gali trūkti. Pasekmės gali būti tragiškos.

Populiariausi nereceptiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo

Štai populiariausi nereceptiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo:

Paracetamolis

Dažniausiai šis vaistas skiriamas trumpalaikiam karščiavimui mažinti. Tik nereikėtų skubėti mušti temperatūros, jei ji neviršija 38 laipsnių. Karščiuojant imuninė sistema išskiria medžiagų, kurios pačios kovoja su ligos sukėlėjais. Taip organizmas natūraliai apsisaugo nuo virusų ir infekcijų. Paracetamolis taip pat tinka esant lengvam ir vidutiniam skausmui (galvos, dantų, menstruacijų, sąnarių ir kt.). Tačiau silpniau mažina uždegimą. Esant lėtiniams sąnarių skausmams, reikėtų rinktis kitus vaistus, kurie labiau gydo ir uždegimą.

Taip pat skaitykite: Kaip palengvinti cistito simptomus

Paracetamolis puikiai tiks, jei esate alergiški, sergate opalige ir negalite vartoti aspirino ar ibuprofeno. Tinkamomis dozėmis geriamas paracetamolis nekenkia vaikams, krūtimi maitinančioms ar nėščioms moterims.

Dėmesio: Negalima viršyti rekomenduojamos paros dozės, nes paracetamolis labai apsunkina kepenų veiklą. Perdozavus, vartojant daugiau kaip 5 g per dieną ir ilgą laiką, gali išsivystyti kepenų nepakankamumas.

Ibuprofenas

Šios grupės vaistai labiau tinka silpnam ar vidutiniam skausmui malšinti, kurio priežastis yra uždegimas (pvz., lėtinis sąnarių, dantų, ausų, raumenų ar ryklės), taip pat tinka karščiuojant, po traumų, operacijų, prasidėjus migrenai arba pirminės dismenorėjos, mėnesinių skausmui slopinti.

Ibuprofenas blokuoja prostaglandinų (į hormonus panašios medžiagos), kurie sukelia uždegimą ir dalyvauja perduodant skausmo impulsus, gaminimąsi. Kadangi ibuprofenas dirgina skrandžio gleivinę, šiuos vaistus rekomenduojama gerti po valgio (jokiu būdu ne tuščiu skrandžiu). Dar vienas preparato minusas tas, kad jis gali sukelti alergiją, o vartojamas didelėmis dozėmis pakenkti inkstams.

Dėmesio: Palyginti su kitais vaistais nuo skausmo, ibuprofenas turi pranašumą - nuo jo neišsivysto priklausomybė ar atsparumas šios grupės preparatams. Be to, jis nedaro įtakos reakcijai, neslopina centrinės nervų sistemos veiklos. Vaistas mažina įvairesnio pobūdžio skausmą nei analginas ar paracetamolis.

Taip pat skaitykite: Migdomųjų vaistų gidas

Citramonas

Šis vaistas gamintas iš trijų veikliųjų medžiagų: acetilsalicilo rūgšties, paracetamolio ir kofeino. Acetilsalicilo rūgštis tinka nuo skausmo, karščiavimo ir uždegimo. Paracetamolis mažina skausmą ir karščiavimą, veikia centrinius skausmo receptorius. Centrinėje nervų sistemoje paracetamolis veikia temperatūros reguliavimo centrą, todėl išsiplečia periferinės kraujagyslės, pagerėja kraujotaka, didėja prakaitavimas ir nuslopsta karščiavimas. Kofeinas yra stiprus centrinės nervų sistemos stimuliatorius, darantis poveikį smegenų kraujagyslėms. Dėl to veiksmingai sumažėja tam tikros kilmės galvos skausmas.

Citramono paskirtis - slopinti silpną ir vidutinį skausmą (galvos, dantų, sąnarių, mėnesinių ir kt.). Tiesa, piktnaudžiauti šiuo vaistu negalima, nes gali atsirasti priklausomybė.

Dėmesio: Citramono nerekomenduojama vartoti, jei geriate kraujo krešėjimą mažinančius vaistus, vargina aukštas kraujospūdis, nemiga ir padidėjęs dirglumas, sergate bronchų astma, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, taip pat per paskutinį nėštumo semestrą ir kt. Citramono negalima maišyti su svaigiaisiais gėrimais ir kitais nesteroidiniais vaistais nuo skausmo, nes acetilsalicilo rūgštis gali sudirginti virškinimo traktą ir sukelti kraujavimą.

Aspirinas

Aspirinas - acetilsalicilo rūgšties junginys, mažinantis skausmą, temperatūrą ir uždegimą. Jis labiau tinkamas aukštai temperatūrai mušti (silpniau slopina uždegimą). Tiesa, sergant reumatoidiniu artritu, didesnės aspirino dozės kartais skiriamos ir uždegimui slopinti. Aspirinas taip pat tinkamas nedideliam skausmui mažinti (gerklės, galvos, dantų, menstruacijų, raumenų ir sąnarių, nugaros ir kt.).

Mažos aspirino dozės (75-100 mg) vartojamos kraujo krešėjimui (trombocitų agregacijai) slopinti sergant nestabilia krūtinės angina, po chirurginės vainikinių arterijų operacijos, trumpalaikių smegenų išemijos priepuolių ir smegenų insulto, venų trombozės ir plaučių embolijos, pakartotino ūminio miokardo infarkto, taip pat koronarinių arterijų trombozės profilaktikai. Nedidelės aspirino dozės skiriamos ir pacientams, sergantiems išemine širdies liga (skystina kraują, padeda išvengti trombų susidarymo). Tokiais atvejais šis preparatas vartojamas vakare, po valgio.

Taip pat skaitykite: Spaudimo mažinimas be recepto

Aspirine esanti acetilsalicilo rūgštis dirgina skrandžio gleivinę. Tad jei turite jautrų skrandį, vargina padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, rinkitės nedirginančias skrandžio tabletes - jos būna padengtos specialia plėvele ir ištirpsta žarnyne.

Dėmesio: Aspirino negalima vartoti sergant lėtinėmis ligomis, opalige, padidėjus organizmo jautrumui ir pan. Nerekomenduojama vaikams iki 12 metų, ypač sergantiems virusinėmis ligomis (gripu, vėjaraupiais) ir smarkiai karščiuojantiems - preparatas gali pakenkti nervų sistemai. Šio vaisto nevartokite likus 7-10 dienų iki planuojamos operacijos, nes jis mažina kraujo krešumą. Juo nepatariama slopinti menstruacijų skausmo, ypač jei mėnesinės gausios.

Analginas

Šis preparatas malšina ūmų vidutinį bei stiprų skausmą ir padidėjusią kūno temperatūrą. Jį rekomenduojama vartoti tada, kai kiti vaistai nuo skausmo nepadeda. Vartojant šiuos vaistus gali padidėti odos jautrumas ultravioletiniams spinduliams (jeigu deginatės saulėje ar soliariume, nevartokite analgino). Preparatas taip pat didina tikimybę susirgti skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opalige, gali sudirginti virškinimo traktą. Tad visada prieš vartodami vaistą pasitarkite su šeimos gydytoju.

Vaikams iki 16 metų, taip pat žindančioms ir nėščioms moterims, senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis (ypač širdies ir kraujagyslių, kepenų ar inkstų), analgino gerti negalima.

Dėmesio: Jeigu be priežasties atsirado didelis bendras silpnumas, nerimas, nukrito kraujospūdis, išpylė šaltas prakaitas, padažnėjo pulsas ar tapo sunkiai apčiuopiamas, sutriko orientacija, būtina nedelsiant nutraukti vaisto vartojimą ir kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali būti susiję su anafilaksiniu šoku.

Vaistų veikimo greitis

Greičiausiai, per 5-10 minučių, suveikia čiulpiami, po liežuviu laikomi arba švirkščiamieji preparatai, nes jie iškart patenka į kraujotaką. Į išangę dedamos žvakutės (skausmui ar uždegimui malšinti) taip pat veikia greičiau nei paprastos nuryjamos tabletės.

Per 15 minučių nemalonius pojūčius malšinti ima skysti (suspensijos) arba vandenyje tirpūs vaistai, nes skysčiai greičiau absorbuojami. Tiesa, skysti preparatai, pavyzdžiui, vandenyje tirpinamos aspirino tabletės, gali sudirginti skrandį. Tad jei sergate virškinimo trakto ligomis, vartokite tuos preparatus nuo skausmo ir uždegimo, kurie nedirgina skrandžio (ištirpsta žarnyne). Tokie vaistai būna padengti specialiu apvalkalu arba parduodami kapsulėmis.

Receptiniai vaistai nuo uždegimo

Nuo lapkričio 1 d. vaistinėse gali lankytis slapti pirkėjai, kurie tikrina, ar vaistininkai, parduodami receptinius vaistus, prašo recepto. Kai kurie vaistai su ibuprofenu („Ibuprofen“, „Brufen“, „Ibumetin“ ir t.t.). Visi vaistai nuo skausmo, kurių veiklioji medžiaga yra ibuprofenas ir kurių vienos tabletės stiprumas yra daugiau negu 400 mg, yra parduodami tik su receptu. Taip pat tik su receptu parduodamos vaistų pakuotės, kuriose yra daugiau negu 20 tablečių. Vaistai su nimesulidu („Aponil“, „Nimesil“). Dauguma vaistų su diklofenaku („Diclac“, „Dicloberl“, „Diclofenac“ ir t. t.). Daugelis vaistų su veikliąja medžiaga diklofenaku, skirti malšinti skausmui esant sąnarių uždegimui ar reumatui, yra parduodami tik su receptu, nepriklausomai nuo jų stiprumo ar formos (žvakutės, tabletės ar injekcijos).

Lėtinis skausmas ir jo gydymas vyresniame amžiuje

Lėtinis skausmas yra dažnas vyresnio amžiaus žmonėms ir pasitaiko 20-50 proc. populiacijos. Skausmas dažniau vargina slaugos namų pacientus (net 45-80 proc. Slaugos namų gyventojų). Manoma, kad vyresnio amžiaus ligoniams skausmas dažnai lieka nediagnozuotas ir/arba nepakankamai gydomas. Dalis vyresnio amžiaus ligonių nesiskundžia skausmais, kadangi bijo galimų procedūrų, atliekamų siekiant nustatyti skausmo priežastį, arba net bijo skausmo gydymo. Galbūt ir kognityviniai sutrikimai sunkina tinkamą skausmo įvertinimą, diagnostiką bei adekvatų jo gydymą.

Skausmas yra subjektyvus emociškai ir fiziškai varginantis jutimas. Skausmas vyresniame, kaip ir kitame amžiuje, klasifikuojamas pagal trukmę. Vidutiniškai iki 3 mėn. trukmės skausmas laikomas ūminiu, ilgesnis nei 3 mėn. - lėtiniu. Lėtinis skausmas dar skiriamas į onkologinį ir neonkologinį skausmą.

Medikamentinis skausmo gydymas pagyvenusiems žmonėms

Farmakoterapija yra labai svarbi gydant vyresnio amžiaus pacientus, varginamus lėtinio skausmo. Tačiau vaistų farmakodinamika bei farmakokinetika vyresnio amžiaus pacientams dažnai būna kiek kitokia nei jauniems. Vyresniems ligoniams keičiasi vaisto efektyvumas, toleravimas ir saugumas. Bet, žinant šituos ypatumus, galima labai sėkmingai ir saugiai kontroliuoti skausmus vyresnio amžiaus pacientams.

Skiriant medikamentines priemones, siūloma laikytis šių taisyklių:

Parinkti tinkamą vaistą, atsižvelgiant į skausmo tipą ir intensyvumą.
Pradėti nuo mažų dozių: vyresnio amžiaus pacientams visų analgetikų dozės turi būti mažesnės nei jauniems.
Dozę didinti laipsniškai, kol atsiranda terapinis poveikis arba nepageidaujamos reakcijos.
Rinktis trumpai veikiančius analgetikus.
Geriau netrumpinti intervalo, bet didinti dozę.
Skirti nuolat, ypač opioidus.
Pasirinkti tinkamą vartojimo būdą.
Nepamiršti šalutinių poveikių, ypač kai skiriami keli vaistai.

Pagyvenusiems asmenims gali būti skiriamos šios medikamentinės priemonės:

Neopioidiniai analgetikai (paracetamolis ir NVNU).
Opioidiniai analgetikai.
Papildomas (adjuvantinis) gydymas.

Atskirais atvejais gali būti taikomos ir abliacinės procedūros, tokios kaip nervų blokados ar kitos intervencinės priemonės.

Neopioidiniai analgetikai

Neopioidiniams analgetikams priskiriami: 1) acetaminofenas, paracetamolis, 2) nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Acetaminofenas malšina silpną ir vidutinio intensyvumo skausmą. Lėtinio skausmo kamuojamiems ligoniams nuolat jo vartoti skiriama retai.

Pagrindinė vaistų grupė lėtinio skausmo kamuojamiems ligoniams gydyti yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Tai labai paplitusi vaistų grupė. Labai dažnai šiuos vaistus pacientai vartoja patys, net nesikreipdami į gydytoją. Šie vaistai skausmą slopina mažindami audinių uždegimo reakcijas, nors yra duomenų, kad kai kurie iš jų gali tiesiogiai veikti centrinę nervų sistemą.

Nors trumpalaikis vartojimas yra gana saugus, tačiau, jei numatoma gydyti ilgą laiką, rekomenduojama skirti tų vaistų, kurie mažiau veikia COX-1. Vienas iš optimalių variantų - vaistas nimesulidas (pvz., plačiai žinomas Nimesil), nors ir slopina COX-1, tačiau labiau veikia COX-2. Nimesulidas yra sulfonanilidų grupės NVNU, pasižymi skausmą ir temperatūrą mažinančiu ir uždegimą slopinančiu poveikiu. Nimesulidas (Nimesil) gerai rezorbuojamas iš virškinamojo trakto, maksimali koncentracija kraujo plazmoje susidaro po 1-2 val., skilimo pusperiodis plazmoje - 2-3 val., veikimo trukmė - 6 val. Su kraujo plazmos baltymais susijungia iki 97,5 proc. preparato.

Daugiausia nimesulido išsiskiria su šlapimu (apytikriai 50 proc. išgertos vaisto dozės), nepakitusiupavidalu išsiskiria tik apie 1-3 proc. Apie 29 proc. vaisto dozės po metabolizmo išsiskiria su išmatomis, per 24 val. pasišalina 98 proc. vaisto, o, vartojant ilgą laiką, kaupimosi organizme nenustatyta. Nimesulido kinetikos pobūdis senyviems žmonėms nesikeičia tiek išgėrus vienkartinę, tiek kartotinę dozę.

Atlikta daug klinikinių tyrimų, vertinusių nimesulido saugumą ir veiksmingumą, lyginusių jį su kitais NVNU. Atviro multicentrinio klinikinio tyrimo su 52 pacientais, sergančiais reumatoidiniu artritu,metu vertintas nimesulido (Nimesil) veiksmingumas ir saugumas 12 sav., be pagrindinio gydymo, skiriant 200-400 mg Nimesil per parą. Klinikiniai bei laboratoriniai parametrai vertinti po 4, 8 sav. Ir pasibaigus gydymui. Pacientų būklė labai pagerėjo (84 proc.), o komplikacijų skaičius nebuvo didelis (15,3 proc.). Padaryta išvada, kad Nimesil yra veiksmingas ir gerai toleruojamas gydant reumatoidinįartritą.

Atlikta tyrimų, vertinusių NVNU veiksmingumą ir saugumą gydant reumatoidinį artritą ir osteoartritą, metaanalizė. Įvertinti 1990-2001 m. spausdintų 19 straipsnių, aprašančių atsitiktine atranka paremtus saugumo ir efektyvumo klinikinius tyrimus, duomenys. Įtraukti 1732 pacientai vertinant efektyvumą ir 2925 - saugumą. Lyginti skirtingi NVNU. Efektyvumo dažnis (95 proc. PI) atitinkamai: meloksikamas 68,4 proc., naproksenas 64,5 proc., nimesulidas 79,8 proc., ibuprofenas 77,2 proc., diklofenakas 77,1 proc.

Lyginant nimesulido poveikį su naproksenu, buvo atlikti virškinamojo trakto endoskopiniai tyrimai ir nustatyti specifiniai žarnų gleivinės pralaidumo žymenys. Pasirodė, kad nimesulidas labia nedaug arba visai nepaveikė skrandžio ir žarnų pralaidumo (vertinant pagal Lanza skalę), o naproksenas padidino žarnų gleivinės pralaidumą ir sukėlė gana sunkų skrandžio gleivinės pažeidimą (erozijas ar hemoragijas). Be to, nuo naprokseno ligonių išmatose 2 kartus padaugėjo kalprotektino, t.y. žarnų uždegimo žymens, o nuo nimesulido šio biologinio žymens kiekis nepasikeitė.

Skirtingai nuo kitų NVNU, nimesulidas gana stipriai slopina polimorfonuklearinius neutrofilus, o šis poveikis pasireiškia jau nuo įprastinių terapinių koncentracijų kraujyje. Įrodyta, kad, malšinant dantų skausmą, vienodai ilgai veikia ir 100 mg, ir 200 mg nimesulido dozės, todėl greičiausiai pakanka mažesnės iš jų. Nimesulidas pradeda slopinti chemotaksį ir superoksidų gamybą, kai jo koncentracija pasiekia 1 μmol/l. Trombocitų aktyvacijos faktoriaus, leukotrieno B4 ir hipochlorito rūgšties (HOCl) gamybą iš polimorfonuklearinių neutrofilų mažina 10 mmol/l ir didesnė nimesulido koncentracija. Nimesulido kiekiui viršijus 5 mmol/l, slopinamas elastazės ir kitų neutrofilų degranuliacijos žymenų, sukeliančių kremzlių destrukciją osteoartrito ir kitų artritų atveju, atsipalaidavimas. Didesnė nei terapinė (≥20 mmol/l) nimesulido koncentracija slopina neutrofilų prikibimą prie endotelio ląstelių.

Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad nimesulidas iš visų kitų NVNU išsiskiria stipriu skausmo ir uždegimo malšinimo ir mažesnio nepageidaujamo poveikio virškinamajam traktui mechanizmu.

Vienas populiariausių medikamentų ir gydytojų dažnai skiriamas vaistas - diklofenakas, pasižymintis tiek uždegimą slopinančiu, tiek intensyviu nuskausminamuoju veikimu. Šios grupės vaistų pasirinkimas gana platus, yra skirtingos vaisto dozuotės, patogios vartoti formos (pvz., Dicloberl galima pasirinkti įprastas tabletes ir ilgai veikiančios formos (Dicloberl retard) kapsules, žvakutes ar injekcijas). Kapsulės (100 mg) yra gerokai saugesnės, mažiau dirgina skrandį. Dėl eudragito apvalkalo veiklioji medžiaga atsipalaiduoja tolygiai 24 valandas, todėl viena kapsulė veikia visą parą.

Koksibai: didesnė rizika

Daugiau kaip prieš dešimtmetį atsirado nauja NVNU grupė - koksibai, slopinantys COX-2 ir praktiškai neveikiantys COX-1. Buvo tikimasi, kad koksibams būdingas labai mažas COX-1 ir COX-2 santykis (<0,001) bus privalumas užtikrinant didesnį vaisto saugumą ilgalaikio gydymo metu. Tačiau tyrimai ir klinikinė praktika parodė, kad šios grupės vaistai gali būti nesaugūs kitu aspektu - padidina širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų riziką. COX-2 inhibitoriai, blokuodami kraujagyslių sieneles atpalaiduojančio ir trombocitų agregaciją slopinančio prostaciklino gamybą, gali neigiamai paveikti reologines kraujo savybes. Prostaciklino sintezės slopinimo be poveikio tromboksano A2 gamybai klinikinės pasekmės nėra iki galo išaiškintos. Tyrimų su gyvūnais metu nustatyta, kad prostaciklinoaktyvumo sumažėjimas nesukelia spontaninio trombų formavimosi, tačiau gali šį procesą paskatinti veikiant kitiems protromboziniams stimulams.

Pirmieji pavojaus signalai gauti atlikus VIGOR (angl. Vioxx Gastrointestinal Outcomes Research Study) klinikinį tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad reliatyvi širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų (miokardo infarkto, nestabilioskrūtinės anginos, staigios mirties, išeminio insulto, praeinančio galvos smegenų išemijos priepuolio ir kt.) rizika vartojant rofekoksibo yra 2,38, palyginti su naprokseno vartojusia grupe (p=0,002). Nuo 2000 metų, kai pradėta prekiauti rofekoksibu, per metus Anglijoje užfiksuotos 177 su šio vaisto vartojimu siejamos širdies ir kraujagyslių komplikacijos, tarp jų 15 širdies nepakankamumo išsivystymo atvejų, iš kurių 3 buvo mirtini, 9 pacientai susirgo miokardo infarktu, iš jų 3 mirė.

Širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų išsivystymo rizikos padidėjimas siejamas ir su kitu šios grupės atstovu - celekoksibu. Neseniai atlikus keturių pirminės prevencijos aspirinu tyrimų metaanalizę nustatyta, kad miokardo infarkto išsivystymo per metus rizika VIGOR ir CLASS (angl. Celecoxib Long-term Arthritis Safety Study) klinikinių tyrimų metu buvo statistiškai reikšmingai didesnė vartojant rofekoksibo (0,74 proc., p=0,04) ir vartojant celekoksibo (0,8 proc. p=0,02), palyginti su placebo grupe (0,52 proc.). Be to, šie vaistai gali padidinti sistolinį kraujo spaudimą ir, sergant arterine hipertenzija, pasunkinti jos eigą. Nors kai kuriais atvejais sistolinis kraujo spaudimo padidėjimas buvo santykinai nedidelis, Singh ir kolegų atliktos analizės duomenimis, vidutinis jo padidėjimas 1-5 mmHg per metus JAV papildomai išeminės širdies ligos ir insultų atvejų skaičių padidina nuo 7100 iki 35 700.

Opioidiniai analgetikai

Opioidiniais analgetikais gydomas ir ūminis skausmas, bet dažniausiai jų skiriama onkologiniam, AIDS ir kitos kilmės lėtiniam nepakeliamam skausmui gydyti. Ūminiam skausmui malšinti skiriama greito poveikio ir trumpai veikiančių opioidinių analgetikų (pvz., kodeino, oksikodono, hidrokodono, morfino). Lėtinis skausmas gydomas ilgai veikiančiais opioidiniais analgetikais (ilgai veikiančiu morfinu, ilgai veikiančiu oksikodonu, transdermine fentanilio sistema). Tačiau neretai gydant lėtinio skausmo kamuojamus ligonius tenka derinti trumpai ir ilgai veikiančius opioidinius analgetikus, nes ligoniams, be lėtinio skausmo, pasireiškia ūminių skausmo epizodų. Opioidinių analgetikų paprastai skiriama, kai skausmas intensyvus, labai stiprus ar nepakeliamas (9-10 balų pagal VAS).

Skiriant opioidinių analgetikų būtina laikytis šių principų:

Griežta pacientų atranka.
Kontroliuojamas receptų išrašymas.
Vaistų poveikio stebėjimas.

Atrenkant pacientus, kurie bus gydomi opioidiniais analgetikais, būtina skausmą gerai įvertinti. Skausmo intensyvumas šiuo atžvilgiu yra svarbiausia. Labai svarbu sekti nepageidaujamus vaistų poveikius. Skiriami ūminiai ir lėtiniai šalutiniai opioidinių analgetikų poveikiai. Ūminiams priklauso virškinamojo trakto simptomai (pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas), odos simptomai (bėrimas), pažintinių funkcijų sutrikimai (atminties, dėmesio koncentracijos sutrikimai). Lėtiniai šalutiniai vaistų poveikiai panašūs, bet jie gali pasireikšti papildomais požymiais: ilgalaike sedacija, galvos skausmo priepuoliais, padidėjusiu dirglumu.

Vyresnio amžiaus žmonėms opioidų skirti vertėtų pradėti nuo mažos dozės, laipsniškai titruojant ir stebint veikimą bei šalutinius poveikius. Tai ne tik užtikrina pakankamą skausmo valdymą, bet ir sumažina šalutinius poveikius. Pirmaeilis preparatas tebėra morfinas, nors, kai kurių autorių duomenimis, morfino metabolitai gali kauptis organizme esant sutrikusiai inkstų funkcijai. Morfino-3-gliukuronidas ir morfino-6-gliukuronidas gali sukelti mioklonusą, hiperalgeziją, pykinimą ir vėmimą bei slopinimą. Jei pasireiškia šie šalutiniai poveikiai, rekomenduojama keisti opioidą. Tai atlikti profilaktiškai rekomenduojama ir tuomet, jei nustatoma naujai pablogėjusi inkstų funkcija. Alternatyvūs morfinui preparatai: metadonas, hidrokodonas, hidromorfonas, oksikodonas, fentanilio pleistrai.

Adjuvantiniai analgetikai

Adjuvantiniai analgetikai yra vaistai, kurie turi kitas indikacijas, bet esant specifinėms aplinkybėmis veikia kaip analgetikai. Paprastai jų skiriama ne vienų, o kartu su kitu analgetiku, nors gali būti skiriama ir monoterapija.

Plačiausiai klinikinėje praktikoje, malšinant vyresnio amžiaus žmonių skausmą, vartojami šių grupių adjuvantiniai analgetikai: antidepresantai, antikonvulsantai, sisteminio poveikio vietiniai anestetikai, tramadolis.

Antidepresantai

Antidepresantai veikia slopindami serotoniną ir noradrenaliną centrinėje nervų sistemoje. Tricikliai antidepresantai yra efektyvūs lėtinio skausmo slopintojai daugeliu atvejų ir veikia tuos pacientus, kuriems nebūtinai dėl besitęsiančio skausmo pasireiškia depresija. Be to, skiriant triciklių antidepresantų, kaip adjuvantinių analgetikų, dozės yra daug mažesnės negu gydant šiais vaistais depresiją. Klinikiniai tyrimai rodo, kad tricikliai antidepresantai veiksmingai gydo skausmingą periferinę neuropatiją, poherpetinę neuralgiją, poinsultinį skausmą, lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą, migreną, įtampos galvos skausmą. Laikantis lėtinio skausmo gydymo principų, kiekvieną kartą turi būti vertinamas šalutinis antidepresantų poveikis.

Antikonvulsantai

Jų poveikis aiškinamas natrio kanalų blokada ir ektopinių iškrūvių slopinimu pažeistoje nervinėje skaiduloje. Pastaruoju metu plačiai vartojamas efektyvus lėtiniam skausmui gydyti preparatas gabapentinas veikia per neurotransmiterio GABA sistemą, be to, yra nuorodų, kad jis aktyvina kalcio kanalus. Gabapentinas geriausiai veikia sergant poherpetine neuralgija, diabetine neuropatija, taip pat refleksine simpatine distrofija. Gabapentino pradedama skirti nuo mažesnių dozių, jas titruojant ir pasiekiant optimalią per 2-4 sav. Skiriant vienkartinę dozę vakare, jo šalutinių poveikių dažnis yra mažesnis. Iš kitų vaistų nuo epilepsijos skausmui gydyti paminėtinas karbamazepinas (plačiai vartojamas trišakio nervo neuralgijai gydyti) ir pregabalinas (indikuotinas poherpetinei neuralgijai, diabetinei polineuropatijai gydyti).

#

tags: #vaistai #nuo #uždegimo #be #recepto #sąrašas

Vaistai nuo uždegimo be recepto: sąrašas, veikimas ir tinkamas vartojimas